susègti

Žodžio formos
Apibrėžtis
sègti, sẽga, sẽgė K; Q239, R, MŽ, LL249, Rtr
1. tr. kabinti, tvirtinti (smeigtuku, adata ir pan.) ar nuimti ką prikabintą: Kaspiną, vainiką sègti prie kasų DŽ. Ta mun atnešė tokią auksinę špilgelę, į krūtinę čia segamą Žeml. Kas jai segė rūtų vainikėlį? J.Jabl. Nesek sau rožės prie kasų: ji širdį jauną pavilios Mair. Avelei tai prie ausies sègdavo žymelę Ps. Oi, sẽga, sẽga žalią rūtelę prie juodo surdutėlio (d.) Mrc. Anta galvos vainikėlį segė, anta rankų žiedelius maustė (d.) Lp. Seg ant galvos vainikėlį paskutinį vakarėlį JD1488. Statykit kreselę, sodysim seselę, segsim rūtų vainikėlį paskutinį kartelį LTR(Graž). Raudojo mergelė vainiką segdama, o jaunas bernelis ant žirgo sėsdamas D34. Lapė džiaugės vaikus išvedusi lyg sena boba vainiką segusi KlpD122. Jai vainiką jau sega (nusega) J.Jabl.
| prk.: Vienų širdims daina segė sparnus, kurie nešė jas į nesapnuotas dausas Pt.
2. tr. vieną su kitu kabinti, jungti, sieti (saga, sagtimi ir pan.) ar atkabinti: Aš segù kabes apsiausto, kabineklius sermėgos J. Kiaurai segamà [palaidinukė] Rdn. Atnešk sẽgamąją skrynalę Slnt.
| refl. tr.: Švarką sègtis DŽ1. Adomas piktai velkasi milinę, segasi diržą su perpete J.Avyž.
3. tr. Str mauti, vilkti: Marti padovanojo anytai sẽgtą sijoną DŽ1.
| refl. tr., intr. DŽ, Vlk: Viršutinius drabužius sẽgasi Pls. Žiemą bobos bent keliais andarokais sẽgas Užp. Reikės sègtis kuoj – lietus lyja Rod. Kokia nori suknele, tokia ir sèkis Rūd. Aš nesegsiúos jos – man iteip šilta! Lz. Sèkis, eisim malkų pjaut Arm. Ar jaisiais (kailiniais) da segsi̇́es? GrvT70.
ǁ aprūpinti drabužiais, apsivilkimu: Ir rengiu, ir perku, ir segù, ir peniu Pls.
4. tr. DŽ kalant tvirtinti: Sẽgė sẽgė tą taburetę – kliba Šv. Lentas sèk, pėryk trobą DūnŽ.
5. tr. N, DŽ, DūnŽ, Krtn kaustyti: Nesegti̇̀ arkliai paliko Jdr. Rytó reiks važiuoti į Mažeikius, o nesegtu arkliu blogas važiavimas Vkš. Ašvieniai, nesegti pasagais, žirgsta ant ledo ir strėnas sulaužys J. Atbėgo arklys, sidabro padkavoms sẽgtas BM335(Vvr).
^ Kad arklį seg, ir varlė koją kel S.Dauk.
6. tr. brošiūruoti: Knygas sègti KI262.
7. refl. prk. smigti: Kulkos čaksėdamos segėsi tamsoje namo sienon J.Balt.
ǁ kabintis: Bitės sẽgasi į plaukus DŽ1.
8. kibti, lįsti prie ko: Mergų preina, kad sẽgas! Ps.
9. intr. įkirsti, užduoti: Sègti reik į subinę, i bijos Krš.
◊ ant visų̃ keturių̃ sẽgtas labai gudrus: Juk aš sakau, kad ana y[ra] ant visų̃ keturių̃ segtà Plt. Segtas ant visų keturių J.Jabl.
ši̇̀rdį sègti prie mẽdžio kaltinti, teisti: Čia muno ši̇̀rdį lai nèsega pri mẽdžio! Gršl.
antsègti, añtsega, añtsegė (ž.) tr.
1. prisegti, prikabinti, prismeigti: Anseg manei vainikėlį ant mano kaselių JD1556.
| Apkarpyti būs tie popiereliai, antsegtà (uždėta, prispausta) būs tiktai tas pečiotės ženklas – nu i piningai Sd.
2. prikalti: Į tą volą antsegti kluciai Pln. Įkalo mietą, añtsegė kartę, rageles pri galo – nu i suks Skd.
apsègti, àpsega, àpsegė tr.
1. Sut apjuosus susieti, surišti, prikabinti.
| refl. tr. K: Jis ir jo šoblę apsisegė, ir prie krūtinės geležinį kryžių prisisegė LC1883,29.
2. N, Š apvilkti, aprengti, apmauti: Prastą margienį kokį išaudžia, api̇̀sega Ad. Mes neapsẽgę gražiai Dv. Man àpsegė gerais kailiniais ir liepė važiuot Grv. Ką pačiai šalta, tai da kenčiu, ale neturiu kuom vaikeliai apsègt Tvr. Svietas àpsegė, aprengė, anas šokinėj su marškiniais [po gaisro] Rod. Vis in pilvo: reikia papenėt, reikia apsègt pilvą Btrm. Dabar va kap vaikai – apsegti̇̀ viskuom Pst. Tada jį pirtin nuvedė, api̇̀segė kap poną i apženijo (ps.) LKT352(Ad).
^ Ponelis dvidešimt kaptonų apsẽgęs (kopūstas) LKKII221(Lz).
| refl. tr., intr. Š, DŽ: Senam šalta ir šalta, tai reikia kailiniai apsisègt Dv. Kailiniai tai šilta, apsi̇̀segi žiemą, tai nedrebėsi Rod. Atsikėliau ir kailiniais apsi̇̀segiau Dv. Reikia apsisègt kailinius Lz. Segutę apsisègt duoma Lz. Apsi̇̀segė andaroką tai nuo predkų svieto: dar̃ tokių niekas nei turi, nei nešioja Smn. Nors apsisegtum: svečiai atvažiavo, o tu tik su andaroku Trgn. Anas viso turi: ir pavalgęs, ir apsisẽgęs, ir apsiavęs Arm. Juodai apsisẽgę buvo Grv. Bėgo in šulnį lengvai apsisẽgus Eiš. Plentu eina moteris, tamsiu prinešiniu sijonu apsisegusi I.Simon. Kailiais bestijų nudirtų apsisegę, žemčiūgus ant kaktos ir ant ausų pasikabinę SPI85.
ǁ refl. tr. apsisiausti: Nu i jos į trobą an to arklio, drobulę apsisẽgęs Kv.
3. SD227, N, LL129 aptraukti, aptaisyti, apmušti, aptempti kuo: Kailinius àpsegam Rod. Aš àpsegiau naujus skritus ant ratpėdžių, karštuvų, tekinių J. Kaulus iždžiūvusius tiktai oda apsega SPI45. Auksu tur anys apdaryti (viršuje apsegti) būti BB2Moz28,20.
| refl. Sut.
4. DŽ, Plt, Vž apkalti: Yra tokia daržinė pabudavota iš rąstų arba apsegtà lentoms Vvr. Àpsega stogą Krg.
5. N pakaustyti: Be tėvo ans jau gerai kalvė[je] dirba: i arklius àpsega, i ratus apkala Pln. Kaštavo rublis arklys apsègti Kal. Raudąjį reikės duoti vėl apsegti I.Simon.
| refl.: Apsisegė su pasagoms kuo aštriausioms ir įjojo į stiklo kalną (ps.) Šts.
◊ vil̃ko káiliu apsisègti supykti, užsirūstinti: Kęs, kęs, ale kap apsisègs vil̃ko káiliu, tai atduos visa, dar su procentais Arm.
atsègti, àtsega, àtsegė tr. Š; SD213,318, Q46, R, MŽ, Sut, LL121
1. DŽ1 atpalaiduoti sukabintą, sujungtą, susegtą; atkabinus užsegimą, atverti: Mane veržia, atsèk man segelę, kabę J. Atàsegtos kelnės OG48. Važiuoja girtas namo, pilvas (marškiniai) atàsegtas Slm. Užsikėlė [mokytojas portfelį] ant kelių, atsegė ir pamažu traukė sąsiuvinius V.Bub. Atàsegė [rankinuką] ir ištraukė pinigus Klt.
| refl. tr. LL213, Š, DŽ: Šarko, apsiausto sagas atsi̇̀segė ana J.
2. atpalaidavus nuimti: Atàsega pantį JnšM. Atsegti juostą N.
| refl. tr.: Pagaliau tėtis ima tyliai graibytis apie juosmenį – atsisegs jis diržą A.Vencl.
įsègti, į̇̃sega, į̇̃segė
1. tr. K, DŽ1 segant įkabinti, įtvirtinti: Plaukiukai palaidi, dvi kukardikės į̇̃segtos Nmk. Pamergys į̇̃segė pajauniui švarko ąselėn rūtų šakelę Š. Jutryną į̇̃segė, su raktais nerakino Jdr. Įsegti reik dantis į šėrę kalvaratuo – parsiverpę dantys papjauna siūlą Šts. Kad ir kokie tie parodymai būtų – aš juos įsegsiu į bylą K.Saj. Poduškelė adatai įsegti I. Sesute gražuole!.. Kad galvą kaišysi, įsek tu rūtelę! Mair. O kai uždėsi tymo balnelį, įsek aukso kilpeles LTR(Plv). Įkabink (įsek) ąseles ing kabes BB2Moz26,11.
| Pirmas pabrolys maldaknygę in skarukę, in nosinukę iñsega (įvynioja) Alv.
| prk.: Litvomano vardas įsegamas tiems inteligentams todėl, kad jie neapkenčią kitų luomų inteligentų Pt.
| refl. tr. K: Žyginę kukardą nešiojaus įsisẽgęs Vvr. Merga įsi̇̀segė puikią špilgą į plaukus J.
2. tr. kalant įtvirtinti, įkalti: Kiaulėms selę reik dirbti – reik šonus įsègti Krg.
3. refl. įsitverti, įsikibti: Vaikas insisẽgęs in motinos sijoną ir sekioja visur Mrj. Antanėlis iš karto paleido mane. Įsisegė į Lauryną abiem rankom J.Balt. Ji lig dvidešimt metų vis būdavo įsisẽgusi į motinos pasamonus Nm.
| prk.: Ji įsisẽgusi dirba – nė neatsikvepia Rs. Nėra ginklo prieš jos (mirties) nagus: kožną seka įsisegus TS1900,6-7.
4. refl. įsisiurbti, įsikabinti: Kai šienuodavom, tai įsisègdavo dažnai erkės Slm. Ale kad insi̇̀segta žąsiuko pilvan kumedėlės (siurbėlės), tai nė ištraukt Ds. Vėžys įsi̇̀segė į pirštą DŽ. Žąsinas insi̇̀segė andarokan, ir neatsiginu Šmn. Įsisegė kaip dėlė LTR. Įsi̇̀segė kaip erkė J.
5. intr. įkąsti, įgelti: Į̃segė mun bitis, patino ranka Pvn. Man viena bitė jau į̇̃segė į kaktą Lnkv. Bitė kap iñsegė, tai neturi kur dėtis Vrnv. Jei gyvatė į̇̃sega, reik išpjaut Skdv. Reiks pasiundyt šunį: kai įsègs, tai daugiau nebesivalkiosi po lauką PnmR. Šuva jam gerai iñsegė, net kraujai nuej[o] Vrnv. Šuva į̇̃segė pakinklin Š.
| refl.: Ėmiau iš pašalio malkas, ir insi̇̀segė rankon vapsva Ds. Cakt – ir įsi̇̀segė bitis į kaktą Krš.
6. tr. prk. įvaryti šaunant, įšauti: Senis įsegė man kulką į blauzdą J.Avyž. Merginėk tik, merginėk – insègs tau druskos uodegon, tada pašokinėsi! Trgn.
| Senis įsegė (įdūrė, įbedė) akis į mane rš.
7. intr. Lnkv, Vdžg, Akm įkirsti, suduoti, įkrėsti: Ka krioka [vaikas], į̇̃segu į užpakalį Slnt. Aš tau įsègsiu į kaktą, ka tu daugiau nebnorėsi Skd. Karalius prisakė gultis ant stalelio, ir tarnai jam įsegė 50 rykščių į antrą galą BsPII30.
ǁ tr. mušant padaryti: Da ir aš iñsegiau jam kelias mėlynes Užp.
8. intr. šnek. paskirti (bausmę): Jis buvo vyras padorus, tik jam labai nesisekė. Jam dvidešimt ir penkerius kažkaip netyčia įsegė rš. Vienam kap iñsegė ažu mažiuką berželį, ką pavogė! Arm.
◊ į káilį įsègti suduoti, sušerti: Įsegs tau į kailį LzP.
į ši̇̀rdį įsisègti įsiminti, įstrigti: Tas jo pasakymas man in ši̇̀rdį įsi̇̀segė Prn.
į úodegą įsisègti sekioti: Vaikas nė kiek nenori vienas pabūti, visą dieną įsisẽgęs į úodegą Jnš.
kai̇̃p įsisẽgęs įkandin, neatstodamas (eina): Eik įkandin kai̇̃p įsisẽgęs J.
ži̇̀burį (žiùburį) įsègti nubausti, norint perspėti, paakinti: Dievas čia žiùburį į̇̃segė! Krš.
išsègti, i̇̀šsega, i̇̀šsegė tr.
1. Š išimti ką įsegtą, atsegti, atkabinti.
| refl. Š.
2. segant pritvirtinti, prikalti: Visur skelbimus išsègs, mieste, kame kryžkeliūse, ka ten i ten prasidėjo dobilų kūlė Trk.
3. DŽ kalant iškloti: Anie tokiu popieriu i̇̀šsega sienas Als.
4. prisegtą, prikaltą nuimti: Lubos buvo lauk i̇̀šsegtos Prk.
5. refl. išsirengti: Išsi̇̀segė pasidegyt ir susirgo Drsk.
nusègti, nùsega, nùsegė tr.
1. Sut, DŽ1 nuimti ką prikabintą, prisegtą: Veliumą nusega segėjai Ds. Tikroji pamergė nùsegė jaunajai vainikėlį nuo galvos ir padėjo ant staliuko Skrb. Jaunybėlėj, puikybėlėj nuseg vainikėlį NS1171. Nesėsk, našly, prie šalelės, tu negausi vainikelio: beveliju nusegusi ir į upę įmetusi (d.) Sd. Nusègs vainikėlį, uždės gobtūrėlį, sunkumėlį ant galvelės JV686.
| refl. tr.: Nusisègti sagę DŽ1.
2. atpalaidavus ką susegtą nuimti: Ir prisėdo lelijėlė prie mano šalelės, ir nùsegė pentinėlius nuo mano kojelės JD614.
| refl. tr.: Nusisẽgęs diržą ir velėja vaikuo skūrą GrvT79. Jis nusisegė laikrodėlį ir pasiūlė man rš.
ǁ refl. nusitraukti (pririštam): Nūsi̇̀segė karvė, bėk, sugrobk! Pvn.
3. atsegus pavogti: Kas no[rs] jam nùsegė tą laikrodį, i viskas Jrb. Lenciūgą nū̃segė, i nūtvėrė Grd.
4. nuvilkti, nurengti, numauti: Anas nùsegė tą savo apranyką (apsiaustą) ir apkloj[o] paukštyčius (ps.) Lz. Ant kelio marškinius nusègs Dv. Aš nuimsiu kepurėlę, aš nusegsiu surdutėlį KrvD270. Aš noriu nusegti ta[vo] kailinėlius LTR(Rod). Rūbus nusegdamas, kiemionis mokia, jog nereikia rūbų didžių ir gražumo kūno SPII177.
| refl. tr. DŽ: Eisiu pirkion, tada nussegsiù [kailinius] Pls. Sūnus tokis jau laidokas: ir burką pragėrė, ir kailinius nusi̇̀segė – pragėrė Vlk. Kad pasiuvo siaurą andaroką, tai negalima niekur ir nusisègt Užp. Vakare, ka gulti eita, nùsegas i apsiklo[ja] su tais pačiais [sijonais] Kal. Sėdi nusisẽgęs (be švarko) Vlk.
5. nulupti, nudirti: Ką, tu nemoki voveraitės kailio nusegt?! Grv. Arkliuo kailį nùsegiau Grv.
6. prk. nualinti: Čystai nùsegė jų tą gaspadorstvą Pls.
panusègti, panùsega, panùsegė (dial.) žr. nusegti 4: Panùsegė, panutraukė drabužėlius LKKIX203(Dv).
pasègti, pàsega, pàsegė
1. tr. DŽ1 iš apačios prisegti.
2. tr., intr. pavilkti, pamauti į apačią: Apačion pasèk kailinaičiais, o viršun segute – bus šilčiau Vlk.
| refl. tr., intr.: Apačion da pasi̇̀sega vieną [sijoną] Sv. Margąjį andarokioką apačion pasisegsiù Sdk. Pasisèk anuoj (sijonėliu) apačion! Lp. Pasisèk ką po kailiniais, ba bus šalta Arm. Pasisegiau švarką, ir kap tik Vrn. Tai da gerai, kad apačion multinį pasagą pasi̇̀segiau, – būč sušalus ledan Ds. Kai šokau iš ugnies, net ir nepasisẽgus išbėgau, vienais marškiniais Trgn.
3. tr. pakaustyti: Arklį pasègti nūvedė Vn. Kol jis arklį pàsega – prailgsta Ktč. Ans bijo duot ir arklį pasègt kitam Plik. Po dviejų kojų pàsegtas arklys Vvr. Numaus tavo aukso žiedą, pasegs savo bėrą žirgą LTR(Krtn).
| prk.: Žylės žemos kojytės, stipriais nagais pasegtos Blv.
^ Girtiems ir ožkos pasegtos Krt.
| refl. tr., intr.: Jis turėjo joti arklių pasisègti End. Jis prisakė keturims velniams persiversti į žirgus ir pasisegti ne su padkavomis, bet su torielkomis molinėmis BsMtII120(Tl). Pasi̇̀segiau žirgą aukso pasagėlėm (d.) Š.
4. tr. kalant pritvirtinti iš apačios: Pàsegiau paklajus (lenteles) – ekėtvilkos bengės Prk.
5. intr. suduoti, uždrožti: Veizėkis, kol pasègsu į akių tarpą Vvr.
◊ ant visų̃ keturių̃ pàsegtas labai gudrus: Kol dar jauna tebebuvo, ant visų keturių buvo pasegta rš.
pérsegti tr.
1. perkalti, persmeigti: Pársegta tura būti lenta suopynių viršuo[je] ir apačio[je] Lnk, Krt. Galvos gale vinimis persegtos raidės I.Simon. Sveika būk, ranka kairioji, smarkiai vinim persegtoji SGI100.
2. susegioti: Seniau buvo šniūrelkos (liemenės) pársegamos (per vidurį susagstomos) Dr.
3. refl. tr., intr. persirengti kitais drabužiais, persivilkti: Nė nepersisegusios sijonų, puolė žiūrėt, kaip viskas paruošta J.Balt. Pérsisegė ir nuskrido (nubėgo) Rod.
4. iš naujo pakaustyti, perkaustyti: Jau pradėjo pirmųjų kojų padkavos klepčioti, reiks vestis į kalvę pársegti Brs.
5. primušti: Vakar kažin kas Kazį pakely pérsegė Trgn.
6. SD1144 prasiskverbti.
piesègti, piẽsega, piẽsegė (dial.)
1. Sg žr. prisegti 1: Adata linams pysègti Rmč.
2. žr. prisegti 3: Lenta py namo galo pysegtà Prk.
prasègti, pràsega, pràsegė tr. kiek atsegti, atlapoti: Šeimininkas prasegta ilgaskverne skranda sp.
| refl. tr.: Sau kaklą prasisẽgęs, pasirėdęs, ką tu nori! Jrb. Sulytas, prasisegusia apikakle atrodė apverktinas J.Marc. Nė nejausdamas prasisega striukę, atlapoja šaliką rš.
prisègti, pri̇̀sega, pri̇̀segė tr. K, BŽ265; SD306, R, MŽ, N, Sut, M, LL153
1. prismeigti, prikabinti, pritvirtinti segant: Visi svotai turėjo po rūtelę, pri̇̀segtą prie krūtinės Skrb. Nuperka gėlę, pri̇̀sega panelei, tai su šitąja šoka gėlių valsą Sk. Mes eisiam vainiko ten prisègti Plt. Tai mes tau sudėsim po rūtos šakelę, tai mes tau prisègsim prie tavo širdelės DrskD145. Šukuos galvužėlę, supins kasužėles, prisègs rūtų vainikėlį paskutinį kartelį JV510. Prisèk kilpą prie atlapų, kad nenutrūktum J. Pabalnok, pažabok arklį, prisek kardą ir paleisk, jis mane atras MPs. Kaip prisègsi kilpužėles, kaip prisègsi auksinėles, sėsk JD55. Ir suėmė brolelį kaip diktojį vyrelį, kojas rankas surišo ir kaladę prisegė LTR(Jz). Tačiau vos koją pakėlė, tuoj pasijuto, sakytum, jam kas sparnus būtų prisegęs: lengva buvo P.Cvir. Užkabą prisek sagčiais BB2Moz26,33.
| Raštelį išdevė, viską surašė, štampą cakt prisegė (primušė, prispaudė) Lpl.
| prk.: Mokiniai, pabandę jam prisegti ir vieną, ir kitą pravardę, nusivylė – jokia etiketė ir nelipo, ir netiko V.Bub. Vienuolio peizažas nėra vien išviršinė šiaip sau prisegta kūrinio puošmena V.Myk-Put.
^ Žiūrėjo, skaudino akis, bet nė viena žvaigždė nekrito žemyn – visos blizgėjo kaip prisegtos sp. Ana, rasi, pasivaikščioti norėtum, o tu – kaip prisegtas pri to stalo (vis rašai, rašai) Slnt. Niekas judums čia negala laikyti prisẽgęs (neišleisdamas) Slnt.
| refl. tr. SD1149, K: Juodą kepurėlę užsidėjo, aukso pentinėlius prisi̇̀segė JV505. Jis ir jo šoblę apsisegė, ir prie krūtinės geležinį kryžių prisisegė LC1883,29. Prisisegsiu šviesią šoblę – tu bijosi manęs! LTR(Plv).
| prk.: Prie rytinio ežero galo prisisegęs (prisišliejęs) nedidukas ežeriūkštis Ilgis rš.
ǁ prk. priskirti: Plikės kalnas ne prieg mūs pri̇̀segtas Dv. Jau prisegė jam kokią ten kaltybę TS1899,5. Daug ko bloga Ksaveras per tuos metus pergalvojo ir Klimkai prisegė Vaižg.
ǁ prk. pristatyti ką dirbti: Prie katilo pri̇̀segė – vot tau ir užkuriom! Dkk.
2. pritvirtinti, prijungti augant: Lapai abipusiai prisegti LTII440. Jis girdi visa, tiktai kalbėt nekalba – gal prisegtas liežiuvis ar kas Lt.
| refl.: Prie krūtinės ląstos ir stuburo yra prisisegę rankų ir kojų griaučiai V.Laš.
3. H155 kalant pritvirtinti, prikalti: Skliauto apačioje nuožulniai prisegama lenta, kad vanduo nuo skliautų netekėtų ant sienų rš. Pri pašto yra laikrodis pri̇̀segtas Mžk. Ans tik [tvoros] mietus prỹsega, aš suvelku Šv. Tikriejai vainikai (Devintinės), reik beržų pry angos prisègti Jdr. Zovieskai pry durų prisegti̇̀ Krtn. Ten rado pri vartų prisegtą popierių LTR(ž.). Atėmė jį ižg vidurio, prisegęs jį kryžiausp DP187. Rankos ir kojos vinimis prisegtos DP145. Sveika būk, dešine koja, kryžiausp baisiai prisegtoja SGI100.
^ Davei uodegą, duok ir vinių jai prisegti Vdš.
| refl. tr. Sd.
4. refl. tr., intr. apsivilkti (ppr. išeigai skirtą, bet jau nenaują drabužį): Neturiu jokio prisi̇̀segamo andaroko: naujų škada Rdm. Turi prisi̇̀segamą eilukę Lp. Broliai maniej, ir aš jotau su jumi, kad turėtau kuom prissegt TDrIV234(Pls).
5. refl. DŽ1 įsisiurbti, prikibti: Kai ėgliuos karvė įlenda, prisi̇̀sega erkių Antš. Ogi eketėje palaikiau uodegą, ir prisisegė žuvų LTR(Pnd). Kaspinuočius turi 2–4 siurbtukus (prisisegamus organus) rš.
6. būti neatsitraukiant, prisikabinti: Prisisẽgus prie tų vaikų (niekur nuo jų nesitraukia) Ėr. Tai prisi̇̀segė vaikas, lyg savo namų neturi Krok. Šuo bėga prisisẽgęs iš paskos Jnš. Kad tu ir prisisẽgus labai prie pirminyko! Slm. Buvo prie kokios tę gyvanašlės prisisẽgęs (prisiplakęs) Mžš.
7. šnek. priteisti: Capt nūtvėrė [pereinant sieną] i prỹsegė Vn. Sūdas gerai pri̇̀segė Prng.
◊ liežùvį (liežiùvį) [prie gómurio] prisègti
1. uždrausti kalbėti, nutildyti: Bet liežiùvio niekam prie gómurio neprisègsi Skrb. Žmonių liežuvis neuždaromas ir neprisegamas Lp.
2. nekalbėti ko nereikia, saugotis kalbėti: Katrie liežiùvio nepri̇̀segė, tuos išvežė vokiečiai Ėr.

prie uodegõs prisisẽgęs neatsitraukia, labai prikibęs: Vaikas visą dieną sekioja prisisẽgęs prie uodegõs Jnš.

×razsisègti, razsi̇̀sega, razsi̇̀segė (hibr.) tr. Dglš atsisegti, atsilapoti: Net razsi̇̀segta guzikai Aps. Vaikščioja kap Pilotas razsisẽgęs Rdš. Tep ir važiuojat razsisẽgę LKKXIV214(Zt).
susègti, sùsega, sùsegė tr. K; SD333,347, Q654, R, Sut, N, M, LL310
1. segant susieti, sukabinti: Sagelę sùsegė jis J. Skarą susek su sagčiu J. Čia išlupta silkė, visi tie kauleliai išrinkti, suvyniota, su gvaizdikeliu susegtà Lpl. Tujau paimk ir susek laikraščius Skd. Sùsegė raštus į aplanką DŽ1. Plonos knygos, brošiūros dažniausiai tik viela susegamos, o jų viršeliai priklijuojami rš.
^ Mužikas – aukso guzikas bajoro kelnėms susegti LTR(Plng).
| refl. tr. Ch2Moz28,7: Susisèk apykaklę DŽ1. Susisuka [Šarūnė] plaukus į kuodą, susisega ant pakaušio ir, nusimetusi chalatą, brenda į vandenį V.Bub.
2. kalant sutvirtinti, sukalti, suleisti: Duonos lovys iš lentų sùsegtas Prk. Ans (lopšys) iš lentalių buvo sùsegtas End. Susègti grabą reik, jau mirsiu Plng. Prašiau brolių, ka susègtum klumpį DūnŽ. Triobos dar pjūklo nematę, medinėm vinim susegtos, kirviu tašytos sp.
| refl. tr.: Susi̇̀segė lentas i gulėjo Šv.
3. refl. susikibti, įsikibti: Bitės susisẽgę koriuose Pn. Kirmys susisegusios slenka paskuo kaip sakas J.
užsègti, ùžsega, ùžsegė K; R35, Sut, N, M
1. tr. sukabinti saga, segtuku ir pan., užkabinti, pritvirtinti: Užsègsiav švarką ir eisiav lauk Trk. Sijono apačioje, šoninių siūlių linijoje – trys ar keturios užsegamos sagos sp. Tada nusiėmė ji savo auksinį raištelį ir užsėgė stirniukui ant kaklo J.Balč. Jungą ažùsegė iš apačios Dv. Nupirkdė nagines gražias, dirželiais žùsegi Rod. Seniau užteko branktelio kelnėm ar žiuponu[i] užsègt Kpč. Aš sagę nuo apkaklės marškinių užsegiau J. Užsek Juzei kelnes – ar nematai, kad atkritusia kritele bėgioja Brs. O kai uždėsi man tymo balnelį, užsek aukso kilpeles LTR(Lp).
| prk.: Ùžsegė valgį (nebėra apetito) Lp.
^ Vaiku[i] tep kap ùžsegė viduriukus, nieko o nieko nevalgo Lp.
| refl. tr.: Užsisèk sagas DŽ1. Naujõs kilpos pats neužsi̇̀sega Dkš. Su pumpa ir kilpa užsisega kailinius J. Kaklą gi ažsisèk OG106. Ko vaikštai atsilapojęs, ar negali ažsisègt?! Ds.
ǁ refl. tr. užsidėti susegant: Reikia nusistatyt laikrodis ir užsisègt Adm.
2. tr. užkalti, uždengti: Langai buvo su lentoms užsegti, ir buvo tamsu LTR(Klp). Nupjovei rąstą, iškaušei vidų, galus ùžsegei – ir aulys Lkv. Tad įkiša mane tėvas i bosalį, užsega tą TDrVII114(Plik). Nebė blėkų užsègti [stogui], eita viskas kiaurai (perlyja) Dov.
3. refl. tr., intr. ČrP, Sml, Skrb užsivilkti, užsimauti: Nedėliom užsisègdavau šitą sijonėlį Sdk. Šiandiej šalta, užsisegsiu vilnoniu andaroku Užp. Viršum užsisek geresnį sijoną Lnkv. Kai jauna buvau, tai kuom užsi̇̀segei – i šilta, ė dabar?.. Tvr. Vienus metus rugius pjovėm ažsisẽgę (apsivilkę viršutiniais drabužiais) Grv. Žušalsi, žusisègt neturit kuom LKT399(Rod). Toj boba segutę buvo užsisẽgus Rūd.
4. tr. Vkš sužeisti kanopą (blogai kaustant): Segti arklį nemokėdamas, veikiai gali pusnagas užsègti Šts. Kas ir par kalvis, kad tokį gerų nagų arklį galėjo užsègti?! Brs.
5. intr. užduoti, uždrožti: Uodegon kai ažusègs, tai žinosi! Ut.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): persegti,panusegti,pasegti,išsegti,nusegti,atsegti,susegti,įsegti,užsegti,antsegti,prisegti,apsegti,razsisegti,piesegti,segti,prasegti
Aprašymas

„Lietuvių kalbos žodynas“ yra baigtinis XVI–XX a. lietuvių kalbos leksikos šaltinis. Naujais kalbos faktais jis nebepildomas ir neatnaujinamas. 

Žodyną taip pat galite rasti adresu https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/.

Kalba

lietuvių

Publikavimo informacija

Data

2021

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: pin
prancūzų kalba: attaches
vokiečių kalba: angeschnallt
rusų kalba: застегнуть
lenkų kalba: zapinanie

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra