1 sálti, są̃la (sálsta, sãla Rdn, Ub, sal̃na, sul̃na LKKII152), sãlo (sãlė Škn) intr.
1. SD342, Sut, N, K, M, Rtr darytis saldžiam, saldesniam: Užraugta gira pirma są̃la, paskui rūgsta PnmA. Misa jau pradeda sálti Skdv. Salykla sãla, nepraveizėk Trš. Sula, miežiai jau sąla J.Jabl. Atuodogiai – tokie kai rugiai, sėdavom, tik jie nesal̃na Vdk. Verdančiu vandeniu užpili, ir są̃la tie miltai Sb.
2. žr. salėti 1: Nevalgysiu aš to saldainio prieš miegą – paskui ma burna są̃la Jrb. Kaip mun burna sálsta nu to medaus Lc.
3. tižti, skystėti, leistis: Išlytų kviečių miltai są̃la, neišlytų – brinksta Sml. Ima miltai salti Pš. Užlijo nupjautus kviečius, dabar są̃la blynai Kp.
4. labai norėti, geisti: Vaikas net są̃la, uogas pamatęs Skdt. Net sąlù in medų Dbk. Telyčia in tuos žirnius net są̃la Ktk. Sueini [pasišokti] į kriūvą, gi vakare nenori miego, o rytą – sąli̇̀, ka nebegali liautis Mšk. Kur tik pamatys gražesnę mergą, tai ir są̃la kaip in medų Vj.
5. blėsti (apie ugnį): Sálsta ugnis, sálsta ir užsalsta, kad nėr sausų medžių prakuruo Šts.
◊ širdi̇̀s są̃la
1. labai malonu darosi: Širdis tik salsta nuo motutės glamonėjimo Vaižg. Žinau medžioklės skonį, net širdis sąla, pagalvojus apie besiartinantį sekmadienį rš.
2. labai norisi: Miego taip dar nori – net širdis salsta Žem. Širdis salti pradėjo, eisiu gulti J. Eina miegas, ka širdi̇̀s są̃la Žg. Ant silkės, ant žuvelės tai jam širdis sąla LKGII588(Sk).
3. silpna, negera darosi: Tai pakalnė – širdi̇̀s są̃la leidžiantis! Dkš. Koja nuolat kur nors kliuvo, nuo veriančio skausmo salo širdis, tryško iš akių ašaros J.Avyž.
1 apsálti intr.
1. B, N, K, Š, Auk, Pg pasidaryti saldžiam, saldesniam: Gerai apsãlo toj broga Azr. Apsmukinau ruginių miltų, paturėjau apdengtus pusdienį, kad apsaltų Tvr. Ir šulinėse vanduo apsalnąs LTR(Vdk). Saldus buvo [cukrus]: gabaliuką įmeti – apsáls visas katilas Krš. Kopūstai skanūs apsãlę Mrj. Kap neįvyniojau tešlos su dieška, apsãlo duona Lz. Mūsų duona šiemet bus apsãlusi – visi rugiai buvo sužėlę Nč. Tašla buvo čystai apsãlusi Dbč. Mūs bulvės apsãlo, matyt, šaltis prigriebė Kt.
ǁ Lš netekti gero skonio: Pastatyk viralą šaltan daiktan, ba apsal̃s Arm.
2. pajusti silpnumą, apleipti: Iš džiaugsmo apsãlo Ln. Teip patiko silkė: ant bliūdą pasižiūrėjau, tai net apsalaũ Slm. Žvilgterėjo žmogelis in ją (į karaliaus dukterį) ir apsalo LTR(Dkk).
3. prk. pasidaryti lipšniam, pataikaujamam: Jo šypsena apsalusi rš. Žiūrėjo į ją apsalusiu žvilgsniu rš.
4. Mlt pasidaryti silpna, bloga, apalpti: Paplūdo kraujas, šventas apsalo ir susileido M.Valanč. Suėmęs toks blogumas, jis ir apsalęs BsV62. Tasai jam kad kirto su šalta ranka, kad net apsalo LTR(Vrn). Žmonys peralkę, išbadėję sueidavę būriais, tos putros pasrėbę, ten pat ir apsaldavę, išmirdavę LTsIV691. Kiškis, nuo šunų vytas, apsãlo, t. y. apgeso, apsilpo J.
5. Trgn pasidaryti mieguistam, apsnūsti: Ir tuo kartu žmona teliovės svetį raginti, kad užstalė[je] apsalęs užsnūdo S.Dauk. Krisi į lovą ir apsalsi – toks buvo nuvargimas Šts. Beskaitydamas net apsalaũ Ktk.
◊ širdi̇̀s apsãlo
1. Tv labai malonu pasidarė: Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria; vat taip linksmina dūšią, užu širdies tveria, kad net, ši̇̀rdžiai apsãlus, ne kartą dūmojai: ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?! A.Baran. Dusetų miestas gražus be galo, man an jį žiūrint, širdis apsalo LTR(Ds). Nuo pagyrimo net širdis apsalo rš.
2. Skd, Up, Sg nuo saldumo šleikštu pasidarė: I širdi̇̀s apsãlo nu tų saldumynų Slnt. Tai saldu – širdi̇̀s apsãlo PnmA. Apsãlo širdi̇̀s nuo saldaus gėrimo, ir jis užsnūdo J. Širdi̇̀s apsãlo nū barkščių rasalo Kv.
3. bloga, silpna pasidarė: Ir širdi̇̀s apsãlo, ka gavau su kūliu į kaktą Vvr. Ka movė karvė su ragais, tai teip i apsãlo širdi̇̀s Jnš. Jau aptemo mano akys, širdelė apsalo LTR(Lp). Akys pabals, širdis apsals, ir mirsi Šts.
4. labai užsinorėjo (ppr. miego): Apsãlo širdi̇̀s, ir užmigom Krš.
1 atsálti intr. Mlt atlyžti: Kai gavo į antausį, ir atsãlo Krkl.
1 įsálti intr. Š; RtŽ pasidaryti saldžiam, saldesniam.
1 nusálti
1. žr. 1 susalti 1: Pakaštavojau – net šaukštas saldus: nusãlo salymas Klt.
2. intr. nusilpti: Iš pradžių kalbėjo gerai, o ant galo taip nusãlo, kad vos galėjai suprasti, ką sako Bt.
◊ širdi̇̀s nusãlo silpna pasidarė: Man širdi̇̀s nusãlo Pš.
1 pasálti intr. K, Sml, Pš, Gsč; R347 pasidaryti saldžiam, saldesniam: Iš miltų salymą daro: [v]andenin miltų inmaišo, ãnas pasą̃la, pečiun instumi, inrūgsta, ir valgai LKT354(Str). Karštan [v]andenin miltų inmaišai, pasą̃la, pasą̃la, ir tada salymas vadinas Lnt. Šiemet visų pasą̃la kviečiai Ėr. Ar pasãlo kiek duonienė? Up. Užpili cukro, ka pasal̃tų alus Žg.
1 prisálti intr.
1. žr. 1 susalti 1: Jau mažiau reik – tris valandas, keturias ka jis (salyklas) ten, kaip susaldai, pastovėt, prisal̃t Šl.
2. prisirišti, prikibti, prilipti: Kam te teip prisált, jei paskiau nuo mergos neatstrauki Trgn.
^ Nuėjo boba rasalo, ir pati prisãlo Sl.
3. prisnūsti: Leiskit valandelę pokaičio prisalt Krkl.
1 susálti
1. intr. Brž, Krkl pasidaryti saldžiam, saldesniam: Salyklas tavo susalo jau J. Jeigu miltai susą̃la, būna saldi ir gardi gira Vdn. Salykla jau susãlo, daryk alų Bsg. Neiškepsi gero ragaišio – miltai susãlę Ėr. Duonos tešla ne išrūgo, bet susãlo – netikus duona bus Ut. Pirma duonos maišymas susą̃la, o tik paskum užrūgsta Ps. Bandelės nė kiek nesusãlę (nesaldžios, nesuzmekusios) ir nerūgščios Pc. Bulbos kap sušalo, tai i susãlo Ml. Svogūnai susą̃la, kaip palengvučiais viruliuoja Kdl.
2. tr. susalinti: Salyklą susálti KII43.
3. intr. Klt patižti, suzmekti: Susãlęs pyragas, gal paukštelius daryt (lipinti) Šts. Ruginiai blynai susą̃la Ds. Duonelė susãlo, mat miltai padygusių rugių Kp. Pasirodo, miltai prastesni, ir pyragai susalsta TS1903,5.
1 užsálti intr.
1. žr. 1 susalti 1: Ažusą̃la raugienė pečiuj Aps.
2. užblėsti, užgesti: Salsta ugnis, salsta ir užsálsta, kad nėr sausų medžių prakuruo Šts.