raitýti, rai̇̃to, rai̇̃tė K iter. riesti.
1. tr. DŽ vynioti, sukti (į ritinį): Raitýk rankoves, kad nesušlaptum, bemazgojant [=bemazgodama] mazginį J. Bernas rai̇̃to rankoves ir graibis balon nugrimzdusį viedrą Ds. Piemuo vis aukštai kelnes rai̇̃to, kad neapstaškytų Ds. Statys stakleles, raitys drobeles (d.) Sn. Neraitys šilkų kaspinėlius, nesagstys rūtų vainikėlio JD56.
| refl. tr.: Raitykis rankas ir eikš imčių Sl.
2. tr. sukant daryti banguotą, garbanoti: Ing garbanas raitýti I. Negerai, kad tos moteriškos savo plaukus neįmano kaip raitýti Trg. Mergaitės visada jau, ne anos rai̇̃tė anų (plaukų), ne nieko – visada pynė kasas Tl. Mano mergelės raitýti plaukeliai (d.) Prng. Mergės seniau liuob plaukus raitýti su karštu ekėtvirbaliu Vkš. I trečiąroz ažumušė paną labai gražią, plaukais raitytais, labai jauną, i paleidė upėn LTR(Brsl). Šventas Petras apaštolas teip pat prisako, idant motriškosios neraitytų plaukų P.
| refl.: Seseries mergaičių visų plaukai rai̇̃tos Vž.
ǁ DŽ daryti riestą, įviją: Kolyška, pasistiebdamas balne, kartas nuo karto raitė savo bajorišką ūsą V.Myk-Put. Raitýtais ūsais OG66. Skrybėlė ant šalies, ūsai raityti – baisus poniakas rš. Parsinešė bulkų iš miesto tokių raitýtų Jrb. Pakelk, šaukly, raitytą tauro ragą ir šauk į žygį mūsų narsią tautą – krūtinėj Žalgirio dvasia dar dega! E.Miež.
raitýtai adv.: Šeivos su šalimis, raitytai susuktomis Kos19.
| refl.: Kaži kaip atrodytų, jei merginai panosėj ūsai raitytųsi rš. Raitos kaip tošis, į ugnį įmesta Jn(Kv).
3. refl. L136, DŽ suktis, vyniotis, rangytis apie ką, tįsti erdvėje: Laukiniai vijokliai ims raitytis aplink statulas rš. Šiandie virkščios nesrai̇̃to Rš. Ka žirniai neraitytųs pažemiais, ale augtų tiesiai, reikia pryš dygimą lauko vidurė[je] įsmeigti tiesią kartę LTR(Vdk). Nuo Prūsų šalies kaip sparnai debesies padangėmis raitosi dūmai Mair. Žydrame danguje raitėsi pūkiniai debesys J.Dov.
| Lenktyniuoja, raitos bangos ties krantu S.Nėr.
| prk.: Išgėriau stiklą arbatos, tai tik šilima apie ausis rai̇̃tos Skr.
4. intr. vingiais eiti, kreivuliuoti: Žiūriu – gi dėdė tik rai̇̃to, rai̇̃to vieškeliu girtas Slm.
| refl.: Keliukas kreivas raitėsi laukais T.Tilv. Kokie čia keliai [senovėje]?! Šunkelukai tik rai̇̃tės Grd. Raitydamies bėgs vanduo LTR(Žg).
5. refl. DŽ rangantis judėti: Kirmėlė rai̇̃tos K. Begalės tų kirminų buvo, tik rai̇̃tose Jrb. Teip nešvaru: kirmėlės rai̇̃tos griovy, varnos lesa Slm. Gandras, mačiau, nešė gyvatę: rai̇̃tės aple snapą anam Prk. Gyvatės kai įpyksta ir ima vyti, stačios ant uodegos lekia, ne raitytis raitosi Vaižg. Išvydęs žaltį, besiraitantį po kelmu S.Dauk. Ir Eglė pamatė kaip gerą kultuvę pamatinę besirai̇̃tant ugnyje (ps.) Klvr. Man arkliukas jaunas, greitas, botagėlis rankoj raitos LTR(Pnd). Raičiaus kaip kirmėlė, į ugnį įmesta S.Nėr. O kaip uždegs kas Vilnių, raitysmos kaip tarakonai Žem. Raitos kaip gyvatė Škn, Pšl, Skr. Raitosi kaip gyvatė po kelmą LTR(Pnd). Raitosi it gyvatė spraskile Sr. Ir raitosi kaip prispausta gyvatė LTR(Srd). Raitosi kaip gyvatė, skruzdėlynan patekusi TŽIII388. Raitos kai kirminas Sln. Raitosi kaip vijūnas LTR(Mrs). Raitosi kaip žaltys ant kryžiaus Tv. Ir raitysis čia it žaltys patoriais Skd. Žuvim, ant kranto išmesta, raitais, bet tavo dienos jau nebeateis T.Tilv.
^ Raudonos gyvatės aplei juodą bobutę raitos (ugnis ir puodas) Vdk.
6. tr. judinti, lankstyti: Pakusiau mergiūkštę pakilot lėlytę, tai tuoj rankas pradėjo raitýt Slm. Kojas raitýti (šokant) BŽ83. Velnias… baisiai raitė uodegą, bet atsiskirt nebegalėjo BsPII186. Bulius uodegą pradeda raityt rš. Gandrai, kaklus raitydami, kleguoja Grz. Lauras tempė armoniką į dešinę, suko į kairę, raitė ją ir šoko vietoje rš.
| refl.: Man kojelės lengvos, greitos, pačios kelias, pačios raitos B.Sruog. Vieną kitą kartą matai, kaip rai̇̃tos (šoka), o ka nori, pats moki Dr. Aš dėkavoju Dievuo ir visims šventysims, kad aš dar galiu ranguoties, raitýties (darbuotis) Sd.
7. tr. keisti formą, klaipyti: Maži batai pirštus rai̇̃to Šts.
| refl.: Geras dalgis neraitos, akuotelis yra baltas, o minkšto mėlinas Šts. Raitysis šiaudai jaunu mėnesiu dengto stogo Šts. Aukštai jau dega, lovos rai̇̃tos, o ponai tie lauke jau visi Trk. Raitos kaip šikšna kepama Dr, Krtn. Kaip šikšna, ant ugnies degdama, viseip rai̇̃tos, teip sugreibtas vagis daro PP55. Tvoros iš šalčio raitos ir pykši Vaižg.
8. refl. rangytis, vartytis (atsigulus): Pilvas kai būgnas, gali raitýtise Jrb. Ant pliko suolo raitaus, t. y. kinksau J. Raitýsys, raitýsys – šalta, negali tverties KlvrŽ. Gerai tau kai meškai raitýtis [lovoje] Vrn. Prisiplempei raugtinalės ir raitýkis! Trk. Pati raitos lovoj, keltis nesusipranta LTsIV280. Eik namo, velnią čia raitai̇̃s ant pečiaus! Slm. Pilna Palanga [paplūdimyje] rai̇̃tos tų dykduonių Krš. O tas vaikas ten kaip kurmis besirai̇̃tąs an kelio Lk. Ko raitai̇̃s kaip driežas in kiaušinių! Sdk.
9. tr. N, M raičioti, ridenti: Mano bėda – ganyti, ne akmenis raityti J.Balt. Kalades (sienojus) raitaũ in Nemuną Al. Pamačiau, kad rai̇̃to akmenus tokius didelius Alks. Geriau prieš kalnelį akmenis raityčia, negu su berneliu žiedeliais mainyčia LTR(Trgn). Vai rai̇̃tė, baidė raudonais obuolėliais (d.) Vl.
^ Akmuo beraitomas sudyla, o žmogus kad nesudiltų, sunkiai bedirbdamas! KrvP(Mrc, Ds).
| refl. prk.: Ar rai̇̃tos (gerai ateina) koziriai? Šts.
10. tr. kamuoti (dideliam skausmui), versti rangytis: Raito skausmai, negaliu liauties Lk.
| refl. DŽ: Nuvažiavo daktaro: rai̇̃tos [ligonis], negalia Jd. Raičiáus po atkričio ilgai, i dar neįgaliu Krš. Petras, aure, rai̇̃tosi su skrandžiu Mžš. Į ligoninę tą nevažiuona, ale bet rai̇̃tos Trk. Rai̇̃tos vyras pilviuku Krš. Mergaitė iš skausmo raitėsi, spiegė rš. Rai̇̃tės visai, kojas pastatęs Grd. Užmirški savo sąžinę ir širdį, skausme raitykis, mirki nusiminęs! V.Kudir.
11. įstengti nugalėti, įveikti: Mažesnis didesnį rai̇̃to Švnč. Aš jį kaip nieką raitaũ Grž. Tokius vyrus tai dar lengvai raitaũ Snt.
ǁ murdyti, grumti: Tol muni raitė, kol atmurdė į griovį Šts.
ǁ mušti, pliekti: Kad aš pradėsiu tave raitýti su bizūnu! Skr.
12. žodžiais gąsdinti, saikinti: Ka paėmė tą senį raitýti, rupūžė, sako! Krš. Aną pradėjo raitýti, raitýti, i ans neišsisuko Kl.
^ Geriau tave teraito, negu mane sukčium paskaito KrvP(Nmn).
13. tr. šnek. įmantriai ką daryti (kalbėti, rašyti): Kokia supuvusi boba, i ta rai̇̃to kalbą Krš. Ir jo palinkimas raityta kalba kalbėti veikiausiai bus atsiradęs iš papratimo rš. Vienas patenkintas parašą raito, premiją gavo, matyt rš. Surašyk visus rašeivas, kurie jiems prašymus raitė rš.
raitýtai adv.: Vyriškis raitytai nusikeikė rš.
14. daryti, kad kas išvengtų ką atlikti, kur neįkliūtų: Teisėjai rai̇̃to vienaip, rai̇̃to kitaip – negalia išteisinti Šts.
| refl. Akm, Rd: Ilgai bylinėjos, ale ką tu jam padarysi, vis tiek raitės, raitės ir išsuko kailį – nepakliuvo KlK10,37(Jnš). Aš jau liūbu vis raitýsiuos, ka jau mažiau numie mun tebūti Tl. Taip ir raitáis, kaip geriau Ll. Daba jau aš raitáus tik nu smerties Slnt. Raitýkis neraitýkis, o važiuoti gausi Skdv.
^ Ko raitáis kaip kirminas, ko nejudi (ko neini dirbti)?! Krš. Kad mojaus giedoti, tai kaip kirminai raitotės, o prie vakaruškų kaip sudegę Žem.
15. sukinėtis kur be reikalo, slankioti, dykinėti: Tik rai̇̃tos pakiemiais KlvrŽ. Kame tik raitáis pakerčiais! Žd. Ko jūs rai̇̃totės, kame rai̇̃totės?! Pri šieno visi! KlvrŽ. Neraitýkis kaip slinkis patoriais Trk. Raitykis čia pakerčiais – mauk gulti greičiau! Trk. Aple tas sienas visumet raitos vaikai Yl. Pasitrauk, neraitykis po tako! Sd.
| Karvė rai̇̃tos, kad gautų kur išnirti Trk.
16. godžiai valgyti: Kad raito, net jam žandai linksta Kp. Visa šeimyna virtienius rai̇̃to Grž. Velykos. Ant stalo apklota baltai, pyragas, dešra, išrašyti kiaušiniai, pilvotas ąsotis, ratuota stiklinė – raitai ir drausmės nematai J.Jan. Jei alkanas būtum, ne taip raitýtum tą košę Srv.
| Bus lapė nusinešusi [vištą] vaikam raitýt Grž.
◊ [nèt] aũsys rai̇̃tosi
1. didelis karštis ar šaltis: Troba – aũsys rai̇̃tos, matyt, ka su anglims pakūreno Ms. Šiltas kambariukas: pripiškina – aũsys rai̇̃tos Krš. Užleis devyngalvis žaltys didelį karštį taip, kad net ausys raitysis MPs. Nu šalčio aũsys rai̇̃tos Vkš. Žiemos rykmečių vė[ja]s spigina, ka aũses rai̇̃tos Lkv.
2. ima gėda: Aũsys rai̇̃tos, tų tavo anekdotų besiklausant KlK6,56(Krš). Ausys raitos, tokių kalbų besiklausant Skd.
3. apie godų valgymą: Marijona glemžia, net ausys raitos S.Čiurl.

juokai̇̃s (iš juõko) raitýtis labai smarkiai juoktis: Visi rai̇̃tėsi juokai̇̃s Mrj. Kai kurie darbininkai kone raitėsi iš juoko J.Dov. Aš raitausi iš juoko I.Simon.
káilis rai̇̃tos
1. apie smarkų mušimą: Kad daviau, tai daviau – kailis tik vien raitės KlK10,40(Jnš).
2. apie smarkų bėgimą: Kad movė vyrelis namo, kailis tik vien raitės – išsigando bobelės vargšas KlK10,37(Jnš).

kójas raitýti
1. DŽ greitai bėgti: Žiūrėk, jis kad rai̇̃to kójas, tai rai̇̃to! Rm. Jūs, berniukai, kojas raitot, in mergaičių poras skaitot LTR(Brsl). Kad bėga risokas, kad rai̇̃to kójas, gražu žiūrėt Ob. Greito, greito – kojas raito Ds.
2. suktis, darbuotis: Petras gerai kójas rai̇̃to Ds.
| Tik rai̇̃to kójas, rai̇̃to Upt.

kulnùs (kulnai̇̃s, ki̇̀nkas) raitýti
1. greitai bėgti: Greitai bėga, kulnus raito A.Strazd. Kulnais raitė, gryčion bėgo O. Jei pasaulis tau brangus – eik šalin! Raityk kulnus B.Sruog.
2. šokti: Visi šoka, kulnùs rai̇̃to – kur nešoksi, kad užkaito Kp. Martynas nešoks. Per senas kinkas raityti J.Avyž.

nósį (sprándą) raitýti pūstis, didžiuotis: Tuo tarpu karaliaus žirgas džiaugiasi aukso pasagom ir raito nosį J.Balč. Neraitýk sprándo, užpakalio vis tiek nepamatysi! Dkš.
úodegą raitýti
1. išsisukinėti: Ko ana rai̇̃to úodegą, tiek primelavusi KlK9,77(Krš).
2. nerimti iš džiaugsmo: Mergos úodegas raitýs, kad atvažiuos kavalieriai Krš.

žẽmėn raitýtis sunkiai sirgti: Prisisprogsta to myžalo (degtinės), o paskui rai̇̃tos žẽmėn Trk.
apraitýti K iter. apriesti.
1. apvynioti, apsukti: Ką su kuomi apriesti, apraitýti KII258.
| refl.: Klimka puolė jam į glėbį ir taip aplink jį apsiraitė, kaip apvynys aplink smaigą Vaižg.
| prk.: Tokios velnėnės (prastos merginos) moka apsiraitýti (prisisukti, suvilioti) Krš.
^ Gražus gražus ponaitis, devyneriais kalniais apsraitęs (svogūnas) LTR(Slk).
2. apsiūti, apvingiuoti: Ji labai moka gražiai rankoves apraitýt Ds.
3. prk. apvažiuoti: Aplėks, apraitýs visus pašalius KlvrŽ.
◊ kad kulnai̇̃ apsiraitýtų smarkiai (bėgti): Gavai savo ir dumk, kad kulnai apsiraitytų! J.Balt.
atraitýti iter. atriesti.
1. tr. K, Š atlenkti, atvynioti, atsukti: Rankovė jo atraitýta, t. y. atrubulta J. Atraitýk mun rankoves! Vkš. Atrai̇̃tęs kelnes, perbrido upelį Ds. Aš apsivelku rudinę ir, atraitęs vieną kišką, drožiu basas per purvyną į slaptingą tamsų mišką J.Jan. Šiandie būsi girtas, kad vaikštai atraitýtom padalkom (juok.) Krs.
^ Stovi ponaitis, kepurę atraitęs (kopūstas) Pnd.
| refl. tr., intr. RtŽ, M, J.Jabl, DŽ: Atsiraitęs rankoves iki alkūnių B, N. Atsiraitaũ rankoves K. Muša būbną Dabita, lig alkūnių atsiraitęs Mair. Atsiraitýk rankoves, ba visas išsidirbsi Ob. Brenda par purvynę, maknoja, atsirai̇̃tęs kojas Ėr. Atsiraičiusi duoną minko Grž. Žmogus lig alkūnėm atsirai̇̃tė, rankas pasispjaudė ir ėjo su velniu imčių Kkl. Atsirai̇̃tęs kelnias ari Strn. Kaip velniai laksto, atsiraitę kelnes Ėr. Kad agurkai dideli augtų, reikia, sodinant kad berniokai, atsiraitę kelnes, per ežias šokinėtų Sb. Sajonėlį pasikaišius, rankovėles atsiraičius JV404.
^ Kalba kai rankas atsiraitęs (nieko nepaisydamas) LTR(Ds). Purpt ir išskrido – griebk dabar atsiraitęs (nepagausi) Grž.
2. tr. sulankstyti, deformuoti: I dalgį atraitýsi, kol šilus nupjausi Šts. Stogai atraityti, kiti visai nugriauti A.Vien.
3. tr. atristi, atridenti: Stipras mužikas – atraitytų [akmenis] Dkk. Po truputį ir akmenį atrai̇̃tė Ds. Atvaro lokys, atraito medaus bačką Švnč. Tol raitė, raitė muni, kol atrai̇̃tė į griovį Šts.
4. tr. KII144 apvedžioti, apsiūti juostele: Atraitytas, su apsiuvomis SD18.
5. refl. vingiuojant atitekėti: Nuo Dabužių atsiraito kitas upelis ir vėl įneria į Šventąją rš.
6. refl. atsiriekti: Atsirai̇̃tė duonos abišalę ir dabar kamžloja Grž.
7. intr. šnek. privalgyti, prikimšti: Eik nedėlion an šlaunagalių, an blynų – tai nor atraitýsi Lp.
◊ ausi̇̀s atraitýti duoti antausių, bausti: Už vogimą obuolių vaikams reikia atraitýti ausi̇̀s, nebenorės daugiau Jnš.
rankóves atsirai̇̃tęs An smarkiai (ką daro): Je, greibk atsirai̇̃tęs rankóves! Trk.
įraitýti iter. įriesti.
1. įlenkti, įsukti: Inraitýk marškinių rankoves vidun, bus gražiau Ds.
2. prk. įraizgyti, įpinti: O vargas širmą plauką galvon įraitė rš.
išraitýti; SD1203 iter. išriesti.
1. Š išraitoti, išrangyti, išsukti: Atejo toks kriaučiukas, tik išrai̇̃tė milą ir išejo Ds.
2. apvynioti: Su tošia išraitýdavo [puodynes], ir laikydavo ilgiausiai Grz.
3. sukant padaryti nelygios formos: Kad išrai̇̃tė plaukus – nors kviečiuos nuo žvirblių statyk! Vb. Visa galva išraitýta, iškandzieravota Klt.
| Jo lūpas išraito (iškreipia) ironiška šypsena I.Simon.
4. DŽ1 išvingiuoti, išvinguriuoti: Pirmiau buvo keliai išraitýti Grz. Vaga labai išraitýta Upyno Rdn. Jo raštas buvo labai išraitytas rš.
| refl. DŽ1: Tai tikra gamtos tvirtovė, iš trijų pusių apsupta išsiraičiusios upės Šlč. Priš pat malūną tas kelias išsirai̇̃to Vvr. Čia kaip kelias išsiraitęs? Skd.
ǁ refl. vingiais išvažiuoti: Su tais motociklais kad išsirai̇̃to – kaip jie ir galvų nenusisuka Slm. Led išsirai̇̃tė tokiuo keliu Ėr.
ǁ vingiais išmarginti: Jis gudriai išmargina moterims kultuves, išraito menčių ar samčių rš. Puodai gerai išdeginti, lengvūs, išraitýti Ob.
5. refl. Slm išsirangyti (iš skausmo, nuo ligos): Kažin ko apžvalgęs, visą naktį pilvu išsiraičiaũ Š.
6. atlikti judesiais, šokti: I kaip te taip [balerinos] išrai̇̃to Mžš. Ans išraito, iškraipo tancius, by nešiote nešio[ja] Šts.
| refl. Mžš: Diktos artistės neišsiraitytų Krš.
7. išridenti: Per dieną visus akmenis papievin išrai̇̃tė Ds.
| refl. prk.: Nauja banga išsiraito iš ežero vidurio rš.
ǁ prk. išvyti, išmesti: Išrai̇̃tė velnį iš kamaros Plng.
8. šnek. pakreipti, pasukti (savo naudai), iškombinuoti: Išrai̇̃to, ištaiso i tura Pvn.
ǁ išsisukti (iš keblios padėties): Jau jau buvo beprispaudžią kaip šeškų šakėm, ale šiaip taip dar išsiraičiau – išnešiau kailį KlK10,37(Škn). Išsirai̇̃tė nū karūmenės Šv. Ir tu nori raitýti kaip Mingėla nu rugių sėjimo?! Štk. Kaip tu išsiraitéi, ka nesulijo? Krtn. Patiko [dukteriai] bateliai, prisispyrė prašyti, tėvas tik išsirai̇̃tė nepirkęs Rdn.
ǁ refl. pratinginiauti: Cielą savaitę išsirai̇̃tė, nejo į tą mokyklą Trk.
9. šnek. įmantriai ką padaryti: Kaip tu kalbą beišraitái?! Krš. Aš neišraitáu to žodžio, ir gana Kl. Turėjo palivarką, mūriuką kaip tikras dvarponis išraitė sp. Toje dėmėje virpančia ranka ir išraičiau savo pavardę ir vardą rš. Gavęs pieštuko galelį, atidžiai išraitydavo raides rš.
10. DŽ1 šnek. godžiai išvalgyti: Išraitė bliūdą bulvienės ir pakilo tuščiu pilvu Rgv. Išraitei bliūdelį mėsos, ko tau vėl bereikia?! Brž.
11. šnek. su vargu baigti: Tinga, aštuonių [klasių] neišrai̇̃tė Rdn.
◊ iš juõko išsiraitýti labai juoktis: Išsirai̇̃tė visi iš juõko, tai kumedijos! Krš. O mes išsirai̇̃tėm iš juõko Mrj.
kójas išrai̇̃to šoka: Matyt, dar nesenas, kad prie armonikos taip išraito kojas Ėr.
kulnùs (kójas) išraitýti pabėgti, pasprukti: Kai ims šaudyti, visi atėjūnai ir kiti neprašyti svečiai kulnus išraitysią rš. Tuo pat akimirksniu išraitė kojas ir jo draugas rš.
nuraitýti iter. nuriesti.
1. nuvynioti, nulankstyti: Gydytojas Mainelis žvilgterėjo į ją, nuraitė chalato rankoves ir nieko nebepasakė J.Balt.
| refl. tr.: Nusiraitýk pančekas – ilgos yra Pln.
2. raitant nuimti: Seselės kaspinėlius raitė nuraitė J.Jabl. Aš tau nieko nedarysiu, tik žiedelius numaustysiu, kaspinėlius nuraitýsiu JD83. Būt jie nurai̇̃tę kaspinėlius, būt pasisiūdę kamanėles JD27.
| refl.: Suurbintas, susiūtas, suvyturtas buvo puodalis, bet tošės nusirai̇̃tė Šts.
3. pridėti ką raityta: Nuraitýs liuob devynias eiles galionų gašiųjų gaspadinių nažutkas Šts.
4. nuvingiuoti, nuvinguriuoti: Ką čia tiek bjauriai esi nurai̇̃čiusi (nelygiai nusiuvusi) vingių vingiais! Trk.
| refl.: Tarp skardžių nusiraitę ežerai švininiais žvilgsniais dairosi aplinkui T.Tilv. Keliukas nusiraitė pievele T.Tilv. Minija toli nusirai̇̃to – nuo Didovo net po Gargždų ž.
5. refl. rangantis nušliaužti: Tada gyvatė nusiraitė nuo medžio ir nušliaužė tolyn J.Balč. Kaip koks žaltys nusiraitė iš medžio šakomis J.Balč.
ǁ refl. susirangyti (atsigulant): Ir ant suolo, ir pasuoly kai dvaro kurtelis nusiraitei NS663.
6. nuristi, nuridenti: Suverčiau paskardėn akmenis, užeita piemenų ir nuraitýta skardžiun Ds. Nuraičiau visus medžius Ds.
7. ridenant pragaišinti: Raitė raitė i nuraitė tą kiaušį: prapuldė, sukūlė Šts.
8. numirti, nusibaigti: Mirti mirti – ne štuka, ale kol tu nusiraitýsi! KlvrŽ. Taip reik – nusiraitýsma visi Grd. Prytrenkė galvą, tas i nusirai̇̃tė Pvn. Matyti, su tokia pat širdžia reikės ir nusiraityti, kaip peilis įsmeigtas kirba ir kirba… Žem. Šunelis nusirai̇̃tė, padvėsė Šts. Nuo duonos rūgštos [ligonis] nusiraitýtų negyvai Grd. Tik suduok gerai – nusirai̇̃to gyvatė Lnkv. Uždaviau grybelio, sakau, tuo nusiraitýs tas paršiukas Šmk. Gyvą įleida tą krupį į sloviką, antpila degtinės, i ans ten nusirai̇̃to Trk.
9. šnek. nukirpti: Pirtyje man plaukus mašinėle nuraitė B.Sruog. Nuraitė žirklėm mano plaukus Všk.
◊ batùs (pùsnagas) nuraitýti numirti, nusibaigti: Žmonės nuraito batus Ggr. Arkliai nuraito pusnagas, dvesa Ggr.
káilį nuraitýti primušti: Na, dabar tai pražuvau: jis man kailį nuraitys! B.Sruog.
paraitýti iter. pariesti.
1. M, DŽ1 kiek atlankstyti, pavynioti: Pavilkinį parai̇̃tė, kad nebūtų išlindęs Vkš. Paraitýk kelnes, matai, kad šlapia! Ds. Eina berniokas basas, kelnelės biškį paraitýtos, bateliai ranko[je] Pšl.
| refl. tr. DŽ: Pasirai̇̃tęs kelnes lig blauzdų, braidžioja po balą Ps. Vyrai pasiraitę braido, pančiais, brizgilais nešini Žem. Kad davė, tai davė, net rankoves pasiraitęs Ds. Aukštyn žiurstus pasirai̇̃tė, andarokus pasikaišė, avinėlį gaudė JD107. Marginaitę pasikaišius, rankovaites pasirai̇̃čius JD823.
2. DŽ1 padaryti banguotą, garbanotą: Parai̇̃to plaukus Telšiūse Pvn.
ǁ padaryti riestą, susisukusį: Akys plačios, ausys stačios, ūsai paraityti I.Simon.
| refl. tr.: Muzikantai griežė, ūsus pasiraitydami rš.
3. pakraipyti: Tai klausydamies dyvijosi ir juokėsi, kojas paraitydami SI448.
| Pila paraitýdamas (greitai rašo) Plv.
4. refl. pasirangyti, pasikankinti (iš skausmo): Tas vel[nia]s i nusprogo ten paupė[je], pasirai̇̃tė, pasirai̇̃tė i nusprogo Brs. Viena pati pasiraičiáu trobo[je], ka mama parejo, mun buvo praeję jau Trk.
| Penkias dienas vaikas pasrai̇̃tė i prasveiko Dglš.
5. refl. šnek. patinginiauti, būti nepaslankiam: Jin (duktė) jau daugiau pasirai̇̃to [negu sūnus] Šln.
6. šnek. sočiai pavalgyti: Nu va – paraiti̇̀s kopūstų! Grž.
7. refl. šnek. pavaikščioti: Vyrai juo pasirai̇̃to po talkas, neko motriškos Šts.
8. šnek. įmantriai ką padaryti: Čia plunksna pati buvo pabėgusi, juoką mėgino paraityti rš.
◊ kójinas paraitýti mirti, nusibaigti: Mūso Baselis (šuo) jau kójinas parai̇̃tė Plt. Tas svieto pareigis, girdėjom, jau kójinas parai̇̃tęs Plt.
pérsiraityti iter. perriesti (refl.):
1. persiristi: Apsiavęs kaliošais, vikriai kaip katinas persiraitė per tvorą B.Sruog.
2. rangantis peršliaužti: Pérsiraitė gyvatė per kelią ir prapuolė Ds.
3. Dr šnek. praslampinėti, prasivalkioti: Pársiraitė visą dieną be darbo Šts.
praraitýti tr. praraičioti, praridenti: Pakol mes erškėčius praskynėm, medžius praraitėm, saulė užtemo, mėnuo šviest pradėjo LTR(Žl).
priraitýti iter. pririesti.
1. vyniojant, sukiojant prigaminti: Tiek prisakėte koldūnų priraityti ir privirti, net man galvoj nebetelpa J.Marc.
| prk.: Užkasęs, kelnes nusimovė ir priraitė (priteršė) [ant pinigų] LTR(Kp).
2. prirašyti, prikeverzoti: Ką čia priraitei̇̃, kad perskaityti negalima Šl.
3. refl. prisirangyti: Už akiplėšiškus žodžius tu man po kojomis prisiraitysi! rš.
4. šnek. sočiai privalgyti: Priraičiau lig kaklo duobelės Kp.
| refl.: Jau prisiraičiau Grž.
5. Ps šnek. primušti.
6. šnek. prigauti, suvilioti: Ot bernas! priraitė tris mergas ir išėjo į kariuomenę Ėr.
suraitýti iter. suriesti.
1. suvynioti, susukti į ritinį: Milas nesunku išraitytie, bet sunku gerai suraitýtie Ds. Ar suraitei̇̃ popieras į ritinius? Žvr.
2. Vkš sugarbanoti: Plaukai suraitýti į nežino kap čvierytis [prieš vyrus] Plv.
ǁ DŽ1 padaryti riestą, įviją, susisukusį: Prieš mane stovėjo vyras jaunas, raudonas, suraitytais uostais Žem. Sveikos kiaulės uodega dažniausiai suraityta, o sergančios – ištįsusi rš. Jis turėjo du mešku ir vario triūbą suraitytą Sln. Cibukėlis suraitytas, kur aš gausiu tokią kitą [pypkę] ? LTR(Ob.)
| refl. DŽ1: Jų (avių) vilnos susiraičiusios Gr. Pats susirai̇̃tęs (garbanoti plaukai): jei merga būtumi, nereiktum prizuoti Rdn. Garbiniai susirai̇̃tę J. Išauga ragas susirai̇̃tęs Žg. Perskelto šiaudelio puselę reikia išskust ant peiliuko, ka ji susiraitýt, tada pasidarys graži gyvačiukė dėl liktorio Ps. Kaip ąžuoliukai tie medžiai, [jų lapai] susirai̇̃tę kaip barankos Krš. Lapeliai nubirę, susiraitę nuo šalčio, margino tik žemę Žem. Luobas atavirkščias susiraito, o reikia kniūpsčias patiest Ds. Prie krosnies džiūvo susiraičiusios eglinės skiedros rš. Jei kieno plauką iš galvos patempi ir labai susirai̇̃to, tai tas žmogus labai piktas (juok.) Ds.
3. surangyti: Bagažinėje, užmerkusi išgąsdintas akeles, suraityta stirnelė sp.
| refl.: [Gyvatė] gylį tokį išleidžia, ilga, susirai̇̃čius, bet ana šliaužia, ka pamatai Mšk. Tūno susiraitęs marškiniuos žaltys S.Nėr. Tu ir sirgdama turi susiraityti ant to prakeikto savo turto kaip angis ir tykoti kiekvieną įgelti I.Simon. Kaip aš nestoras, susiraičiau tame šiaudiniam kubile terp plunksnų, apšilau BsPII105. Karalius nepasijuto, kaip ant pečiaus šakalių migin susiraitė [iš baimės] LTR(Kp). Susirai̇̃tęs kaip žirnių kirminas Krž. Kartais lopšy ant vaiko susiraičius gulėdavus [gyvatė] LMD(Sln).
^ Mano giminaitis kaip šuva susiraitęs (pjautuvas) LTR.
ǁ sulankstyti: Aš tuokart kaip virtau, i virbalą suraičiáu KlvrŽ.
ǁ refl. susilenkti: Baba sena, nebsusirai̇̃to, tu pakelk [nukritusį daiktą] Krš.
4. ritenant padaryti, suristi: Bent kelius šmotus sniego surai̇̃tė, galės ir senį padaryt Ds.
5. šnek. įmantriai išvingiuoti: [Protokolo] apačioje – suraitytas sekretoriaus parašas, pabaigoje – prispaustas antspaudas rš. Būtų gerai skaityti, jei nebūtų suraityta LTR(Lkv).
| Ir tu neatsuk nugaros. Numesk mano labui kokį gražiau suraitytą žodelį K.Saj.
6. DŽ, Ps, Dkš šnek. įveikti, nugalėti: Būta gi vyro – tokių penkis suraitýčiau! Vb. Vyriokas iš pažiūros nekas, bet kai griebė jį, tai ir surai̇̃tė kai kūčkailį Dkk. Tu nemandravok, tuoj suraitýsiu, ka da žodį išgirsiu! Šln. Tai, bračia, pusbernis berną surai̇̃tė Gdl. Juk muno senukas tėvas lengvai tave suraitytų! LTR(Kv). Suraičiaũ kaip šiltą vilną (lengvai) Kt. Surai̇̃tė kaip katė pelę Svn.
^ Giriasi, kaip mešką suraitęs KrvP(Tl).
ǁ įveikti kalba: Ne tik syla, o ir liežuviu tu juos suraitýsi Ds. Ką ne ką, bet mūsų dėdę kalboje tikrai nesuraitysi Snt. Tai aną kaip šiltą vilną suraitė i prasižioti nedavė Kv.
ǁ aplenkti: Tave Adoliukas suraitýtų su duonos kepimu (geriau iškeptų duoną) Srv.
7. DŽ šnek. daug ir godžiai suvalgyti: Pusę dešros surai̇̃tė Dkš. Jis bematant dešros gabalą surai̇̃tė Kvr. Matai, čielą riekę suraitei̇̃ kaip až ausies Lel. Tokia bandelė man nieko nėr suraitýt Vžns. Vienas surai̇̃tė visą mėsą, o kiti dėl jo turi dvėst! Ps. Katras greičiau suraitýsim, mėginkim Grž. Suraičiau tris silkes, dabar reik[ia] žiopčioti (noriu gerti) Gs. Suraikėt, suraitėt pyragą mano LTR(Pn).
◊ kójas suraitýti greitai subėgioti, apsisukti: Suraityk gerai kojas, ir suspėsi Ds.
užraitýti iter. užriesti.
1. M, DŽ1 užlenkti, užvynioti, užsukti: Išspausti su formele virtinius, kraštus gerai užspausti arba užraityti rš. Baravedei skirtas virtienis buvo didelis, apskritas ir storesne pyne užraitýtas Ps.
| refl. tr., intr. DŽ1: Lapai užsiraičiusiais viršūnėje kraštais rš. Domicėlė pasikaišiusi, rankoves užsiraičiusi, sukinėjosi įkaitusi rš.
2. padaryti užriestą: Du šuniukai kiškį vijo, bevydami sudūmojo: ar mums vyt, ar nevyt, ar uodegas užraitýt Rm. Vyriškio ūsai į viršų užraityti rš. Eidams į bažnyčią, ūsus užraitysiu LTR(Plv).
| refl.: [Kiškio] dantys kaip vargonai, ūsai užsirai̇̃tę JD785.
3. refl. Ds užsirangyti: Čia buvo įų lentų pašalėj, tai jis užsirai̇̃tė ant lentų Slm.