suplóti

Apibrėžtis
plóti, -ja, -jo K
1. tr. M plakant, spaudžiant daryti ploną, ploninti: Kalvis geležį ploja Kp. Plója [geležį], kolei sueižėja Sdk. Paėmiau kūjaitį, pradėjau plóti Lpl. Visos mašinos ūžia, ir kietą plieną kūjai ploja V.Mont.
| Kai valgau, tai su smegenais (dantenomis) plósiu plósiu [maistą] Šmk.
2. intr. tekšnoti ranka: Plóti per pečius Šlč.
3. tr., intr. pliauškinti delnais reiškiant pritarimą, džiaugsmą: Jis delnomis plója iš linksmumo J. Rankomis ploja J.Jabl. Plóti plaštakas J. Rankas plóti Kv. Visi, į rankas plódami, džiaugėsi Sch196. Pliaukšiu rankomis, ploju SD91. Visa milžiniška salė ilgai plojo šių kraštų taikingajai politikai A.Vencl. Visos giminės, katutes plokite A.Baran. Visi meilingai rankomis plokim, giesmes giedokim KN49.
4. tr. K gaminti spaudant, plekšnojant: Bent kelios šeimininkės plója pyragus Antš. Tuoj kulsma, malsma, virtinius plosma BM434.
5. refl. spaustis, glaustis: Aš vis dar nedrįsau trauktis nuo langelio, į kurį plojausi visu užpakaliu, pagatavas trilinkas išmauti į kiemą J.Balt.
6. intr. šnek. kirsti, šerti: Apie mañ' tik muša, muša – jau plõs i man į kaktą Lnkv.
ǁ tr. mesti, sviesti: Išplaukiančias ir atplaukiančias dores bangos su triukšmu plodavo į seklumą J.Dov.
7. intr. šnek. smarkiai eiti: Jei būtų neatvažiavę, tai būčiau kad plójęs, tai plójęs pėsčias! Lnkv.
8. intr. šnek. niekus kalbėti, pliaukšti: An veseilių kad ima visi plót – nei du, nei vienas Vlk.
◊ kai̇̃p į aũsį plótas labai greitai, skubiai: Liepė kinkyti arklius ir išdūmė kaip į ausį plotas į stotį rš.
kalbomi̇̀s plóti apkalbėti: Žmonės kalbom plojo par trejus metelius, kai aš jai nupirkau auksinį žiedelį LTR(Rgv).
liežùvį (liežiùvį) plóti gerintis, pataikauti: Prieš urėdnyką visi liežiuvius ploja Kp. Visaip liežiùvį plója, nori prisikalbyt panelę Krs.
[su] liežuviù (liežiuviù) plóti niekus taukšti, plepėti: Nekenčiu, kai liežiuviù plójat Dbk. Su liežuviù plója Kvr.
žandai̇̃s plóti kalbėti, šnabždėti: Tai kas, kad tu žandai̇̃s plóji (meldiesi), o tavo mislė kažkur Upt.
apiplóti tr.; LL126 apmusti, apdaužyti.
atplóti
1. tr. kiek reikia paploti (delnais): Dar pasidalinę keliomis muzikalinėmis mintimis ir atploję savo dalį dirigentui, jiedu lengvai atsikvėpė rš. Atplójom rankom šokėjams PnmA.
2. refl. atvykti: Ana atsiplójo į kiemą, t. y. atėjo J.
3. refl. tr. susitrenkti: Nesėsk smagiai, atsiplósi tetulę Š.
įplóti intr. Lp šnek. įkirsti, suduoti: Vaikui per pasturgalį įplójau Sn.
išplóti
1. tr. K plakant, spaudžiant padaryti ploną, išploninti: Tešlą išplók, t. y. išpleisk J. Kiekvieną tešlos gabalą išploti, uždėti įdaro ir padaryti apvalainius kukulius rš. Kėžą išplóti KI167. Auksą išploti Kos37. Laumė vėl nudūmė pas mergelę jau dar̃ su išplótu liežuviu Mrc.
ǁ plakant sutrenkti, sužaloti: Atsitrauk, kad piršto neišplóčia Slm. Jei pentelę blogai įbesi į žemę, tai ir išplosi pirštą su plaktuku Pmp.
2. refl. tr. išsiplakti: Imkit, broliai, rykšteles, išsiplokit marteles NS54.
3. intr. praleisti laiką plojant, daug ploti (delnais): Visą vakarą išplójau teatre, net delnai sopa Š.
4. tr. plojant atlikti: Delnais tau išplosiu balandžio griaustinių ritmą rš.
5. tr. plojant išvaryti: Įpykdyti mokiniai išplójo iš klasės savo mokytoją Š.
6. intr. šnek. išeiti: Sūnus išplójo į mokyklą Sml.
nuplóti intr. trumpai papliauškėti delnais: Visi nuplojo su rankoms LTR.
paplóti
1. tr. K plakant, spaudžiant paploninti: Kelis kartus kilsterėjo kūjį, paplojo baltai įkaitusią geležį A.Vencl. Ragana nuėjo pas kalvį ir sako: „Kalvi, kalvi, paplok man liežuvį!“ MPas. [Kape] rasta sidabro žaliavos lazdelė paplotais galais EncIX553. [Žiebtuvėlį] vėžoj rado paplótą Mlt.
2. tr. plojant pagaminti: Motina paplojo kūdikiui plocinį, kad jis nebeverktų Jnšk.
3. intr. patekšnoti ranka: Arkliu[i] per nugarą paplojo Lš. Senis maloniai paplojo jaunuoliui per petį rš.
4. intr. (delnais) papliauškinti: Parodyk dėdei, kaip moki paplóti rankutėm Upt. Išlydint Grynių, net ir dėl akių niekas nepaplojo jam rš. Jis niekados netrokšdavęs minių paplojamas J.Jabl.
◊ liežuviù (liežiuviù) paplóti niekus pataukšti: Neturėdamas, kas daro, paplója liežiuviù Dglš.
liežùvį paplóti pasigerinti, pameilikauti: Moka ana paplót liežùvį Blnk.
parplóti intr. šnek. pareiti: Jau ir tu parplóji? Drsk. Benė su Šidlauskiene iš Skaisgirio parpló[ja] Jnš.
praplóti tr. Ad suploninti: Kalvi, kalvi, praploj, pramuš man liežiuvį Tvr.
priplóti
1. tr. spaudžiant padaryti plokščią, suspausti: Vaikinas užsidėjęs ant galvos priplotą kepurę rš. Namai maži, tarytum juos kas buvo priplojęs rš.
| Sakyč, an tėvą panašus, ale kad nosis priplota Sdk.
2. tr. stipriai priglausti, prišlieti, prispausti: Mat skūra atsiknojus – priplók, greičiau užgis Vb. Tą lentą priplók pri to rąsto, ir būs gerai Lž. Vaikas, priplójęs nosį prie lango, žiūri į varną Skr. Už lango trys berniūkščiai, priploję nosis prie stiklo, nemirksėdami žiūri į kariškius J.Marc.
| Kulkosvaidžių šūviai vis labiau priplodavo juos prie žemės rš.
| refl.: Kūdikis prisiplójo … prie motinos BŽ430. Prisiplojau prie sienos ir klausau, ką jie kalba Srv. Ilgai negalvojęs, jis laimingai atsidūrė anoj pusėj ir prisiplojęs patvoriu nurėpleno tolyn už kūtės, už klojimo V.Myk-Put. Kerpsamanės sudaro prisiplojusias tankias, žalias vejas rš. [Avių] nugaros prisiplóję in pilvą (avys labai liesos, perkarusios) Klt.
| Lūšna prisiplojo prie žemės skurdi, apakus nuo dūmų, nuo vėtros sutriušus B.Sruog.
3. tr. priplakti, prilenkti: Toks lietus prie žemės rugius priplója Pun. Priplójo lietus visus žirnius in žemę – ir virkščių arkliai nebeės Ds.
| refl.: Dobilai visai prisiplóję prie žemės Upt. Linai paskleisti pakiliai stovi, neprisiploję J.
4. tr. mušant partrenkti: Su ta lazda kad jau drošiąs, visus kaip silkes priplosiąs P.Cvir. Tokiu kumščiu sulinkusią moterėlę galima plote priploti prie grindų rš.
| refl.: Kad tėkšiu į sieną, tai prisiplósi! Dkš.
ǁ nudėti, užmušti: Nelįsk, tuoj priplósiu! Ėr.
5. intr. suduoti, sušerti: Priplók su delna par subinę jam kėksančiam J.
6. intr. sumušti rankas suderėjus: Na, baikit derėt – priplókit, ir einam namo Slk. Jei priplójai, tai neik kaip vėžys atapakalias Slk.
◊ liežùvį (liežiùvį) priplóti prisigerinti, pataikaujant įsiteikti: Šitas gal gerai liežiùvį mokėjo priplót Prng.
suplóti
1. tr. padaryti plokščią, suspausti: Suplótos (plokščios) aukso arba sidabro gijos KII3. Kap stvėriau ranka [pelę], suplójau aš ją Sem. Ėjau pirkt tų suplótų kruopų (avižinių dribsnių) Jrb. Kepurė suplota kaip blynas Jnš. Bėgio galvelė yra suplota (susiplojusi) arba visiškai nudilinta (nudilusi) VĮ. Vienkinkis, jau suplotomis lingėmis vežimas tratėjo, girgždėjo J.Marc. Žvaigždžių sistema esanti suploto rutulio pavidalo P.Slavėn. Su varškės įdaru kukuliai dažnai daromi apvalios suplotos formos rš.
| Tave apkulsiu, į paplotėlį suplosiu! rš. Tu ir be dantų plutelę suplosi (dantenomis sumaigysi) V.Krėv.
| prk.: Klierikas Vasaris taip ir pasiliko bestovįs suplotas gėdos ir suniekintas V.Myk-Put.
suplótai adv.: Pomidorai vidutinio didumo, suplotai apvalūs rš.
| refl.: Bandelės išėjo tokios susiplóję – ar nesikėlė? Jnšk. Skrybėlė jam susiplojo kaip sklindis J.Balč.
ǁ plojant sutrenkti, sužaloti: Blogai tam traktorninkuo – pirštą su kūju suplójo Krš. Užsileido medis, krūtinę jam suplójo Vdk.
2. tr. plojant, spaudžiant pagaminti: Suplók blynus arba kepaliukus gražius kepdama ragaišius, t. y. sutapyk J.
^ Iš guolio nesuplosi raguolio LMD(Mrj).
3. refl. suliesėti, sudžiūti, suplonėti: Alkanas gyvolis susiplója J. Ir Vincienė visiškai susiplójus Pc. Marcelė susiergeliavus susiplójo visai Jrb. Toks susiplójusios (pailgos) burnos – į motiną Gs.
4. tr. suglausti, sušlieti: Kad tik kaip nors juodu suplójus į porą Skr.
| refl.:
^ Du plaukuoti susiplojo, vieną pliką pakavojo (akys) LTR(Grk).
5. intr. suduoti, sušerti: Per uodegą botagu suplójo Al. Suplosi delnu bėriui per kaklą K.Bor.
6. tr., intr. R226, N, K supliauškinti delnais: Vaikas, delną su delna suplódamas, krykštauna iš linksmumo J. Ji suplojo delnais, juokėsi ir stengėsi paliesti jo galvą J.Jabl. Būtūt tik ranka suplóję, kad būtūt išgirdę ją nušovus Lp. Privažiavau margą dvarą – šuneliai sulojo, išeina mano motynėlė, rankelėm suplojo Krkn. Uošvužėlė išeidama, baltas rankas suplodama: – Sveiks atjojęs, ženteli, sėski nuo žirgelio JV297. Kaip Juozą įvarė, visi nusidžiaugė, rankas suplojo Žem. Namą pastatyt – tai ne rankom suplót (greit, be vargo nepastatysi) Mrj.
| refl.: Į rankas susiplódamas KI690.
7. tr., intr. sumosuoti, suplakti (sparnais): Karveliai, suploję sparnus, vieni išlėkė į padanges, kiti sulindo į kluonus V.Kudir. Lėkė gulbė per mareles ir sparneliais suplojo LTR(Vrn). Aš sparneliais suplojau – kelkis, mielas artojau LTR(Jz).
8. tr. atlikti, sudaryti: Jos tai greit suplójo tą teismą (greit sulaukė bylos) Gž.
užplóti
1. intr. Vkš užkirsti, užduoti, sušerti: Reikėjo gerai užplóti už tokį darbą Vv. Užpló[ja] vaikuo par subinę supykusi Krš.
2. tr. užmušti: Kad galėčiau, užpločiau kur nutvėręs aš tą išsikėtėlį rš.
3. tr. plojant sumušti: Net pūsles ant delnų užplojo rš.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): paploti,parploti,išploti,nuploti,atploti,įploti,ploti,užploti,apiploti,suploti,praploti,priploti
Aprašymas

„Lietuvių kalbos žodynas“ yra baigtinis XVI–XX a. lietuvių kalbos leksikos šaltinis. Naujais kalbos faktais jis nebepildomas ir neatnaujinamas. 

Žodyną taip pat galite rasti adresu https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/.

Kalba

lietuvių

Publikavimo informacija

Data

2021

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: flattened
prancūzų kalba: blanchi
vokiečių kalba: geklatscht
rusų kalba: хлопать
lenkų kalba: klaskanie
Ekalba.lt prasmių tinklo paslaugos rezultatas ieškant žodio suplóti

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra