pri̇́ešinti (-yti), -ina, -ino, prýšinti (ž.)
1. intr. Prn, Grš nesutikti su kuo, prieštarauti: Jam reikia nieko nepri̇́ešyt Lp. Aš dar pri̇́ešinau – neklausė, ir tiek Dkš. Bet aš sakau jumus, idant nepriešintumbit piktamui BtMt5,39.
| refl.; Q660, H, R401, M: Nepriešinkis jam SD183. Prieš vyresnį nepriešinkis J. Nepryšinkiamos jam nė kokiame daikte P. Prýšinos [ligonis], nejo gulti Šv. Tu, kaip dvasios tėvas, palaikyk jos širdies stiprumą, tesipriešina Skirgailos užgaidoms V.Krėv. Ji nebemanė daugiau pri̇́ešintis savo likimui NdŽ. Logiškai galima pri̇́ešintis, bet sykiu neprieštarauti FT. Šiuo kartu gaspadorius jam nebesipriešino BsPII289. Aš, nė biskio nesipriešinęs, paėmiau pjūklą ir virvę ir genu sau BsPIII78.
| Mediena smarkiai priešinasi statiniam lenkimui rš.
2. intr. būti priešingam, priešiškam: Daro sąyrius ir papiktinimus, mokslui tavo priešinančius MKr28.
| refl.: Mano atviras ir drąsus atsisakymas taip labai priešinosi imperatoriaus politikai, jog jis to negalėjo niekad pamiršti J.Balč.
| Mun tas darbas pryšinas (nepatinka) baisiai Šts.
3. refl. stengtis nepasiduoti, kovoti: Lietuvos darbo valstiečiai priešinosi dvarininkų ir buržuazijos jungui (sov.) sp. Šventasis vyre, tik veltui žūsi priešindamasis ir tuo manęs iš prievartos neišgelbėsi V.Krėv. Dar iki kraujo nepriešinotės kariaudami BtPvŽ12,4.
4. tr. grąžinti, varyti atgal: Kas gi tep pri̇́ešina gyvulius! Pns.
5. intr. versti šlykštėtis: Nepri̇́ešyk man, aš negaliu valgyt! Lš.
atsipri̇́ešinti prieštarauti, ginčytis: Jau niekuomet [berniokas] nenusileis, vis atsipri̇́ešins tau Jž. Tai dar gali atsipri̇́ešyt [vaikas]! Lp. Jisai atsipriešino žiūrėdamas į ją šypsodamasis rš. Atsiprýšina, atsibara, neklauso tėvų! Šts.
įpri̇́ešinti tr.; rš pastatyti priešpriešiais.
papri̇́ešinti
1. intr. paprieštarauti, nesutikti, nepaklusti: Aš jam kai kada papri̇́ešinu, tai jis pyksta baisiausiai Lkč. Oo, jei jam kiek papri̇́ešysi, jau neškis (bėk)! Lp. Kas man papri̇́ešys [, kad] neprauda! Ūd.
| Nurodymai esti beveik nepapriešinami (nenuginčijami) rš.
| refl.: Pragaras laukia tavęs, nes drįsti Dievui pasipriešinti! V.Krėv. Taigi vaikas galėtų pasipriešinti tėvui su motina Blv. Pasiprýšinos darbams (nesutiko eiti į darbą) – nebėr karvei ganiavos, pašaro Jdr. Bausk jį (jautį), kad klausyt nenorės ir tau pasipri̇́ešys K.Donel.
2. refl. veikti prieš, kovoti: Pasipriešinti engėjams žmones pastūmėjo vienas šiurpus įvykis rš.
3. tr. Sn sugrąžinti, atsukti atgal (gyvulį): Kumelukas būt pabėgęs, bet jį papri̇́ešino Šn. Papri̇́ešyk, tėvuli, tą kumelaitę Plv. Lėk, Jonuk, papri̇́ešyk ėrukus: ana ei̇́na jau in miežius! Pns. Aš vijau kurapką, jis papriešino, ir sugavom Grš.
supri̇́ešinti
1. intr. užginčyti, paprieštarauti: Jam niekas nesupri̇́ešys, o jei supri̇́ešys!.. Lp. Drūčkos užgieda supri̇́ešindamos: Neprauda, sesule! Kb.
| refl. J: Susipri̇́ešinau ir išėjau Vl. Nusidavė su artimu suspriešyt prš.
2. tr. sugrąžinti į buvusią vietą, atsukti (gyvulį): Eik ana, supri̇́ešyk gyvulius! Pns.
užpri̇́ešinti
1. intr. paprieštarauti, nesutikti: Tėvai užpri̇́ešino vaiko vedybom Dkš.
2. refl. susiginčyti: Jeigu sukalba, neužsipri̇́ešina, reik išpildyti J.