zùlinti (-yti J, DrskŽ, Skr, Gž, Vv), -ina, -ino
1. tr. Š, Rtr, FrnW, DŽ, NdŽ, KŽ, Vvr pjauti neaštriu peiliu ar pjūklu: Zùlina zùlina su tuo peiliu ir nenupjauna [virvės] Ėr. Piela neaštri, sienojai šakoti, tai zùlini zùlini, net nusibosta Skp. Tu tą pagalį perdien zùlysi Vrn. Nėr čia ko zùlyt su atšipusiu peiliu, pirm išsigaląsk, tada atsipjausi kaip žmogus Skrb. Kieti pjaut uosiukai kai akmenys – zùlyk zùlyk! Erž. Grikiai mažučiai, tai ant kelių ir zùlini pjautuvu Grd.
| Tą žolę zùlina, kad ji neužaugtų, kad trumpa būtų Jrb.
ǁ kirpti: Ir man prisėjo aveles zùlint Sld.
2. tr., intr. M, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, Čk trinti, brūžinti: Žiūrėk, karvė in medelį kaklą zùlina, nuvaryk, ba nulauš Kpč. Apvertus galvą [karvė] kad zùlina, kad zùlina! Pc. Jaunas veršiukas pribėga štai prie varčios ir zulina dygstančius ragelius S.Zob. Tekis kap zùlina dantis, pasdaro kap žirklių ašmenys Vlk. Jei tep šitą pagalaitį in aną zùlytai ir zùlytai, tai užsidegt[ų] Dsm. An stalo atsistojęs i zùlyk, šveisk tuos suolus, sienas tas Bsg. Nezùlyk tiek daug vienoj vietoj Mrs. Onyte, nezùlink su pirštais stiklo, išspausi Jnš. Zùlina i zùlina tą pasturgalį į suolą, kol pratrina Vkš. Sėdi par dienas i alkūnėms zùlina į stalą Jrb. Tie viržiai labai zùlina arkliui šonus Grž. Susuki kaip kočėlą, zùlini ir zùlini, niurkai ant visas puses [veliamus veltinius] Svn. Tvoras zùlina nugarom, o bažnyčion neina Vlk. Pirtė[je] nebuvęs, tik nugarą zùlinsi Krš. Tokia maža burnytė, da aš zùlinsiu (prausiu) Žl. Nezùlyk visų rankų, tik pirštus Ig. Juk megztinio kasdie neplausi, nezùlysi Dg.
| refl. intr., tr. NdŽ, DŽ1: Vėžys vėl pradeda muštis, zulintis į žemę ir pagaliau nusilupa seną odą nuo letenučių kaip autes J.Jabl. Bonė[je] zulinas tarp savęs žvakutės J. Zùlinasis [į baltas sienas], kad būt baltas Vlk. Vaikas unkšdamas zulinosi nosį ir tiesiai žiūrėjo močiutei į akis A.Vaičiul. Jo (Adomo) didelis maišas kėpso ant sunkių pečių, ilgos kojos drėbtinai žengdamos keliais zulinasi L.Dovyd.
ǁ BŽ620, NdŽ gludinti, svidinti: Zùlinau zùlinau tas lentas, kol nudailinau Kair. Sėdėjo susirangęs prie keltuvo ir dilde zulino kažkokį varžtą J. Dov. Parodė [velnias], su kuo tą auksą zùlint (ps.) Grnk. Sėdi ant sopos, siūbuoja ir nagus zùlina Kt.
| Laikas zulina kietus akmenis rš.
| prk.: Visą naktį prasivartė lovoje, visaip dėliodama, pešiodama ir zulindama žodžius, kuriuos turės pasakyti klebonui J.Mik.
ǁ galąsti: Jis nuo pat ryto zulina kirvį ant tekėlo Ml.
ǁ sunkiai malti, smulkinti: Iš ryto zùlina duonai Ktk. Girnelės nemala, tik zulina Lp. Eikit malt, ba paskui nakčia zùlysit! Lp.
ǁ brazduoti: Ar tu atsimeni, kap iš vakaro zùlinai bulbes Srj.
3. refl. NdŽ, DŽ1, Brž, Vb, Erž kasytis: Zulinas kiaulė, t. y. kasos J. Tiek zùlinasi į tą stubelę, tiek zùlinasi! Kbr. Arklys užsikrėtė parkais ir neturi atilsio: zùlinasi ir zùlinasi Brb. Statė pirtį. Kumelė zùlinos ir nugriovė kampą Bgs. Kap pamatai krintant žvaigždę, tai reikia karpa patrint in sąsparą, kur kiaulės zulinas, ir karpa išnyks LTR(Srj).
^ Nesizulyk kap tekis apie sienas LTR(Mrs). Zulinas kaip kiaulė an sąsparą Dl.
4. refl. NdŽ, KŽ, DŽ1, Alk, Ig, Trgn, Antz, Pns slampinėti, šlaistytis: Malas ir malas, zùlinas ir zùlinas po namus Mrc. Tinginė: nei̇́eškos darbo, zùlinas pakerčiais Krš. Tiek mėlennosių zùlinas aple krautuves, tyko lašo Krš. Kokis žmogus aplink kampus zulinas, ar ne vogt ko taikos? Kpč. Nesizùlink čia aplink kojas Všk. Ko čia zùliniesi, eik padėsi tėvui gyvulių pašert Pns. Jauni kvaišeliai zùlinas zùlinas – vėjai galvo[je] Krš.
ǁ gretintis, taikstytis, meilintis: Zùlinasi apie jį ir traukia pinigus Drsk. Zùlinosi zùlinosi tę ir nukniso (pavogė) Prn. Kūmulė aplink mane zùlinies ir zùlinies, kap agurkas apie virkščias Lp.
ǁ būti nieko neveikiant, veltui leisti laiką: Tu, Simanėli, zulinies ant pečiaus, o aš, matai, kokias žuvis žvejoju! B.Sruog. Zùlinasi be darbo, lyg nebūtų ką veikt Bgt. Ką jiej dirba, tik zùlinas apie sąsparas, daugiau nieko Mrs. Namo tik zùlinies aplink pečių ir daugiau nieko DrskŽ. Kas senam ką padės, zùlysies kap kokis ratas, ir tiek Brš. Tiek metų nedirbo, o zùlinos apsukuo Krš.
5. barant, priekaištaujant varginti, uiti: Zùlina ir zùlina tave, kas pagali Upn. Tu čysta piela medinė: visą čėsą zulini ir zulini, pielavoji ir pielavoji mane Kpč. Ji vis zulino, pjovė: „Atitverk kambarėlį vaikams“ J.Avyž.
◊ ausi̇̀s zùlinti kaulyti: Tol lindo tas Benys prie tėvo, tol zulino ausis, kol visiškai užnuodijo gyvenimą ir teko nusileisti J.Balt.
apzùlinti
1. tr. NdŽ aptrinti, apgludinti: Apzùlintas lauko akmuo BŽ42. Pelenų gurvoliai buvo pilki, smarkiai apzulintu paviršiumi, gana stiprūs rš. Jau gerai apzulino kelią Kč. Kiaulės apzùlino trobos kampus Knv. Aplink stalą, aptrupintą, alkūnėmis apzulintą, buvo penkiese rš.
| refl. tr., intr. BŽ308: Krintančio vandens sūkuryje akmenys apsizulino rš. Karvė apsizùlino ragus Pns.
| prk.: Pabus su žmonėm, tai, žiūrėk, kaip greit apsizùlins Ds.
2. tr. dėvint, nešiojant aptrinti: Naujas žiponas, o jau alkūnės apzùlytos Lš. Apzùlyta kepurė Pns. Permiegojusiai reikės vėl eiti į prieškambarį, apsivilkti juodą, apzulintą apsiaustėlį J.Marc.
| refl.: Mano rankovės labai apsizùlinę Mrs.
3. intr., tr. apvaikščioti, apslampinėti: Galas tave žino, tu tai visur apzùlini Al.
atzùlinti tr.
1. nutrinti: Ji man atzùlino bambą, šitoj banda pyrago nešamo Db.
2. zulinant atpjauti: Nei peilio nupjaut, nei kaip to virvagalio nutraukt: su aštriu akmenioku zulinau zulinau ir atzulinau Jž.
įzùlinti
1. tr. įtrinti: Pjuvenos pašoka ir limpa prie įzulintos smalkos rš.
2. tr. šnek. įsiūlyti: Da duok i da įzùlyk Vlkv.
| refl.: Džiaugiaus įsizùlinusi [į mašiną], būčiu pėsčia pylusi numie Krš.
3. refl. šnek. įsipykti, įkyrėti: Ana zulinte įsizùlina kaimynams, t. y. daug šneka J.
išzùlinti
1. tr. ištrinti: Kuo tu šitą skylę išzùlinai? Lš. Mūsų degloji tvarto sieną kiaurai išzùlino Pmp. Zulindamas kolgi neišzùlinsi? Ds.
| prk.: Prigimtas ydas, kaip neišzulintum, visados sugrįš LKXIX227(A.Baran).
| refl.: Jau išsizùlino milinys Gdl.
2. refl. dėvint, nešiojant išsitrinti, išdilti: Išsizùlino klupstis, reikia lopas dėt Nmn.
nuzùlinti Š, DŽ2
1. tr. nupjauti neaštriu įrankiu: Su tokia piela tai perdien nenuzùlysi tokios pušelės Mrc. Tai, sakai, neiškentei nenuzùlinęs: toks gražus beržiukas buvo Nmn. Su tokiu pjūklu koleik nuzulinsi! An.
2. tr. Ds, Alk, Žvr nutrinti, nudilinti, nubrūžinti: Batas man koją nuzùlino Dg. Viržiai nuzùlino arkliams šlaunis važiuojant NdŽ. Niekočiosa gniaužai gniaužai [skalbinius], tai net krumplius nuzùlini Pv. Jam nugara kruvinai nuzulinta tokiais pašukiniais S.Čiurl. Stovėjo Mykoliukas su nuzulintu peileliu J.Marc. Priemenėje subarškėjo kibirai, o plyšyje pasirodė nuzulintos klumpės galas J.Mik.
| prk.: Silpni moterėlės dirgsniai, mieste nuzulinti I.Šein.
| refl. tr. NdŽ: Karvės nusizùlino šonus – visi pliki Ėr. Kažin kur bėris šoną tep nusizùlino Alvt. Kaip tos bobos nenusizùlina liežuvių taip tratėdamos (juok.) Rdn. Na, ar jau nusizùlinai (nusiskutai)? Lp.
ǁ dilinant pašalinti: Su savo nugara nuzùlinsi visą pečių (jo dažus) Ds.
| refl. tr.: Žvėris atkakliai stengėsi nusizulinti pernykščius šerius rš.
ǁ nugludinti: Aš nuzùlinu [virbalus], pasdarysiu, kad smaili būtų, gražūs Žl. Ir iš elnio ragų dirbiniai yra dailiau padaryti, nuzulinti, apibrūžinti LTIII319(Bs). Juodas nuzulintas akmens gabaliukas vadinamas perkūno kirveliu LTR(PnmR). Atsisėsti ąžuolinėje klaupykloje ir patogiai pasiremti ant nuzulinto priestalio M.Katil.
| refl.: Verpstė jau nusizulinus, reiks naujos Nmn. Jau girnų akmuo visai nusizùlino Grk.
3. refl. prk. nuvargti, nusikamuoti: Nusizùlinęs kai tekis rudenį Jnš.
4. tr. Grž, Ktk, Bsg, Lzd dėvint, nešiojant nutrinti, nubrizginti: Anupro apdaras nudėvėtas, nuzulintas S.Čiurl. Alkūnės nuzùlytos i žiba – vis iš neturėjimo ką veikt Jrb. Kap matai kojinę nuzùlina Dg. Nuzùlinau skvernus prie puodų Pns.
| refl. intr., tr.: Nusizùlinęs švarkelį, nėkas neduoda piningų Akm. Nusizùlino rankovės Krm. Krepšys buvo odinis, kepurė iš kailio, bet tiek nusizulinusio, kad plaukų joje liko tik poroj vietų A.Vaičiul.
5. intr. šnek. nueiti, nusliūkinti: Nuzùlino namo – gal girtas Antz.
pazùlinti
1. tr. patrinti: Brudni padai, reikia gerai pazùlyt DrskŽ. Terpu rankų pazùlini ir mašinon dedi – tep ir išvelėji Pv. Pazùlini pazùlini petelnę [lašiniais], nereikia taukų Vdn.
ǁ pamalti: Na, bėk sau, aš pati kiek pazulinsiu V.Bub.
2. refl. tr., intr. Rk pasikasyti: Tai kad niežti [nugara], tai šiteip pasizùlini [į drobinius marškinius] Kpr. Jis pasizùlino nugarą į medį ir nuėjo Gl.
3. refl. pasivalkioti, pasitrainioti: E ką ten veiksi neprašytas, gal kad pasieniais pasizùlinsi Ds. Nešoks, tik pasizulys apie kampus Pns.
prazùlinti tr.
1. prapjauti: Senis malkos prakapoja, prazùlina Vlk.
2. DŽ1, Lnkv kiaurai pratrinti: Prazùlino užpentį batas, ir tiek Ds. Jau tu skylę prazùlinai Gž.
| Kelkis, Beniau! Prazùlinsi krosnį pilvu! (juok.) Ldvn.
| refl. tr.: Maniau ir šonus pernakt ant pečiaus prasizùlinsiu Ds. Iki kraujo šoną prasizùlino Paį.
3. refl. prabūti, prasitrinti: Metus prasizùlino to[je] mokyklė[je] i nieko gero neišmoko Ėr. Prasizùlina [girtuokliai darbininkai] valandą, kišk jiemi pinigus Prn. A mažu viena prasizùlysiu gyvęt iki mirties Bgt.
prizùlinti
1. tr. primalti: Prizùlino pilną maišą miltų Ktk.
2. refl. prisitrainioti: Jaugi gana prisizùlinai pasieniais Ds.
suzùlinti tr.
1. supjauti: Par mėnasį vis suzùlinsiu [malkas] Žl.
2. M sudilinti, sunešioti: Jis klumpes jau visai suzùlino Ml.
3. sunkiai sumalti: Šituos grūdus kaip nors suzùlink Ktk.
| refl. tr.: Susizùlys i duonelei [miltų] vakarais Vn.
4. prk. sudaryti, surinkti, sutvarkyti: Tik pavirš suimkit [šieną], apačią paskui suzùlinsit Rdm.
◊ į mi̇̀ltus suzùlinti sutrinti: Papultum po tokia mašina, tai tave į milteliùs suzùlintų Ds.
snùkį suzùlinti suknežinti, sužaloti: Nesikabinėk, o snùkį suzùlysiu! Erž.
užsizùlinti dėvint išsitepti, išsipurvinti: Užsizùlino tavo marškiniai, nemožna ir išvelėt Ml.