driẽkti, -ia, -ė
1. tr., intr. tęsti, traukti, tempti (ką ilgą, tąsų, beformį): Voras driẽkia savo siūlą iš palubės ant stalo Š. Kam taip plonai drieki̇̀ (verpi)? Slm. Aš driekiaũ gijas į drieką apmesdamas ant mastuvų J. Kam drieki seilę, kad nedryktų J. Paparčių paunksmėje driekia savo virkščias pataisai J.Balt. Driekdamas pieva šešėlį tyliai iš tolio atėjęs plaukia tolyn debesėlis rš.
| refl. R, MŽ: Nemoki nešt naštą – šiaudai driẽkiasi paskui Alk. Voratinkliai driẽkiasi per laukus (rudenį) Š. Siūlas driẽkias per visą kambarį Š. Dūmai pažemiu driẽkias, bus lietaus Š. Driẽkias žeme pagal apvyniai be apvynvarpčio, be virpčio J.
| Žiūrim – jau pulkas žmonių driẽkiasi (eina paskui vienas kitą) per lauką Snt. Tamsūs debesys per dangų driẽkiasi (slenka, greitai bėga) Brt.
ǁ refl. būti nusitęsusiam: Dykumų plotuose driekiasi nauji kanalai A.Vencl. Lyg patiesti drobės rietimai driekėsi siauri žemės rėželiai rš. Juodi plaukai driekėsi ir bangavo rš. Kelias driekėsi per mišką rš.
| Į visas puses driekiasi begalinė dykuma rš.
ǁ intr. tįsti: Kiaulei iš snukio putos driekia Mrs.
| refl.: Seilės driẽkiasi (girto arba vaikui verkiant) Krsn. Dirbu, net seilės driẽkias Krsn. To vaikučio snarglys driẽkiasi neit per abidvi lūpas Plv. Medus nuo šaukšto driẽkiasi Dkš. Pienas driẽkias K.
ǁ intr. lėkti išdrikusiam: Aitvaras driẽkia, t. y. lekia J.
2. tr. K taršyti, skleisti: Nemoki nešt, tik drieki̇̀ (draikai, barstai) šiaudus Jnšk. Aš driekiù šiaudus ir šiaip, ir taip, t. y. blaškau J. Aš driekiù linus ant žolės, kad atsistovėtum J. Brolis driẽkė visus daiktus po kojų ir išdriẽkęs paliko nesuvalęs J. Aš driekù šaukštus, t. y. padrykai pametu J.
| refl.: Amžių ūkas velias, driekias – dengias paslaptis būties Vd.
3. refl. eiti, vilktis: Ko te daba drieki̇́es, juk jokio reikalo nė[ra] te eit Jnš. Kur čia drieki̇́es, aš tau parodysiu į vasarojų eit! Škn.
4. tr. lupti žievę: Vyrai girioj driẽkia medžius Brt.
antsidriẽkti, -ia, antsi̇̀driekė (ž.) užsikabinti: Kibirai ir antsi̇̀driekė KlvrŽ.
apdriẽkti, -ia, àpdriekė tr.
1. apkibti (kuo besidriekiančiu): Rudenį žemė yr apdriekta, vortinkliuota Lk.
| refl. tr.: Seilėm visą krūtinę apsidriẽkęs Gs.
2. K apibarstyti, plonai padengti (kuo): Gryčia plonai apdengta, tik apdriekta [šiaudais] Bsg.
| refl.: Žemė pirmuoju žiemos sniegeliu tik plonai apsidriekė Jž.
atsidriẽkti, -ia, atsi̇̀driekė
1. nutįsti: Atsidriẽkę seilės krito ant krūtinės Brt.
2. atsiskirti (kam besidriekiančiam): Plieka linų, kanapių atsi̇̀driekė, t. y. atsiskiedė J.
3. ateiti, atsivilkti: Aš atėjau, ir jis atsi̇̀driekė paskui, nelyginant atadrikęs siūlas paskui kamuolį Š.
| Atsidriekia žąsų pulkas kai patalas į miežius Brt.
įdriẽkti, -ia, į̇̃driekė
1. refl. įslinkti (kam besidriekiančiam): Motera (vaiduoklė) tad[a] per tvorą į sodą įsidriekė BsV150.
2. tr. K įbarstyti.
išdriẽkti, -ia, i̇̀šdriekė
1. refl. išdrikti, ištįsti, išsitiesti: Siūlas išsi̇̀driekė per visą aslą Š. Seilės driūkt išsi̇̀driekė Š. Iškilo toks debesukas, išsidriekė žaltys ir prarijo tą jų motiną BsMtI155. Apyniai net per visą sodą išsidriẽkę Mrj. Išsidriekusi aukštininka lovoje ji laukė, kada vėl užeis drebulys rš.
ǁ refl. būti nusitęsusiam: Kaimo laukai toli išsidriẽkę Brt.
2. tr. išskleisti, išdraikyti: Išdriekė viską ant aslos ir tep paliko Gs.
| refl.: Išdriki šiaudai, kurie išsidriẽkę J. Stasytė dabar nusiėmė skrybėlę, iš po kurios išsidriekė ilgos gelsvos kasos LzP. Barzda išsidriekė ant abiejų pečių rš.
3. intr. J greitai išaugti, ištįsti, išsitempti: Medeliai per porą metų i̇̀šdriekė Brt.
| refl.: Prieš metus aš ją dar mažą mačiau, o dabar išsi̇̀driekė kaip stiebas Srv.
nudriẽkti, -ia, nùdriekė tr.
1. nutiesti, patęsti, paskleisti: Tat nùdriekta voratinklių! Skr.
| Per daug nùdriekei (plonai suverpei) – bus nesti̇̀pra Slm.
| Šešėliai medžių kalnus pasiekia, gražios paunksnės plačiai nudriẽkia BM433. Durimis nusirito garų lašas, nudriekdamas gelsvą pėdsaką rš. Raukšlėtą valstiečio veidą nudriekė šypsena J.Dov.
| refl.: Nusidriẽkusi rugių varpa sudygo J. Nuo krūmų į pakalnę buvo nusidriekęs juodas šešėlis V.Kudir. Antai žąsys nusi̇̀driekė (nusitęsė) visu pakraščiu Plk. Krisdama žvaigždė nusi̇̀driekė per visą dangų Brt. Dūmai ramiai nusidriekdavo giedriame ore rš.
ǁ refl. būti nusitęsusiam: Kai tik užšąla upė, per ledą nusidriẽkia rogių kelias Srv. Miestas pagal upę toli nusidriekęs į vakarus rš. Pažemaitėj (Kruopiai, Šiluva) taria žemaitiškai. Tatai nusidriekia toli į rytus rš.
ǁ refl. nulėkti išdrikusiam: Žiūriu – aičvaras pro pakluonę nusidriẽkia Lnkv.
2. nudrėbti, numesti, numėtyti: Vėjas nùdriekė šlapius skalbinius, reikės vėl permazgot Šln.
| refl.: Kaip tu nešei, tai nusi̇̀driekė šiaudai per visą kiemą Lnkv.
padriẽkti, -ia, pàdriekė
1. tr. K paskleisti; pakratyti: Pàdriekė šiaudus ir paliko Krik. Padriẽk šiaudų, kad gyvuliam nebūtų šlapia Ėr. Rugiai ant pado padriekti, o kūlėjų nematyt Žl.
ǁ netvarkingai padėti, numesti: Paliko drabužius padriektus Mrs.
2. refl. tysoti pasiskleidusiam: Galvą puošė per puikų stuomenį pasidriekusios geltonos kasos rš.
ǁ būti nusitęsusiam, plytėti: Kopos eilėmis pasidriekę palei visą Baltiją Vaižg.
ǁ refl. prk. pasklisti, paplisti: Didžiai tas griekas pasidriekė po mūsų žemę – nėra sodžiaus, kuriame nebūtų kelių girtuoklių brš.
3. refl. griūnant pasitiesti, išsitiesti: Jis pasidriekė ant žemės Kdn.
4. intr. išaugti, pasitempti: Driekte pàdriekė vaikas, t. y. išaugo, išdriekė JI345.
parsidriẽkti, -ia, parsi̇̀driekė parvykti, pareiti: Parsi̇̀driekei pagaliau trečią dieną Krp.
pérsidriekti
1. perslinkti išdrikusiam: Čion ilgas baltas pavidalas per tvorą ant kiemo persidriekė BsV45.
2. išsitiesti: Drykt ir pársidriekė Škn. Vyrai pársidriekė (atsigulė) į paūksmę Šlu.
| Pársidriekęs (atsirėmęs) vampso, dirbti jam nereikia Šlu.
pradriẽkti, -ia, pràdriekė
1. refl. pralįsti, ištįsti: Žiūrėjo į pražilusį plaukų posmą, prasidriekusį pro skariukę rš.
2. refl. praeiti: Prasi̇̀driekė pro namus kaip niekysta Slv.
3. intr. išaugti, pratįsti: Pradriẽkęs sūnus, t. y. greitai išaugęs J.
pridriẽkti, -ia, pri̇̀driekė tr.
1. pribarstyti: Pridriekė tik pilną kluoną šiaudų – menkas iš jo krovėjas Jnšk. Butą šiaudais pridriẽkti K.
2. prilupti: Pri̇̀driekėm gerą vežimą berželių Brt.
susidriẽkti, -ia, susi̇̀driekė euf. santykiauti: Motriška susidriekė su pijukais, jei lenda prie jųjų, susidraikys, kekšėmis eis J.
uždriẽkti, -ia, ùždriekė
1. refl. plonai apsitraukti: Jis ėjo per rinką aižydamas batais ant valkų užsidriekusį ploną ledelį rš.
2. tr. apsklaidyti, apskleisti: Plonai ùždriekiu mėšlu Lp. Žemė pakrosnyje buvo užlyginta, net uždriekta pernykščiu vištų mėšlu J.Balt.