võtulti, -a, -o Rtr, NdŽ žr. vatulti:
1. Rtr, KŽ Grėbėja votula volą šieno po kojų ir nenuneša J. Šieną po biskį võtulkiat į pakalnę Up.
2. FrnW, NdŽ Aš jo (sūrio) negaliu suvalgyt, võtulu võtulu burnoj Klt. Nevõtul' (nevotulok) duonos burnoj, ale valgai (valgyk) kaip priseina Ml. Võtulo võtulo šitą kruopelę kaip be dantų! Lkm. Nevõtulk, o kramtyk! Skdv.
| refl.: Pyragas žalias suzmegęs votulas ant dantų, t. y. velias, kimba J.
3. intr. nevikriai eiti, vilktis, kiūtinti: Kur tu votuli dabar? J.Jabl(Tl).
apvõtulti žr. apvotuloti 2: Tai jau vargas be dantų valgyt, apvõtuli kiek i nuryji Ml.
išsivõtulti J.Jabl(Als) votulais išsilupti: Skūra iš burnos kol išsivotula, t. y. votulas kaip pakulose įveltas J.
nuvõtulti
1. tr. nuryti (ppr. prastai sukramtytą maistą): Aš niekap negaliu nuvõtult Ml.
2. refl. nusilupti, nuslinkti (apie odą): Kol nusivõtuls skūra, padeginta nuo karščio dvasios, votulsies po burną rubulais J.
pavõtulti NdŽ žr. pavatuloti.
suvõtulti žr. suvotuloti:
1. Als Pakulas suvõtulk į kuodelį Up. Sukre sakus pamirko, suvõtula i kąsno[ja] Šts.
2. J.Jabl(Tl).