2 i̇̀lgti, -sta, -o, il̃gti intr.
1. ilgu darytis; nuobodžiauti; nusibosti, įkyrėti: Ìlgstu, t. y. ilgu man yra čia, aš turiu eiti ten, kur noriu J.
| Ar neilgsta man be tavęs, tu mano kvietkeli? Rod.
2. SD369, Ch5Moz24,15, R, N ilgėtis, mausti: Čia galėsi žmogus priglausti savo ilgstančią sielą rš.
| refl.: Pradėjo žmonės žydų girioj ilgtis ir bodėtis keliu ir vargais DP454.
2 iši̇̀lgti intr.
1. nusibosti, įkyrėti: Vienam iši̇̀lgsta ganyt Kp. Baisiai išil̃gsta būt pagrabe Pl. Man išil̃go laukt Kp.
2. pasiilgti, trokšti, mausti: Iši̇̀lgome jūsų, t. y. nusibodo laukti J.
| refl.: Aš tavęs išsii̇̀lgau K. Kūdikis išsii̇̀lgo motinos K. Išsii̇̀lgau aš tavęs, t. y. pasiilgau, man vis buvo ilgu J. Taip išsii̇̀lgau pamatyti sūnaus Dov. Tavęs išsilgstu aš labai, negaudamas matyti KlvD52. Labai išsii̇̀lgau kopūstų – metai, kap jų nevalgiau Btr. Pati su vaikais jau didžiai išsiilgę tėvo laukė BsPI87. Visų jis buvo laukiamas, visų išsiilgtas rš. Karaliaus sūnus jos vis išsiilgdamas laukė Jrk79. Jaunos mergelės, tavę jaunos išsi̇̀lgau LB17.
^ Išsiilgo kaip čigono arklys botago Dkk. Išsiilgo kai šuo ubago lazdos Vlkv.
2 nui̇̀lgti
1. intr. nusibosti: Būrė[je] esant, būti nenuilgsta Varn.
2. refl. pasiilgti: Jis labai nusiilgo savo mylimosios Pn.
2 pai̇̀lgti intr.
1. nusibosti, įkyrėti: Pailgo laukti, kaip jūs išvažiavote į turgų J. Jau pail̃go ir laukti Als. Jam ten pail̃gs Vrn. Pailgo jam lovoje, norėjo atsikelti ir pasivaikščioti Pč. Dabar tam razbaininkui pailgo, kad ji teip ilgai neateina BsPI10.
2. imti ilgėtis, trokšti, mausti: Idant mes nieko nepailgtumbim MP115.
| refl.: Turtingasis brolis pasiilgo gimtinės ir nutarė ją aplankyti P.Cvir. Vaikai greitai pasilgsta tėvų Sr. Pasii̇̀lgau aš tavęs J. Seniai buvai, net pasii̇̀lgau Dkš. Aš pasi̇̀lgau savo brolio BM461. Seniai valgiau bulbų, net pasi̇̀lgau Trgn. Pasi̇̀lgau juodos duonos, mieste bebūdamas Š. Pasilgo dainuoti Grž. Karvė, savo pulko pasilgus, baubia, rėkia Ėr. Miško pasilgę A.Baran.
2 prai̇̀lgti intr. nusibosti, įkyrėti: Pavasario naktis neilga, bet man labai prailgo Žem. Prail̃go man važiuoti, tavęs laukti J. Prai̇̀lgo jam gyvenimas BŽ263. Nežinomu keliu prai̇̀lgsta eitant Lk. Prai̇̀lgsta vienam numie Užv. Skerdžiaus pirkutėje neprailgo, nenusibodo – pradėjo lopšyje juoktis naujas gyvenimas (kūdikis) rš.
| refl.: Prasilgo dukrelei martelėse Lzd. Jam labai prasii̇̀lgsta, vienam namie sėdint Arm. Paki davažiuosit Veisiejus, tai dar jums prasiilgs Srj.
2 susii̇̀lgti žr. 2 pailgti 2 (refl.): Jau aš tavęs susilgau Švnč.
2 užsii̇̀lgti labai pasiilgti: Užsiilgau – ilgas čėsas, kai bernelį bemačiau Sln.