Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
susvi̇̀lti
Apibrėžtis
svi̇̀lti, svỹla (-a Zt, -sta Š, NdŽ; Sut, svẽla KŽ, Kv, svỹlna Lkv, Erž, svil̃na), -o (-ė Kv) intr. Š, DŽ, NdŽ KŽ, svil̃ti, svẽla, svi̇̀lo Š, NdŽ, KŽ; Q226, N, M, L, Rtr
1. K, DŽ, NdŽ degti be liepsnos, skrusti: Svẽla medžiai šlapi, kad dega po pečiumi J. Anas, žalias alksnis, galgi dega, tik svỹla svỹla pečiuj Švnč. Svi̇̀lsta, o nedega malkos, ir gana Slk. Svỹla vilnos Grv. Pažiūrėk, gal puodkilis svỹla, kad teip dūmų prirūko Kp. Pintys liepsna nedega, o svildamos daug dūmų duoda Lš. Ano skvernai jau svi̇̀lsta pry ugnies besėdant Kv. Pradė[jo] rūbai svi̇̀lt in pečiaus (labai karštai padžiauti) Klt. Kitoms troboms tik stogai nuplėšti, langai apdaužyti, kitur tebesvilo sudegusių tvartų mėšlas Pt. Ant aukšto kalno ugny aukos svilo A1885,44. Paskui žiūrią, kad tie jų linai nė svilte neapsvilę Sln. Pasitrauk nuo žvakės – jau plaukai svỹla Sur. Įlūžusią nendrę nesulaužys ir svelantį knatą neišgesys CII584. Traukiu dūmą, dūmas kyla, viršutinė lūpa svyla LTR(KzR).
| prk.: Iš pradžių ilgai tvinkdavo, raudonuodavo rytai, svildavo danguje debesėliai, ir iš apačios pradėdavo degti rytų horizonte miškai A.Vien. Aš jam perku sveikatą (slaugau), o jis vis svẽla (sirginėja) Lp.
^ Įeinant akys svela, išeinant – pakaušis B153. Begėdžio akys užpakaly – nesvyla TŽV605(Ps). Vienas galas svyla, kitas dega LTR(Zp). Puodas puodą peikia – abu svyla (abu juodi) J.Jabl. Na, kad jau nedega, tai ir nesvỹla (visai nesiseka) Skr.
2. Dkš, Kvr kepant skrusti, degti: Mama, bulbės svẽla Grnk. Bulbės svẽla, reik vandens užpilti Lkv. Svil̃na, dega, o mama nejunti Krš. Maišyk košę – košė svẽla Mžk. Su mente, su menturiu maišyk, kad nesviltų košė J. Skanus kisielius, ale verdant reik maišyti i maišyti, svẽla kaip pasiutęs Lpl. Veizėk, bene pienas svẽla Slnt. Bulbienė jau svỹla, pamaišyk Sur.
^ Akys mūsų, … pamatę kokią grožybę, kaip lipte prilips, kaip sviltè prisvils BM60(Žb).
3. vysti, džiūti nuo saulės: Vasarojas visai svỹla Gs. Viskas darže svỹla, o lietaus nė[ra] Srd.
4. degti, kaisti nuo ugnies: Pakura taip karštai įkūrenta, kad antausiai svilsta J. Kap žudaro pirtį, tai baisiai šilta, net galva svẽla Žrm. Prasta gulėt ant pečiaus – vienas šonas šąla, kitas svẽla Pc.
^ Kam kalvis svil̃s rankas, kad jis reples turi Drsk.
5. prk. gelti nuo šalčio: Kojos ėmė šalti, ausys svilti rš. Toki šiuosmet šalčiai, kad net žandai svẽla Nč.
6. prk. kaisti, raudonuoti: Svilnù iš sarmãtos, o visims juokai Rdn. Barė, svi̇̀lom iš sarmatos Krš. Mergaitė tik svi̇̀lo ir svi̇̀lo per visą vakarą Ml.
7. DŽ, Gdr, Gs, Krt prk. kibti, lipti (apie pavažas): Pavažos svela, par minkštą sniegą važiuojant, prie žemės J. Sniego mažai, šlajukai svỹla Ll. Rogės svỹla, važiavimo nėra Tj. Dar per mažai sniego ant kelio, šlajos tarpais svỹla Vdžg. Plikšalais nekoks kelias su ragėms tėr, svẽla – nė pavažiuoti negal Vvr. Kur įsauliau ant vieškelio, jau svyla rogės rš.
8. prk. čižti, kibti: Svela spaliai prie gaurų, kad linus neatkutusius, neatsiklojėjusius, neatsibuvusius pakeli J. Dabar kailinių vilnos svyla pri drabužių Vdk.
9. Ėr prk. labai norėti, trokšti: Anas, išvydęs gražią mergą, net svẽla Prng. Aust net svẽla visa Klt. In lašinius net svẽla Klt. Jis prie pinigo sviltè svỹla Slm. Svi̇̀ldamas pula arklys griaužti medį Lnk. Svi̇̀lo pri vaikio kaip sudegusi Krš. Kaip piktas pinigas svilo prie manęs J.Balt.
10. prk. labai sektis: Jo rankos[e] darbas tik svỹla Slk.
◊ ãkys svỹla darosi gėda: Man akys svyla, kai jis pasakė KlK8,70(Jrb). Padrėbs jis tau kokį žodį – net akys ims svilti rš.
aũsys svỹla
1. Pn sakoma, kai labai karšta: Duoda vantom, kad net aũsys svỹla Rd. Tep šilta, kad aũsys svỹla Prn. Kur gulim, tai vilkai staugia (šalta), o virtuvėj tai aũsys svỹla Žal. Jau tu par daug prisigėrei, jau tavo aũsys svỹla Jrb.
2. DŽ, NdŽ gėda klausyti (sakoma, klausantis blevyzgų, baisių pasakojimų): Kad pradeda jos liežuviais malti, kad pradeda pliaukšti – net man, senam velniui, ausys svyla nuo tokių kalbų rš. Jo aũsys svỹla kaip ugny iš sarmatos Plv.
pãdai svỹla apie greitai bėgantį: Bėga, net pãdai svỹla Mrj.
paantausiai̇̃ svỹla darosi karšta: Jau mano paantausiai̇̃ svỹla, daugiau nebegaliu gert Skr.
pãdai (kójos NdŽ, kulnai̇̃ sp, pauodegỹs, pėdẽlės) svỹla Pjv darosi pavojinga, neramu kam: Jau tenai jam pãdai svỹla Mrj. O tėvas trina rankas: – Svyla vokiečiui padai, oi svyla V.Bub. Jeigu atlėkė Špicas, tai turbūt svyla pauodegys rš. Ka įsikiša valdžia, ne vienam svỹla pėdẽlės Jnš.
pakáušis svỹla apie didelį rūpestį: Pakáušis svỹla nuo darbų Dkš.
pil̃vas prie nùgaros svỹla apie alkaną: Su valgyklos ėdimu nepasisotinsi, pil̃vas pri nùgaros svil̃na Krš.
ugnià svi̇̀lti labai sektis: Par jį viskas ugnià svỹla Prng.
apsvi̇̀lti, apsvỹla (apsvil̃na Rdn), -o (àpsvilė) Š
1. tr., intr. N, Sut, K, L, Rtr, LVI129, KŽ kiek apdegti: Kūtė sūdegė, trobos sienos àpsvilė Rdn. Apsvi̇̀lę namai NdŽ. Jojo plaukai apsvi̇̀lo J. Apsvilo ūsus, pypkę bedegdamas rš. Par tą jūsų gaisrą dar ir man prisėjo kiek apsvi̇̀lt Krs. Barzda apsvi̇̀lo – kitiem juokas Žln. Ta (bažnyčia) nu perkūnijos uždegta būtinai apsvilė M.Valanč. Jų plaukai neapsvilę … buvo BBDan3,27. Pats tikras apsvilęs ir apdegęs velinas iž pačios peklos SPI288.
^ Teksi Dievui apsvilęs S.Dauk, VP46, M. Teksi Dievui apsvilęs i apskutinėtas LTR(Vdk). Apsvilo kaip vagis pirštus svetimam kišeniuje KrvP(Drsk).
2. intr. kepant apskrusti: Biškį kad apsvi̇̀lo [kepama mėsa], ir gerai Rdn. Apsvi̇̀lo blynai, apdegė nedaug Šlčn. Apsvi̇̀lo iš pakraščių katilo Ktk.
3. intr. patamsėti, nuruduoti (nuo saulės): Apsvi̇̀lę [iš Palangos] parvažiavo, šauka perštą̃ pečiai Krš. Dabar prisisaugo, kad sąnariai ant saulės neapsvil̃t Ps.
4. intr. apdžiūti: Po tam regėjo septynias plonas ir apsvilusias (paraštėje padžiūvusias) varpas išdygstančias BB1Moz41,6.
◊ apsvi̇̀lusioji kačérga apsileidėlis: Ką anas pažįsta, ką anas žino, itas apsvi̇̀lusioj kačérga Arm.
kai̇̃p apsvi̇̀lęs labai, visiškai (nenori, kratosi): Kai sužino, kad pusinė (pusės valako) mergaitė, tai krato nagus kai̇̃p apsvi̇̀lęs Pnd.
sparnùs apsvi̇̀lti nukentėti, nusivilti: Ne kartą mokyti, sparnus apsvilę, mes neskubame išvadų daryt rš.
atsvi̇̀lti intr. prk. atsikabinti: Ar neatsvi̇̀lsi tu nuo manę?! Jž.
◊ aki̇̀s atsvi̇̀lti prisidaryti gėdos: Ko lendi čia, ar akių atsvilt? TDrVII149.
įsvi̇̀lti, įsvỹla (į̇̃svela), -o intr. K, Rtr, Š, NdŽ, įsvil̃ti, į̇̃svela, į̇̃svilė (įsvi̇̀lo NdŽ) J, Š
1. įdegti: Atbėgo tie meškinykai – jau po veseiliai; jau buvo to šinkoriaus padai insvilę BsPIV272.
| refl.: Popierio padėjai, tai ir puvėsys insi̇̀svela greitai Pv.
2. KŽ kepant ar verdant priskrusti: Košė įsvi̇̀lo J.
ǁ svylant apsitraukti, prikepti, pridžiūti: Tai puodas įsvi̇̀lo, išplaut negali Mrj.
3. įstrigti: Tekinamos geležies krislas, įkaitęs kaip žiežirba, įsvyla taip pat gilokai P.Aviž.
| prk.: Ir jo akys įsvilo į Mykoliuką J.Marcin.
4. šnek. įprasti: Ir įsvilo tada mano šeimininko kieman landžioti toksai Aleksiukas J.Balt. Juo ilgiaus, tuo didžiaus mano meisteriai insvilo in arielką Rp.
išsvi̇̀lti, išsvỹla (i̇̀šsvela), -o (i̇̀šsvilė) intr. Š, išsvil̃ti, i̇̀šsvela, i̇̀šsvilė
1. Rtr, Ser, KŽ svylant išdegti: Ìšsvilė puodas (puodo glazūra) Lp.
2. išdžiūti nuo saulės: Ant šio išsvi̇̀lusio po kalnus lydimo teip daug širdyje išželia ramaus atminimo A.Baran.
◊ aki̇̀s išsvi̇̀lti patirti gėdą: Per daug pulsi, akis išsvilsi LTR(Jnš). Nebūk per drąsus – akis išsvilsi, nebūk per lėtas – dalies neteksi LTR.
dantų̃ neišsvi̇̀lti nieko negauti: Norėjo gauti alaus, bet neišsvi̇̀lo dantų̃ Jnš.
lýg aki̇̀s išsvi̇̀lęs labai greitai (lekia, važiuoja): Na ir važiuoja – lýg aki̇̀s išsvi̇̀lęs PnmA. Ko leki lýg aki̇̀s išsvi̇̀lęs? Dkš.
nusvi̇̀lti, nusvýla (nùsvela), nusvi̇̀lo (nùsvilė) Š, NdŽ, nusvil̃ti, nùsvela, nusvi̇̀lo NdŽ
1. intr., tr. K, M, L, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ nudegti: Kur kūryta (kūrenta) ugnis, pieva nusvi̇̀lus LKT221(Žm). Visas miestas ir nusvi̇̀lo Ut. Nelįsk prie ugnies, nusvi̇̀lsi plaukus Grš. Jo plaukai nusvilta J.Jabl. Tik pasilenkiau ant žvakės ir nusviláu plaukus Brs. O tamstos tėvukas tada gerai ūsus nusvi̇̀lo Krs. Paėmė akminą, ėmė duoti su nariais – pradėjo kibirkštės lėkti, nusvilė šarkai sparnai ps.
^ Kartais ir gudrioji višta subinę nusvilsta LTR(Klp). Lapė gana gudri, bet, beeidama pro ugnį, uodegą nusvyla LTR(Grnk).
2. tr. nuplikyti, nutvilkyti: Neliesk lempos, nes nusvi̇̀lsi pirštus! NdŽ.
^ Kartą nusvilęs, ir į šaltą pučia rš.
3. intr. prk. nusigyventi, nususti: Tūls nusvi̇̀lęs ponpalaikis, rods, juokiasi būrams K.Donel.
4. apsigauti: Na, jis vargšas su tuo arkliu gerokai nusvi̇̀lo NdŽ. Žilvinas tai žino – Eglė čia nusvils: kurpės geležinės – niekad nesudils S.Nėr.
◊ káilį (nagùs An, Glv, pirštùs, ūsùs) nusvi̇̀lti nukentėti, apsigauti, įkliūti: Jau kartą nusvilo kailį, žinos lįsti kur nereikia KlK10,37(Krs). Geriau to darbo ir nepradėk, vis tiek nagùs nusvi̇̀lsi Ut. Jis mėgdavo grabštaut, ale vieną kartą pirštùs nusvi̇̀lo Ėr. Jis gali čia nusvilti ūsus, jei nesilaikys pritinkančio jam atstumo rš.
kai̇̃p nusvi̇̀lęs labai riebus: Paršas kai̇̃p nusvi̇̀lęs Mžš.
pasvi̇̀lti intr. NdŽ
1. truputį apsvilti, paskrusti: Vaikai pajuto kvapą pasvilusio pieno Mš. Iš virtuvės sklido pasvilusio sviesto ir keptos žuvies kvapas rš. Duona gerokai pasvilo LTR(Mrk).
| Nosis tuojaus pasvilo nuo liepsnos DS232.
2. padžiūti nuo sausros: Žolė pasvilo brš.
3. žr. prisvilti 5.
| Ans nebuvo švelpąs, tik pasvilusios (neaiškios) kalbos Šts.
◊ aki̇̀s pasvi̇̀lti patirti gėdą: Tie pasvyla akis, savo paties prakaite nusiprausia, ir užtenka visų kombinacijų A.Gric.
kai̇̃p kójas pasvi̇̀lęs greitai, skubėdamas (išbėgo, pabėgo): Pabėgo kaip kojas pasvilęs LMD.
lýg pasvi̇̀lęs daug, visur (laksto): Jis turėtų laiko pailsėti, nereikėtų lakstyti lyg pasvilusiam LzP.
úodegą pasvi̇̀lęs daug, nuolat (laksto): Pati laksto úodegą pasvi̇̀lus, o namai pastyrę Srv.
piesvi̇̀lti (dial.) žr. prisvilti 1: Ropės verdančios pradėm pysvi̇̀lsta Klp.
prasvi̇̀lti tr., intr. NdŽ pradegti svylant: Kačiukas tupėjo tupėjo pelenuos ir prasvilo batelius rš.
^ Kiaulės šonas prasvi̇̀lęs (krosniadangtė) Tvr.
prisvi̇̀lti, prisvỹla (pri̇̀svela), -o (pri̇̀svilė) intr. Š
1. Q28, R21, MŽ28, N, K, L, Rtr, BŽ265, DŽ, NdŽ, KŽ, Šlčn smarkiai įkaitus prilipti, pridegti, priskrusti: Prisvelu S.Dauk. Prisvi̇̀lo verėnas bevirdamas J. Gručia atsiduoda prisvi̇̀lusi KII184. Košė pri̇̀svela Vlk. Aluminy [puode] neprisvi̇̀lsta Plv. Reik dideliai maišyti, ka neprisvi̇̀ltum Gršl. Pri̇̀svilė košė – ko nemaišei! Mžk. Su mašinavotu pienu putra prỹsvela Lkv. Pri̇̀svilė bulbės, kad aną bala! Krš. Pradedi maišyt, ka tie miltai (avižiniai) neprisvil̃tų Škn. Pylei į katilą – suk suk suk, ka neprisvil̃tų [avižinis kisielius] Trš. Blynai prisvi̇̀lo Vl. Bet prisvilę daiktai, kačei didžiai deginami, tačiau nenor pragaišti BBEz24,12.
| prk.: Ar pri̇̀svilei prieg tai mergai, ko jy kvepia? Drsk.
^ Pirmas blynas prisvi̇̀lęs Mžš. Duosi duosi – kaip prisvi̇̀lę spaliai Krš. Ar uodega prisvi̇̀lo, kad nesikeli? Srv. Kilo kilo – sėdynė prisvilo (ragaišis) LTR.
2. KŽ svylant apsitraukti, prikepti, pridžiūti: Katiliokai visi prisvi̇̀lę Klt. Prisvi̇̀lę, iškunkuliavę puodai be priežiūros Mžš. Prisvi̇̀lo varinis, nė išgrandyti nebgal Vvr.
3. DŽ, Brs, Ml prk. priskresti, pričižti (apie pluoštą): Prisvi̇̀lusius linus sumuši, o neišbrauksi Trk. Pataikysi saują paimti, prisvi̇̀lę [spalių] – neišbraukami linai Krš.
4. prk. prikibus neslysti (apie pavažas): Rogės užeina ant žemės, prisvỹla, led arklys veža Upn. Padėkit nutraukt roges nuo žabaro, prisvi̇̀lo ir niekaip nenuvažiuojam Alvt. Rogių pavažos prisvi̇̀lo! Ldvn.
ǁ apie laivo dugną: Plaukdami tokiu laivu seklumoje prisvilom, ir mūsų laivas sustojo Ašb.
ǁ prilipti: Kol pribėgom, Alyzas jau išsikepurnėjo iš vandens ir stovėjo prie linmarkos su prisvilusiom prie blauzdų šlapiom kelnėm, visas varvantis J.Balt. Beskinant velnio ranka ir prisvilo prie to medžio BsMtII26(Prnv). Žmogus kai šeria mediniu kultuvu, net prisvyla, ė velnias geležiniu kai šeria, tai jo atšoksta BsV368(Ds).
^ Kad duosiu, tai net prisvi̇̀lsi! Ds.
prisvi̇̀lusiai adv.: Dalgis pjauna, bet prisvi̇̀lusiai, pieva nepaliekta kruvina Šts.
5. Skd prk. sunkiai judėti (apie liežuvį): Prisvi̇̀lęs liežuvis – žinoma girto kalba Šts. Prisvi̇̀lęs liežuvis, pailsi i vėl pritrūksta seilių Trk.
| Kalba buvo tokia prisvi̇̀lusi (neaiški) Ms.
prisvi̇̀lusiai adv.: Ans prisvi̇̀lusiai (neaiškiai) kalba Yl.
6. šnek. prilįsti, prikibti, labai prisirišti: Buvo negraži, o prisvi̇̀lo vaikis, i gan Krš. Atstok – ko prisvilái kaip smala pri tekinio! Ub. Ko čia taip pri munęs prisvilái, ar neisi šalin! Vkš. Jis vis prisvi̇̀lęs prie jos, namie nei neberasi Slm. Mūsiškis prisvi̇̀lo prie jūsų Magdės kai smala Dkk. Ka jau prisvi̇̀lo prie ko nonts – nebeatsikratysi Sk. Pati matai, kad jie nenori, ko prisvilai? J.Balt.
^ Prisvi̇̀lo kaip lapas prie rūros Ds.
7. šnek. užsibūti, užtrukti kur per ilgai: Velnio plepėjimas: atsisėda ir prisvil̃na Krš. Nuėjo ir prisvi̇̀lo, nežino kada pareit PnmA. Gėrimas – prisvi̇̀lo, sėdžia, niekur nebepajudės Mžš. Nueini te, teip i prisvyli – niekaip išeit nebegali Upt. Ar prisvilai̇̃, ar prikepei, kad tep ilgai negrįžai?! Vrb.
◊ aki̇̀s prisvi̇̀lti NdŽ gėdą turėti.
kai̇̃p (kai̇̃, lýg) [úodegą] prisvi̇̀lęs ilgai (sėdi, būna kur): Vaikas kai̇̃p prisvi̇̀lęs pas piemenis par dieną Jnš. Stovėjau, kaip prisvilęs prie sienos rš. Visi sėdi lýg prisvi̇̀lę ir nenori keltis Prn. Ko čia sėdi kai̇̃ úodegą prisvi̇̀lęs? Rs.
úodegą prisvi̇̀lti patekti į bėdą: Ten gudri lapė uodegą prisvilusi BzF53.
susvi̇̀lti, susvỹla (sùsvela), -o intr.
1. K, Ser, NdŽ, KŽ sudegti: Mašina susvi̇̀lo Ėr. Vienas palei kitą gyvena – susvil̃tų visi, jei gaisras Kdn. Sudegini ir supuvusias malkas – sùsvela, surusa Dg. Ko nesusvi̇̀lom pirtė[je] Krš. Pelenuosen susvỹla [žalias alksnis], ir viskas: nei anglių, nei žarijų Švnč. Susvi̇̀lo plaukai J.
| prk.: Insibuvus merga, susvi̇̀lus, supelėjus (senstelėjusi) Drsk.
2. Rod perkaisti (saulėje): Jis suvokė, kad susvilo saulėje rš.
◊ kai̇̃p susvi̇̀lęs
1. labai skubėdamas (bėga): Bėga kaip susvilęs KrvP(Rs, Ut, Alvt).
2. apie nuolat kur esantį, nuo ko nepasitraukiantį, prie ko prikibusį: Čia i čia – kai̇̃ susvi̇̀lus Bb.
3. labai (nori ko): Nori gert kàp susvi̇̀lę KzR.
pãpadės susvi̇̀lo išsigando: Kap išgirdau tą žinią, tai net pãpadės susvi̇̀lo Vlk.
užsvi̇̀lti intr. nurausti: Iš sarmatos net ausys ažusvi̇̀lo Švnč.
1. K, DŽ, NdŽ degti be liepsnos, skrusti: Svẽla medžiai šlapi, kad dega po pečiumi J. Anas, žalias alksnis, galgi dega, tik svỹla svỹla pečiuj Švnč. Svi̇̀lsta, o nedega malkos, ir gana Slk. Svỹla vilnos Grv. Pažiūrėk, gal puodkilis svỹla, kad teip dūmų prirūko Kp. Pintys liepsna nedega, o svildamos daug dūmų duoda Lš. Ano skvernai jau svi̇̀lsta pry ugnies besėdant Kv. Pradė[jo] rūbai svi̇̀lt in pečiaus (labai karštai padžiauti) Klt. Kitoms troboms tik stogai nuplėšti, langai apdaužyti, kitur tebesvilo sudegusių tvartų mėšlas Pt. Ant aukšto kalno ugny aukos svilo A1885,44. Paskui žiūrią, kad tie jų linai nė svilte neapsvilę Sln. Pasitrauk nuo žvakės – jau plaukai svỹla Sur. Įlūžusią nendrę nesulaužys ir svelantį knatą neišgesys CII584. Traukiu dūmą, dūmas kyla, viršutinė lūpa svyla LTR(KzR).
| prk.: Iš pradžių ilgai tvinkdavo, raudonuodavo rytai, svildavo danguje debesėliai, ir iš apačios pradėdavo degti rytų horizonte miškai A.Vien. Aš jam perku sveikatą (slaugau), o jis vis svẽla (sirginėja) Lp.
^ Įeinant akys svela, išeinant – pakaušis B153. Begėdžio akys užpakaly – nesvyla TŽV605(Ps). Vienas galas svyla, kitas dega LTR(Zp). Puodas puodą peikia – abu svyla (abu juodi) J.Jabl. Na, kad jau nedega, tai ir nesvỹla (visai nesiseka) Skr.
2. Dkš, Kvr kepant skrusti, degti: Mama, bulbės svẽla Grnk. Bulbės svẽla, reik vandens užpilti Lkv. Svil̃na, dega, o mama nejunti Krš. Maišyk košę – košė svẽla Mžk. Su mente, su menturiu maišyk, kad nesviltų košė J. Skanus kisielius, ale verdant reik maišyti i maišyti, svẽla kaip pasiutęs Lpl. Veizėk, bene pienas svẽla Slnt. Bulbienė jau svỹla, pamaišyk Sur.
^ Akys mūsų, … pamatę kokią grožybę, kaip lipte prilips, kaip sviltè prisvils BM60(Žb).
3. vysti, džiūti nuo saulės: Vasarojas visai svỹla Gs. Viskas darže svỹla, o lietaus nė[ra] Srd.
4. degti, kaisti nuo ugnies: Pakura taip karštai įkūrenta, kad antausiai svilsta J. Kap žudaro pirtį, tai baisiai šilta, net galva svẽla Žrm. Prasta gulėt ant pečiaus – vienas šonas šąla, kitas svẽla Pc.
^ Kam kalvis svil̃s rankas, kad jis reples turi Drsk.
5. prk. gelti nuo šalčio: Kojos ėmė šalti, ausys svilti rš. Toki šiuosmet šalčiai, kad net žandai svẽla Nč.
6. prk. kaisti, raudonuoti: Svilnù iš sarmãtos, o visims juokai Rdn. Barė, svi̇̀lom iš sarmatos Krš. Mergaitė tik svi̇̀lo ir svi̇̀lo per visą vakarą Ml.
7. DŽ, Gdr, Gs, Krt prk. kibti, lipti (apie pavažas): Pavažos svela, par minkštą sniegą važiuojant, prie žemės J. Sniego mažai, šlajukai svỹla Ll. Rogės svỹla, važiavimo nėra Tj. Dar per mažai sniego ant kelio, šlajos tarpais svỹla Vdžg. Plikšalais nekoks kelias su ragėms tėr, svẽla – nė pavažiuoti negal Vvr. Kur įsauliau ant vieškelio, jau svyla rogės rš.
8. prk. čižti, kibti: Svela spaliai prie gaurų, kad linus neatkutusius, neatsiklojėjusius, neatsibuvusius pakeli J. Dabar kailinių vilnos svyla pri drabužių Vdk.
9. Ėr prk. labai norėti, trokšti: Anas, išvydęs gražią mergą, net svẽla Prng. Aust net svẽla visa Klt. In lašinius net svẽla Klt. Jis prie pinigo sviltè svỹla Slm. Svi̇̀ldamas pula arklys griaužti medį Lnk. Svi̇̀lo pri vaikio kaip sudegusi Krš. Kaip piktas pinigas svilo prie manęs J.Balt.
10. prk. labai sektis: Jo rankos[e] darbas tik svỹla Slk.
◊ ãkys svỹla darosi gėda: Man akys svyla, kai jis pasakė KlK8,70(Jrb). Padrėbs jis tau kokį žodį – net akys ims svilti rš.
aũsys svỹla
1. Pn sakoma, kai labai karšta: Duoda vantom, kad net aũsys svỹla Rd. Tep šilta, kad aũsys svỹla Prn. Kur gulim, tai vilkai staugia (šalta), o virtuvėj tai aũsys svỹla Žal. Jau tu par daug prisigėrei, jau tavo aũsys svỹla Jrb.
2. DŽ, NdŽ gėda klausyti (sakoma, klausantis blevyzgų, baisių pasakojimų): Kad pradeda jos liežuviais malti, kad pradeda pliaukšti – net man, senam velniui, ausys svyla nuo tokių kalbų rš. Jo aũsys svỹla kaip ugny iš sarmatos Plv.
pãdai svỹla apie greitai bėgantį: Bėga, net pãdai svỹla Mrj.
paantausiai̇̃ svỹla darosi karšta: Jau mano paantausiai̇̃ svỹla, daugiau nebegaliu gert Skr.
pãdai (kójos NdŽ, kulnai̇̃ sp, pauodegỹs, pėdẽlės) svỹla Pjv darosi pavojinga, neramu kam: Jau tenai jam pãdai svỹla Mrj. O tėvas trina rankas: – Svyla vokiečiui padai, oi svyla V.Bub. Jeigu atlėkė Špicas, tai turbūt svyla pauodegys rš. Ka įsikiša valdžia, ne vienam svỹla pėdẽlės Jnš.
pakáušis svỹla apie didelį rūpestį: Pakáušis svỹla nuo darbų Dkš.
pil̃vas prie nùgaros svỹla apie alkaną: Su valgyklos ėdimu nepasisotinsi, pil̃vas pri nùgaros svil̃na Krš.
ugnià svi̇̀lti labai sektis: Par jį viskas ugnià svỹla Prng.
apsvi̇̀lti, apsvỹla (apsvil̃na Rdn), -o (àpsvilė) Š
1. tr., intr. N, Sut, K, L, Rtr, LVI129, KŽ kiek apdegti: Kūtė sūdegė, trobos sienos àpsvilė Rdn. Apsvi̇̀lę namai NdŽ. Jojo plaukai apsvi̇̀lo J. Apsvilo ūsus, pypkę bedegdamas rš. Par tą jūsų gaisrą dar ir man prisėjo kiek apsvi̇̀lt Krs. Barzda apsvi̇̀lo – kitiem juokas Žln. Ta (bažnyčia) nu perkūnijos uždegta būtinai apsvilė M.Valanč. Jų plaukai neapsvilę … buvo BBDan3,27. Pats tikras apsvilęs ir apdegęs velinas iž pačios peklos SPI288.
^ Teksi Dievui apsvilęs S.Dauk, VP46, M. Teksi Dievui apsvilęs i apskutinėtas LTR(Vdk). Apsvilo kaip vagis pirštus svetimam kišeniuje KrvP(Drsk).
2. intr. kepant apskrusti: Biškį kad apsvi̇̀lo [kepama mėsa], ir gerai Rdn. Apsvi̇̀lo blynai, apdegė nedaug Šlčn. Apsvi̇̀lo iš pakraščių katilo Ktk.
3. intr. patamsėti, nuruduoti (nuo saulės): Apsvi̇̀lę [iš Palangos] parvažiavo, šauka perštą̃ pečiai Krš. Dabar prisisaugo, kad sąnariai ant saulės neapsvil̃t Ps.
4. intr. apdžiūti: Po tam regėjo septynias plonas ir apsvilusias (paraštėje padžiūvusias) varpas išdygstančias BB1Moz41,6.
◊ apsvi̇̀lusioji kačérga apsileidėlis: Ką anas pažįsta, ką anas žino, itas apsvi̇̀lusioj kačérga Arm.
kai̇̃p apsvi̇̀lęs labai, visiškai (nenori, kratosi): Kai sužino, kad pusinė (pusės valako) mergaitė, tai krato nagus kai̇̃p apsvi̇̀lęs Pnd.
sparnùs apsvi̇̀lti nukentėti, nusivilti: Ne kartą mokyti, sparnus apsvilę, mes neskubame išvadų daryt rš.
atsvi̇̀lti intr. prk. atsikabinti: Ar neatsvi̇̀lsi tu nuo manę?! Jž.
◊ aki̇̀s atsvi̇̀lti prisidaryti gėdos: Ko lendi čia, ar akių atsvilt? TDrVII149.
įsvi̇̀lti, įsvỹla (į̇̃svela), -o intr. K, Rtr, Š, NdŽ, įsvil̃ti, į̇̃svela, į̇̃svilė (įsvi̇̀lo NdŽ) J, Š
1. įdegti: Atbėgo tie meškinykai – jau po veseiliai; jau buvo to šinkoriaus padai insvilę BsPIV272.
| refl.: Popierio padėjai, tai ir puvėsys insi̇̀svela greitai Pv.
2. KŽ kepant ar verdant priskrusti: Košė įsvi̇̀lo J.
ǁ svylant apsitraukti, prikepti, pridžiūti: Tai puodas įsvi̇̀lo, išplaut negali Mrj.
3. įstrigti: Tekinamos geležies krislas, įkaitęs kaip žiežirba, įsvyla taip pat gilokai P.Aviž.
| prk.: Ir jo akys įsvilo į Mykoliuką J.Marcin.
4. šnek. įprasti: Ir įsvilo tada mano šeimininko kieman landžioti toksai Aleksiukas J.Balt. Juo ilgiaus, tuo didžiaus mano meisteriai insvilo in arielką Rp.
išsvi̇̀lti, išsvỹla (i̇̀šsvela), -o (i̇̀šsvilė) intr. Š, išsvil̃ti, i̇̀šsvela, i̇̀šsvilė
1. Rtr, Ser, KŽ svylant išdegti: Ìšsvilė puodas (puodo glazūra) Lp.
2. išdžiūti nuo saulės: Ant šio išsvi̇̀lusio po kalnus lydimo teip daug širdyje išželia ramaus atminimo A.Baran.
◊ aki̇̀s išsvi̇̀lti patirti gėdą: Per daug pulsi, akis išsvilsi LTR(Jnš). Nebūk per drąsus – akis išsvilsi, nebūk per lėtas – dalies neteksi LTR.
dantų̃ neišsvi̇̀lti nieko negauti: Norėjo gauti alaus, bet neišsvi̇̀lo dantų̃ Jnš.
lýg aki̇̀s išsvi̇̀lęs labai greitai (lekia, važiuoja): Na ir važiuoja – lýg aki̇̀s išsvi̇̀lęs PnmA. Ko leki lýg aki̇̀s išsvi̇̀lęs? Dkš.
nusvi̇̀lti, nusvýla (nùsvela), nusvi̇̀lo (nùsvilė) Š, NdŽ, nusvil̃ti, nùsvela, nusvi̇̀lo NdŽ
1. intr., tr. K, M, L, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ nudegti: Kur kūryta (kūrenta) ugnis, pieva nusvi̇̀lus LKT221(Žm). Visas miestas ir nusvi̇̀lo Ut. Nelįsk prie ugnies, nusvi̇̀lsi plaukus Grš. Jo plaukai nusvilta J.Jabl. Tik pasilenkiau ant žvakės ir nusviláu plaukus Brs. O tamstos tėvukas tada gerai ūsus nusvi̇̀lo Krs. Paėmė akminą, ėmė duoti su nariais – pradėjo kibirkštės lėkti, nusvilė šarkai sparnai ps.
^ Kartais ir gudrioji višta subinę nusvilsta LTR(Klp). Lapė gana gudri, bet, beeidama pro ugnį, uodegą nusvyla LTR(Grnk).
2. tr. nuplikyti, nutvilkyti: Neliesk lempos, nes nusvi̇̀lsi pirštus! NdŽ.
^ Kartą nusvilęs, ir į šaltą pučia rš.
3. intr. prk. nusigyventi, nususti: Tūls nusvi̇̀lęs ponpalaikis, rods, juokiasi būrams K.Donel.
4. apsigauti: Na, jis vargšas su tuo arkliu gerokai nusvi̇̀lo NdŽ. Žilvinas tai žino – Eglė čia nusvils: kurpės geležinės – niekad nesudils S.Nėr.
◊ káilį (nagùs An, Glv, pirštùs, ūsùs) nusvi̇̀lti nukentėti, apsigauti, įkliūti: Jau kartą nusvilo kailį, žinos lįsti kur nereikia KlK10,37(Krs). Geriau to darbo ir nepradėk, vis tiek nagùs nusvi̇̀lsi Ut. Jis mėgdavo grabštaut, ale vieną kartą pirštùs nusvi̇̀lo Ėr. Jis gali čia nusvilti ūsus, jei nesilaikys pritinkančio jam atstumo rš.
kai̇̃p nusvi̇̀lęs labai riebus: Paršas kai̇̃p nusvi̇̀lęs Mžš.
pasvi̇̀lti intr. NdŽ
1. truputį apsvilti, paskrusti: Vaikai pajuto kvapą pasvilusio pieno Mš. Iš virtuvės sklido pasvilusio sviesto ir keptos žuvies kvapas rš. Duona gerokai pasvilo LTR(Mrk).
| Nosis tuojaus pasvilo nuo liepsnos DS232.
2. padžiūti nuo sausros: Žolė pasvilo brš.
3. žr. prisvilti 5.
| Ans nebuvo švelpąs, tik pasvilusios (neaiškios) kalbos Šts.
◊ aki̇̀s pasvi̇̀lti patirti gėdą: Tie pasvyla akis, savo paties prakaite nusiprausia, ir užtenka visų kombinacijų A.Gric.
kai̇̃p kójas pasvi̇̀lęs greitai, skubėdamas (išbėgo, pabėgo): Pabėgo kaip kojas pasvilęs LMD.
lýg pasvi̇̀lęs daug, visur (laksto): Jis turėtų laiko pailsėti, nereikėtų lakstyti lyg pasvilusiam LzP.
úodegą pasvi̇̀lęs daug, nuolat (laksto): Pati laksto úodegą pasvi̇̀lus, o namai pastyrę Srv.
piesvi̇̀lti (dial.) žr. prisvilti 1: Ropės verdančios pradėm pysvi̇̀lsta Klp.
prasvi̇̀lti tr., intr. NdŽ pradegti svylant: Kačiukas tupėjo tupėjo pelenuos ir prasvilo batelius rš.
^ Kiaulės šonas prasvi̇̀lęs (krosniadangtė) Tvr.
prisvi̇̀lti, prisvỹla (pri̇̀svela), -o (pri̇̀svilė) intr. Š
1. Q28, R21, MŽ28, N, K, L, Rtr, BŽ265, DŽ, NdŽ, KŽ, Šlčn smarkiai įkaitus prilipti, pridegti, priskrusti: Prisvelu S.Dauk. Prisvi̇̀lo verėnas bevirdamas J. Gručia atsiduoda prisvi̇̀lusi KII184. Košė pri̇̀svela Vlk. Aluminy [puode] neprisvi̇̀lsta Plv. Reik dideliai maišyti, ka neprisvi̇̀ltum Gršl. Pri̇̀svilė košė – ko nemaišei! Mžk. Su mašinavotu pienu putra prỹsvela Lkv. Pri̇̀svilė bulbės, kad aną bala! Krš. Pradedi maišyt, ka tie miltai (avižiniai) neprisvil̃tų Škn. Pylei į katilą – suk suk suk, ka neprisvil̃tų [avižinis kisielius] Trš. Blynai prisvi̇̀lo Vl. Bet prisvilę daiktai, kačei didžiai deginami, tačiau nenor pragaišti BBEz24,12.
| prk.: Ar pri̇̀svilei prieg tai mergai, ko jy kvepia? Drsk.
^ Pirmas blynas prisvi̇̀lęs Mžš. Duosi duosi – kaip prisvi̇̀lę spaliai Krš. Ar uodega prisvi̇̀lo, kad nesikeli? Srv. Kilo kilo – sėdynė prisvilo (ragaišis) LTR.
2. KŽ svylant apsitraukti, prikepti, pridžiūti: Katiliokai visi prisvi̇̀lę Klt. Prisvi̇̀lę, iškunkuliavę puodai be priežiūros Mžš. Prisvi̇̀lo varinis, nė išgrandyti nebgal Vvr.
3. DŽ, Brs, Ml prk. priskresti, pričižti (apie pluoštą): Prisvi̇̀lusius linus sumuši, o neišbrauksi Trk. Pataikysi saują paimti, prisvi̇̀lę [spalių] – neišbraukami linai Krš.
4. prk. prikibus neslysti (apie pavažas): Rogės užeina ant žemės, prisvỹla, led arklys veža Upn. Padėkit nutraukt roges nuo žabaro, prisvi̇̀lo ir niekaip nenuvažiuojam Alvt. Rogių pavažos prisvi̇̀lo! Ldvn.
ǁ apie laivo dugną: Plaukdami tokiu laivu seklumoje prisvilom, ir mūsų laivas sustojo Ašb.
ǁ prilipti: Kol pribėgom, Alyzas jau išsikepurnėjo iš vandens ir stovėjo prie linmarkos su prisvilusiom prie blauzdų šlapiom kelnėm, visas varvantis J.Balt. Beskinant velnio ranka ir prisvilo prie to medžio BsMtII26(Prnv). Žmogus kai šeria mediniu kultuvu, net prisvyla, ė velnias geležiniu kai šeria, tai jo atšoksta BsV368(Ds).
^ Kad duosiu, tai net prisvi̇̀lsi! Ds.
prisvi̇̀lusiai adv.: Dalgis pjauna, bet prisvi̇̀lusiai, pieva nepaliekta kruvina Šts.
5. Skd prk. sunkiai judėti (apie liežuvį): Prisvi̇̀lęs liežuvis – žinoma girto kalba Šts. Prisvi̇̀lęs liežuvis, pailsi i vėl pritrūksta seilių Trk.
| Kalba buvo tokia prisvi̇̀lusi (neaiški) Ms.
prisvi̇̀lusiai adv.: Ans prisvi̇̀lusiai (neaiškiai) kalba Yl.
6. šnek. prilįsti, prikibti, labai prisirišti: Buvo negraži, o prisvi̇̀lo vaikis, i gan Krš. Atstok – ko prisvilái kaip smala pri tekinio! Ub. Ko čia taip pri munęs prisvilái, ar neisi šalin! Vkš. Jis vis prisvi̇̀lęs prie jos, namie nei neberasi Slm. Mūsiškis prisvi̇̀lo prie jūsų Magdės kai smala Dkk. Ka jau prisvi̇̀lo prie ko nonts – nebeatsikratysi Sk. Pati matai, kad jie nenori, ko prisvilai? J.Balt.
^ Prisvi̇̀lo kaip lapas prie rūros Ds.
7. šnek. užsibūti, užtrukti kur per ilgai: Velnio plepėjimas: atsisėda ir prisvil̃na Krš. Nuėjo ir prisvi̇̀lo, nežino kada pareit PnmA. Gėrimas – prisvi̇̀lo, sėdžia, niekur nebepajudės Mžš. Nueini te, teip i prisvyli – niekaip išeit nebegali Upt. Ar prisvilai̇̃, ar prikepei, kad tep ilgai negrįžai?! Vrb.
◊ aki̇̀s prisvi̇̀lti NdŽ gėdą turėti.
kai̇̃p (kai̇̃, lýg) [úodegą] prisvi̇̀lęs ilgai (sėdi, būna kur): Vaikas kai̇̃p prisvi̇̀lęs pas piemenis par dieną Jnš. Stovėjau, kaip prisvilęs prie sienos rš. Visi sėdi lýg prisvi̇̀lę ir nenori keltis Prn. Ko čia sėdi kai̇̃ úodegą prisvi̇̀lęs? Rs.
úodegą prisvi̇̀lti patekti į bėdą: Ten gudri lapė uodegą prisvilusi BzF53.
susvi̇̀lti, susvỹla (sùsvela), -o intr.
1. K, Ser, NdŽ, KŽ sudegti: Mašina susvi̇̀lo Ėr. Vienas palei kitą gyvena – susvil̃tų visi, jei gaisras Kdn. Sudegini ir supuvusias malkas – sùsvela, surusa Dg. Ko nesusvi̇̀lom pirtė[je] Krš. Pelenuosen susvỹla [žalias alksnis], ir viskas: nei anglių, nei žarijų Švnč. Susvi̇̀lo plaukai J.
| prk.: Insibuvus merga, susvi̇̀lus, supelėjus (senstelėjusi) Drsk.
2. Rod perkaisti (saulėje): Jis suvokė, kad susvilo saulėje rš.
◊ kai̇̃p susvi̇̀lęs
1. labai skubėdamas (bėga): Bėga kaip susvilęs KrvP(Rs, Ut, Alvt).
2. apie nuolat kur esantį, nuo ko nepasitraukiantį, prie ko prikibusį: Čia i čia – kai̇̃ susvi̇̀lus Bb.
3. labai (nori ko): Nori gert kàp susvi̇̀lę KzR.
pãpadės susvi̇̀lo išsigando: Kap išgirdau tą žinią, tai net pãpadės susvi̇̀lo Vlk.
užsvi̇̀lti intr. nurausti: Iš sarmatos net ausys ažusvi̇̀lo Švnč.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): susvilti,svilti,užsvilti,įsvilti,išsvilti,apsvilti,atsvilti,piesvilti,prasvilti,nusvilti,pasvilti,prisvilti
Nuoroda į šaltinį
Lietuvių kalbos žodynas
Aprašymas
Kalba
Publikavimo informacija
Data
Leidėjas
Pavadinimas
Informacija iš kitų sistemų paslaugų
Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Atsisiųsti žodžio informaciją:
RDF formatu LMF formatu TEI formatu TBX formatu SOAP formatu JSON formatu XLSX formatu DOCX formatu PDF formatu
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: snooze
prancūzų kalba: désespoir
vokiečių kalba: verwöhnt
rusų kalba: подгореть
lenkų kalba: nagrzewane
Komentuoti
Komentuoti gali tik prisijungę nariai.
Komentarų nėra
Komentarai(0)