vi̇̀sti, vỹsta (viñsa J, K.Būg, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, JT29, -ta Rtr, viñsta; G121), -o intr. [K], Rtr, K.Būg, OGLI207, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ; M, L veistis, daugintis: Svirpliai, blusos viñsa trobose prie smilties J. Pavasarį vỹsta musės J.Jabl. Kai pagada, tai tie vabalai dideliai viñsta Vdk. Ta karvė tik utėlėms vi̇̀sti (liesa) Pj. Trušiai greitai viñsa, vislūs Krš. Viñsa [žmonės] kaip truškiai Grd. Šiltà y[ra]: musės visokios viñsa Skdv. Kai tik apsileidi, tai tuoj blusos, utėlės ir viñsa Krs. Blakės lovos[e], sienų plyšiuos greitai viñsa Skp. Kad iš šarmo viñsa gyvi daiktai, utėlės visos iš šarmo Kp. Vỹsta blusos, kad į lovas šiaudus klodavo Nm. Skalbti reikia delčio[je]: nevỹsta brudas, smagiau nešiojas LTR(Jrb). Kaip ir nebūdavo anksčiau tokių žolių, kaip dabar viñsta Svn. Usnys vi̇̀so tavo darže, kol išvaisei J. Baisiai vỹsta tie krūmai Plv. Žmonys labai viñsa: šaudo gaudo, o vis pilnà i pilnà Krš. Tose giriose visusi daugybė visokio gyvio, kaipo tai: žebrių, briedžių, šernų, meškų M.Valanč.
| prk.: Lietuviai „nykstančių“ dvarų ir dvarponių nesigaili, ale ir vinstančių bijo TS1899,6.
^ Dievo ir artimo meilė vinsta TS1901,6–10b.
apvi̇̀sti intr.
1. aptekti, apeiti: Utimis apvi̇̀som bebūdami barakūse Lk. Kame daržas apvi̇̀sęs su žliūge, ta esi pražuvęs LKT76(Plng). Dirvos su piktžolėms apvi̇̀so Prk.
2. išsiveisti, išvisti: Pradeda apvisti visos bulvės Šts.
įvi̇̀sti intr. Rtr, DŽ, KŽ
1. Q146,151,554, Sut, G88, M veisiantis atsirasti, įsiveisti: Vyšnios įvỹsta visame darže J. Gera būtų, kad darže įvistų̃ vyšnių Š. Įviñsa žolė kviečiūse, nėkaip neišveisi Krš. Po tokių nelaimių pradėjo želti visur medžiai, įviso daugybė medės paukščių M.Valanč. Aš negaliu suprast, kaip jos (pelės) įviñsta tuos naujuos namuos?! Mžš. Kur tarakanai įviñsa, blogai Krš. Ir inviso varlių daugybė Gmž. Jisai (piemuo) taipajag rūpinasi, jeib jo avelės juo geriaus įvistų ir jo guotas prasiplatintų BPII64. Idant po visą svietą žmonės įvi̇̀stų, išsiplatintų ir daugsintųse, tada Dievas liko šventą venčiavonystę BPI178. Šitai yra tie trys sūnūs Noah, kuriais visa žemė yra apsodinta (paraštėje invisusi) BB1Moz9,19. Pas mus jų (žydų) taip daug įviso A1884,241.
| prk.: Nuodėmės ir piktybės po tą Evangeliją įviso, jog jau ir patį veliną pereit DP84. Nė vienas vėl Sakramentas neest ant to ižganymop galingesnis, kuriuo nuodžios apkuopias, ir gamtos įvinsa, o dūšia apste visų malonių dvasiškų tunka DP268. Piktas būdas terp krikščionių įviso ir platyn eit kas diena tame mūsų amžiuj SPII62.
| refl.: Kokį čia metą buvo įsivi̇̀sę po dobelieną [grybai], liuob su dalgiu krežį prisipjaus Bdr. Septynioliktame amžė[je] žemaičiai gan įvisusys, vienok turėjusys pakaktinai miško, medės paukščių, duonos ir medaus M.Valanč.
2. atsirasti, įsigalėti: Dvesia viščiokai, matyt, kokia liga įvi̇̀so Slm. Įvis nauja karta Vd. Piktas kartais įvinsta, kartais išvinsta Kos117. Smetonos laikais įvi̇̀so centneris Slm. O dabar įvi̇̀so mada šventą dieną žoliaut Skr. Įviñsa nedorėlių, sunku išnaikinti Krš.
išvi̇̀sti intr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ
1. M išsigimti: Žirniai išvi̇̀so, t. y. maži išvirto, pasidarė J. Kiaulės išvi̇̀so J.Jabl(Als). Šitos bulvės jau išvi̇̀so DŽ. Kaukaziškos pilkosios bitys susigiminiauna su mūso, išvỹsta Brs. Tos karvės geroji veislė jau išviso Dr.
2. išnykti: Pas mus šiemet dilgėlės visai išvi̇̀so Up. Dabar nei sau nebėr [krienų], išvi̇̀so Slm. Didesniosios kraujosruvos išvysta ir virsta baltomis dėmėmis P.Aviž.
| refl.: Latviai nenora išsivi̇̀sti, dėl to skiedas šalin nu žemaičių Plng. Žemaičiai praded išsivi̇̀sti (nebekalba žemaitiškai) Kl.
3. rastis, kilti: Iš kur išvisusios yra tokios pliotkarkos? LMD(Šts).
nuvi̇̀sti intr. pasidauginti: Kas tuo metu mums est, kada koki malonė nuog Dievo duota išauga arba nuvysa ing tūleriopos gamtas DP384.
pavi̇̀sti intr.
1. Rtr, NdŽ, Šn kiek prisiveisti: Augalų ir gyvūnų veislės laipsniškai išsikivinkliojo, jos paviso nuo kitų veislių J.Šliūp.
2. L, KŽ gimti, atsirasti.
pravi̇̀sti intr. [K], Rtr, NdŽ, KŽ
1. Sut, N pasidauginti, pasiplatinti: Pas juma praviso daug karvelių J. Stirnų buvo pravi̇̀sę Ėr. O po tam kad tūlos giminės praviso nuog jų MP206. Pravis ir nuplas stodai ir kaimenės tavos DP290. Tasai draugas padėjėjas tampa jo bičiuliu ir turi gauti iš tų bičių pirmą spiečių dovanai, kad ir pas jį pravistų bitės TŽIV459. Kaip tik apsiženijo, praviso jam vaikų BsPII270. Tai dabar [miestelyje] pravi̇̀so tų žmonių Sml. Todrinag ją (bažnyčią) vėl V. Christus mažintele kaimene vadino, bet veikiai praviso ir praplato po visą pasaulį ir užaugo ing didį medžią DP87.
| prk.: Jo karalystė, tai yra bažnyčia, turėjo visas karalystes savęsp surinkt, pravist SPI132. Idant nebūtumbei prigautas piktais netikrais pamokslais, kurie dabar ant galo svieto turėjo labai pravist ir praviso SE242. Kur griekas praviso, ten malonė jų daugiaus apstinga buvo BtPvR5,20.
| refl. NdŽ.
2. N, KŽ atsirasti: Daug vagių praviso B.
privi̇̀sti intr. Š, Rtr, KŽ
1. Q660, L daug prisiveisti: Pelių priviñsa J. Pūrai, kviečiai privi̇̀so vosilkų J. Privi̇̀so usnių miežiuose Ėr. Uogų priviso tada, kai miškelį nukirto Šil. Korius, kandžių privisusius, reikia išimti iš avilio Nz. Privi̇̀so blusų ir kitų vabzdžių NdŽ. Privi̇̀so vilkų DŽ. Jei išnaikys, vėl jų (vabzdžių) privỹsta Erž. Privi̇̀so šunų kaip blusų Tl. Iš kur varlių tokio[je] šilčiausio[je] priviñsa Krš. Katės nebė[ra], tai tuoj priviñsta pelių Mžš. Musių priviñsa – negali atsigint JT32. Dabar tai ir mūsų privi̇̀so mėlynųjų [bulbų], anksčiau tai vien baltosios buvo Slm. Obuolinių vapsvų baisiai priviñsta, kai jau obuolių atsiranda Slm. Įsitaisyta gūžta terp tų drapanų, tai drapanos sukapotos, ir šitų žvynių privi̇̀sę Kp. Kumpis privi̇̀so kirmėlių Klt. Tų žmonių privi̇̀so kap amaro Iš. Priviñsa daugybė svieto, i kela karus Užv.
2. NdŽ, KŽ prk. atsirasti: Daug vagių priviso B. Daugoka privisę laikraščių Smn. Par žmones pinigų privi̇̀so Ktk. Kokių žmonių daba privi̇̀susi, sunku ir apsakyti Ub. Tų gėrikų privi̇̀sę, ir dalgiu neiššienausi Kt. Valdonų razbaininkų pirma minėtosios žemės didei privisusios yr TP1881,64. Lietuviškoji paprasta kalba labai jau priviso įvairių svetimų žodžių ir sakinių A1884,147.
^ Priviñsa kuliganų i neperinant – iš tų pačių žmonių Krš.
| refl. NdŽ.
suvi̇̀sti intr. DŽ, NdŽ daug prisiveisti: Visa vasara nebuvo musių, tik dabar suvi̇̀so Gs.
užvi̇̀sti intr.
1. DŽ, NdŽ, OGLIII345 staiga privisti: Labai užvi̇̀so musių DŽ1. Čia buvo daug užvisę tų laukinių šunų Nmk. Užviñsa utys nū vienas kito Šv. Rūgščių užvi̇̀so tiek iš pernykščių metų Bt. Mūsų ganykla kad ažvi̇̀so tom vingiarykštėm Svn. Šitie arkliadančiai kad baigia užvi̇̀st, ot bjauru Kp.
2. prk. atsirasti: Dviratis nu pirmojo karo užvi̇̀so Nmk. Parvažiavom [iš Sibiro] i čia tas pats (tinginystė, gėrimas) užvi̇̀sęs Stl. Užvi̇̀susi paliks visa pasaulė nedorėliais Šts.