skrèsti, skreñta, skrẽto (skrẽtė) intr. K, Rtr, Š
1. R, M, Jn, DŽ, NdŽ, Kv trauktis nešvarumais, purvais, dėtis plutai (smarkiai susitepus): Supurvinti autai skrenta, kad sudžiūsta, sustirsta J.
2. N, KI590 darytis kietam paviršiui (apdžiūvus, apdegus, pašalus).
apskrèsti intr.
1. K, M, L, Š, OG320, Rtr, Ser, DŽ, NdŽ, Lz, Pv, Gr, Rk, Jnš apsitraukti nešvarumais, purvais: Kaip ne sarmata: vaikai apskrẽtę laksto po sodžių, o močiai nė už ką Krs. Nebūk toks apskrẽtęs – mergos nežiūrės Šk. Numazgok stalą, labai jau apskrẽtęs Sb. Kaip su tokiu arkliu svotijon važiuosi – jo visas pasturgalis mėšlu apskrẽtęs?! Skrb. Ot, su nosia apskrẽtusia – kap avies pauodegys! Lp. Piršliai atėję ras mėšlus ant slenksčio ir mergą apskretusią V.Krėv. Ta merga apskretusi kaip paskutinioji nevala Škn. Kol tavi vaikai apskrẽtę? Tu jų neprausi? Lz. Jos (katytės) plaukai, lietaus sušlapinti ir purvais apskretę, visi kabėjo sustirę ir pasišiaušę J.Bil. Valgių kamaros langai ir per [Grėtės] vestuves tebebuvo aklai apskretę I.Simon.
| Rado apiskretusį (apipuvusį) asilo žandą ChTeis15,15.
| prk.: Garsas – tai žemės dulkės, tai purvas, kuriuo veikiai apskrenta žmogaus siela LzP.
^ Obšraus subinė apskrẽtus (eketė) Sch57.
2. apdžiūti, sukietėti paviršiui: Apskrẽtus duonutė [atriekta] Gs. Apskrẽto ant viršaus putra, t. y. sustyro J. Cukrum apkrovė tą pirštą, apskrẽto te cukrus ant tos ronos Upn.
3. aplipti, apaugti: Ot obuolių, šakos net apskretę! Bgs. Obelė obuoliais apskrẽtus Aln. Jo namai apskrenta pramonėmis, išradimais žmonių SE182.
įskrèsti intr. Rtr, NdŽ, DŽ1, Prk; Ser įsigerti nešvarumams, purvams, susipurvinti: Labai jau įskrẽtusi nosinė, mesk iš kišenės, pasiimk baltą Š.
nuskrèsti intr.
1. Ser, NdŽ, DŽ1 aplipti nešvarumais, apsipurvinti, susitepti: Aš stovu nūskrẽtusi LKT142(Kin). Ar toks nūskretęs į miestą eisi?! Sg. Niekas neprausia tų vaikų, laksto par dienas nuskrẽtę Kair. Nuskrẽtęs kaip ubago terba Užv.
2. Lnkv apsitraukti šašais: Visa vaiko burnelė nūskrẽto, nebžinau nė kuo gydyti Vkš.
3. aplipti, apaugti: Vyšnia nuskrẽtus žiedais Blnk.
paskrèsti intr.
1. Ser, NdŽ, Rs kiek suskresti, aplipti nešvarumais: Vaikeli, negražu vaikščioti su paskrẽtusia nose! Žgč. Tabokiaus panosė paskrẽtus kaip avelės pauodegys Vb.
2. DŽ1 apšašti: Nu tokių slogų panosė paskrẽto Vkš.
3. Mrs, Skrb kiek pašalti, paskrebti: Iš nakties paskrẽto Rgv.
praskrèsti intr. NdŽ persisunkti nešvarumais.
priskrèsti, priskreñta (pri̇̀skrečia), priskrẽto (pri̇̀skretė) intr. Š; Ser
1. N, Rtr, NdŽ, DŽ, KŽ prisitraukti pridžiūstančių, prikimbančių nešvarumų: Visi indai priskretę putromis J. Da puodai tebėr priskrẽtę nuo košės Ėr. Nugi ir apsileidus gaspadinė: puodynės prirūgę, priskrẽtę nuo vakarykščio pieno Skrb. Kai priskreñta (įjuosta) bielyzna, tai negali nė atplaut Rs. Kaminas suodžių priskrẽto, reiks braukt Ps. Jų trobo[je] visos kertės priskrẽtę Jnš. Jos galva vienu guzu, viena žaizda, net plaukai krauju priskretę Žem.
| Nieko nesivaržydami, žmoneliai naudojasi tyru oru ir valo savo gerkles, tabokos suodžių priskretusias Pt.
^ Papterk katę, kur priskrẽtę! Švn.
2. Vkš prilipti, pridžiūti: Išmazgok puodą, ba priskrès, tai paskui ir neatmazgosi Alv. Kap duoną kepėm, tep pri̇̀skretė tešla Lz. Smala, kur prilipus, tep priskrenta, kad nei nuskust, nei nuvelėt neseka Kpč.
3. prišašti: Nosis priskrẽtusi Trg.
4. Kpč, Mlt, Ukm, Vp prk. prigusti, prijunkti, prikibti: Jis jau priskrẽtęs prie tų namų Jrb. Nugi tas Jonas kad priskrẽto pri mergiotės kaip smala Bgs. Priskrẽto merga, neatsikrato KzR. Eik šalin, ko čia priskretai̇̃?! Rm.
ǁ ilgai būti, neatsitraukti: Aš amžinai priskrẽtus prie darbų Mrj. Tai tenai nuėjęs priskrẽto (ilgai užsibuvo) Pg.
suskrèsti intr.
1. R, MŽ, K, Š, Ser, NdŽ, DŽ1 apsitraukti nešvarumais, purvais: Kas apstyręs purvais, putromis, suskretęs vadinas J. Mes, suskrẽtę būrai, mes, vyžoti nabagai K.Donel. Suskrẽtę autai, kap šitokiais autis?! Dkš. Kap po purvyną rudenį pabraidžioji, tai autai tep suskrenta, kad nuo purvo kieti pasdaro Kpč. Tavo plaukučiai suskrẽtę, tėtė tegu nukerpa Kt. Nusiprausk, ko vaikščioji suskrẽtusi?! Rs. Kaip ir kaminas suskrẽtę tavo plaučiai Slm. Rasta patalai suskretę V.Kudir.
^ Kada suskrẽto, tada suprato Dkš. Kap kojos suskrès, tai ir galva suspras Kb. Suskresi – suprasi (kai daug vargo pamatysi, žinosi, kaip gyventi) Btr. Pabučiuok katę, kur suskrẽtę! Rod.
2. Upn sudžiūti, sukietėti: Suskrẽto žemė, i nedygo pasėja Ad. Lauke pavytę stov javai, iš karščio kaip suskretę PG. Žemelė baisiausia suskrẽtusi, o to lietaus vis nėra Gs. Aš mėgstu suskrẽtusius (traškančius) blynus Ss. Suskretusi duona N.
◊ kad (tu) suskrèstum Skr, NdŽ švelniai plūstant.
užskrèsti intr.
1. NdŽ apsitraukti nešvarumais, purvais, apskresti: Viena akis pūliais visai užskrẽto, nė pažiūrėt gerai negaliu Srv. Užskrẽto ant kojos rievė PnmA. Ir ankšto kambario užskretusius langus telanko retkarčiais mėnulis apvalus J.Jan.
2. NdŽ užakti, užsikimšti (apie skylę): Užskreñta tas vamzdelis, įkiša naują Slm. Iš vakarų tebėra [pušyje] kirvio kirtis, užskretęs sakais Blv.
3. uždžiūti, sukietėti: Paskui [po lietaus] davė saulė (smarkiai padžiovino), i užskrẽto grūdas Prn. Kap palijo, tai reikia skubyt pūdymai art, ba paskui vėl kap užskrès, tai nemožnės nei plūgo inkišt in žemę Ūd.