2 výti, vẽja (vi̇̀ja NdŽ, vi̇̀ma ZtŽ, vỹna), vi̇̀jo FrnW, NdŽ; S.Dauk
1. tr. Q624, R, R403, MŽ, MŽ543, N, I, Amb, ŠT39, Rtr, PolŽ46, Ign, Ds, Dbč, Sdb vynioti, sukti į ritinį, į kamuolį: Výti gijas į kamuolį J. Aš vejù į kobinį pakulas J. Tas gijas išplausma, iššutinsma, výsma į kamūlius Žr. Trijiesu siūlus tik vi̇̀jam Ml. Kamuoliuosna vẽja tėvas vijurką paėmę Rod. Výk [siūlus] šitan pačian komuolin, paki pakeli Klt. Siūlus matkuos vejù iš kamuolių Aln. Veji̇̀ an krijelio [siūlus], nuo krijelio tada meti Pnd. Padžiaunam [gijas], išbąla, tada vẽjam, metam [audimą] Alz. Eikit, nemaišykit man výt, ba pridarysiu aš čia ir kumelių, ir kumeliukų Pv. Kab vi̇̀jo [siūlus į kamuolius per vijurką], tai spaliai buvo išbyrėję Lzd. Jin bovelną vẽja, o mes verpiam Jnšk. Kam veji̇̀ [siūlus į kamuolį] nuo savę Sdk. An ko tu siūlus výsi, jei pavijočio neturėsi Lš. Žąsies gerklėn žirnį indedi, išdžiūsta, barška, tada veji̇̀ siūlus Alv. Kai siūlai išdžiūva, jie iš sruogų glaudžiai vejami į kamuolius ant pirštų rš.
| refl.: Kai sunkiai eina nuo vytuškų, kiečiau vẽjas [į kamuolį] Ob.
ǁ vynioti: Tabaką výti KII196.
| prk.: Atrodė, kad ir žodžius senutė veja lyg siūlus rš.
ǁ Vb sukti, vynioti siūlus iš sruogos ar kamuolio: Atnešk krijelius, výsma matkus Slk. Būdavo tokie matkai, juos vẽjam ant mestuvų Kvr. Tu pagalvok, kap šitas posmas neinas výt! Pv. Vẽjamas kamuolys Grž.
ǁ vynioti siūlais: Kad man dabar kas duot, tai aš jum parodyč, kaip verpt ir kaip špūlios výt Kp.
2. tr. ŠT239, Rtr, Ms, Lž, Lc, Vgr, Akm, Mšk, Bsg, Krž, Sutk, Aps sukant gaminti: Veju virvę R344, MŽ461. Výk votegą iš gerų kanapių Yl. Výk ilgą botagą, kad pasiektum nuo vienos kertės lig kitos Slm. Žiemą vi̇̀jom vadžias LzŽ. Žiemą vaikiai šniūrus výs, mergos verps Kv. Šniūras, kad viji̇̀, trumpė[ja] Žr. Vyrai pančius výdavo iš tų prasčiausių linų Sk. Vyrai tai výdavai pančius LKT217(Šl). Iš ėglukų pasdarau sau krūkelius virvėm výt Lš. Iš paminų tai virves výsi Erž. Vyrai apvarčius výdavo, pančius, pakanktis, virves LKT68(Pp). Žėdnam būdavo darbas: berniokas vẽja vadeles, viržius, vadžias, piemuo iškrato pakulas Ps. Vi̇̀jo pastrankus, kad būt kuo akėt Dv. Bernas pančius vỹna Žg. Iš šerių vi̇̀ja akutę ir gaudo ščiupokus Dv. Atsisėdęs tę i aparas vi̇̀jęs Nv. Bernai ir pusberniai susirinkdavo kur didesnėn gryčion pančių výtų PnmR. Tūlose vietose, sako, iš apynių virkščių ne vien virves vijant, bet dar storas drobes audant S.Dauk. Išjojo nakties, susikūrė didelę ugnį tas dėdulis ir veja botagą su kabliuku DvP158. Jaunas mėnuo, jau tėvukas vi̇̀s virvę ar pantį Jdp. Užgavėnėse veja pančius, tai, sako, arkliai riebūs būna LTR(Auk). Vyram prieš Užgavėnes neduoda pančių vyt – mėsa kirmysianti LTR(Ds). O jei kas šniūrą vytų arba verptų tą (Kūčių) dieną, tai linai ir kanapės neužderės DS278(Šmk). Negalima žengti ir per vejamą virvę – ji bus nestipri LTR(Srj). Šilkų vytos vadelelės NS177. Šilko kanapių pantelius vẽja (d.) Ign. Žalio vario lopšelėlis, striūnų vytos auklytėlės LTR(Ppl). Kad ožkelių neganyčiag, botagėlio nevyčiag LTR(Grv).
^ Nevyk kitam virvės – pats pasikarsi Pšl. Ką čia veji iš bezdalų virvelę? LTR(Ds). Iš šūdo virvę (guziką Kt) veja LTR(Vlkv). Ilgai sietas vejamas nutrūks Kv. Anas per anksti apinastrį vẽja (ne laiku ką veikia) LKKXIII118(Grv). Šimtu výtas, šimtu pintas, šimtu pavijotas (kopūstas) LTR(Vrn), Paž.
| refl. SD1192: Kaip virvė vijasi aba nusisuka ilga, teip nusidėjimas eit tolyn ir stojas ilga virve SPII158.
^ Vi̇̀jasi kap virvė pavijota (apie visur patenkantį, prilendantį žmogų) LKKXIII127(Grv). O dienos keliu kap virvės vi̇̀jasi Dv. Vejýs votagą (susilauksi bausmės), taip vaikus mušdamas Krš.
3. tr. LTR(Lp), Str sukti, krauti (lizdą): Lizdus vẽja varnos alksniuos ir peri Klt. Lizdus vẽja po krekva [kregždės] Rod. Mazkickos paukštaitės lizdelius vi̇̀ja kemseliuosa LzŽ. Senykščias akėčias pastato, prineša šakų, samanų ir vẽja lizdą busilas Pls. Nèveja lizdo iš šiaudų [kregždė], ale iš balų, iš purvyno Sem. Kregždaitės lizduką vẽja, iš balos nešioja Rod. Lizdą vi̇̀ja pati paukštė Lkm. Paukštukas vẽja lizduką Dbč. Aš pamačiau tututį… šilkų lizdą vẽjantį JD143. Nei aš tę buvau, nei aš tę žinau, tik karklynėly lizdelį vijau LTR(Al). Tu vanageli aštranageli, nevyk lizdelio viršuj medelio LTR(Ml). Lėk, vanagėli,… vykie lizdelį rūtų daržely LB123. Vi̇̀jo lizdą pelėda DrskD249.
| Skrudėlės skrudėlynus vẽja Rod. Aš pirmoj [bitė] korelius vysiu, kalėda LTR(Vlk). Vorai voratinklius vẽja ir vẽja Sem. Truputinykas tinklus vi̇̀ja Ad.
^ Atlėkė paukštis rudaminis, vijo lizdą reketinį, dėjo pautą devyntrynį, vedė vaiką devyngalvį (moliūgas) VoL450(Klvr), Jrg.
| refl. tr.: Katram name kregždės lizdus vejas, tai tas namas geras LTR(Lš).
ǁ daryti guolį: Kiaulė lizdą vẽja, skaudžiai mažų bus Dv. Voverytė lizdus vẽja medžiuose Vlk. Jei pelės ant žemės lizdus veja, bus sausas ruduo LTR(Auk). Čia žvėrys lizdus vẽja Dkš.
4. tr. pinti (vainiką): An Sekminių vi̇̀ja vainikus karvėmi, karstina an ragų, an kaklo ir atvarinėja namop ZtŽ. Par jaunąją susrenka, vi̇̀ja vainikus, rūtas dalija ir gieda GrvT139. Nei man rūtelę skintie, nei vainikelį výtie (d.) LKKXXIX185(Lz). Ir skindama, ir vydama su vainiku kalba LTR(Grv). Subatos vakarelį pynė vi̇̀jo vainikelį LTR(Klt). Kad ir pinste, kad ir vyste, vis aš nedėvėsiu (d.) Švnč. Diemedžiu smeigta, pinavija vyta – tai mano darželėlis LTR(Švn).
^ Gerai anas krutė[jo] – kap vainiką vi̇̀jo an dirvonaičio LKKXIII126(Grv).
5. tr. pinti (plaukus): Pina veja geltoną kaselę LTR. Balnok žirgelį, … vyk juodą kasą, apjuosk kardelį NS22.
6. tr. vynioti aplink: Oi vijo vijo apynys dvarą, tikrai nevijo vienų vartelių LTR(Ukm). Vejamasis (vijoklinis) stiebas LTII441, BTŽ413.
| refl. Upn, ZtŽ: Vẽjas in pelėpės pupelės Dglš. Šabalbonai kiti vẽjasi, pėstinykai nesi̇̀veja Pns. Judrica (judrinka) vi̇̀jasi ir vi̇̀jasi linuosa Dv. Šitos žolės vẽjasi pažeme Mrj. Apynvarpčiai yra į tvoras įkaišyti, ant kuriais apyniai vijas S.Dauk. Sukas vijas apynelis aplink balandelę, sukas vijas berniokelis aplink mergiotelę (d.) Tvr. Ką sakė apynelis, iš žemelės lįsdams? – Jei tu mane nevarpysi, pažemeliai vysiuos D16. Klesčia ir vejasi gėlės A.Vaičiul. Apyniai vejasi apie smaigus L.Dovyd.
^ Teip valgyt noris – žarna apie žarną pradėjo výtis Ml. Vỹnas, pinas, lipa ant aukšto kiaušinių dėt (apynys) Škn.
7. refl. raitytis, garbiniuotis: Toks vyras gražus, plaukai patys vẽjasi Graž.
8. tr. draikyti, velti: Ratai skuta, vẽja [žolę, velėną], i negali pavažiuot Jrb.
9. tr. ėsti, vatuloti: Karvė minkštą žolę vi̇̀ja Grv.
10. intr. kilti sukantis, sklaidantis: Dūmai į aukštį vi̇̀jo, teip vi̇̀jo Grg.
| refl.: Vanda lengvai žengė vieškeliu, o aplink jos kojas vijosi vos pastebimi dulkių debesėliai rš.
11. refl. vyniotis, rangytis: Vijūnai vi̇̀jasi labai, kap sagauni ZtŽ. Kamuoliais vẽjąsis [gyvatės], ruliojąsis Škt. Gyvačiukės vijosi, švytravo aukštyn žemyn tarp lapų ir šakų rš. Vijosi tik kaip driežas, pusbalsiu švarkšdamas Žem. Paukštelis vijos vijos po kojų, papurkš i parlėkė į antrą pusę upės LTR(Krp).
| [Kuliamosios] ratų rateliai ir jungiamieji diržai, vieni per kitus vydamiesi ir besitrindami, čerškė M.Katil.
| prk.: Vi̇̀jos vi̇̀jos tokie piktumai, nėkaip neišsipainio[ja] Akm.
12. refl. šokant landžioti, pintis: Mergikės vakareliūs pradėdavo į visokius lenciūgelius výties Krt. Tik poroms tura būti, par tą kiti lindo, taip vi̇̀jos i vi̇̀jos Jdr.
ǁ prk. būti su kuo netinkamu, painiotis: Vi̇̀jos merga su vokyčiais ir nusivijo po kelmo Lk.
13. refl. kliūvant judėti, pintis, painiotis: Nevalgius kojos ema výties Šv. Su kitu negali pašokti – kojos vi̇̀jas Vkš. Iš tos baimės tos kojos nèbvijos jau Vkš. Dabar [mergaitei] dar sunkiau buvo eiti negu rytą – vis trūksta dvasios, ir kojos neklauso, vejasi kažin ko, o skubėti reikia LzP.
14. sukčiauti.
◊ galvõn výtis gerai įsiminti: Tas viskas galvõn vi̇̀josi: ir ūžt (griežti) mokėjo, ir giedot diedukas LKKXIII121(Grv).
kójas výdamas netvirtai, svirduliuojant (eiti): Kójas vydami̇̀ ejom – tokie buvom nusibengę Šts. ×
triūbà výtis labai augti: Visa geryba triūbà vi̇̀jasi LKKXIII137(Grv).
vir̃vę výti meluoti: Ji vi̇̀jo vi̇̀jo vir̃vę, kad atveš Pš.
2 apvýti, àpveja, apvi̇̀jo Rtr, Š
1. tr. Sut, N, Lp apvynioti kuo: Apvynioju, apviju SD204. Apiviju SD132. An berlinkos skersai ar an žiedo àpvija rūtom LzŽ. Apvýk apviją su gijomis J. Pinigai apvýta komuoly Klt. Api̇̀veji api̇̀veji po kelius kilogramus ant žėdnos [vyturų] Kp. Nupina [iš storų siūlų] tokias kaip ir paputes, api̇̀veja [pakraštį] virvele PnmR. Turėjo būti ir megztuvė – lentelė siūlams apvyti mezgant rš. Kutų pynimas paprastais ir apvejamais mazgais rš.
| Jurgio mažą ranką apveja Aniceto pirštai L.Dovyd.
| refl. tr.: Jeigu katinas apsiveja uodegą apie kaklą, tai jau turi būti šalta L.Dovyd.
2. refl. intr., tr. apsisukti aplink, apsiraizgyti: Ką tik iš sėklos išdygę, [brantai] tuojau apsiveja apie artimiausiąjį augalą LEIII207. Vijoklis darže apsvi̇̀jęs, sunku išraut, nutraukt Ign. Apyniai aplink medžius apsivi̇̀ję Jrb. Apeję i kerai rožikiums, apsivi̇̀ję DūnŽ. Žarna ažu žarnos rado apsvi̇̀jus, ažvalgė rūgštaus pieno Klt. Dulkėtos ligi kelių kelnės apsivijo kojas rš.
| Šaltos rankytės apsivijo jai apie kaklą, ir ūmai jos širdį užliejo džiugus ramybės jausmas J.Avyž. Vaikas sunkiai kvėpuoja, bet, atpažinęs motiną, apsiveja apie jos kaklą rankutėmis V.Bub.
^ Apsivijo kaip botagas apie karvės uodegą Kp.
ǁ pririštam apsisukti: Karvė apsivi̇̀jus aplink krūmą Jrb.
◊ apliñk pir̃štą apvýti padaryti klusnų: Ta ragana Milda jau seniai grafą laikė aplink savo pirštą apvijusi rš.
2 atvýti, àtveja, atvi̇̀jo tr. Š, Rtr, LVI211, DŽ, On atpalaiduoti suvytą, atsukti: Atvýk pavają virvės J. Aš išsitraukiau peilį, nupjoviau pantį ir, atsargučiai atvijęs jį, nusviedžiau į krūmus P.Trein. Laumės iš piktumo sermėgą sudraskė, išardė po vieną siūlelį ir siūlelius atvijo LTsIV548.
| refl.: Lanksčiausi yra vienpusio vijimo lynai, bet jie gali atsivyti rš.
2 įvýti, į̇̃veja, įvi̇̀jo tr.
1. S.Dauk, NdŽ įvynioti į ką: Reikia virvėn viela įvýti, kad būtų stipresnė Š. Komuoliukan invi̇̀jo pinigus, kad nerast Klt. Jei nori, kad arklys būtų greitas, mušk jį botagu, kur yra įvyta gyvatės gyluonis LMD(Tvr).
| refl. tr. Ėr: Piemuo įsivi̇̀jo botagan vielą, kad smagiau kiaulėms ažkirstų, kad smagiau būtų galvijai kapot Š.
2. kiek užvynioti, užvyti: Įvýk man pavijas į kobinį, aš nedatekau pavijoti virvę JI673.
3. refl. įsipainioti, įsinarplioti: Ansivi̇̀jo virvėsna i karo Ad. Ji (Adomienė) virpančiom rankom ieško špūlioj įsivijusio galo – neranda L.Dovyd.
| prk.: Jo širdyje sausa gėla įsivijo J.Paukš.
ǁ prk. įsimaišyti: Vienas į mūsų tarpą įsivi̇̀jo nerūkorius Alvt.
4. refl. persikreipti: Nabagė karvutė insivi̇̀jus eina, musėt par kryžių kas uždrožė smagiai Ssk.
5. suvyti, susukti (lizdą): Voverytės lizdas apskritai invýta Vlk.
2 išvýti, i̇̀šveja, išvi̇̀jo tr. Rtr
1. S.Dauk, M, DŽ išvynioti siūlus kitur: Išvýti (gijas), išlenkti BŽ81. Išvýk siūlus iš kamuolio Ds. An krijelių siūlus išvi̇̀jo, nuog krijelių an mestuvų ir jau stovuos dėjom ir audėm Lzd.
| Tas tolkas i̇̀šveja ant stovų Kpč.
2. S.Dauk, M išardyti suvytą, atvyti, išplūšinti: Suvytà virvė galima išvýti Š.
išvejamai̇̃ adv.: Votegas buvo suvytas neišvejamai̇̃ Mžk.
| refl.: Išsivi̇̀jo visi siūlai Š.
| prk.: Jei neišsivysi, pažįsi, kokį tatai mistrą turi MP71.
3. išpainioti, išnarplioti: Susvi̇̀ję vadžios, reiks ryt išvýt Mlt.
4. DŽ sunaudoti sukant, vyniojant suvyti: Jau tas virves visas išvi̇̀jom [pančiams], nebėra Pc.
5. vejant, sukant padaryti, suvyti: Tos vytelės [stogui dengti] išvýtos iš beržo šakelių Alz.
| refl. tr.: Išsi̇̀veju raikštę, ir laiko užuolaidą (nj.) DrskŽ.
6. susukti (lizdą): Žiūrėk, kokį kregždė lizdą išvi̇̀jo Kb.
7. refl. išsiraizgyti: Dobilai išsi̇̀veja į visas puses, labai gražūs Šil. Gėlės an tvorų išsivi̇̀ję, išsilapoję Mrj. Ką sakė apynelis aukštyn išsivijęs? D16. Išsivijo vijūnėlis rūtelių daržely LLDII222(Jz).
8. refl. išsivynioti iš ko: Privyniojo popierio, iškrito, išsivi̇̀jo, rado pyragiuką kaip špygikę Krš.
9. refl. išsiraityti, išsivingiuoti: Daugiau eina [į bažnyčią] i pri klausyklų eilos išsivi̇̀jusios Krš. Išsivi̇̀jęs kelias visaip, būs aštuoni kilometrai Krš.
2 nuvýti, nùveja, nuvi̇̀jo tr.
1. Šk, Kl, Ds, Trgn, Svd nuvynioti į kamuolį, į ritinį: Nuveju nuo špulių R11, MŽ14. Reikia kuolelį andėt ir nuog špulios nuvýt LzŽ. Nuog tos snaunyčios nùvima ir vẽja an veleno ZtŽ. Išardydavau šitas virveles, išskirdavau po vieną siūliuką ploniausią ir tada nuvýdavau matkuos Aln. Nuvyk nu kamūlio keletą sieksnių lininių siūlų Plik. Jai rodosi nuvýta, nuvogta siūlų Mtl. Paskuo nuvýsi, į kamūlius suvysi [lino siūlus] Žlb. Ant matkatūrio užsidedi šitą matką, tada nùveji kamuoliuos Kp. Jau pusę matko nuvijaũ Lp. Prieš mezgant siūlai iš sruogos nuvejami į kamuolį rš.
ǁ nuvynioti (siūlus): Visas kamuolys siūlų nuvytas ir supainiotas Lš. Nuvýsu tą gijikę [nuo lankčio] ir eisu gulti Krš. Matką siūlų pardien nuvi̇̀jom Klt.
2. Sut, N, LL263, Š, Rtr, NdŽ sukant pagaminti: Ans nuvi̇̀jo virvę iš kanapių J. Virvelę nuvijai̇̃ ir turi ryšį LKT293(Kpr). Linines nùveja virves, tai stiprios, o pakul[i]nės tai nestiprios Plvn. Nuo durų lig langui virvę nuvi̇̀jo JT309. Paskui nuvýdavai tuos šniūrus, apsukui [naginę] apverdavai, sutaisydavai, suraukdavai Sk. Iš dviejų virvelių vadeles nuvijau, o trečia pavijojau Lš. Seniau piemenys ganė savais nuvytai̇̃s botagais DrskŽ. Botago pavają nuvýk ilgesnę Lkč. Duok saują kanapių – nuvýsiu botagą Dkš. Kanapės greit nesupūsta, iš tų kanapių nùveja paseilą, užuriša Žl. Voteguo nuvýsi tokias tris šakeles plonas, suvýsi į kupetą Rnv. Berniokas turėdavo nuvýt viržius par vakarą Ps. Pantį nuvijai̇̃ seniau ir eini, kur nori Jd. Strangai galia būt kanapiniai nuvyti i galia būt skūriniai Jrb. Daba liepk nuvýt šniūrelį – nebemoka, seniau nebuvo pirktinių Mšk. Bateliai an kojų, drabužiniai viršai, o iš apvarčių nuvyti̇̀ padai buvo Klk. Apivarus nuvýdavo iš linų Všk. Nùveji vadeles, gražu, net blizga Eiš. Ar ne gerai, kad pats sau grečną nùveji virvę K.Donel. Uždega [vyras] žiburį, išbrūžuoja naujai nuvytą virvę, galuose užmezga mazgus L.Dovyd. Seniukas mosteli botagu, kuris yra beveik naujas, gražiai nuvytas J.Ap. Tu šitas virves nuvijai, kurios jį suviržėjo DP157.
^ Iš bezdalų virvės nenuvýsi Pnd. Iš šūdo botago nenuvýsi Vrn. Iš pelų ir kevalų virvės nenuvysi LTR(Rz).
| refl. tr., intr. NdŽ: Iš kanapių nusvýsi botagą LKT364(Pv). Nusivydavau pati botagą ir švaistai švaistai [kiaules] Ppl. Tas piemuo atsisėdo i norėjo votegą nusivýti Šts. Prisroviau balto arklio uodegos ašutų ir nusvijau meškerei ilgą ilgą valą Lš. Aš tau kad nusivysiu pantį, tai jau tylėsi! Prl. Jūs, piemenėliai, prisitaisykit, ilgus botagus sau nusivýkit BM412. Aš nusvijau šilkų lyną, insisukiau tarpe vyrų LTR(Lš).
^ Kaip virvė iž mažų ir laibų valaknų nusivija drūto lyno, teip iž mažos mažos pradžios nusidėjimas prasidest SPII158.
3. nupinti (vainiką): Paprašė jaunų bernelių, kad nuvytų jai vainikėlį LTR(Grv).
^ Petras gražiai padarė – kap vainiką nuvi̇̀jo LKKXIII126(Grv).
| refl. tr.: Nusivýk sau vainikėlį, nusivýk sau žaliąjį LKKXIII25(Grv).
4. morališkai žlugti, nusigyventi.
2 pavýti, pàveja, pavi̇̀jo tr. Rtr
1. NdŽ kiek sukti į kamuolį, į ritinį:
^ Jau aš josiu jomarkėlin, nusipirksiu kančiukėlį: šimtu vytas, šimtu pytas, trečiu šimteliu pavytas DvD91.
| refl. tr. NdŽ: Reikia pasvi̇̀jus siūlų megzt kas, vakarai ilgi Klt.
2. NdŽ įvynioti į vidurį kamuolio: O kas čia tam kamuoly pavýta, kad teip barška? Sb. Pavijaũ po siūlu pirštinę [kamuolio pradžiai] Lp. Apačion [kamuolio] pàveju degtukinę skrynelę Ktk.
3. NdŽ žr. 2 nuvyti 1: Pavijaũ tris apyvaraites LzŽ.
^ Pavýsiu valvadą iš dirgėlių ir pasikarsiu an batvinių ZtŽ.
| refl. NdŽ.
4. nupinti (vainiką): Ir pavysiu du vainikėliu, ir nunešiu an bistrą upę (d.) Lz.
2 papavýti, papàveja (papàvija), papavi̇̀jo (dial.) tr. kietai suvyti, susukti: Virveles papàvija, kad katinai negraužtų Dv.
2 pérvyti tr. NdŽ iš naujo suvyti, pervynioti: Nudažytos ir išbaltintos sruogos vytuvais pervejamos ant reketuko (krijelio) rš. Posmais ka pérveji, tai paskiau kap veji, tvarkingiau būna Kpč.
2 pievýti, piẽveja, pievi̇̀jo (ž.) žr. 2 privyti 3: Pyvýk mano štemberiuo ilgą šmikį Klp.
2 pravýti, pràveja, pravi̇̀jo tr. truputį įvynioti į kamuolį: Pravýt reikia siūlo Dglš. Pravijo siūlo [nuog matko] Lp.
| refl. tr.: Siūlo nor[ėj]au prasvýt Dglš.
2 privýti, pri̇̀veja, privi̇̀jo tr. Š
1. S.Dauk prisukti, privynioti (kamuolį): Sasukau ir kamuoluką privijaũ ZtŽ. Privi̇̀jo pusę ritės, visą ritę DŽ2. Jau reiks siūlus an kito kamuolio vyt, ba jau šitą didelį privijau Lš. Visokių kamuoliukų privijaũ, megsiu pirštines Klt. Katra privýsit kamuolį miglų, tai su tuo ženysiuos (ps.) Mrc.
| refl. tr.: Žiemą vys tus apvartukus, turės kamūlius prisiviję End.
ǁ prisukti, privynioti (siūlų): Privyti siūlų I. Privýk šitą kamuolį siūlų ir užteks Mrj. An dviejų kablių pri̇̀veja, perjema rankom ir susuka [virvę] iš dviejų Svn.
2. sukant, vejant daug pridaryti: Pats privijaũ penkiolika kanapinių pančių Kt. Virvelių privýta pilni kampai Klt. Vyrai apvarčius vydavo, pančius, pakanktes, virves, an klėtės karčių kartes (labai daug) privýs LKT68(Pp). Paržiem neturėjo kito darbo, tai kad privi̇̀jo virvių Sb. Privi̇̀s privi̇̀s virvę ilgą, o tada papjausto papjausto kap pančiukam Aps. Aš botagą gerą turėjau, labai privýdavau, greita buvau Ppl. Pri̇̀vija [bernai] pančių Vlk. Vaikis pančius turės vasarai privýti Sd. Tie pluokštai [kanapių] tvirti, tai pri̇̀veji metams pastarankų Krž. Priskaldysi balanų iš mano petelių, privysi žirgam pančių iš mano kaselių TDrIV37. Tu privijai pantelių iš mano kaselių, tu pakalstei žirgelį aukselio žiedeliu LB94.
| refl. tr. OG376, Kv: Pančių reikia prisivýt LKT280(Ssk). Turės liuob prisivi̇̀ję virvių, apvarčių, pančių, ka visumet pri rankų būtų Krš. Pirma reikėjo pančių privýt vakarais Jsv. Tiek vyrų ir vadelių nebeprisiveja! Ėr. Reikėjo strangų pri̇̀sivyti, ratgalių pri̇̀sivyti Bdr. Pri̇̀sveja tokių virvukių nestorų, plonų ir audžia [plėškes] Lzd. Anas iš karklų prisi̇̀veja virvių ir arklį prisiriša (ps.) Slk.
3. vejant, apsukant pritvirtinti: Patauška privyta prie galo botago žaliu šilku J. Šmikį prie botago privýti KI58.
| refl. tr.: Piemuo prisivijo votaguo šmikį NmŽ.
4. refl. tr. prisipainioti, prisivelti: Ta žarna siaura, kirmėlių prisivi̇̀jus Jrb.
5. priėsti, prišlamšti: Karvė seredėlioj greita privija Grv.
ǁ refl. tr. sočiai privalgyti: Itokia draugė̃ prisvi̇̀s tieku mėsos – tik apsiragaut bus Arm.
2 ×razvýti, ràzveja, razvi̇̀jo (hibr.) tr.
1. susukti (siūlus): Tadaik an tų didelių špūlių tolkas ràzvija ZtŽ.
2. žr. 2 išvyti 2: Razvi̇̀jom, padarėm po šešius siūlus Klt.
2 suvýti, sùveja, suvi̇̀jo tr.
1. Sut, N, Š, Rtr, DŽ susukti į kamuolį, į ritinį: Suvýk sūlus į kamulį J. Visus suvijaũ [siūlus], nė sprindinyko nenumečiau Aln. Kamuolin sùveji ben du matku, tris matkus Kp. Sùveja siūlus an krijelio Prn. An kamuolių suvýdavom tuos siūlus, kap verpėm žiemą Kpč. Ant reketukų siūlus suvýdavom Sdb. Reikia an pirštų savýt ZtŽ. Kaip išdžiūsta, išbąla [siūlai], sùvejam ant krijų Alz. Reikia pirma suvýt kamuolin, tada skirt [siūlus] Klt. Suvýk, kad siūlas būtų įtemptas Klt. Paskuo nuvýsi, į kamūlius suvýsi [lininius siūlus] Žlb. Pamerkia šakas [liepų], atšunta, tuoj tas kailis ir nusvelka, barankosna sùveja [vyžoms] Žl.
ǁ susukti siūlus: Siūlams iš ričių išlenkti ar sruogoms suvyti buvo vartojami keleriopi l[ankčiai] LEXIV154. Dvi tolkas sàvija ZtŽ. Tolkas sùveja in tolkmedžio Aln. Suvýta ir tiej kamuoliai, ir tos ataudos suvýtos Pv. Parsinešei tą giją – ant vytuvų, jei reik, į kamūlį suvijái End. Suvijáu tris gijas [į kamuolius] – užteks Šv.
| Suvytóji molekulė FzŽ193.
| refl. Š prk.: Šitam kampe stovi abudu kamuolin susi̇̀viję (apie porelę) Slk.
ǁ Šn pritrinti, prisukti (šeivą): Šeivas sùveja ratelis Brb.
2. LzŽ, ZtŽ sukant pagaminti, nuvyti: Susuku, suviju SD462. Stangriai suvytà virvė NdŽ. Per vakarą botagą suvi̇̀jo Al. [Pluošto galus] suduria krūvon ir susuka kabliais ir tada sùveja virvę Jdp. Prisuk knatų, aš virves suvýsiu, tai turėstet Sug. Kad buvo kanapių, tai iš kanapių suvi̇̀jom [vadeles], kanapių nėr, tai linų, iš linų Imb. Mūs tėvas labai stiprias vadeles sùveja Alv. Suvýs iš rankšluosčio žiužį, ale kietai suvýs Krt. Suvijáu aš aną (virvę) ar aštuonių šakų Krž. Laidai sudaryti iš vienos ar kelių suvytų vielų rš. Suvýtos šitos drotos iš plonų šakelių Ant. Sùveja kaip ir virvelę šitą vytelę, kad būt minkšta Jdp. Nu o seniau tai būdavo [sodas per vestuves] šiaudų šitų, tokios eina, suvýta suvýta, suverta šiteip popieriai Šmn. Jeronimas turėjo ne vytinę, o botagą, labai kietai suvytą ir pilną mazgų J.Balt. Ogi žiūriu – ištraukė iš po pečkos suvytų rykščių BsPIII80.
^ Cigono botkočio nesuvýsi (čigono kalbos nesuprasi) Ėr.
| refl. tr.: Susivýs tokį iš abrūso kietą tokį i muš par pasturgalį Akm. Tas gaspadorius išgirdo gaidžio šneką, tuo[j] susivijo viržį, tai kaip ėmė pačiai duot! BsPIV292(Brt).
ǁ nupinti (vainiką): Karvei [vainiką] an ragų sapina, sàvija ZtŽ.
3. NdŽ sukant sunaudoti: Visas pakulas suvijaũ į šniūrus J. Visas nuobrukas pančiams suvi̇̀jome DŽ. Iš kanapių pančius vys, parduos kitàs, visų nesuvýs Všv. Piršlio plaukus, nagus suvýsma į votegus Plng.
4. NdŽ susukti, sukrauti (lizdą): Antis suvi̇̀jo lizdą ir pridėjo pautų LzŽ. Širšulė bil kur sùveja lizdą Rod. Suvi̇̀jo skregždė lizdą po tiltu Tvr. Eglėj suvýtas lizdas Pls. Vienas vievirsys suvi̇̀jo kinį ant pasėtos dirvos BM350(Vkš). Ėhė džium džium, žvirbleli mano, kam tu suvijai karklyne lizdelį? LB112. Suvi̇̀jo povelė šilkinį lizdelį (d.) Pst.
^ Atskrido tarandas iš tarandų, suvi̇̀jo lizdą iš žagarų, sudėjo pautą su šimtu trynių (arbūzas) Pls.
| refl. tr.: Viena varna susivi̇̀jus obely, šarka grūšioj Pun. Pačiam girios viduryje, plačiašakėje eglėje, strazdas lizdą susivijo K.Bor. Du gražūs ir stori žvirbliai toj pačioj palėpėj, kur aš lizdą susivijau, ėmė ir sušalo A.Vaičiul. Susivi̇̀jo pova sau šilko lizdelį (d.) Auk.
5. apsukant sutvirtinti: Apvynioji blauzdas iki kelių [autais], o tai tada šitom virvelėm sùveji sùveji vėl Sld. Reikėjo supančiuoti, ka nepabėgtų arklys, ka būtų supančiuotas, suvýtas Akm.
6. refl. NdŽ susipinti, susiraizgyti: Susivi̇̀jęs medis girio[je] grumdos kits į kitą čir čir J. Par daug užaugo tie medžiai, susivi̇̀jo šaknys Šts. Užtai ąžuolo ir nepavogė, kad buvo susivi̇̀jęs susivi̇̀jęs [su kitais medžiais] Nmj. Rugiai išgulę, ne taip – susivi̇̀ję Rdn. Dobilai kai žirniai susivi̇̀ję Skr. Susisukę, susivi̇̀ję čia [pomidorai], pagadino kas juos Grž. Rožikės, ramulės susivi̇̀jusios, vasarojis [blogas] – nepapjausi Krš. Susi̇̀veja tie spragilai kupetoj, nebgali bepakulti Sd. Siūlai susvi̇̀jo, ir razrinkt nemožna LzŽ. Kaldūnas sasisuko, sasivi̇̀jo ZtŽ. Prasčiai̇̃ ištrinkti plaukai, susivi̇̀ję į tokias sruogas, sušokę Krš. Žarna susivi̇̀jus LKKXV301. Dai susvijo ąžuolelis, trim keturiom šakom (d.) Ad. Kalnuj rugeliai viseip susiviję, pjauna žmonelės visi sušilę LTR(Dkk). Susiviję aviečių stabarai V.Bub. Rankovės susisukusios, susivi̇̀jusios – tai dabar apsivilko Jrb.
| Susvi̇̀jus šitoj kulbė ir neskyla Švn. Ji (liepa) neskyla, susvi̇̀jus kaip geležis Žl. Lentos sumestos, susimėtę, susivi̇̀ję – viskas padrika Slm. O blauzdos nuogos, susivijusiais raumenimis, lyg mazguotomis virvėmis J.Balt.
ǁ prk. susipinti, susisieti: Žiūrėk, kai mes su jais susivi̇̀ję: dideli da giminės, kai pasakei Jrb.
7. sumenkti, sublogti, sunykti: Matyt, ilgai nebegyvens, susvi̇̀jęs vaikšto Lel. Jis visiškai susivi̇̀jęs – daug dirba, maža valgo Jnš. Susvi̇̀jus būsi, jei duonos negausi Adm. Ajegi, Bronys jau baisus likęs – susvi̇̀jęs susvi̇̀jęs! Slk. Kryžiavõs dienõs kiaušiniai, – kokie susvi̇̀ję viščiokai (priet.) Aln. Nuo rūkymo susivi̇̀jo, sudžiūvo į kempinę Rdd. Tai man vyras – kaip tvora susivi̇̀jęs Žvr. Nevalgę, susivi̇̀ję kaip karnos, i nė jokios tvarkos jų gyvenime Mžš.
ǁ susiraukšlėti: Susibaigiau [po ligos], skūra susivi̇̀jus, išdžiūvau visa Svn. Ligonis [džiovininkas] vysta džiūsta, jo oda susisuka, susiveja in raukšles LTR(And). Ligonio žandai susvi̇̀ję Tr.
8. refl. susimesti į garankštis, susiglamžyti: Te (užsienyje) susenę ir susvi̇̀ję [drabužiai], mum dar nauja Žln.
9. refl. tr. suraityti, susukti: Plaukus sùsveja Dg.
ǁ susiraityti: Garbanomis dar plaukai nesusviję rš.
10. refl. NdŽ susipainioti, susipinti: Susi̇̀veja jo kojos, ir griūva Ds.
11. refl. prk. nj. įsirašyti į magnetofono juostelę: Tai, matyt, mano kalba čia susivi̇̀jo Trgn.
2 užvýti, ùžveja, užvi̇̀jo tr.
1. N, M, Š, Rtr, DŽ, NdŽ užvynioti: Paprastai kairėje rankoje laiko graižą, o dešine užveja siūlus [ant lankčio] LEXIV155. Užvýk siūlus ant vytuškos JT430. Neužvýk šeivos kraštų, apirs Klt. Kobiny[je] palikusias pavajas ant viršaus užvýk J. Krijeliai užvyti yra su bovelna Aln. Trečią laibesnę [virvę] ùžveja, tai to jau užveja [vadinama] Kvt.
| refl. tr.: Pati siūlus užsiveja JT430.
2. NdŽ vejant virves užsidirbti.