1 sténgti, -ia, -ė
1. intr. LL318, Š, Rtr, DŽ, NdŽ galėti, pajėgti: Kažin ar aš sténgsiu nueiti? Ms. Nesténgia senis darbo dirbti, t. y. nepajėgia, negali J. Jis nesténgia nueit PnmŽ. Tu ten nesténgsi: tavo maža sveikata Slnt. Ar sténgsi išnešti tą maišą į ratus? Skd. Arklys nebesténgė vežimo namo partraukti Sr. Nežinau, ar stengsiu teip dirbti kaip jauna mergė M.Valanč. Vieni patys nestengs kariauti su teip smarkiu neprieteliu S.Dauk. Pirktum, ale ka nėr už ką, nebvalioji, nesténgi Nm.
| I tei da žmogelis ilgai sténgia (laikosi, gyvena), kol tas vėžys sugriaužia Erž.
^ Palengvai tolesniai stengsi VP36.
2. intr. N, K, Rtr, NdŽ įtempti jėgas, įsiręžti ką darant: Ans sténgia kelti akmenį J. Karvė ves, ale dar nesténga J.Jabl(Als). Karvė sténga, varo grobus lauk, bet veršio nematyti KlvrŽ.
| refl.: Kad už uodegos nutversi kirminuo, ans sténgas sténgas ir neprigauna įkirsti Kl.
ǁ refl. DP118, L, Š, FT, DŽ rūpintis, skirti daug jėgų, kad kas būtų padaryta: Sténgiaus iš paskutinės [bėgti], nudūrė dygulys širdį Gr. Aš vaikus sténgiaus leisti [mokytis], kiek galėjau Nmk. Vyresnysis [sūnus] nesténgias nieko dirbt Škn. O kaip mes stengėmė̃s, kad jūs žinotumėt Pst. Dirba, stengiasi kai už Dievo lašinius (stropiai dirba) Glv. Sténgės [nubėgti] į tus apkasus, nebspėjo Pj. Visomis jėgomis sténgtis NdŽ. Sténgias paremt paklydimą DP239.
3. refl. tr. rūpintis gauti: Užpernai sténgiausi dokumentus Vlkš.
4. intr. CII224, N, Š, DŽ, NdŽ prieštarauti, priešintis, spirtis, ginčytis: Ko tu taip sténgi, kad nežinai Šll. Kokia y[ra], jau kerta motinai, sténga pryšais End. Anuodu sténgs prieš viens antrą, mušis, nepaduos viens antram J. Jis sténgia ir sténgia, vis savo ir savo – neparsakomas Skdv. Varlė da priš muni sténgti End. Žmonės yra galiantys priš vargus ir nelaimas stengti S.Dauk. Protas priš tikėjimą steng Mž339. Stengt prieš didžiuojančius DP434.
| refl. Q621, H119, I, N, K: Stengiuos prieš ką R343, MŽ460. Aš pirmiau nesisténgiau, o dabar pasistengiau Jrb. Nesténkis priš tėvą, negražu Pgr. Kažin, ar norės eit, ar nesisteñgs? Str. Sténgsies da tu man, aš tau parodysiu! Trgn. Vienas prieš kitą sténgias (pučiasi, pyksta) Klt. Tuojaus pradėjo abudu stengties ir susilažino iš trijų šimtų muštinių IM1863,22. Tie stengėsi prieš Moziešių CI556. Priš jį nesistenki Mž156. Kas dręsa prieš jį stengtisi BB1Moz49,9. Jis sténgiasi prieš vyriausybę KBI23. Dievas prieš didžiuojančius sténgias, o nužemintais gėrisi DP41. Ar gal … bloga varlė prieš liūtą didelį sténgtis? K.Donel. Anie, per silpni būdami stengtis, visam turėjo pasiduoti Ns1841,2.
ǁ J tvirtinti, įrodinėti.
5. refl. imtis, ristis, muštis: Eiva sténgtis, t. y. imtis, norėdami kita kitą paveikti, paristi J. Sténgties bulaitis liuobėjo pryš muni Grdm.
6. tr. impers. euf. versti tuštintis: Muni sténgė krauju Šts.
1 atsténgti intr. Rtr, KŽ
1. Š, Žv atsilaikyti, atsispirti, pasipriešinti: Senatvia už muni diktesnė, neatsténgsu Jdr. A tu atsténgsi pryš smertį? Šv. Pryš ano ranką nėkas negalia atsténgti Krt. Nėkaip negal atsténgti eiti priš vėją Grg.
| refl. H14, R, B, MŽ, N, K, BŽ532, DŽ, KŽ: Kas gal jo norui atsistengti CII975. Aš atsistengiau nuo jo, t. y. atsigyniau, atsispyriau J. Atsitinka, kad vienas kitas medelis nesugeba atsisténgti prieš didžiąją audrų jėgą I.Simon. Atsistengti jie buvo per silpni LC1886,16.
atsistengtinai̇̃ adv.: N'atsistengtinai būtų priraginama Ns1840,1.
2. prilygti kam jėga, sugebėjimu: Kam taip plėšojys, vaikeli, visur lig su suaugusiais vis tiek neatsténgsi Plt.
3. stengiantis, sunkiai ateiti: Vos atsténgiau, t. y. vos turėjau sylos ateiti J.
1 įsténgti intr.
1. N, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ pajėgti: Aš dirbu, kiek tikt įsténgiu K. Kas įsténgia, tas uždirba J. Aš jau neįsténgiu dirbt Jrb. Sunkesnio darbo jau neįsténgiu Vv. Ar įsténga (sugeba) ana ką, a moka? Šv. Aš neįsténgsiu taip padaryti J.Jabl. Jiedvi kalbėjo tyliai, ir mano ausis įstengė sugauti tik sakinių nuotrupas A.Vencl. Vokiečiai neįsténgė tą lietuvišką žodį iš Klaipėdos krašto išmesti Plšk. Mano kirvelis, avu! įkrito į gelmę, o kitą nusipirkt neįsténgiu, labai vargingas ėsu Jrk20. Skubinosi kiek tikt įsténgė Sch171. Toks silpnas, kad aš negaliu nei ką įstengt Ns1832,8.
2. Gr laikytis, jaustis, gyvuoti: Kažin, ką mano vaikai beįstengia? I.Simon. Užėjau pažiūrėt, ką ta švogerka gera įsténgia Skr. Na, kaip įsténgiat? Kaip sveikata? Trg.
3. refl. tr. Š, KŽ įsigyti, pasirūpinti: Aš įsisténgiau sau drabužį, t. y. įsigaminau J. Įsistengiau arklį, vežimą J.Jabl.
4. pasipriešinti: Negalėjo įstengti priešais Prūsiją rš. Prieš jį neįsténgsi NdŽ.
1 išsténgti
1. intr. Rtr, KŽ išgalėti, pajėgti: Pirmą visą dieną aš išsténgiau su didžiaisiais eiti, o antrądien jau atsilikau Š.
2. refl. Ser kurį laiką stengtis, rūpintis.
3. refl. Š, KŽ pasistengti išeiti.
4. refl. tr. išsirūpinti: Atnešiu, išsistengiau jau Pv.
1 nusténgti intr. galėti nubūti: Ans be pačios nenusténga – motriškų darbų nemoka, reik anam gaspadinės Lk. Be saldumo aš nenusténgu, vis perku medaus ar sukro Lk.
1 pasténgti
1. intr. Pgg pajėgti, pagalėti: Senoji jau nepasténgia Erž. Jau aš nieko nepasténgiu dirbti Skr.
2. intr. NdŽ įtempti jėgas, įsiręžti ką darant.
| refl. NdŽ: Pasisténgęs ir užkėliau rugių maišą sau ant pečių J.
ǁ refl. DŽ pasirūpinti, kad kas būtų padaryta: Pasisténk – ir išmoksi J.Jabl. Pasisténkim, parodykim, kaip vežimai kraunami NdŽ. Biškį reik i pasispausti, gabumų reik, ale i pasisténgti Grd. Pasistengiau kuo greičiau išblaškyti jų rūpesčius rš.
3. refl. tr. Lk pasirūpinti, įsitaisyti: Jei ans (vyras) moka pasisténgti [vaiką], lei i grando subinę (tegu apkuopia, augina) Eig.
4. refl. N, K, BBPvG2,11, KŽ pasipriešinti: Pasistengiu, maištą pakeliu R118, MŽ154. Niekas neapsiimtų šitą mūsų prisakymą paniekinti arba prieš tatai pasistengti APhV120-121. Jie pasistengė bylodami VlnE201. Bet daug daug žmonių prieš jį pasistengs, jam prieštaraus BPI121.
5. refl. pasidaryti smarkiam: Šaltis pasistengia R149, MŽ, N.
1 pérstengti
1. refl. Ser, NdŽ per daug stengtis, rūpintis: Kam mun pársistengti, kad ir be to spėsu Šll. Ka negalia, tegu nepársistengia Sk.
2. tr. J įtikinti.
| refl. J.
1 prasisténgti NdŽ kurį laiką stengtis.
1 pristéngti
1. intr. NdŽ pakankamai įsitempus ką daryti.
| refl. NdŽ: Kiti paukščiai prisistengdami lėkė, kiek tik pajėgė MTtIX57.
2. intr. labai stengtis: Stenkis – nepristengsi anam įtikti Ggr.
| refl. NdŽ: Prisisténgė jis, t. y. pavargo iš stengimos, priilso J.
3. tr. prispirti, priversti: Prie darbo pristéngia, kaip ketera pastatyta stovi J.
4. tr. stengiantis įtikinti: Man nepristéngsi, kad vis tiek, t. y. neprisakysi J.
5. refl. N, K priešintis: Sapno rodymui jis nenorėjo prisistengti LC1887,6. Kožną prisistengiantį užmušdavo LC1883,44.
1 ×priešsisténgti K; MŽ, N, OsG171 žr. 1 pristengti 5 (refl.): Jei jam nepriešsistengsi, tai prapultį išvengsi brš.
1 susténgti intr.
1. N, K, Rtr, BŽ512, NdŽ, KŽ galėti, pajėgti: Nėkaip negalėjau susténgti padaryti, kaip norėjau J.
2. refl. susiginčyti: Susisténgėme su vaikiais: vieni sako taip, kiti kitaip J. Vėl susistengus susilažino iš trijų šimtų muštinių IM1863,22.