Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
susmel̃kti
Žodžio formos
Apibrėžtis
2 smel̃kti, -ia, -ė
1. tr. K, M, Š, NdŽ, Šlu, Vn, Kv, Šll, Lž, Vkš stelbti, gožti: Žolę žolės, medį medžiai smelkia, kad tankiai auga J. Medis smelk javus, batvinius su ūksme savo J. Smalko[je] smelk medis medį, ir išauga be šakų J. Jos beržai smel̃kia mūsų daržą Pgg. Tie topoliai smel̃kia visus sėjimus Kal. Piktžolės smelkia cukrinius runkelius sp. Teip pat negera yra vieta augynojuo drėgna ir smelkama S.Dauk. Iškirsk aplei mani tą mišką smelkantį Žlv.
2. varginti, spausti: Marti mumis smelkia, t. y. veikia, spaudžia, untina, vargina J. Juos smelkia, skandina, spaudžia MP86.
3. tr. prk. slopinti: Buvo girdėti visas mišinys balsų, visus bet smelkė tankus pačios Laurinaitienės balsas LzP. Tylumas ir lėtumas jam nesmelkė dvasios karštumo Vaižg. Iš to tad vėrės man bedugnis, kursai stiprybę mano tik ir smelkia Vd. Ar lietuviška kalba atsigaus kuomet, ar baigs trokšti, kitų smelkiama? Blv.
| Profesorius Pričkus Kuršaitis nesidrovėjo lietuviškos dainos platinti ir spausdinti, nors jų dainavimą … smelkė KlpD(prakalba).
4. intr. N leisti dūmus: Ana smelkė, t. y. leidė dūmus J. Ugnis smel̃ka Kv.
ǁ rusenti: Paupalyj yr kalnalis, kur ugnalė kaip žvaigzdelė dieną naktį smelk, smelk, smelk NS412(Kv).
ǁ refl. smilkytis, rūkytis: Smel̃kės su visokioms žolėms Kl.
ǁ impers. rastis smalkių: Smelkia R.
5. tr. traukti ir išpūsti tabako dūmus, rūkyti: Dienų dienas smel̃ka i pypkos iš dantų neišleida Slnt. Smel̃kia ir smel̃kia tą savo pypkę Kair. Penktasis [vyras] sėdėjo ant dalbos ir tingiai smelkė cigaretę J.Avyž.
6. refl. pilkuoti, dūmuoti, blaustis: Pradėjo smel̃kties debesys – būs lytaus Dr.
7. intr. lynoti, purkšti: Smel̃kia visą dieną, nė šieno nebegalės paimti Jnš. Visą dieną smelkia lietus Dg.
2 apsmel̃kti, -ia, àpsmelkė tr.
1. Š augant iš visų pusių užstoti, apgožti: Kiečiais apsmelkti̇̀ pomidorai negalia išsirpti Šts. Linksmai klestėjo batvinius apsmelkusios notnėrės ir svėrės LzP.
2. apipurkšti: Apsmelkė vanduo iš šmirkštynės mane visą J.Šliūp.
2 nusmel̃kti, -ia (nùsmelkia), nùsmelkė tr.
1. R, MŽ169, H173, B, N, Sut, Š, Rtr nustelbti, užgožti: Budinko, medžio ulksmė nùsmelkė žoles J. Tas aužuolas ropes nusmel̃kia K. Beržas nusmel̃kia javus Skr. Nū̃smelka liepos daržą Vn. Rugspukių (rugiagėlių) daug išdygsta ir nū̃smelka rugius Krg. Beržai nū̃smelka vaisiaus medžius Dov. Didieji medžiai nusmelkia mažesniuosius rš. Erškėčiai, drauge uždygę, aną (sėklą) nusmelkė BPI240. Kita [sėkla] puolo terp erškėčių, o drauge iždygę erškėčiai nusmelkė ją SPI338. Velinas pasėjo teip daug kūkalių …, jog jau maž visų kviečių nenutroškina, nenusmel•kia DP84.
2. tr. prk. prispausti, užguiti: Ana yra visų nusmelkta: ne tiktai vyro, bet ir vaikų Brs.
3. tr. prk. nuslopinti: Vaiskai … per silpni esą pasikeliantįjį maištą nusmelkti Kel1863,27. Pamariškių būdas dar vokiečių nenusmelktas rš. Žmonių kalbos dvasia lig šiol neaptemus, nenusmelkta LTII86. Išmintis nusmelkta kai kurių siaurų ir klaidingų protavimų Vd. Žingsnių garsai nebenusmelkė kitų garsų rš. Gėrimais … sąžinės balsą nusmelktų Ns1832,5. Rūpestis šio svieto … nusmelkia aną žodį, ir tampa be vaisiaus Ch1Mr4,19. Maižiežius meldės viešpatiesp, ir nusmelkta buvo (dingo, išnyko) ugnis Ch4Moz11,2.
4. intr. N nuvysti: Šienai padžiūsta ir žolės nusmelk BBIz15,6. Nešiokiam vainikus jaunų rožių, iki nenusmelka BBIšm2,8.
5. tr. ištaikyti, nulikti: Kur tik valandėlę nusmelkęs – vis prie prūdo rš.
2 prismel̃kti, -ia, pri̇̀smelkė tr. prirūkyti, pridūmyti: Užsikūrė visi vyrai pypkas ir prismelkė trobą Šll. Tas nelabasis prismelkė pilną trobą, kad nė tverties negal Pln.
2 susmel̃kti, -ia, sùsmelkė tr. užgožti, nustelbti: Tankmė miško, kur auga susmelkti medžiai, vadinas smalkos medžiai J.
2 užsmel̃kti, -ia, ùžsmelkė
1. tr. Sut užgožti, nustelbti: Nesidavė užsmelkt anamui teip piktamui o stipramui kūkaliu MP86.
| refl.: Užsmelksis [sėkla] aname erškėtyje MP101.
2. tr. prk. užslopinti: Šėtonas trokšta užsmelkt pabažnumą brš.
3. tr., intr. užsmilkyti: Su smalka ana užsmelkė kvepančiai J. Užsmelk meisą pakrautė[je], kad gerai aprūktum J.
4. tr., intr. užrūkyti: Gal kitam ir nepatinka, kad aš ùžsmelku Šv. Sulygo porą kartų per dieną užsmelkti pypkę rš.
| refl. tr.: Duok ir man kokį dūmą užsismel̃kt Lnkv. Papirosą užsismelkęs, nukulniavo toliau keliu rš.
1. tr. K, M, Š, NdŽ, Šlu, Vn, Kv, Šll, Lž, Vkš stelbti, gožti: Žolę žolės, medį medžiai smelkia, kad tankiai auga J. Medis smelk javus, batvinius su ūksme savo J. Smalko[je] smelk medis medį, ir išauga be šakų J. Jos beržai smel̃kia mūsų daržą Pgg. Tie topoliai smel̃kia visus sėjimus Kal. Piktžolės smelkia cukrinius runkelius sp. Teip pat negera yra vieta augynojuo drėgna ir smelkama S.Dauk. Iškirsk aplei mani tą mišką smelkantį Žlv.
2. varginti, spausti: Marti mumis smelkia, t. y. veikia, spaudžia, untina, vargina J. Juos smelkia, skandina, spaudžia MP86.
3. tr. prk. slopinti: Buvo girdėti visas mišinys balsų, visus bet smelkė tankus pačios Laurinaitienės balsas LzP. Tylumas ir lėtumas jam nesmelkė dvasios karštumo Vaižg. Iš to tad vėrės man bedugnis, kursai stiprybę mano tik ir smelkia Vd. Ar lietuviška kalba atsigaus kuomet, ar baigs trokšti, kitų smelkiama? Blv.
| Profesorius Pričkus Kuršaitis nesidrovėjo lietuviškos dainos platinti ir spausdinti, nors jų dainavimą … smelkė KlpD(prakalba).
4. intr. N leisti dūmus: Ana smelkė, t. y. leidė dūmus J. Ugnis smel̃ka Kv.
ǁ rusenti: Paupalyj yr kalnalis, kur ugnalė kaip žvaigzdelė dieną naktį smelk, smelk, smelk NS412(Kv).
ǁ refl. smilkytis, rūkytis: Smel̃kės su visokioms žolėms Kl.
ǁ impers. rastis smalkių: Smelkia R.
5. tr. traukti ir išpūsti tabako dūmus, rūkyti: Dienų dienas smel̃ka i pypkos iš dantų neišleida Slnt. Smel̃kia ir smel̃kia tą savo pypkę Kair. Penktasis [vyras] sėdėjo ant dalbos ir tingiai smelkė cigaretę J.Avyž.
6. refl. pilkuoti, dūmuoti, blaustis: Pradėjo smel̃kties debesys – būs lytaus Dr.
7. intr. lynoti, purkšti: Smel̃kia visą dieną, nė šieno nebegalės paimti Jnš. Visą dieną smelkia lietus Dg.
2 apsmel̃kti, -ia, àpsmelkė tr.
1. Š augant iš visų pusių užstoti, apgožti: Kiečiais apsmelkti̇̀ pomidorai negalia išsirpti Šts. Linksmai klestėjo batvinius apsmelkusios notnėrės ir svėrės LzP.
2. apipurkšti: Apsmelkė vanduo iš šmirkštynės mane visą J.Šliūp.
2 nusmel̃kti, -ia (nùsmelkia), nùsmelkė tr.
1. R, MŽ169, H173, B, N, Sut, Š, Rtr nustelbti, užgožti: Budinko, medžio ulksmė nùsmelkė žoles J. Tas aužuolas ropes nusmel̃kia K. Beržas nusmel̃kia javus Skr. Nū̃smelka liepos daržą Vn. Rugspukių (rugiagėlių) daug išdygsta ir nū̃smelka rugius Krg. Beržai nū̃smelka vaisiaus medžius Dov. Didieji medžiai nusmelkia mažesniuosius rš. Erškėčiai, drauge uždygę, aną (sėklą) nusmelkė BPI240. Kita [sėkla] puolo terp erškėčių, o drauge iždygę erškėčiai nusmelkė ją SPI338. Velinas pasėjo teip daug kūkalių …, jog jau maž visų kviečių nenutroškina, nenusmel•kia DP84.
2. tr. prk. prispausti, užguiti: Ana yra visų nusmelkta: ne tiktai vyro, bet ir vaikų Brs.
3. tr. prk. nuslopinti: Vaiskai … per silpni esą pasikeliantįjį maištą nusmelkti Kel1863,27. Pamariškių būdas dar vokiečių nenusmelktas rš. Žmonių kalbos dvasia lig šiol neaptemus, nenusmelkta LTII86. Išmintis nusmelkta kai kurių siaurų ir klaidingų protavimų Vd. Žingsnių garsai nebenusmelkė kitų garsų rš. Gėrimais … sąžinės balsą nusmelktų Ns1832,5. Rūpestis šio svieto … nusmelkia aną žodį, ir tampa be vaisiaus Ch1Mr4,19. Maižiežius meldės viešpatiesp, ir nusmelkta buvo (dingo, išnyko) ugnis Ch4Moz11,2.
4. intr. N nuvysti: Šienai padžiūsta ir žolės nusmelk BBIz15,6. Nešiokiam vainikus jaunų rožių, iki nenusmelka BBIšm2,8.
5. tr. ištaikyti, nulikti: Kur tik valandėlę nusmelkęs – vis prie prūdo rš.
2 prismel̃kti, -ia, pri̇̀smelkė tr. prirūkyti, pridūmyti: Užsikūrė visi vyrai pypkas ir prismelkė trobą Šll. Tas nelabasis prismelkė pilną trobą, kad nė tverties negal Pln.
2 susmel̃kti, -ia, sùsmelkė tr. užgožti, nustelbti: Tankmė miško, kur auga susmelkti medžiai, vadinas smalkos medžiai J.
2 užsmel̃kti, -ia, ùžsmelkė
1. tr. Sut užgožti, nustelbti: Nesidavė užsmelkt anamui teip piktamui o stipramui kūkaliu MP86.
| refl.: Užsmelksis [sėkla] aname erškėtyje MP101.
2. tr. prk. užslopinti: Šėtonas trokšta užsmelkt pabažnumą brš.
3. tr., intr. užsmilkyti: Su smalka ana užsmelkė kvepančiai J. Užsmelk meisą pakrautė[je], kad gerai aprūktum J.
4. tr., intr. užrūkyti: Gal kitam ir nepatinka, kad aš ùžsmelku Šv. Sulygo porą kartų per dieną užsmelkti pypkę rš.
| refl. tr.: Duok ir man kokį dūmą užsismel̃kt Lnkv. Papirosą užsismelkęs, nukulniavo toliau keliu rš.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): užsmelkti,apsmelkti,nusmelkti,prismelkti,susmelkti,smelkti
Nuoroda į šaltinį
Lietuvių kalbos žodynas
Aprašymas
Kalba
Publikavimo informacija
Data
Leidėjas
Pavadinimas
Informacija iš kitų sistemų paslaugų
Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Atsisiųsti žodžio informaciją:
RDF formatu LMF formatu TEI formatu TBX formatu SOAP formatu JSON formatu XLSX formatu DOCX formatu PDF formatu
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: to conceal
prancūzų kalba: menotté
vokiečių kalba: knallhart
rusų kalba: охватить
lenkų kalba: zamknij
Komentuoti
Komentuoti gali tik prisijungę nariai.
Komentarų nėra
Komentarai(0)