várginti (-yti K, Sn), -ina, -ino tr. I, K, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, vargi̇̀nti (-ýti DrskŽ), -i̇̀na, -i̇̀no Onš, var̃ginti, -ina, -ino; Q87, SD122,26,36,56,78, SD145,155,371, H, R, MŽ, S.Dauk, Sut, N, M, Amb, L, LL34, ŠT13,169
1. DŽ caus. vargti 1: Sunkybė darbo vargino mus, karštis saulės degino aba kaitino, o tečiau darbo nepametėm SPI329. Galvos darbas labai vargina žmogų; rankų darbas tiek neįvargina J.Jabl. Kelionė bus trumpa, nevarginanti ir linksma P.Cvir. Dabar žmonys suponėję – kojų nebevárgys: sėda i važiuoja šimtą metrų už penkias kapeikas Mžš. Sėsk, kam čia kojas várgini KzR. Valgyt deduos, nebelakstau namo, nebevárginu kojų Krs. Kam jūs tas rankas varginat?! Bsg. I taip nematai – i dar akeles várgini Krš. Nes gundžiamas puolasi maldump, pasnykump, vargina kūną, nusižemina SPII12. Pasnykais, ašutine, botagų plakimu, kietu gulėjimu tevárgin ir temarin kūną savą DP575.
| impers.: An zlosano kočiodavom, ant stalo labai vargi̇̀na, sunku Kp.
^ Kvaila galva ir kojas, ir rankeles várgina Prl.
2. caus. vargti 4: Nubostu kam, varginu SD42. Kam tu várgini aną, t. y. vargiai laikai J. Vargi̇̀nam ir juos, ir vargstam patys DrskŽ. Ir aš prašau Dievą, ka tik ilgai nesirgčia: nei pati vargčia, nei kito vargi̇̀nčia, jau gana, jau atgyventa Plvn. Kitas ant patalo metų metais – pats vargsti i kitą várgini Mžš. Ligoninėsa žmogų tik vargi̇̀na: kad ima badyt, [vaistus] leist Rtn. Nebevarkit ir nebevárginkit kitų Krs. Nenoru tamstų várginti Krž. Ką tas mačija várginti žmogų?! End. Jis nevargi̇̀na žmonių [parduotuvėje], jis visa greita padavinėja Drsk. Tų daiktų nesutektė labai žmones vargina SPI106. Rytą nesikėliau, karštinėlė vargino Vaižg. Jis buvęs iš jaunų dienų ligų várginamas, nebylys Smln. Mañ jau ne viena liga várgina Skp. Trichinelioze sergančius ligonius vargina galvos skausmai, nemiga rš. Kad vargina kosulys, duodame keptą svogūną saldžiame piene rš. Kožnas žino, kaip mus vasaroj musės nemenkai vargina Kel1856,108. Nepaprastai vargino uodai, nuo jų sukandžiojimų ištino veidai ir rankos T.Ivan. Arklys minko ir minko vietoj, čerto várginamas LzŽ. Po varginančių vasaros karščių prasidėjo ankstyvos rudens liūtys P.Cvir. Aš tamstą várginu, – serganti esi daba Trk. Keista, netikėta ir varginanti tyla rš. Kad nes atejom ir Makedonijon, kūnas mūsų neturėjo atilsies, bet buvome visame varginti: iš viršaus buvo kovė, apačioj baimė Ch12PvK7,5. O, kaip mane vargina nekantrybė, kaip sunku laukti J.Balč. Daryk, ką nori: aš neturiu tau pinigų atiduoti! Ir tai mane visų labiausiai vargina Vaižg. Kunigumpi vedė, visą naktį vargino, pešė, mušė, draskė PK160. Katras ilgai gyvena, tai vargsta, žmones várgina PnmR. Daugis žmonių, nors būtumi ir nekaltas, o kad silpnas, tą ir vargina S.Dauk. Viešpatie, sūnau Dovydo, susimilki ant manęs, duktė mano sunkiai nuog velno esti varginama MP112–113. Mes esame spaudžiami ir varginami išgąsčių ir smūtko BBRd3,47. Jei tu anus (paraštėje juos) varginsi, tada anys manęsp šauksis BB2Moz22,23. Mes tave pikčiaus vargysim nei anus BB1Moz19,9. Vos yra vienas ižg šimto, kurio šatonas nekankintų ir nevárgintų DP114. Vargintas esmi nuogi neapkenčiančiųjų mane Mž521. I várgina, krokina, būna – kokie netikę žmonys! Žeml. Išvežti žmonės, tai várginti PnmR. Ilgai nepaleidė [iš kalėjimo], várgino jį, par tą karinyką išreikalavom, ka jį paleistų Šd. Per šlapumą bei badą jau dabar tenai piktos ligos pradėjusios žmones varginti ir žavinti Kel1854,150. Tu vis muni várgini i várgini Rsn. Kiti žmonys leisdavo pasilsėt šeimynai, ale būdavai tokių, kur baisiai várgydavo Mšk. Ragana kap tik galėdama vargino našlaites ir savo vyrą inkalbėjo nelaimingas nudėt LTR(Vs). Aplink mano dvaružėlį medžiais apsodyta, nebijok, mergužėle, nebūsi vargýta DrskD237. Vargi̇̀no [neįstojusius į kolūkį] su mokestimi Drsk. Ji (giminė) bus priverčiama ant slūžbos ir mūčyta (varginta) keturis šimtus metų BB1Moz15,13. Viešpatie, kaip daug yra varginančių mane Mž507. Sunkiais darbais anus vargino S.Stan.
| impers.: Mane labai várgina, kap debesiai eina Pv.
| prk.: Ai meistruži, kam vėją tokiems niekams varginti! P.Cvir.
^ Várgina kai žydas gyvatę Gr.
várgintinai adv.: Dėl pataikūnų vargdienis vergas varguose suvargintas, vargintinai vargstant verkė, o vargšas ir varlę vargiai pavargusią vargu vargina D.Pošk.
| refl. BtMt8,6, N, D.Pošk, LL8, Rtr, Š, NdŽ: Varginuosi, ilstu, tąsausi SD155. Várginties, žudyties I. I pati várginys, i muni vargini End. Nesvargýk, po valiai kitądien užbeigsi Drsk. Nesivárgyk del manę – nereikia citrinų Stak. Juliuką tokį turėjo senvaikį nusisamdęs i várginos teip End. Neklausai – žinokis, kam man vargýtis su juoj DrskŽ. Neapsimoka kiaulės ūgyt ir vargýties Drsk. Jis daugiau nieko neprisimins, nieko nebegalvos ir daug nebesivargins J.Mik. Žmogus … ilgai várgintis turėjo, neg numirė DP176. Jėzus geidė, kad liktųse motina nei vargintųse SGI74. Viešpatie, nesivargink, nes neesmi vertas, idant ineitumbei po stogu mano BtLuk7,6. Motynėle mano, baltuolyte mano, nesisielok, nesivárgink, neliek ašarėlių BM450.
| Vytautas ištikėtinai varginos pakelti savo brolėną per lenkų karalių M.Jan.
3. caus. vargti 10: Pryš mynimą linus várgina Ll. Kai su mašina mina, mažiau tereik várgyti [linus] Trg.
| Vienus metus paimi, suskaldai i var̃gini medį Btg.
4. tr. tam tikru būdu tikrinti (siūlų ar audinių) patvarumą, stiprumą: Gnybtuose su skridinėliais visos varginamo siūlo atkarpos yra vienodai įtemptos rš.
apvárginti Rtr, KŽ; D.Pošk žr. nuvarginti 1: Prie ponų baisiai apvárginti žmonės buvo NdŽ.
| refl. prk.: Paliko žemę ant locnasties (nuosavybės) apturėtą, bet užtatai dvasiškai apsivargino rš.
įvárginti J.Jabl, Rtr, Š, NdŽ, DŽ1, KŽ, Pln; M, Ser
1. caus. įvargti 1: Tu įvárginai vaikus J. Merginos kaip nebūtų buvusios sustyrusios darbe ir įvargintos, ūmai lyg visai nauja srovė kraujo pūkštelėdavo į širdį Vaižg. Invargi̇̀s visus susirgęs tokis senis Drsk. Strėnas tei[p] įvárginau, rukštėlė! Erž. Akis įvárginsi beskaitydama Dt. Tolima kelionė gerokai įvargino kojas S.Zob.
| refl. Rtr, Š, NdŽ.
2. tr. nukamuoti: Įveikti, įvárginti I. Ans (velnias) nubėgo iš tos baimės i į ežerą įsilindo i veiząs, ar neatsigena ta boba – taip aną įvárgino dideliai Žr. Brudas graužia ir labai labai įvargina Tat. Mus tai jau labai šaltis įvárgino Kt. Treti pasaulinio karo metai gerai įvargino visą žmoniją rš.
| impers.: Neduok Dieve, kaip įvárgina, kad yr sumišimai Als.
išvárginti Rtr, Š, DŽ1, KŽ; Q58, N
1. J caus. išvargti 1: Ižvargi̇̀na tos eilės – visur stovėk stovėk DrskŽ. Kelionė visus išvargino. Kaip tyčia, atsimainė ir oras rš. Visą amžių besigrumdamas su priešais ir draugais, pats pavargau ir kitus išvarginau V.Krėv. Aušra tik aušta, o aš jau sušalęs, išvargintas ant kojų vos laikaus A.Mišk. Keleivis išvárgintas jūrių ligos NdŽ. Nuskendus motinai, našlaičiai atsiduria pas negailestingą kaimynę ir išvarginti žūva LKVI126. Išvárginau kojas, paki atejau šitokį kelią Klt.
| refl. Rtr, NdŽ: Išsivargi̇̀nę žmones su darbais, pikti DrskŽ. Seniau išsivárgini, išsidirbi moteris nėščia iki paskutinių Kz.
2. žr. išvargti 9: Led išvárginau duoną, t. y. išminkiau J.
nuvárginti I, K, Rtr, Š, DŽ1, KŽ; MP148, Q5, SD188,172,188, SD354, Sut, N, L
1. S.Dauk, LL324, ŠT3,14 caus. nuvargti 1: Nuvarginu, pasilpninu SD231. Nuvargintas R260, MŽ347. Jis nuvárgino darbininkus, norėdamas pabaigti darbus J. Pats per naktį nuvargintas atsigulė pasilsėti J.Jabl. Ana (žmona) par jį nenuvárginta (nepersidirba) Klt. Žmogus darbais nuvargintas atilsį sau daro SPI283. Tie jauniejai tokie nuvárginti, tokie nusidirbę par dieną! Skd. Radęs ūkininko sodybą, karalius užėjo pailsėti, saulės kaitros nuvargintas L.Dovyd. Žodžiu sakant, buvo nuvargintas ir apleistas vaikas M.Valanč. Žmonės čia buvo baudžiava nuvarginti TS1900,12. Penkias kiaulytes turiu – nuvargi̇̀no Drsk. Ilga kelionė jį labai nuvárgino NdŽ. Buvo teip nuvargintas, kad eit negalėjo PK161. Nei aš pats josiu, nei pulkelio leisiu: mano pulkelis labai nuvargintas (d.) Str. Saugokis kojas nuvargýt Kb. Kojas nuvarginaũ, kolei radau DrskŽ. Sodrios spalvos yra labai ryškios ir greičiau nuvargina akis rš. Nuvargintos bus rankelės nuo sunkių darbelių LTR(Pg). Kūnas jo šventas teip labai išronytas o teip labai nuvargintas kėlės vėl kūnu gražum MP155.
| prk.: Sodai išniro žiedais, skystai baltavo obelys praėjusiais metais našaus derliaus nuvargintos L.Dovyd. Nuvárginta siela NdŽ. Nuovarginta esti manėje dvasia mano Mž478.
^ Geras artojas arklio nenuvargina KrvP(Ss).
| refl. SD1172, S.Dauk, K, LL324, Š, ŠT4,5: Po savaitę [vestuvės] visumet, eik eik – nusivárginsi Skd.
2. caus. nuvargti 3: Nuvargi̇̀no mus, nieko [už darbadienius] negovėm Drsk.
| prk.: Tik nuvarginsit tėviškėlę, tik nuvergsit sa[vo] jaunas sesules V.Krėv.
| refl.: Kas buvo nusivárginęs ūky, tai ir maitinosi prasčiau Plv.
3. tr. numarinti, nukankinti: Vaikas mirė, o jos nenuvárgino Erž.
| refl. tr.: Patys save nusižudo, nusivargina ir daug turto pakleidžia TS1897,5.
pavárginti KI629, NdŽ, DŽ1, KŽ; D.Pošk, N
1. Btrm caus. pavargti 1: Pavárgink ašvienį, tai nespardys, numalšyk J. Akėjau, variau, tai kaip jau pavargi̇̀nom [kumelę], nu tai vienų putų jau stoja Kp. Nepavárgino [vaikų] – in patalo nepagulė tėvas Dglš. Mūsų slūgelės labai pavargi̇̀nti, mūsų žirgeliai labai pailsinti (d.) Švnč.
2. caus. pavargti 3: Brangvynas pavargina daug žmonių, ak iš jo randas daug vargų Kel1856,168. [Žydų karalystė] jau nuog pagonų buvo paveldėta bei nuodėm pavarginta, kada žydai pagonų turėjo bijotisi BPI7.
| prk.: Išklausei mane, mane, ubagą, apgynei …, palaikei, jeib nebūčio pavargintas nuog žmogaus rankos piktos Mž402.
3. tr. pakamuoti, pakankinti: Galva ir kojos mane labai pavargina Vrn. Tik taũ pavárgino vis ligos Krs.
| refl.: Pasivarginęs dvejus metus [džiova] mirė rš.
4. End caus. pavargti 5: Bet vis delto pavarginom tave gerai V.Krėv. Aš noriu tamstą ryt prie kviečių pavarginti LzP. Paskuo išvarė parkriauti snariadų, pavárgino, paskuo sukišo į vagonus ir išvežė Žd. Jei žuvis stambi, ji truputį pavarginama ir tik paskui traukiama prie eketės rš.
| refl.: Reikia biskį pasivárgint – miegas ims Mrj.
parvárginti tr. NdŽ vargiai, sunkiai pargabenti.
pérvarginti tr.; LL94
1. Vlk caus. pervargti 1: Pérvarginsi arklį taip varydamas DŽ1. Nepárvargink akių – tokio[je] tamsybė[je] rašai rašai! Krš. Mokytiejai akeles párvargina, kaip jei daugumas akinius užsikabinę Krš. Tik širdį pervarginsi – tuojau tau kriukis sp.
2. caus. pervargti 5: Par apsileidimą párvarginai linus Ll.
pravárginti caus. pravargti 1: Vargino Telšių kalinyje ištisus metus, antrus pravargino Peterburge TS1899,1.
| refl.: Prasivarginusi keletą dienų Raušiuose, sužinojau, kad nebeturiu pinigų I.Simon.
privárginti J, Rtr, Š, NdŽ, DŽ1, KŽ, Plt; D.Pošk, S.Dauk, LL94, ŠT57 caus. privargti 1: Jejem, kaip aš jum privarginaũ! Skp. Šiemet šienapjūtė neprivárgino tiek kaip perniai Krs. Arklys [ūkininką] privargi̇̀no, paralyžius griebė – i mirė Tj. Ž[iūr]ėk, jis (vaikas) merkiasi – privargi̇̀no jį žmones Drsk. Maniau, ilga kelionė jus privargino – reikėjo jums juk atsilsėti V.Krėv. Seniau ant lentos užsigulus dzūru dzūru – ot privárgindavo skalbimas! Mžš. Jokūbas vėl važinėjo į žmones siūti, o trobelėj pasilikdavo gyvenimo privarginta jo sena pati LzP. Tiek šitą bernioką merga prikamavo, tiek privargino, kad led tik ką gyvas būdamas klėtin inropojo BsPII231. Pry smerčio gal pryvárginti Jdr. Numušė su visa blizge [lydeka], nuejo – i buvo privárginęs, jau čiut gyva bebuvo Štk. Keliai užpustyti – išvažinėji, iššąli, arklius privárgini [malkas veždamas] Sk. Kiškį tą kai privárgina, ir sugauna Sb. Bet ir sparvos daug privargina Blv. Buvo tokia žvyrynė, akmenai – i privárgino kelį [ravint] Šd.
| refl. D.Pošk, S.Dauk, Š, DŽ1, Kl: Prisivarginaũ, kad nieko nenoriu DrskŽ. Kad i prisivárgysi gerokai par visą savaitę nemiegojęs End. Labai prisivárginam su tais darbais Krs.
suvárginti K, Rtr, Š, NdŽ, KŽ; D.Pošk, L
1. caus. suvargti 1: Ponai suvárgino žmones J. Tie tyrimai to[je] ligoninė[je] ją labai suvárgino Stak. Dar liekti viena moteriškė: juodai apsitaisius, sena, suvarginta Ašb. Arklį suvárgino prie darbo DŽ. Suvárgytas labai arklys nusidaužo kojas, susiduoda per kulkšnį Brb.
| refl. NdŽ.
2. tr. iškankinti: Dievas sugrąžino sveikatą žmonėms, sunkiausiomis ligomis suvargintiems Tat. Suvarginau žilą galvą rūpesčiais Ašb.
3. DŽ1 caus. suvargti 3: Reikėjo prievolės duot, pabaudos mokėt, – labai suvárgino žmones Pin. Sūdaujai, tiek nelaimomis suvarginti, troško dar jei ne gyventi, ben mirti S.Dauk. Dabar žmonės visi suvárginti Trgn.
| Suvárgins [Lietuvos] valdžią, kol visi [valdininkai] kišenes prisikraus Krš. Mūsų žemės ūkis per okupaciją nustojo daugelio gyvulių, radosi labai suvargintas rš.
4. caus. suvargti 5: Tas žvėriūkštis jau tiek suvárgino (išlaužė) tą tują PnmŽ. Suvargęs krūmukas, suvárgytas toks PnmŽ. Radikaliomis priemonėmis piktžoles galima tiek suvarginti, kad jos kultūriniams augalams pasidaro nepavojingos rš.
užvárginti NdŽ
1. Ser, DŽ1 caus. užvargti 1: Jos (mergaitės) neužvargýtos pas mane Lp. Užvarginot darbais. Mergiotė žodžio pratart nebegali A.Rūt. Aš buvau ažvárginta iš mažų dienų Vdš. Jy (kumelaitė) buvo labai užvargýta Lp.
| refl. NdŽ: Kai pieną veža, tai veršiukai labiau užsivárgina Gs.
2. tr. nuskurdinti: Tu tik svietą ažvárginai ir valdžią gadini Ml.
3. caus. užvargti 3: Pamotė kvėžina (užvargina) posūnius J.
4. refl. užsitarnauti, gauti: Girnius 2 metų cuktūzės dar užsivarginęs TP1881,50.