Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
susijóti
Apibrėžtis
sijóti, -ója, -ójo
1. tr. SD299, H, R, MŽ438, N, K, Sut, M, L, Rtr, Š, DŽ, Pb, Ms, Vž, Lc valyti, leidžiant per sietą: Miltus sijók su sietu, o javus siausk su rėčiu J. Tas rėtis jau nebgeras sijóti Akm. Nei sijójom, su ašakom i kepėm avižinį kakorą Aps. Sijoti kretilu ŽŪŽ50. Sijós par kretilą pirmiau, ka tus stambiūsius nuimtų, potam vėtys [grūdus] KlvrŽ. Su redele sijóti reikėjo Gršl. Svočios pyragas nesijótas JV742. Ponai valgo duoną, da i pikliavotą, o mes, vargdienėliai, miltų nesijotų (d.) Plv. Ir pradėjo brolužėliai linelius sijoti (d.) Krs. Pelenus iš papečiaus išimsi i sijósi į tą katilą Nt. Mes žvyrą sijójom Jsv. Sijojamoji mašina rš. Smulkiai sijotas SD312. Lygiai, nei rėčiu sijojam CII537. Sijojant, kas nečysta yra, liektisi BBSir27,5.
^ [Lyja] smulkiai, kaip ir sijót sijója Skp.
| refl. K.
2. tr. prk. peržiūrėti, atrinkti: Priimdami į ministeriją, vadovai naujuosius tarnautojus kaip reikiant sijodavo A.Vencl. Mūsų brolelius kardais sijoja (kapoja, retina) LTR(Alvt).
| Velinas jūsų įsigeidė, idant jus sijotų kaip kviečius BPI295. Simone, Simone, štai šėtonas geidė jūsų, idant jus sijotų kaipo kviečius BtLuk22,31.
3. tr. prk. barstyti: Žiemą pūga sijodavo ant patalų sniegą rš. Pro pakraigę vėjas sijojo smulkias sniego adatėles rš.
^ Sako pamokslą – kaip sijote sijo[ja], kaip skleiste skleida Ggr.
| refl.: Ta troba kaip vel[nia]s – tie pijokai sijójas su tais tabokais Trk.
4. tr., intr. smarkiai pūsti, gairinti: Pasidarė šilčiau, nes dabar vėjas sijojo tik blauzdas J.Avyž. Pastatei arklį an atapūtos, ir sijója vėjas Prng.
5. intr. NdŽ smulkiai lyti ar snigti, purkšnoti: Lietus sijója kaip su rėčiu Pn. Lietus lyja! Ne taip jau smarkiai, bet sijoja kaip pro sietą visą dieną rš.
6. intr. kraipyti, mostaguoti, kratyti, mėtyti: Senukas senas, serga, rankom sijója Kt. Ana kap eina, tai zodu (užpakaliu) sijoja Vrnv. Vaikščioja, vaikščioja gaidžiai, tai paisyk – jau tik galvom sijója, sijója Arm.
ǁ kraipytis: Girtuoklio kojos stripsi ir sijoja Gmž.
| Reiks parduot pasoginė, bo melžiant labai sijója (pieno čiurkšlės nebėga tiesiai) PnmR.
7. intr. mirgėti (akyse): Ilgai skaityt negaliu – sijója, sijója akyse Aps.
| refl.: Man akys sijójas Sml.
8. intr. judėti, lakstyti (apie akis, žvilgsnį): Ko to vaiko akytės sijója? Mžš. Jei nėščia moteris sijos šventą dieną – vaiko akys sijos LTR(Slk).
9. intr. smarkiai skraidyti šen ir ten: Mat, neseniai suleistas į avilį spiečius, už tai ir labai sijója bitės PnmR.
◊ akimi̇̀s sijóti žvilgčioti: Kur padabos – visur akim̃ sijója Rod.
čiul̃kinį sijóti skraidyti būriu aukštyn žemyn (apie mašalus): Mašaliukai eglių tarpušakyje čiulkinį sijoja rš.
mi̇̀ltus kélnėse sijóti iš baimės drebėti: Tas vargšelis vaikinukas dantimis iš baimės kalė, miltus kelnėse sijojo rš.
paki̇̀nkliai mi̇̀ltus sijója Ds dreba iš baimės.
per (kieno) rė̃tį sijóti laikytis kokių pažiūrų: Dabar šelpimo komitete viena politika viešpataus, sijota per katalikystės rėtį Žem.
sijẽlė sijója Varn smulkiai lyja.
apsijóti tr.
1. apsėti, apiberti: Pudu lubinų apsijójo visą lauką Lp. Mes ne tirštai beriam dirvon zuperį, tik kiek apsijójam Jž.
| prk.: Ar nereikėjo patelkt saulutę su šilumos pilnais rėteliais, kad apsijotų medžius, žolynus su spinduliais? rš.
2. refl. apsitraukti plėvele rūgstant: Kurgi rūgs teip šaltai padėta gira – da nė neapsisijójus Ds.
3. prk. paskleisti (žinias): Pasakyk ką tam pleperiui – jis po visą valsčių apsijos! Jž.
atsijóti tr.
1. Ser išvalyti, leidžiant per sietą: Reikia turėti sietų miltams atsijoti rš.
| prk.: Jis neatsijoj, savo sėklą į griekininko širdį įsėjęs Ns1857,4.
2. prk. atrinkti, atskirti: Mes stengėmės atsijoti priešus nuo savų J.Avyž.
| refl.: Laikui bėgant, atsisijojo ir nuolatiniai prisiekę lankytojai, kurie pas ponią Utkienę jautėsi kaip namie T.Tilv.
įsijóti tr.; Ser sijojant įberti.
išsijóti tr.
1. Q62, N, K, M, L, Š, Ser, NdŽ, DŽ1, Kl, Plng, Krtn, Plt, Lž, Ms, Čk, Prn, Vdn išvalyti, leidžiant per sietą: Išsijótas išsijas supilu aš kiaulėms į jovalą J. Girnom gražiai sumali [grikius], išsijóji Eiš. Rugius kulia su spragilais, an sietų išsijója Grv. Avižų miltus išsijója, ašakas užraugia Pb. Išsijója ašakas JnšM. Išsijós par rėtį tus pelenus, ka nebūtų anglių Rt. Pakol miltus išsijójo, kitą priviliojo JD152.
| prk.: Nė viena giminė nėra išsijóta (be priekaištų) Vlkv.
| refl. Š, Ser, NdŽ.
2. prk. išsklaidyti: Ketvirtosios klasės būrelį gyvenimas per ilgus metus išskirstė, išsijojo V.Myk-Put.
nusijóti tr.
1. N, Rtr, Š, Ser, NdŽ, Dgč, Ds, Všv, Gd, Ms išvalyti su sietu, nusiausti: Nusijók miltus J. Nusijójau rugius, tai miltai geri Dglš. Kruopas nusijójam, kur smulkūs, pamilčiai – teliuku[i] Mžš.
| prk.: Kaip greit ir lengvai jis išlukštena faktus ir nusijoja žodžių kevalą! rš.
| refl. tr. Š: Gerai, ką sietelį atavežei, bus miltam nusisijót Dglš.
2. LTR(Sv) nubarstyti: Nežvyravojo, o tik nusijójo kelią Ds. Tą kelelį, kur atjojai, mirtums nusijosiu, kai išjosi iš kiemelio, ašareliums plūsiu LTR(Vdk).
pasijóti tr. NdŽ; M, L, Ser pavalyti su sietu: Dabar Lietuvoje labiausiai paplitusi plikyta ruginė [duona] iš pasijotų ar sijotų miltų LTEIII197. Da kiek pasijóju miltus OG302. Sumuša kanapes, pasijója, apšlaksto [v]andeniu, ištrina – net putos kelias Klt.
parsijóti intr. šnek. pareiti griuvinėjant: Parsijója kai pirziukas, kiaulaitę an virvelės vesdamas Prng.
pérsijoti tr.
1. Q134, SD299, I, N, K, M, L, Rtr, NdŽ, DŽ1 perleisti per sietą: Pársijok miltus J. Sietu pérsijosim grūdus Rod. Skiediniui žvyras turi būti persijotas rš.
| Iškasė duobę, žemes tuos (tas) parsijójo (perleido) par pirštus – nėra tų pinigų Pn.
^ Dulkė smulkus, tarytum pro rėtį persijotas lietus rš.
| refl. NdŽ.
2. prk. atrinkti, atskirti: Pamatysi, kaip jie dabar visus darbininkus persijos – nė pusės nepaliks A.Vien.
◊ nė̃ per rė̃tį nepérsijotum niekam tikęs: Jo šnekos nė per rėtį nepersijotum Žl.
prasijóti tr.
1. Ser, NdŽ, DŽ1 išvalyti, perleidžiant per sietą: Paskum tuos miltus prasijoji, tą degtienę apraugi, puodynę užriši, ir stovi Ps.
| refl. NdŽ.
2. NdŽ kiek išvalyti su sietu: Paėmęs rėtį, prasijók miltų – šitie per stambūs Pžrl.
prisijóti tr. DŽ1; Ser privalyti, perleidžiant per sietą: Prisijójai paparčių saujelę, miltų i verdi košę Dglš. Pelenų per sietą prisijójo Mrc.
susijóti
1. tr. Ser, NdŽ išvalyti per sietą: Avižas paims, apšutina – katilan, pečiun: išverda avižas, ė tada sumala, susijója – ir maltiniai Aps.
2. refl. sijojant iškilti, susirinkti, susitelkti: Sijojant lengvosios priemaišos į paviršių susisijója Gr.
užsijóti tr. užberti, užpustyti, užlyginti: Žengia žingsnį – sniegas pėdas užsijoja V.Myk-Put.
1. tr. SD299, H, R, MŽ438, N, K, Sut, M, L, Rtr, Š, DŽ, Pb, Ms, Vž, Lc valyti, leidžiant per sietą: Miltus sijók su sietu, o javus siausk su rėčiu J. Tas rėtis jau nebgeras sijóti Akm. Nei sijójom, su ašakom i kepėm avižinį kakorą Aps. Sijoti kretilu ŽŪŽ50. Sijós par kretilą pirmiau, ka tus stambiūsius nuimtų, potam vėtys [grūdus] KlvrŽ. Su redele sijóti reikėjo Gršl. Svočios pyragas nesijótas JV742. Ponai valgo duoną, da i pikliavotą, o mes, vargdienėliai, miltų nesijotų (d.) Plv. Ir pradėjo brolužėliai linelius sijoti (d.) Krs. Pelenus iš papečiaus išimsi i sijósi į tą katilą Nt. Mes žvyrą sijójom Jsv. Sijojamoji mašina rš. Smulkiai sijotas SD312. Lygiai, nei rėčiu sijojam CII537. Sijojant, kas nečysta yra, liektisi BBSir27,5.
^ [Lyja] smulkiai, kaip ir sijót sijója Skp.
| refl. K.
2. tr. prk. peržiūrėti, atrinkti: Priimdami į ministeriją, vadovai naujuosius tarnautojus kaip reikiant sijodavo A.Vencl. Mūsų brolelius kardais sijoja (kapoja, retina) LTR(Alvt).
| Velinas jūsų įsigeidė, idant jus sijotų kaip kviečius BPI295. Simone, Simone, štai šėtonas geidė jūsų, idant jus sijotų kaipo kviečius BtLuk22,31.
3. tr. prk. barstyti: Žiemą pūga sijodavo ant patalų sniegą rš. Pro pakraigę vėjas sijojo smulkias sniego adatėles rš.
^ Sako pamokslą – kaip sijote sijo[ja], kaip skleiste skleida Ggr.
| refl.: Ta troba kaip vel[nia]s – tie pijokai sijójas su tais tabokais Trk.
4. tr., intr. smarkiai pūsti, gairinti: Pasidarė šilčiau, nes dabar vėjas sijojo tik blauzdas J.Avyž. Pastatei arklį an atapūtos, ir sijója vėjas Prng.
5. intr. NdŽ smulkiai lyti ar snigti, purkšnoti: Lietus sijója kaip su rėčiu Pn. Lietus lyja! Ne taip jau smarkiai, bet sijoja kaip pro sietą visą dieną rš.
6. intr. kraipyti, mostaguoti, kratyti, mėtyti: Senukas senas, serga, rankom sijója Kt. Ana kap eina, tai zodu (užpakaliu) sijoja Vrnv. Vaikščioja, vaikščioja gaidžiai, tai paisyk – jau tik galvom sijója, sijója Arm.
ǁ kraipytis: Girtuoklio kojos stripsi ir sijoja Gmž.
| Reiks parduot pasoginė, bo melžiant labai sijója (pieno čiurkšlės nebėga tiesiai) PnmR.
7. intr. mirgėti (akyse): Ilgai skaityt negaliu – sijója, sijója akyse Aps.
| refl.: Man akys sijójas Sml.
8. intr. judėti, lakstyti (apie akis, žvilgsnį): Ko to vaiko akytės sijója? Mžš. Jei nėščia moteris sijos šventą dieną – vaiko akys sijos LTR(Slk).
9. intr. smarkiai skraidyti šen ir ten: Mat, neseniai suleistas į avilį spiečius, už tai ir labai sijója bitės PnmR.
◊ akimi̇̀s sijóti žvilgčioti: Kur padabos – visur akim̃ sijója Rod.
čiul̃kinį sijóti skraidyti būriu aukštyn žemyn (apie mašalus): Mašaliukai eglių tarpušakyje čiulkinį sijoja rš.
mi̇̀ltus kélnėse sijóti iš baimės drebėti: Tas vargšelis vaikinukas dantimis iš baimės kalė, miltus kelnėse sijojo rš.
paki̇̀nkliai mi̇̀ltus sijója Ds dreba iš baimės.
per (kieno) rė̃tį sijóti laikytis kokių pažiūrų: Dabar šelpimo komitete viena politika viešpataus, sijota per katalikystės rėtį Žem.
sijẽlė sijója Varn smulkiai lyja.
apsijóti tr.
1. apsėti, apiberti: Pudu lubinų apsijójo visą lauką Lp. Mes ne tirštai beriam dirvon zuperį, tik kiek apsijójam Jž.
| prk.: Ar nereikėjo patelkt saulutę su šilumos pilnais rėteliais, kad apsijotų medžius, žolynus su spinduliais? rš.
2. refl. apsitraukti plėvele rūgstant: Kurgi rūgs teip šaltai padėta gira – da nė neapsisijójus Ds.
3. prk. paskleisti (žinias): Pasakyk ką tam pleperiui – jis po visą valsčių apsijos! Jž.
atsijóti tr.
1. Ser išvalyti, leidžiant per sietą: Reikia turėti sietų miltams atsijoti rš.
| prk.: Jis neatsijoj, savo sėklą į griekininko širdį įsėjęs Ns1857,4.
2. prk. atrinkti, atskirti: Mes stengėmės atsijoti priešus nuo savų J.Avyž.
| refl.: Laikui bėgant, atsisijojo ir nuolatiniai prisiekę lankytojai, kurie pas ponią Utkienę jautėsi kaip namie T.Tilv.
įsijóti tr.; Ser sijojant įberti.
išsijóti tr.
1. Q62, N, K, M, L, Š, Ser, NdŽ, DŽ1, Kl, Plng, Krtn, Plt, Lž, Ms, Čk, Prn, Vdn išvalyti, leidžiant per sietą: Išsijótas išsijas supilu aš kiaulėms į jovalą J. Girnom gražiai sumali [grikius], išsijóji Eiš. Rugius kulia su spragilais, an sietų išsijója Grv. Avižų miltus išsijója, ašakas užraugia Pb. Išsijója ašakas JnšM. Išsijós par rėtį tus pelenus, ka nebūtų anglių Rt. Pakol miltus išsijójo, kitą priviliojo JD152.
| prk.: Nė viena giminė nėra išsijóta (be priekaištų) Vlkv.
| refl. Š, Ser, NdŽ.
2. prk. išsklaidyti: Ketvirtosios klasės būrelį gyvenimas per ilgus metus išskirstė, išsijojo V.Myk-Put.
nusijóti tr.
1. N, Rtr, Š, Ser, NdŽ, Dgč, Ds, Všv, Gd, Ms išvalyti su sietu, nusiausti: Nusijók miltus J. Nusijójau rugius, tai miltai geri Dglš. Kruopas nusijójam, kur smulkūs, pamilčiai – teliuku[i] Mžš.
| prk.: Kaip greit ir lengvai jis išlukštena faktus ir nusijoja žodžių kevalą! rš.
| refl. tr. Š: Gerai, ką sietelį atavežei, bus miltam nusisijót Dglš.
2. LTR(Sv) nubarstyti: Nežvyravojo, o tik nusijójo kelią Ds. Tą kelelį, kur atjojai, mirtums nusijosiu, kai išjosi iš kiemelio, ašareliums plūsiu LTR(Vdk).
pasijóti tr. NdŽ; M, L, Ser pavalyti su sietu: Dabar Lietuvoje labiausiai paplitusi plikyta ruginė [duona] iš pasijotų ar sijotų miltų LTEIII197. Da kiek pasijóju miltus OG302. Sumuša kanapes, pasijója, apšlaksto [v]andeniu, ištrina – net putos kelias Klt.
parsijóti intr. šnek. pareiti griuvinėjant: Parsijója kai pirziukas, kiaulaitę an virvelės vesdamas Prng.
pérsijoti tr.
1. Q134, SD299, I, N, K, M, L, Rtr, NdŽ, DŽ1 perleisti per sietą: Pársijok miltus J. Sietu pérsijosim grūdus Rod. Skiediniui žvyras turi būti persijotas rš.
| Iškasė duobę, žemes tuos (tas) parsijójo (perleido) par pirštus – nėra tų pinigų Pn.
^ Dulkė smulkus, tarytum pro rėtį persijotas lietus rš.
| refl. NdŽ.
2. prk. atrinkti, atskirti: Pamatysi, kaip jie dabar visus darbininkus persijos – nė pusės nepaliks A.Vien.
◊ nė̃ per rė̃tį nepérsijotum niekam tikęs: Jo šnekos nė per rėtį nepersijotum Žl.
prasijóti tr.
1. Ser, NdŽ, DŽ1 išvalyti, perleidžiant per sietą: Paskum tuos miltus prasijoji, tą degtienę apraugi, puodynę užriši, ir stovi Ps.
| refl. NdŽ.
2. NdŽ kiek išvalyti su sietu: Paėmęs rėtį, prasijók miltų – šitie per stambūs Pžrl.
prisijóti tr. DŽ1; Ser privalyti, perleidžiant per sietą: Prisijójai paparčių saujelę, miltų i verdi košę Dglš. Pelenų per sietą prisijójo Mrc.
susijóti
1. tr. Ser, NdŽ išvalyti per sietą: Avižas paims, apšutina – katilan, pečiun: išverda avižas, ė tada sumala, susijója – ir maltiniai Aps.
2. refl. sijojant iškilti, susirinkti, susitelkti: Sijojant lengvosios priemaišos į paviršių susisijója Gr.
užsijóti tr. užberti, užpustyti, užlyginti: Žengia žingsnį – sniegas pėdas užsijoja V.Myk-Put.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): prisijoti,sijoti,susijoti,apsijoti,užsijoti,atsijoti,įsijoti,išsijoti,nusijoti,pasijoti,parsijoti,persijoti,prasijoti
Nuoroda į šaltinį
Lietuvių kalbos žodynas
Aprašymas
Kalba
Publikavimo informacija
Data
Leidėjas
Pavadinimas
Informacija iš kitų sistemų paslaugų
Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Atsisiųsti žodžio informaciją:
RDF formatu LMF formatu TEI formatu TBX formatu SOAP formatu JSON formatu XLSX formatu DOCX formatu PDF formatu
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: associate
prancūzų kalba: reliure
vokiečių kalba: aufgeregt
rusų kalba: объезжаться
lenkų kalba: przesiew
Komentuoti
Komentuoti gali tik prisijungę nariai.
Komentarų nėra
Komentarai(0)