vi̇̀lbinti (-yti K; R, R185), -ina, -ino I, K, BzBkIII309, Rtr, FrnW, NdŽ, KŽ; D.Pošk, S.Dauk, Sut, RtŽ
1. tr. SD1189, R246, MŽ329, N, [K], Kos36, Ls, Š, K.Būg traukti, masinti (ppr. apgaulingai) prie savęs, viliojant kuo: Vilioju ką, vilbinu SD137. Vilbinu, prijunkiu SD389. Vi̇̀lbina su saldainiais, ant saũ traukia Pl. Kaip arlas, vilbindamas skristų jauniklius savo,… išskėtė sparnus savo ir pasiėmė jį Ba5Moz32,11. Kam jis mus lyg mažus vaikus vilbina kažkuo? V.Myk-Put. Ir masina [vaiskrūmis] raudonomis uogomis, vilbina praskrendančius paukščius rš.
2. intr. SD170 stengtis įsiteikti, meilintis, gerintis.
3. tr. R, N, KŽ pajuokti, pašiepti, erzinti.
4. tr., intr. KŽ, Nm vilkinti, atidėlioti, delsti: Žydas vi̇̀lbino, t. y. ant toliau vilko skolos neatiduodamas J. Jis tik laiką vi̇̀lbina, kad tik nereiktų tų pinigų atiduot Stak. Su skola jis vis vi̇̀lbina DŽ1. Vi̇̀lbinom vi̇̀lbinom, o tas pyragas kilo prikilo, drimba par kraštus Jrb. Tai nė nevi̇̀lbyk, nueik kokią dieną Snt. Veltuo gydais, kuomet ilgai bevilbinant liga sustiprėjo rš.
5. tr. K, L raminti, maldyti.
ǁ JI276 drausti: Jis vi̇̀lbino mane neeiti KŽ.
apvi̇̀lbinti tr.
1. KŽ kalbant, raminant įtikinti, apgauti: Ką tuščiais žodžiais, pažadėjimais apvi̇̀lbinti KI29. Gyvenimas jį augina žiaurumu ir švelnumu kaip neapvilbinamas teisėjas ir malonus geradaris Vd. Aš ne vaikas, kurs kalbomis apvilbinamas Vd.
2. KŽ padaryti ramesnį, klusnesnį, apmalšinti: Šunį apvi̇̀lbinti K. Arklį apvi̇̀lbinti KI687.
įvi̇̀lbinti
1. tr. J, Š, Rtr, KŽ įvilioti, įmasinti.
2. refl. BzF198, KŽ įsiteikti, įsigerinti: Jis ir nemenkai bus prie jų įsivilbinęs buvęs TP1881,8.
išvi̇̀lbinti intr.; SD1203 vilbinant išgauti, išvilioti: Išvi̇̀lbinti iš ko pinigų DŽ.
nuvi̇̀lbinti tr.; SD217, Sut, N nuvilioti, pavilioti ką nuo ko.
pavi̇̀lbinti tr. Sch16, K
1. Sut, N, KlvD311, L, KŽ kiek vilbinti, vilioti, masinti: Įsteljęs (=įstelgęs) [tetužis] betupint pavilbino, atlaužęs žvirblytį nubildino RD18. Gaidys, pašokęs puikiai nuo vamzdžio, tik laukia, kad jį pavilbytum V.Piet.
2. tr. NdŽ kurį laiką raminti, malšinti.
3. intr. pamoti: Iškišęs galvą pavilbina man pirštu, kad aš prieičiau arčiau B.Sruog.
pérvilbinti tr.; Ser pervilioti, nuvilioti kitur.
privi̇̀lbinti tr. I; SD1148,149, D.Pošk, Sut pritraukti, privilioti, primasinti: Privadinu, privilbinu SD1151. Privilbindami dūšias netvirtas, turėdami širdį išpratintą godulystėje, sūnai prakeikimo GN2Ptr2,14.
suvi̇̀lbinti tr. suvilkinti: Jis mane suvi̇̀lbino su savo darbais, aš jau būčiau seniai rugius nupjovęs Skr.
užvi̇̀lbinti tr. NdŽ; Ser užvilioti.