riedė́ti, ri̇́eda (riẽda Jž), -ė́jo intr. Š, J.Jabl, Jnš, Jrb
1. judėti sukantis, ristis: Kai aš jojau par laukelį, laukelis skambėjo, visi pilki akmenėliai į šalis riedėjo LTR(Ob). Rieda mano rateliai nesmaluoti, lylio! NS33. Kur tas kamuoliukas riedės, ir tu ten keliauk LTR(Kpč). Eini gi – net kiaušinis nuo galvos neriedė́tų An. Kūlio rieda (susiima kojas ir virsta per galvą) Ds.
| prk.: Kad dar jo ratai nerieda (neturi lėšų), neatvažiuos Ds. Ekonomika rieda žemyn sp. Net galutinai riedant į prarają, nėra ko įsikibti, nėra ko įsitverti rš. O sunkumai jam nuo širdies, kaip akmens nuo krosnies, paskui kits kitą riedėjo, riedėjo Vaižg.
^ Obuolys nuo obelės netoli terieda Kp. Obuolys netoli terieda nuo obels Krtn. Eina, ir važiuoja, ir ratai rieda, ir vis ant vietos (laikrodis) LTR(Šlv). Rieda bėga – vis ant vietos (verpia) LTR.
ǁ slinkti (apie saulę, mėnulį): Mėnulis skaistus padange rieda LTR(Pn). Saulė riedėjo žemyn ir ruošėsi greitai pasislėpti už aukšto Šventosios kranto J.Bil. Teka rieda saulelė pro vario vartelius J.Jabl. Saulė riedėjo pavakarėn, ir lietaus nužliaugtos, nupilkusios rugienos parausvėjo J.Balt. Frontas riedėjo artyn be jokio sustojimo rš.
2. važiuoti: Parke ir jovarų kely dirbę žmonės mato, kaip Mackevičius rieda iš dvaro V.Myk-Put. Nenutrūkstama srove į statybos aikštelę rieda sunkvežimiai su statybine medžiaga rš. Garvežys trūktelėja vagonus, ir jie, paeiliui sujudėję, trinksėdami ir supdamiesi, ima iš lėto riedėti pro šalį rš.
| prk.: Vis dėlto mūsų žmonės rankų nenuleidžia, tik barškėdami, girgždėdami kaip netepti ratai rieda toliau, ir ne tik rieda mūsų plačiu duobėtu vieškeliu, bet stengiasi jį ir pataisyti Pt. Palanga buvo lyg akmuo ant kelio, per kurį nesustodami riedėjo istorijos ratai rš. Senas kaip į pakalnę ratai riẽda Gd.
3. DŽ lašais kristi, byrėti: Saulužėlė tekėjo, tekėjo, rasa žiedais riedė́jo, riedė́jo (d.) Rd. Anai ašaros iš akių rieda J. Ašaros riẽda per jo skruostus BŽ229. Gegute nekukuotau, kad ašarėlės per skruostus neriedėtų MTtI45. Gailiai verkia sakalelis, byra rieda ašarelės (d.) Švnč. Gailios ašarėlės man par veidą rieda NS1321. Ašaros kaip žirniai riedėjo jai iš didelių ir apskritų akių J.Balč. Ried[a] ašarėlė man dėl bernelio Zp.
4. greitai sruventi, tekėti: Par mano dvarą upė tekėjo, vandenėlis riedėjo (d.) Jž.
5. sklisti (apie garsą): Giesmę gieda, žodžiai rieda kaip perkūnai iš dangaus! A.Baran. Iš jūros atbėga šniokšdama vilnis, pribėgusi prie kranto, subyra į smulkias daleles, o nuo kranto rieda vasarotojų juoko garsai T.Tilv.
6. greitai eiti (apie mažą ar storą): Merga rieda, t. y. eina smulkiais žingsniais J. Paulina riẽda ir riẽda penkius kartus pakalnėn karvių keltų Slm. Riedė̃s palengva, i gan[a], greit jau nepa[e]is Pš. Vieversėlis gražiai gieda, piemenėliai laukan rieda LTR(Všk). Būreliais moterėlės su vaikais riedėjo vėl į vienkiemius takais T.Tilv. Žvejas ėjo šalia karalaitės, voverė riedėjo (šokinėjo) pryšaky, o vilkas su kiaune bėgo iš šonų rš.
| prk.: Čia mokinys kaip obuoliukas rieda iš klasės klasėn be sukliuvimų An.
7. prk. slinkti, eiti (apie laiką, metus): Rieda, rieda baltos naktys sidabrinėmis alėjomis S.Nėr. Tačiau gyvenimas, matyt, rieda pagal kažkokius kitokius teisybės dėsnius V.Myk-Put. Dienos riedėjo viena po kitos, panašios kaip to paties paukščio dėti kiaušiniai J.Avyž. Bet argi gyvenimas visada rieda lyg per stalą? rš. Jų gyvenimas riedėjo kaip sviestu pateptas rš.
8. lipti, ropštis: Labą rytą! Jau riedat (keliatės iš miego)? Pkr.
9. M, DŽ, Jnš kaltis iš kiaušinio, ristis, skilti (apie paukščiukus): Žąsiukai iš kiaušių pradeda riedė́ti J. Peri keturias savaites: ketvirtos pabaigoje prasikala, riedė́t pradeda, plyšta tie kiaušiniai Sml.
10. impers. prk. eitis, sektis: Jam labai sunkiai riẽda Rm.
11. atsirasti, kilti: Šios kategorijos žodžiai daugiausia yra riedėję iš linksniuojamųjų kalbos dalių netiesioginių linksnių LKGII428.
apriedė́ti intr. Š aplink apsiristi.
atriedė́ti intr.
1. LL199, Š, DŽ1 priartėti riedant, atsiristi, atsiritenti: Atri̇́eda, atri̇́eda ripka LKT214(Jnš).
2. atvažiuoti: Va, ir pirminykas jau atrieda Slm. Ji (kumelė) nepavargus, mes palengva atriedė́jom Bsg. Jis vykusiai vairavo tarp klanelių bei akmenų, o vis dėlto į patį Kavarską atriedėjo lyg išmaudytas rš.
3. prk. ateiti (apie laiką): Usnynėn vėl pavasaris atrieda T.Tilv.
įriedė́ti intr.
1. Š riedant patekti į vidų, įsiristi: Ant žirgelio sėdau, žirgas pašokėjo, žalias rūtų vainikėlis ugnin įriedėjo NS1002(Kp). Peržengę slenkstį, svečiai krisdavę ant žemės ir riedėte įriedėdavę į vidų, linkėdami, kad tokiu būdu ristųsi į tuos namus gėrybės MLTEI636.
2. refl. įsismaginti ritantis: Paristas akmuo pakalnio smagiai įsiriedė́jo Š.
3. DŽ įvažiuoti: Kartą per savaitę įriedėdavo miestelin pustuštis iškleręs autobusas ir sustodavo vidury rinkos rš. Vežimėlis įriedėjo į kiemą rš.
4. greitai įeiti, įsmukti: Šviesdamas aukštai iškeltu žibintu, kamaron įriedėjo nedidukas žmogus J.Balt.
išriedė́ti intr.
1. M, Š riedant išlėkti, išsiristi: Išriedė́jęs iš gūžtos kiaušinis BŽ76. Aš pasiversiu aukso žiedeliu ir išriedėsiu per vieškelėlį LTR(Sb).
ǁ BŽ80 pasirodyti, išnirti (apie saulę): Išriedė̃s gal jau saulutė iš debesų, gal buvo kai kur įsisegus Pnm.
2. išvažiuoti: Vos spėja pavalgyt, ir vėl išrieda Slm. Vežėjas supliekė arklius, ir karieta, dundėdama per įšalusią žemę, išriedėjo iš kiemo V.Myk-Put. Keleliu išriedėjo į ganyklas traktorius J.Avyž.
3. lašais išbyrėti, išbėgti, iškristi: Kiek ašarų jam išriedėjo graudžių Mair. Ji suvaitojo, nusišluostė išriedėjusias ašaras rš.
4. greit išeiti: Ona išriedėjo iš virtuvės rš.
| prk.: Tu matytum, į kokius didelius ponus išriedėjo! rš.
5. greitai išlipti, išsiropšti: Ką tik išriedė́jęs iš lovos, akis trina Srv. Kad bernužis kėlė, žemė sudrebėjo, ir aš iš lovos greitai išriedėjau LMD.
6. DŽ išsikalti iš kiaušinio, išsiristi, išskilti: Iš trylika [kiaušinių] tik aštuoni išriedė́jo Sk. Ar jau viščiukai išriedė́jo? Srv. Tas kiaušinis jau nebeišriedė̃s – jo nebevers Grž. Iš dvylika kiaušinių būtų išriedė́ję dvylika viščiukų BM269. Kai iš kiaušinio išrieda vištėliai, tai reikia kevalus apnešti apie visas sodybas, tai vištos vaikščios toli nuo namų (priet.) Rm. Bet tą ančiuką, kur paskutinis išriedėjo iš kiaušinio ir buvo toks negražus, visi pešė ir juokėsi iš jo J.Balč. Yra žinoma, kad kai kurių žuvų iš ikrų išriedėjusios lervos praeina poilsio stadiją T.Ivan. Iš tų vikšrų išrieda baltos gražios peteliškės rš.
| prk.: Tu dar vaikas tebesi – ką tik iš kiaušinio išriedėjęs, ką tu gali mane seną pamokyti Jnš.
7. kilti, išsirutulioti, išsiplėtoti, susiformuoti: Iš menkos priežasties iškyla arba išriẽda svarbios pasėkos BŽ446. Kuršo latvių šnektose išrieda epentezė iš kuršių kalbos ypatybės minkštinti priebalsius prieš i, j ir e K.Būg. Iš to bus aišku, kodėl žemaičių tarmėse šita paradigma galėjo įvairiai išriedėti rš. Iš dangaus stebėjimų išriedėjo kalendorinis laiko skaičiavimas P.Slavėn.
nuriedė́ti intr.
1. DŽ riedant nutolti, nusiristi: Kur nuriedė́jo tas obuolys? Sv. Pakriaušėn nuriedėjo Švnč. Tiktai babarkšt, babarkšt girnų kūlys ir nuriedėjo į pakalnę LTR(Krž). Vėtant toliaus nuri̇́eda didieji žirniai, arčiau pasilieka avižos Skrb. Po dviejų kirčių visos smako galvos nuriedėjo LTR(Šn). Vaikai nudūmė, kaip ripka nuriedė́jo Jnš. Papartys pražydo, ir žiedas nuriedėjo an patiestos skarytės BsPII216. [Meška] kaip duos lopa maršalui per galvą, tas kūliais bardi bardi ir nuriedėjo LTR(Ds). Nuo jo bėdos kaip žirniai nuriẽda BŽ57.
| prk.: Tiktai dar reikia, kad ir anas, kuris uždegė pasaulį, taip pat kur nuriedėtų, baisiau dar nuriedėtų I.Simon. Nuriedėjo į idealizmo ir klerikalizmo pozicijas rš.
^ Man tada kaip akmuo nuo krūtinės nuriedė́jo BM212(Pg). Kas nuo kalno nenurieda? (akėčios) Jrg.
ǁ nuslinkti (apie saulę): Saulutė per skliautą nuriedėjo J.Mač-Kėk. Saulė nuriedėjo dangumi gerą puslankį J.Dov. Nuriedėjo už tamsios miškų juostos dienelė su saule drauge S.Čiurl.
2. nuvažiuoti: Mašinos, dusliai bildėdamos, pamažu nurieda gatve J.Avyž. Pirmieji du tankai nuriedėjo į priešo pozicijas, vesdami paskui save kitus E.Miež. Lėkė nuo stogo nuplėštos stiegėlės, braškėjo ir griuvo seni mediniai namai, o vieni račiukai patys nuriedėjo gatve, kad išsigelbėtų nuo vėtros J.Balč.
3. DŽ lašais nukristi, nubyrėti, nuvarvėti: Patsai nepajuto, kai ašaros iš akių nuriedėjo per veidą V.Krėv. Ašara, didelė kaip žirnis, nuriedėjo jam per veidą J.Bil. Šitai rasa nuriedėjusi girdo žibutę ir tulpę V.Myk-Put. Rasos lašas nuriedėjo ant dainiaus kapo J.Balč. Nemačiau saulelės, kada užtekėjo, nei gailios raselės, kada nuriedėjo LTR(Pn). Veidu nuriedėjo prakaito lašai sp.
^ Miegas kaip vanduo nuo žąsies nuriedėjo (visai nebeužmigau) Žg.
4. greitai nubėgti: Andriukas griebė botagą ir nuriedėjo žalajai už akių J.Avyž. Vaikai kaip mašaliukai nuriedėjo paskui jį rš.
5. nusiropšti: Nuo pečiaus nuriedu ir einu liuobtis Krs.
6. greitai nutolti, nusiduoti: Visas sambrūzdis nuriedėjo toliau rš.
7. prk. praeiti (apie laiką): Aukso žiedeliu nuriedėjo jaunystė – kur ir pradingo viskas? J.Balt.
pariedė́ti intr.
1. kiek riedėti tolyn, pasiristi: Jis drąsiai šokdavo ant ritinio ir taip droždavo pagaliu, kad ritinys dar ir atgal pariedėdavo rš. Aš pasiversiu į aukso žiedelį ir pariedėsiu į pakalnelę (d.) Lkv.
^ Kai tik vienas pajudėjo, tuoj keturi pariedėjo (arklys ir ratai) LTR.
2. riedant atsidurti po apačia: Sviedinys pariedė́jo po lova DŽ1.
3. imti kristi lašais: Raukšlėtu senės veidu pariedėjo gausios ašaros nuliūdimo LzP.
parriedė́ti intr. parbėgti: Ji kaip saulutė parrieda. Kad jau Dievas duotų! Argi reikėtų mums geresnės marčios? P.Vaičiūn.
pérriedėti intr. riedant praslinkti: Toks apvalus su virvėm pérriedėjo per mūsų stogą (apie parašiutą) Jnšk.
prariedė́ti intr. pravažiuoti: Kiekvienas prariedantis vežimas, kiekvienas veidas man atrodė toks svetimas, toks baisus, jog aš drebėjau T.Tilv. Vagonai paskui vienas kitą prariedėjo rš. Prarieda stambiųjų kalibrų pabūklai sp.
pririedė́ti intr., tr. DŽ1 riedant priartėti, pasiekti: Nubėgo skubinai, žiūr[i], kad tik per vieną pėdą [kiaušinis] nepririedėjo BsMtII145. Viena [pupa] nematant nukrito žemėn ir pririedėjo prie gulinčio ten šiaudo J.Balč.
^ Pririedėjo kamuolys siūlo galą! rš.
suriedė́ti intr.
1. daugeliui riedant patekti, sueiti kur: Suriedė́ti į ką NdŽ.
2. refl. riedant susitikti: Akmuo su akmeniu susirieda, ne tatai žmogus su žmogu nesusitiks Šts.
užriedė́ti intr.
1. riedant atsidurti ant viršaus: Sviedinys užriedė́jo ant gėlyno DŽ1.
2. užslinkti už ko (apie saulę): Saulė užriedėjo už beržyno J.Balt.
3. slenkant pasirodyti, iškilti (apie saulę, mėnulį): Saulė nusileido, mėnuo užriedėjo LMD(Rod).
4. užkristi (apie rasą): Šviesi saulė užtekėjo, gaili rasa užriedė́jo (d.) Ukm.