pliùrti, pliū̃ra (-sta), -o intr., pliū̃rti šnek.
1. tižti, praskysti: Kelias jau pliū̃ra, tuojau neišvažiuosi Ds. Tiži žemė pliuro čia pat po kojomis rš.
ǁ drėkti, šlapti, bjurti: Pliūra oras ir kelis, kad lyna, sninga baisiai J.
2. viduriuoti: Pliurte supliùręs J.
3. plėstis, tįsti, plerti (apie drabužį, audeklą): Naminės medžiagos drabužiai pliùrsta Kair. A nepliùrs, jei teip megsi? Ms.
4. NdŽ silpnėti, glebti: Pliurte supliurau kaip liurba J.
5. pykti, darytis irzliam: Pamačiau, kad jis jau pliursta, tuoj nustojau erzinti Jnšk.
6. darytis nedoram, negeram: Ano vaikai pliùro pliùro ir išejo į nėkus Šts.
išpliùrti intr. šnek.
1. Š ištišti, praskysti: Išpliùrusi žemė, moteriškė, t. y. išsklidusi J. Eita į armijas (klimpsta), negal nė išbristi: dabar žemė išpliùro Grg.
| Šį kartą mūso duona išpliùrusi (susalus) Akm.
2. išsidrėbti, išdribti: Mūsų mat toki giminė: tuoj ant visas šalis išpliùrsta (nutunka) Upt. Išdribus, išpliurus jin – karvapilvė Šln.
3. išsitampyti, išplerti: Mat kai išpliùro švarkas Kair.
4. Plt būti netvarkingai apsirengusiam, apsipešiojusiam.
išpliùrusiai adv., išpliūrusiai: Išpliūrusiai apsidariusi boba dublunkė vadinas Ggr.
5. J būti apsileidusiam, ištižusiam.
nupliùrti intr. šnek.
1. nuplyšti, nuskurti, nusigyventi: Nušliuręs nupliùręs par gėrimą Rdn.
2. būti blogai nusiteikusiam, nusiminusiam, nuknabti: Ko vaikščioji toks nupliū̃ręs? Žg.
papliùrti intr. šnek.
1. GGA1885,939 praskysti, patižti: Atmirko, papliuro dirvos J.Balt. Keliai taip papliurę, kad arkliai nė tuščio vežimo nebepajėgia patraukti I.Simon. Kojos iki riešų šmukštinėjo į papliurusią šaltą tyrę: sniegas ir vanduo, sniegas ir vanduo J.Balt. Vandeniu papliùręs visas kelias Grž.
| Akys pilkos, papliurusios vandeniu kaip pelkės rš.
ǁ pasidaryti drėgnam, pabjurti: Suvis papliùro oras – pliaupia i pliaupia lietus Jnš.
2. išplerti, apdribti: Pasikeitusi tokia, papliū̃rusi Krš.
3. nuknabti, nuliurbti, sužūti: Višta kažko papliū̃rusi, ar serga – stovi susitraukusi Užv. Užejo lytotos dienos, ir papliū̃ro bemaž visi vištalukai Vvr. Pliumpsina paskui savo žąsis, įtraukęs galvą į pečius, kaip papliūręs viščiukas rš. Jis turbūt serga – toks papliū̃ręs Kv. Vakar gėrė gėrė, o šiandie vaikščio[ja] papliū̃ręs Kv.
supliùrti intr. šnek.
1. praskysti, ištižti: Tokia žemė bloga, supliùrus, kur slėni Pl.
ǁ pasidaryti drėgnam, subjurti: Supliū̃ro oras, t. y. lietus lyna J. Bobų vasara, bet supliū̃rusi, vis palyno[ja] Ggr.
2. išgverti, išklerti: Girnos supliùrę, nemala Gs.
3. sutrikti, sukliurti: Supliursta, kad išsigera, muno vyralis (netenka išmonės, proto) Šts. Supliuro visai viduriai, nežinau, kas bebūs Brs.
4. sudribti, susmukti: Audimas staklėse supliùręs Krkl.
5. pasidaryti piktam, susiraukusiam, irzliam: Ar tu vis toks supliuręs, ar tik šiandien? Jnšk.