zmèkti, zmeñka, zmẽko intr. Rtr, RŽ, NdŽ, KŽ
1. Ds kristi, pulti, neišsikelti, kietėti (apie kepinius): Ei tu, gaspadine, gaspadine, kada tavo ragaišis nezmẽko! Ktk. Iš padygusių rugių duona zmeñka Dgl.
2. tižti, leistis: Visi pašaliai teškėjo tirpuliais, pusnys zmeko ant akių (= akivaizdžiai), paleisdamos drumzliną vandenį į visas puses J.Balt.
3. dubti, kristi; smegti: Zmeñka trobikės pamiškiais, sẽniai tik bė[ra] Rdn. Ir daržinės, ir stoginės pašarams zmenka akyse rš.
4. NdŽ, KŽ glebti, kniubti: Žmogus zmenki̇̀ zmenki̇̀ kaip ta gryba, e Krš. Zmẽko ir suzmeko kaip maišas Sdk.
5. menkėti: Mano gi jau plaukai žyla, dantys trupa, raumenys zmeñka: in žemytę, in motutę nebe[u]žilgo metas A.Baran.
įzmèkti intr. Š, KŽ labai smarkiai suzmegti, supulti.
pazmèkti intr.
1. NdŽ, Ktk, Krd šiek tiek pakristi, supulti (apie kepinius): Pazmẽkusi duonelė, gali paukščiukus lipyti Krš. Gal nedarūgus duona, kad pazmẽkus Ds. Bakaną prariekei, to pazmẽkus, ta padėjai atgalio, kas gi ją suvalgys Pnd.
2. įdubti: Ir stojo jie visi prie mūsų trobelės, sukežusios, dar giliau pazmekusios J.Balt.
3. kiek sumenkti: Pazmẽkęs ans, me me šneka, nebė[ra] toks stiprus Krš.
4. sukniubti, susmukti: Driokstelėjo šūvis. Senis šernas pazmeko, liko vietoje P.Trein.
suzmèkti intr. I, NdŽ, KŽ
1. Šd, Km, Sml, Šmn, Vj, Užp, Vžns, Srv, Ar, Krok supulti, sukristi, neišsikelti: Zmekte suzmẽkus duona J.Jabl(Šl). Kai gerai išrūgsta [tešla], tai išsipūtus, nesuzmeñka duona Svn. Reikia, kad ana (duona) paspūstų, nebūt suzmẽkus kai molis Sb. Grikių pyragas suzmẽkęs, o namų girnom sumali, tai skanesnis Mlt. Nedaužyk durų, pečiuj pyragas suzmèks Slk. Dabar kada ataveža baronkų ar Kupišky, taigi tokios kietos, suzmẽkę Antš. Suzmẽkus [duona], blynas ir išėjo, kas gi te išeis, užtai kad ji neišrūgus Kpr. Neintaikysi gi jai nieko: velėji – juodai išvelėjai, blynus kepi – blynai suzmẽkę Slk. Bekepdama duona suzmẽko, supuolė Lnkv. Atnešė pusryčių – rūgusio pieno, suzmekusio raguolio A.Vien.
ǁ sulipti: Suzmeko miltai Pl.
ǁ GTŽ39,117, Žb, Bgs, Užp sukietėti, susislėgti: Suzmẽkusi žemė Š. Suzmẽkus kai muilas žemė J.Jabl(Pšl). Nuo vandens žemė įrūgsta ir suzmenka rš. Nakčia smarkiai palijo, atšalo oras, suzmeko žemė A.Vien.
2. Ut, Trs sutižti: Suzmẽkęs sniegas Dglš. Tik miško tankmėse, po šakotomis eglėmis ir pušimis išliko suzmekusio, iškorijusio ir negražiai patamsėjusio sniego lopiniai rš.
3. susmigti, sukristi: Suzmẽkusi troba, reik sverti Krš. Suzmẽkusios trobikės, davatkelės gyvena Krš. Prie suzmekusios, sniegu apneštos mūsų trobelės stovi jie visi: tėvas, motina, Marė, Levukas, mokytoja J.Balt. Suzmekę į žemę mediniai kryžiukai A.Vencl.
| Beliks iš tavo kūno kirmėlių suzmekęs lizdas ir pasiutus smarvė B.Sruog.
4. Ktk, Dbk, Trgn sugniužti, sukniubti: Ka dėsu, i suzmèksi Jdr. Krito aukštienyka ir suzmẽko Bb.
5. susmukti, sumenkti, sukriošti: Po tos ligos visai suzmẽkusi, ne tas žmogus Krš. Gatavai suzmẽkęs žmogelis – devyniasdešimt metų Krš. Visokių [senų] yr: vienas suzmẽkęs, kitas nukvakęs Rdn. Suzmẽkusi gatavai boba i ta nora žemės. A su nagais kabinsi? Eig. Parsenęs suzmẽkęs, lauk tik paskutiniosios Trš.
ǁ prk. morališkai susmukti: Tokie laikai, boba visas keturias kerčias tura laikyti, vyrai suzmẽko daugiáu Krš. Kaip jau kaimiečiai suzmẽkę dabar, kaip iš medžio iškritę Štk. Valdininkai suzmẽkę – vagys i malagiai Krš.
^ Kad tu suzmèktum! Pn.