rei̇̃kti, -ia, -ė (-o) ppr. impers. žr. reikėti:
1. Ji primokė mergaitę, ką reikė daryti, ir pagrasė, kad būtų jai negerai, jei neklausytų J.Balč. Dirbus reiks ir pasilsėti J.Jabl. Kalbėjo, kad jį, Joniuką, reiksią leisti piemenautų J.Bil. Už kašiką bulbių rei̇̃kė darbuit [pavasarį] Kb. Da rei̇̃kdavo trys dienos ponui dirbt už žemę (kai buvo panaikinta baudžiava) Imb. Anksčiau po dvidešim penkis metus tarnaut rei̇̃kdavo Krs. Dar anas, regėt, stiprus, reiktui̇̃ jam darbuit Rod. O kap vienam rei̇̃kė kultie – tai jau čia baisiai bjauru Smal. Padieni eit dvaran rei̇̃kė Strn. Rytoj reiks rugiai pjauti, šienas vežti, daržas arti J.Jabl(Rk). Reiks laukai arti, reiks tvoras tverti, reiks jautelius ganyti JD195. Reiks tau sėt ir ravėt žali batvinėliai, reiks mylėt, šėnavot bernelio brolutėliai LTR(Rk). Tai reiks man rinkti geltonas vaškas, tai tenai reiks man daryti baltas korelis, tai reiks man nešti saldus medukas Aru20(Dv). Kiek rei̇̃ks mokėti? Pln. Reiks vargelis vargti, purvynas braidyti, našlelio vaikeliai reiks man užaugyti (d.) Vlkv. Visus darbus pametusis, reiks jautelius ginti JV308. Rei̇̃ks cukraus bitėm dėti Ėr. Reiks žirgą balnotie jaunam berneliu[i] (d.) Mrk. Kaip reiksai kurią dieną su žvėrimis grumties S.Dauk. Lakštas rei̇̃ks leist Dglš. Namą baigia statyt, berei̇̃kia gegnės uždėt Krs. Rei̇̃ks sumazgot lėkštės Mžš. Kad mergužė n’užkenčia, reiks ma[n] šalin išjoti JD1105. Šviesus kardelis pri muno šalelės, reiks mun joti į karelį StnD25. Rei̇̃ks į turgų važiuot Rs. Kiek rei̇̃kdavo lakstyti! Bėgam, būdavo, lig to kūgio ir atgal LKT107(Klm). Ar reiktų vyruo eiti į karą, jeigu būtų mobilizacija? – Puikiai reiktų Šts. Tau visai nèreikė iš namų eit šitokian ore Krok. Reiktų̃ nueit, pasvert Lnt. Reiktų̃be gi ateit in man Kaziai Rš. Pernai tau nèreikė kelio parodyt Ob. Kad nueitut, pagrėbėtut šieno kolūky, tai ant saulės deginties nerei̇̃kt Dkšt. Vaikų daugel buvo, rei̇̃kė valgyt duot Rud. Vežė dykai, o namo rei̇̃kė mokėt Antz. Ar aš tau nesakiau, ar aš nekalbėjau: reikė nevaikščioti vėlai po dvarelį LTsI123. Nei rei̇̃kė, nei niek[o], ėmė ir susibarė Sv. Kad nereiktų̃ bartis, nereiktų̃ supykus gyventie, būt geriau Skp. Kam teip ilgai užlaikėt, rei̇̃kė seniau atvežt ligonį Ėr. Seniau nèreikė tų važinėjimų Ėr. O kitąsyk kad reiks, o tą mašnutę paspausi, tai iššoks aukso arklys BsPIV19. Sako, vėl ravėti rei̇̃ksią LKT312(Rk). Daktaras sakė, ka rei̇̃ksią vandenį traukt nu plaučių Vdk. Jiem piemenio reikią̃ Dkšt. Du kartu rei̇̃kią kaupti bulbes Gr. Būs rei̇̃kią ir anam eiti į nibrę Užv. To ir bèreikė Ds. Mes parsenę, mums tiek i terei̇̃kia Erž. Tep pavalgiau, ka nė rei̇̃k, nė liko Bgt. Kur rei̇̃kia, pamokai, pamokai, o kur rei̇̃kia ir sudrožt Alks. Gyvulėliam rei̇̃ks badu pasbaigt Antr. Muno amžius pragyventas, jums rei̇̃ks mirt, o mun rei̇̃kia Vdk. Kolei akys reg, tai visako rei̇̃k Asv. Klapatų dauges kap rei̇̃kia Pls. Jeigu rei̇̃ktų ant lovos gulėt, geriau žemele apsikast Vdk. Daba rei̇̃ktų eiti ubagais – kokia ta valdžia y[ra] gera, ka mums duoda pensiją Sd. Mamute, leiskit mane vakaruškose. – Nerei̇̃ks paprast (nė negalvok)! Kai pradėsi mažas valkiotis, tai to ir rei̇̃ks! Krok. O akėčioms rei̇̃ks negelių bei bingusių kuinų K.Donel. Tur reikti druskos tiems žirniams Šts. Kartais vaikui da rei̇̃ktų motinos – marčiai nerei̇̃k, a dukteriai rei̇̃ktų, tai žentui nerei̇̃k Vdk. Vakar jam nèreikė pinigų, o ryto reiks J. B[uv]o malūnas – pavasarį rudenį primaldavo kiek jau rei̇̃kdavo Vlkv. Ko tik kam rei̇̃kia, visa padaro Aps. Rei̇̃kia ne tiektai piktai nedaryt, betaig ir gerai daryt DP522. Kad aš … tavęsp ateit žadėčios, be abejojimo pašluotumbei juos ir, ko nerei̇̃kią būtų, ižvoktumbei, o ko reiktų̃, pazopostytumbei DP231. Žinos tiek, kiek jomus reiks ižganymop arba pažudymop DP273. Jei reiktų, duot kaklą savą už jas DP208. Jei galėjai savi išganyti, kam bereiktų man už tave nuomirti Mž375. Vainos nebėr – galėtum nebreikti pieną benešti valdžiai Šts. Pradėjo rei̇̃kt ir jam šitų niekų Krs. Pradėjo rei̇̃kt pieną nešt Pn. Kad žinojai, dukterėle, pas mane sugrįžti, reikė buvo su berneliu rankų nesurišti (d.) Gdr. Rei̇̃kė buvo neleistie, dabar ko čia baries Skp. Tai būt šlektai buvę, jei būt rei̇̃kę tik iš žemės pragyvętie su penkiom burnom Ig. Jei tę būt gyventa, sugriūta, vis tiek būt rei̇̃kta bėgt Snt. Nebuvo reikę krikšto BPI142. Rei̇̃kia būtų eiti Zt. Man reikė bit važiuot Zt. Tada reik ir perreik tau, idant tu, šiame sviete gyvendamas, nebūtumbei godingas BPI25. Rei̇̃kė buvo vakar ateit Ad. Rei̇̃kia bus sunešt šienas daržinėn Užp. Ryt reikė buvo blynų išsikept LKKII235. Teip buvo rei̇̃kią DP249. Rodydamas jiemus tai, jog rei̇̃kią buvo, idant … kentėtų DP191. Jai jo reikia būtų PK220. Jų nemokė, neplakė, nekuopė visame, kaip buvo rei̇̃kią DK129. Mumu patiemu rei̇̃kia LKKIX199(Dv). Nereikia sveikiemus vaistytojo …, bet ligotiemus DP514. Ir terenk kožną dieną, kiek jiemus tai dienai reik BB2Moz16,4. Kog berei̇̃kia mumus apie save rūpintis? DP81. Neketina daryti reikte reikiamų atmainų Vr. Kad žinočiau reiksiant jot, duočiau žirgą padkavot BzF15. Rytoj reiksią kieman važiuoti J.Jabl. Svetur reikdavę daugiau dirbti J.Jabl. Rei̇̃kčią aplankyt tėvus, al nėsą vis laiko LKKVII191(Krs). Dabar išmokę esme pakūtą mumus visiemus reikiančią BPII301. Visur reikiamà (reikalinga) – nėra kaip išeit iš namų Ad. Bet gabūs iš tikro dar labiau reiktini auklėjimo rš. Prisiartins potam ir tas čėsas, kad reiksiat numirti P. Apkrovė mune su darbais, nežinau, kuomet rei̇̃ks beapsidirbt Vvr. Pūdymuose ganė, iki rugius rei̇̃kė sėtie LKT211(Lbv). Nerei̇̃ks būt (negali būti), kad anas da tavien laiškus rašytų Vdšk.
| O tam Kundrotu[i] labai rei̇̃kė tos Selemutės (traukė prie jos) Mžš. Seno jau niekam nerei̇̃kia Dglš.
^ Ne taip gaila, kap rei̇̃kia Dkš. Kad katės lotų, tai šunų nereiktų LTR(Vlkv). Kad aš mokėčiau rašyt, tai ko ma[n] Dieve rei̇̃ktų Snt. Nei aš moku, nei man čia rei̇̃k Lkš. Ko rei̇̃k: a kunigo su muzika, a daktaro su pliauska?! Jnš. Ak Dieve duok, ale kam to rei̇̃k Dkš. Tep rei̇̃ktų, kap į puodą druskos (labai, būtinai reikėtų) Gs. Kas ką peikia, tam to rei̇̃kia Ds. Ko rei̇̃kia, tą ir Dievas teikia Trgn. Ko nerei̇̃kia, nerei̇̃kia sakyt Ėr. Nerei̇̃kia žadėt, kad nenori mokėt Ds. Duok Dieve žinoti, o ne reikti (vaistus žinoti, bet nevartoti) Als. Prie barzdos reik ir lazdos N. Rei̇̃kia – dirbi, nerei̇̃kia – nedirbi (iš reikalo žmogus dirbi, o ne iš malonumo) Trgn. Ką padirbai, tas neberei̇̃ks Trgn. Nieko nebus, valgyt reiks lapus LTR(Ds). Ko mum nereikia i visi duoda? (vargas) Prng.
reiktinai adv.: Reik atdaryti reiktinai burną brš. Mokyk mus visus melstis reiktinai brš.
| refl. Sut: O paskui, kai rei̇̃kias, kuparėlio ant kupros neužsikelia Skr.
2. Reiktų̃ da gyvent, kad galėt Ob. Dabar reiktų̃ pradėt lyt Strn. Jau reiktų̃ būt sunkiem [gaidžiukams] Alks. I[r] dantų [anūkė] nedaug teturi: reiktų̃ daugiau būti Mžš. Jai nerei̇̃ktų diedai vaikytis Klvr. Čia pušinės lentos, reiktų̃ skilt Ob. Rodos, mėnesiui nerei̇̃ktų tekėt, o kodėl saulėteky taip raudona Skr. Dūmai iš kamino kremta ant žemės, reiktų būt nepagadai Šts.
◊ kai̇̃p rei̇̃kia
1. tinkamas, geras: Mokyklos kai̇̃p rei̇̃kia – mokina gerai Dv. Teliukas kàp rei̇̃kia būt (didelis) Dglš.
2. tinkamai, gerai: Kad nėr teip kaip reikia, tai iš viso nereikia LTR(Ds).
3. stiprus, didelis: Šalnos buvo kàp rei̇̃kia Rud.

nė li̇̀ko, nė rei̇̃kia
1. labai puikus, geras: Ot mergina: nė li̇̀ko, nė rei̇̃k! Lkš.
2. visiškai: Sudarė, sudirbo naują drabužį, ka nė li̇̀ko, nė rei̇̃k Snt. Du kiaušinius sudarė, kad nė li̇̀ko, nė rei̇̃k Snt.
įsirei̇̃kti, -ia, įsi̇̀reikė impers. prisireikti: Mergai įsi̇̀reikė berno, tai ir laksto paskum Krs. Paskolink man dabar pinigų, kai tau įsirei̇̃ks, aš tuoj ataduosiu Š.
^ Kai užvalgė cibulio, įsireikė dzingulio Pnd.
išsirei̇̃kti, -ia, išsi̇̀reikė impers. prisireikti: Išsireikia dirbti ir kuoku, ir deiginiu, ir kirviu Vr.
parei̇̃kti, -ia, pàreikė impers. žr. pareikėti: Labai pàreikė viedro, ir paėmiau Ėr. Pàreikė, ir padarė alaus, pyragų Šts.
| refl.: Per dvidešimt metų nereikėjo, o dabar pasi̇̀reikė Jrb.
prirei̇̃kti, -ia (pri̇̀reikia), pri̇̀reikė intr., pryrei̇̃kti, -a, -o ppr. impers.
1. DŽ atsirasti reikalui, būtinumui: Eik, kad šaukia, nežinau, kam jam pri̇̀reikė tavęs J. Kad man prireiktų, aš ir prie paties karaliaus žinau kelią Žem. Bet kad prireiks, atšoki man pagalbon! Vd. Pri̇̀reikė vest namelin – koją tęsia Ob. Buvo seniau bagotas ponas, ir jam pri̇̀reikė išvažiuot tolimon kelionėn GB81. Padarė Dovydas, kaip jam prireikė BtMr2,25. Prireikė žibalo, ir jo susiras pas Jankelį V.Krėv. Jam pri̇̀reikė pinigų Arm. Kurgi jau ketini judintis, kad ratų pri̇̀reikė? Srv. Pryrei̇̃ko jims ramulių nū karščio Vn. Kiek prireiks laiko tam darbui J.Jabl. Tai da ir manęs pri̇̀reikė? Vlkv. Žinomas dalykas, jog Rimavičiui ne dėl gero prireikė piemens V.Piet. Ko tik pri̇̀reikia, vis pas mus eina Alv. Palauk, gal prirei̇̃ks tau ko nors iš manęs! Skr. Ateis – jiem dažniau prirei̇̃ks an mumi Sdk. Kuriam biesui pri̇̀reik[ė] KlbIII23(Lkm). Lapei prirei̇̃kus pinigų, prašė nug bezdžionės PP45. Galėtume prireikus ir šiaip pasakyti J.Jabl. Šaltyšiams kiemuose apsakyti, kurie prireikiančius vyrus tur pavadinti prš. Prirei̇̃kiamas N, [K]. Idant viežlybai vaikščiotumbite prieš svetimus tuos, kurie lauke yra, ir nieko neprireiktumbit Bt1PvK4,12.
^ Nespjauk akysan, be prireiks Švnč. Cukrum nemisi, ir duonos prireiksi KrvP(Šl).
prireiktinai
| refl.: Mažasai jungas su Aleksiu, prisireikus marška traukti, keliaklupsčiavo kriaušium Vaižg. Jeigu tau ko prisrei̇̃kia, tai jau par kitą negausi Ds. Nežinia, ko sykiais žmogui gal prisireikt Vvr. Gali kartais prisirei̇̃kt ir manęs Mrj. Iš pat mažo vis prie darbo prisirei̇̃kia Snt. Nuo to laiko prisi̇̀reikė jiems sunkiai vargti A.Baran. Prisi̇̀reikė jiem vienąkart lauke gulėt BM7(Kp). Prisi̇̀reikė kaip laukan Krs. Sėjėjui prisreiks taipajeg duona ant valgymo VlnE165.
2. reikėti: Kadangi oras buvo bjaurus, prireikė kelių dienų visam kroviniui pergabenti į krantą rš.
susirei̇̃kti, -ia, susi̇̀reikė impers. prisireikti: Nenumesk šito norago, gali kada susrei̇̃kt Ktk.