Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
supjáuti
Apibrėžtis
pjáuti, -na (-ja), pjóvė
1. tr., intr. SD331, H, R314, K peiliu ar pjūklu rėžti, atskirti, dalyti į dalis: Su peiliu pjáuk, žirklės neims [kartono] Vb. Kaip pjovė žuvį, ir išlėkė koks blizgantys daiktas LTR(Ds). Ėjome į paežerę vytelių pjauti rš. Pjáuna ant nūmonės kaip Stirbys lentas Lkv. Pjauti galima rankiniu pjūkleliu rš. Ant ožio pasidėjęs, malkas pjáuna Ktč. Nepjáukit [medžio] iki galo – pasižiūrėkit, į katrą pusę virs Erž. Iš vienos tako pusės ir iš kitos – ilgos krūvos rąstų, pjautais ir dar nepjautais šonais J.Balt. Piela pailginio medžio pjaunama Zr. Ronus pjauti J. Pjautų medžių klėtis Kp. Vieni jam plaukus kerpa, kiti nagus pjauja BsMtI48. Pjauna kaip par vandenį (labai lengvai) Šv. Sopulį pjóvė (operavo) Ck. Aple pendicitą šneka – pjáusią Krš. Iš krūtinės pjóvė mėsas ir čia (prie kojos) dėjo Rm. Radau peilį pjautą (su kuriuo pjovė lašinius) ir padėtą Ėr. Noragas pjauna velėną Gdr.
^ Nors nagus pjáuk, neduoda, ir tiek Dkš. Alsuo[ja] kaip roną pjaudamas LMD. Į kurį pirštą pjausi, tą skaudės prž. Nebūk abiem pusėm pjaunamas LTR(Plt). Devynius kartus atmieruok, dešimtą pjáuk Rod. Kur pjáuni – ten kaulas (vis prasta) Grv. Važiuoju važiuoju – kelio nėr, pjaunu pjaunu – kraujo nėr (laivas) LTR(Brž).
| refl.: Šitas balkos galas pjaũsis (bus pjaunamas) Dkšt.
ǁ tr. pjūklu atidalijant leisti nuo kelmo (medį): Pjáudavo [medžius], ka niekas nematė Grz.
ǁ tr. rėžiant gaminti, daryti: Esanti jų ir lentų pjaunamoji mašina J.Jabl. Lentas pjauti N. Anys pjóvė šitas lentas Pb.
| Pjáuna akselį del arklių Pb.
ǁ tr. prk. judant per ką kirsti paviršių, plotą: Krūtine laivas pjovė bangas – kaip uolas E.Miež. Pjovė žydrą padangę lėktuvas A.Vencl.
ǁ tr. prk. perkirsti, dalyti: Baltas saulės spindulys pjovė perpjauto laivo pusę perpus rš. Priemenė siaura ir ilga, pjauna skersai visą namą J.Balt.
ǁ tr. raižyti, tašyti: Akmenis pjauti ir įsodinti BB2Moz31,5.
ǁ intr. būti aštriam, tinkamam vartoti (apie peilį, pjūklą): Nupirkom naują peilį, bet nieko nepjáuna Ėr.
ǁ refl. rėžiant lenktyniauti: Su anuo neisi pjáuties Vvr.
2. tr. H, R249 kirsti (javus ar šieną) dalgiu, pjautuvu, mašina: Miežius rankom pjóvėm Kls. Kur kiemas, kur ateidėm pjáut Grv. Pjáut nėra ko (maža žolės) Pb. Visą dieną pjauni, nėr kas nešiot [vakare] Mrc. Dalgę reikia supustyt, kad ana geriau pjaũtum žolę Pb. Iš anos pievos pjáudavo dvi žoles Rm. Ateik rugių pjautų J.Jabl(Kp). Rugius gal pjauti po kaklu, į kuprą, į šoną Rugius pjáulavom, pėdus rišlavom Kpč. Būdavo, rugius pjáunam, keturines [giesmes] giedam Švd. Besiveizant atejo [rugių] pjaunamasis laikas LTR(Plng). Žmonių šienpjūvėliai pjáuja, švytuoja JD617. Pjaun žalį šienelį, žalias raskileles, pjaun ir muno dobilelį su žaliu šieneliu D2. Mum šienelį bepjovinti, ataūžia smarkus lietus NS66(Ppl). Rugius bepjaujant, išgirdom būgnužius KlvD128. Rugius pjaudamõs vasarai (vasarą) reikia vėsutę padaryt Zt. Da in kelių (atsiklaupę) pjáudavom mažas avižas Dglš. Miežiai išbalę, pjáutinys jau J. Jau pjaunamas buvo vasarojus Jnšk. Jau rugiai pjautini̇̀ Vdk. Jei avietės išsirpusios, tai rugiai pjaunami LTR. Jau avižos pjáutinos, miežiai dar pjautinesni̇̀ Krž. Kap kurios bobos ir žirnius pjáuna pjautuvais Pls. Pjaunamų̃jų linų galūnėse daugiau yr sėmenų Šts. Pjauju pievą SD108. Ar šita pieva pjaunama? J.Jabl. Su taviškiu vieną lauką pjóvėm Lkm. Tie pakraščiai liko nepjáuta Ėr. Ir penki dabar yra metai, kaip nei arta, nei daguota (paraštėje pjauta) BB1Moz45,6.
| prk.: Kas sėja su verksmu, pjaus su džiaugsmu DP484. Nepailskim niekad gerai darydami, nes savo metą pjáusim gausiai DP492.
^ Eina, kai rugius pjóvęs (pavargęs) Pb. Kiek sėsi, tiek pjausi S.Dauk. Ką pasėsi, tą ir pjáusi Ds. Nesėjęs nepjausi VP33. Kas pirmas pjáus, to avis nebliaus Krž. Lyjant pjauk, giedroj grėbk LTR(Ut). Pjauti sunku, valgyti lengva Grž. Ardami arti, pjaudami pjauti mokomės KrvP(Erž).
pjautinai̇̃ adv.: Kaip tą vos tepražydusį dobilėlį nupjovė su dalgiu, ir gana. Pjautinai nupjovė rš.
| refl. tr., intr.: Plušėjo, pjóvės pati pievas Grd. Aštuonias dienas rugeliai pjáunas BM144. Rugiai tuoj pjaũsis Ėr. Ka eisi par lauką, neišskirsi, a rugiai, ar atuodogiai, tik vėliau pjáunas (pjaunami) Vdk. Nons drėgnos tos avižėlės, ale pjaunasi (galima pjauti) Jnšk.
3. tr. veržti, įsirėžti (ppr. apie virvę, drabužį): Rankas ir kojas pjovė virvės rš. Pjauna pečius, tokia plona virvė rš. Autai stori pjáuna kojas Lz. Suknutė par pečius siaura, pažastis pjáuja Skr. Aš užsikabinau [maišą], teip pjáuna pažastis Slm.
| refl.: Plonas pantis, arkliui į kojas pjaunas Lš. Ratai pjáunas žemėn Lp.
4. tr. peiliu žudyti: Teip rėkė, teip šaukė, lyg būtum buvęs pjáunamas Slnt. Kitą rytą Benius išėjo į gimnaziją, lyg pjauti vedamas J.Avyž. Kas tave pjáuna (ko rėki kaip pjaunamas)?! Slnt.
| refl.: Kas to jauno vyro do mintis buvo, kad pjóvėsi Skr. Pjáunas tarp savęs – kiek svieto išsipjaus! Krš. Aštuonias valandas pjovės, ne kovės S.Dauk.
ǁ peiliu žudyti mėsai, skersti: Ryto[j] senę avį pjaũs Pc. Pjaujama avis R. Pjautina avis H, N. Menu, baronėlį kap pjóvė Grv. Pjáusim, pjáusim baroniuką Dbg. Nepjáukiam kraliko – kurgi kailį dėsme! Mžš. Močiutė pjóvė pilką antelę JD277. Paršų pjautąją dieną buvo ir kalėdninkai Šts. Arklys par torą kaip pjaunamasis iššoko Šts.
^ Ožkelė tyli nepjaunama PPr272. Nepenėjęs gyvolio, nepjausi, o papjovęs taukų negausi VP33. Devyni vyrai gaidį pjovė LMD.
ǁ prk. marinti, galabyti: Taigi tuose marų metuose ne viena liga žmones pjovus LTsIV691.
5. tr. užpuolus kandžiojant žudyti, draskyti (apie plėšriuosius gyvūnus): Neėda katinas tų kurmių, o pjáuna vis tiek Trk. Strielčius nėjo vilko šaut, vilkas nėjo ožkos pjaut LB131. Lapė vištas pjáuna Vkš. Žąsis kai pjáuna lapė, tai eilioj sukrauna Ob. Gera katė vis žiurkes pjáuna Dkš. Tikrai, seni žmonės kalbėdavo, kad vilko pjautinas gyvulys kažkokį ženklą turi V.Krėv.
^ Kur vilkai vaikus veda, ten nieko nepjauna LTR(Klvr). Niekumet artimoji lapė žąsų nepjáuna Plt. Kur anie (šeškai) laikos, ten nepjáuna Brs. Gi žiūriu žiūriu – devyni vilkai vieną bitę bepjauną! J.Jabl.
6. tr. pulti kandžiojant (ppr. apie šunis): Šuo pjáuna kiaulę narsiai J. Kur aš eisu – šunys pjáuna KlvrŽ. Šuniukas mane pjóvė, o dabar nepjáuna Rs. Tas šuva savo [žmogaus] nepjáuna Rm. Šuva nepjáuja mane Lkč. Ka pjáuna, ka pjáuna tas Rudis tą žmogų! Trk.
^ Paskutinį šunys pjauja B. Gera šunims senas pjauti, kai akmenio nesuranda KrvP(Ds). Mesk šunį in kiaulės, kad nepjáuna! Krok. Šuva kalės nepjauna LTR(Srj). Nei vilkas vilko, nei meška meškos nepjauja DP529.
pjautinai̇̃ adv.: Pjautinai pjauna kits kitą J.
ǁ gilti: Kuisiai, bimbalai pjáun J. Uodai labai pjáuna gyvulius miške Ėr. Jei vasarą vabalai gyvulius pjauna, bus lietaus Škn. Tegul mes vargstame, tegul mus utėlės pjauja V.Kudir. Pjáuna kaip pasiutusios tos musys Pp.
| refl.: Bitys tos pjáunas pasiutusiai Erž.
7. refl. R201 rietis, kandžiotis: Šuva … puolė ant gyvatės ir pradėjo su ja pjáutis BM150. Atbėgę vilkai prie trobelės ėmė su šunimis pjautis LTR(Rk). Jau paaugs anys (šernai), vienas su kitu pjáunas Pb. Vieno kiemo šunys nesipjauna Vdk. Kad savo šunys pjaujas, nesikišk nei vienas B. Dviem šunim besipjaunant, katinas mėsą pagrobė KrvP(Mrc). Du kiškiu pjaujas, o baltas kraujas bėg (du girnų akmenys ir miltai) B.
8. tr. raižyti, varstyti, diegti: Man pilvą didei skaust, pjáuja, mane gumbas pjáuja KI566. Ji vis skundžiasi, kad ją gumbas pjáuna Alv. Nuo uogų man ėmė vidurius pjauti Pn. Rėmuo pjauna Šts. Rėmuo pjauja mane N. Pjáuna mane gyvą liga Dglš. Beeitant pradėjo širdį pjáuti Vn. Skauda strėnas, kap peiliu pjáuna Mrj.
9. tr. varginti, kankinti: Tie kalnai (važinėjimas kalnais) tai pjáuja arklius Gs. Pjáuna arklius toks kelias Ėr. Kosulys pjáuna Ps, Mrj. Pjáuja miegas (labai norisi miego) Grš. Mane vakar miegas pjóvė Mrj. Einu gult, miegas pjautè pjáuna Mrj. Mane šiandie silpnumas pjáuna Dkš. Jau mane pjáuja žiovulys (pradėjau labai dažnai žiovauti) Gs. Kur dėsis paukšteliai, šalčio pjaunami, – lenda kur beįmanydami! Jnš. Visą naktį baisūs sapnai pjóvė Užp. Pačią, vaikus darbais pjauni J.Paukš. Visokie rūpesčiai pjáuna žmogų Ėr. Pjauna skola kaip dalgis Rz.
^ Tas kūlimas žmonis pjáuna be peilio Užv. Taip sakydamas, mane be peilio pjáuni Mrj.
ǁ gadinti, kenksmingai veikti: Nepjáuk tamsta širdies su tais vaistais Lnkv. Naminė taboka pjautė pjáuna sveikatą Ukm.
ǁ kenkti, ėsti: Pjóvė ją, skundė – tai žmogus! Jrb.
10. tr. neduoti ramybės, barti, priekaištauti, erzinti, pajuokti: Pjáuna aną [vyras], kam brangiai mokėjo Krš. Nesiliauja Laužada pjovęs manęs dėl to arimo rš. Pamatys kas su vaikiais, pjáus kaip kipšai, neduos ramybės Krš. Paskum tėvas pjóvė muni visus metus kaip koks pjūklas Vdk. Jis jąją pjáuna kaip medžio pjūklu J. Dėl tos panos tu mane pjáuni ir pjáuni Lkš.
11. refl. bartis, ginčytis, nesutarti: Dievaž, nesinorėtų pjautis su Petruliais, visgi jie, uogele, mano šiokia tokia giminė V.Krėv. Pjóvės pjóvės abudu, ale aš nebesikišiau Kp. Kas čia dabar mylisi – visi pjaunasi Ėr. Skieskitės su tėvais – kam pjáuties! Grdm. Ko ten reik pjáuties kiaurai – negaliat būti geruojuo! Trk. Pykstas su ta dukteria ant vietos, pjáunas, lovo[je] gulėdama Trk. Susidėjo dančius, ka galėtų su marčia pjáutis (juok.) Krs.
| prk.: Jo galvoje pjovėsi, ūžė šimtai viena už kitą piktesnių minčių J.Avyž.
^ Pjaunas kaip katė su šuniu LTR(Pšl). Pjaunas kaip katės maiše Šmk.
12. refl. prk. nesiderinti, nesutarti: Šitos spalvos nesipjáuja Kt. Gražūs balsai, nesipjáuja Kt.
13. intr. Kv smogti, mušti: Ka pjóvė ans mun į murzą, net akys pažaliavo! Mžk. Nu, ka pjáusu par dugną bobai, tei žinos pliotkus nešioti! Krš.
14. tr. LTI513 smarkiai groti: Muzikantai pjaun kazoką, mūsų mergos gražiai šoka (d.) Alv.
15. intr. Up greitai važiuoti: Pjáuna su dviračiu, kad nė velnias nesugins Bt. Kur tu pjáuni tokiu bjauriu keliu su dviračiu?! Dr.
ǁ refl. smarkiai sklisti, veržtis: Griūvančių medžių trenksmas ir jų sukelto vėjo ūžesys pjovėsi biržėmis ir skynimais rš.
◊ ei̇̃ti (nuei̇̃ti) šuni̇̀ms šė́ko pjáuti LTIII461(Tvr) niekais virsti: Gyvenimą paskandino skolose ir pats nuėjo šunims šėko pjauti Žem.
óžius pjáuti Skr vemti: Negalėjau žiūrėti, kaip jis pjovė ožius rš.
apipjáuti
1. tr., intr. peiliu, pjūklu aplink įpjauti, aprėžti: Aplink ką pjauti, appjáuti KII255. Apipjovė aplink pirštą Ps. Kamblį appjáunam, kad nebūt storas [kopūsto] lapas Rud. Per pusantros aršinos nuo žemės apipjauna medžią taip, kad galėtų atlupti keturius plačius diržus rš.
ǁ pjūklu iš visų pusių nupjauti (papentį): Visur priversta apipjautų ir neapipjautų medžių, pabėgių, lentų A.Vien.
2. tr. SD203 pjaunant pamažinti, patrumpinti, dalį nupjauti: Paukščiui sparnus appjáuti KI216. Ana apskus galvą savo ir apipjaus nagus savo Ch5Moz21,12.
3. tr. pjaunant atskirti: Appjáuna mėsą, visą, kokia yra an lašinių, visą minkštimą Lz.
4. tr. pjaunant apibarstyti: Visą lovį pjaulais apipjovei Vb.
| refl. tr.: Apsipjóviau kepurę pjuvenom Ėr.
5. tr. Pc nupjauti dalgiu didumą (javų ar šieno): Rugiai jau buvo apipjáuti, o kviečių tę nesėja Ss. Apipjóvę vasarojų, važiuosma vilnų karšt Sdk. Kad nors bent kiek pievas apipjaut, tai pradėtumėm rugius Ds.
| refl. tr., intr.: Vaikas verks, kol mes nedaugį apsipjáusim Arm. Jau šiap tep apsipjoviau rugius, dar̃ galėsiu nor kiek sliptert Nč.
ǁ refl. baigti pjauti: Šįmet apsipjóvėm jau Prn.
ǁ nupjauti dalgiu aplinkui: Apipjauk aplink kelmą Kp. Lauko kampai apipjaunami dalgiais J.Krišč.
6. tr. įveikti, pralenkti pjaunant javus ar žolę: Vis tiek tu manęs neapipjausi Kp. Aš apipjáudavau savo žmoną Dgč.
7. tr. Plv, Klp aprieti: Mūs karves apipjóvė čia toks pasiutęs šuva Alk. Tas šuniukas apipjovė tam gaspadoriui visus gyvulius BsPIV283.
8. tr. įveikti kandžiojant, puolant: Žilukė deglukę appjóvė Lp.
9. refl. apsibarti, susivaidyti: Aš dėl jo apsipjóviau su gerais žmonėmis Kp. Apsipjóvęs su visais kap šuo Nč.
atpjáuti
1. tr. SD216, K peiliu, pjūklu, žirklėmis atskirti dalį: Atpjóviau galą rąsto J. Lašinių du kilogramu atpjóvė Erž. Valgyk, atpjaũs duonos Nmč. Atpjóviau duonos plutą Grv. Nešk drobę atpjóvęs nuog galvos ik kelių Kls. Milo kąsnys tokis atpjáuta Btrm.
^ Atpjauto daikto nebeprilipdysi Ds.
| refl. tr.: Šitų lašinių turėsiu ir aš kiek atsipjauti J.Jabl. Peilis be kriaunų – atsipjausiu lašinių LTR(Švnč). Užsiugdei, pasipjovei [paršą] – atsipjáusi Klt.
ǁ atidalyti, atskirti, atrėžti: Ta muno pasoginė žemė: tėvas kerčią atpjóvė Rdn. Tęnai buvo granica atpjautà (išvesta) Nmč.
2. tr. nupjauti: Ana ažumigo, anos ėmė ir atpjóvė galvą jai Dv. Aš atpjóviau virvelaitę, kad tas šunaitis pabėgt Rdš. Da atpjaũs sau pirštą [su pjautuvu pjaudama rugius] Rod. Jam koją atpjóvė JnšM. Atpjáutas arklys (nupjauti pančiai) – pavogė Grz.
| prk.: Išejo šienaut pievų, tai karvėm atpjóvė pieną (mažiau žolės, todėl ir pieno sumažėjo) Arm.
| refl. tr., intr.: Boba trupino batvinius ir atsipjovė nykštį LTsIII354. Per apipjaustymą atsipjauja atliekantyji šalis kūno DP54.
3. tr. išpjauti dalgiu, nušienauti, kad nekliudytų: Pievas atpjovė, gal vėžauti Šts. Prieš rugiapjūtę pievų [parugėje] neatpjóvė Ds. Tu kelelį par pievą atpjáuk Srv.
| refl. tr.: Reik atsipjáuti kelią – reiks važiuoti Pc.
4. tr. nupjauti dalgiu tam tikrą plotą (javų ar šieno): Lig sniedonei jau atpjovėm rugių gerą barą Ukm.
5. intr. atsilyginti darbu per javų pjovimą: Dėkui, tėveli, až dovaneles: kad gerai būsiu, – tanciais atšoksiu, kad blogai būsiu, – rugiais atpjausiu Švnč.
atsipjautinai̇̃ Kaimynai pas vienas kitą eina rugių pjauti atsipjautinai̇̃ Krtn. Atsipjautinai̇̃ talkinėtis Brs.
6. tr. Skd, Up, Pc, Užp atšipinti, atbukinti: Peilį atpjóviau į kaulą Skdv. Pjaustyk čia visokius velnius – atpjáusi peilį! Trk. Pjūklą atpjóvėm į ąžuolą Skdv. Palik antežius – dalgę atpjáusi Sdk.
| refl. Slnt, Kv: Dalgis jau atsipjóvė – reikės iškalti Skdv. Atsipjáuna dantaičiai, negal beįkąsti Nt.
7. tr. Lš nuvaryti stumiant, kandžiojant: Atpjóvė paršiuką kiaulė nuog lovio Lp.
8. refl. pjaunantis, pešantis ateiti: Šunes atsipjóvė iki stubai Gs.
◊ rugiai̇̃s (kviečiai̇̃s) atpjáuti po smer̃čio Grk, Grg niekada neatsilyginti, negrąžinti skolos: Aš tau po smerčio kviečiais atpjausu LMD(KlvrŽ).
×dapjáuti (hibr.) tr. peiliu pribaigti: Dapjóvė karvę ir pardavė Kb. Musinom dapjáut teluką Rud.
įpjáuti
1. tr., intr. SD439, R115, K peiliu įrėžti: Inpjáuk kiek pagalį, ir nulauši Ds. Tarnas … inpjovė savo rankos pirštan ir savo krauju patepė BsPII302. Neįpjáuk man rankos Š. Inpjáuta buvo, al[e] išgijo, tik rantas liko Šlčn. Rumbas, anpjáuta buvo Pb.
| prk.: Veidas siauras, ilgas, nusmailusiu smakru. Ir akys siauros, įpjautos įstrižai J.Balt.
^ Širdis gela kaip įpjautà Šts. Septyni vaikiukai: pradės eiti į karūmenę, žanyties, būs širdis kaip įpjautà [motinai] Rdn.
| refl. tr., intr.: Kad darbininkai pas ją dirba, tai tik bijok, kad ji į pirštą neįsipjautų duoną beriekdama (tokia šykšti) I.Simon. Neinsipjaũ piršto! Dsn. Vaikai … peiliu ne vieną kartą impjaujas DP222.
ǁ intr. galėti, pajėgti pjauti: Eisiu savo medkotį pasimt, su tum neįpjáunu Erž.
ǁ tr. SD161 įręsti, įrėžti (ženklą): Su peiliu įpjáuk ženklą J. Raštas … įpjautas ant toblyčių Ch2Moz32,16.
2. tr. dalgiu kiek nupjauti (javų ar šieno): Pasdairau – po berželiu sėd[i], nė vieno pėdo neinpjóv[ė] Lz. O da neįpjóviau pusę pradalgėlės, tai aš radau didį radinėlį JD47. Y[ra] jau rugių įpjautų, o dar kame šventa Ona Šts.
3. intr. pajėgti smarkiai pjauti dalgiu: Atrodo ne kažin kas per vyras, bet jis įpjauja Žvr.
4. refl. pjaunant javus ar šieną, įeiti, įžengti: Įsipjóvėm į sodną ir ilsamos pjovėjai sugulę Dr.
5. refl. tr., intr. pjaunant javus ar šieną įsismaginti, įsinašinti: Įsipjóvę vyrai (šieną), nė pusryčio nebenori eiti Š.
6. refl. veržiant įsirėžti, įsispausti: Pančiai arkliui į gyvą kaulą įsipjóvę Alk. Diržai giliai įsipjovė į švelnias mergaitės rankas ir kojas rš. Vėzas iš impato kap ansipjovė akmeninian kalnan, tai kalnas aždrebėjo AruP86(Lz).
7. tr. įvarginti, iškankinti: Aš karo lig čia (ligi kaklo) įpjáuta Vn. Tos dalys (pasogos) įpjóvė visus Vn. Įpjáuna tas tolumas nu kelių, ale kur nupulsi, kas lauk[ia]… Pp.
8. refl. įkyrėti, įgristi: Įsipjóvė tas karas lig kaulo Pj. Meisteriui galutinai įsipjauja tuščia šneka P.Cvir. Įsipjóvė su toms skundoms lig kaklo Jdr.
9. refl. įsipykti, įsivaidyti: Jie taip įsipjóvė, kad negali vienas kito matyt Plv.
10. intr. uždėti, priteisti (baudą): Atsekė rasoms, suėmė – teismas metus ir įpjovė už miško vogimą Ggr.
išpjáuti
1. tr. K pjaunant pašalinti: Patepė išpjautą vietą gydomu vandeniu, ir žaizda užgijo J.Jabl. Kap tu jo (plauko) neišpjáusi, tai anas numirs (ps.) Grv. Žuvies žiaunos išpjaunamos rš. Iš žyvato motinos išpjautas B.
^ Šogeris buvai, šogeris būsi – daba nė su peiliu nebišpjáus Trk. Ne su peiliu anam neišpjáusi, ką žino Šv. Stovi jautis išpjautais šonais, pro nugarą dūmai rūksta (namas) Pnd.
| refl. tr.: Ėmė išsipjovė iš visų smakų galvų liežuvius, susidėjo in krepšį BsPIV277.
| Ji būt vaikų turėjus, ale išsipjóvė juos Skr.
ǁ N iškastruoti: Reikės netrukus jau ir paršelius išpjáuti Up.
2. tr. Grš kurį laiką pjauti pjūklu: Pusę vasarelės išpjóviau malkas Vn.
3. tr. peiliu ar pjūklu nupjauti: Išpjovė medį ir įmetė jį ten Ch2Kar6,6. Aš išpjausiu šmaikščią rykštę Pb. Išpjáuta dabar miškai, nėra grybų, uogų Pst.
| refl. tr.: Paėmė išsipjovė gerą aliksninę lazdą BM209. Juk ją (lazdą) gali iš kiekvieno krūmo išsipjauti J.Balč. Išsipjóvę linkių, rytoj eisime jau prie rugių Š.
4. tr. pjaunant pjūklu išilgai rąsto pagaminti (lentas): Ei pakirs pakirs žalią skrobluželį, išpjaus baltas lenteles RD149.
ǁ sunaudoti lentoms, lentų gaminimui: Išpjáusma rąstą į lentas Grd.
5. tr. pjūklu pjaunant uždirbti: Roną (rąstą) pjaunant galėjo išpjáuti rublį par dieną Šts.
6. tr. SD410,419 pjaustant, pjaustinėjant padaryti: Stiklus vakar išpjóvė, šiandien deda langus Krš. Padavė jam taurę, išpjautą iš vieno smaragdo J.Balč. Aštriu peiliu ar specialia formele išpjauti tešlainius sp.
7. tr. peiliu ar pjūklu padaryti (skylę, griovelį): Atkalčių viduryje išpjauta širdis (širdies formos skylė) I.Simon.
| refl. tr.: Langą jaujo[je] buvo išsipjovę Krs.
ǁ Jrb stipriai spaudžiant įrėžti, išgremžti: Lytus, sunki vežimai išpjovė provėžas giliausias keliūse Šts.
8. tr. nupjauti dalgiu (javus ar šieną), nušienauti: Vincukas pievą išpjóvė i šieną suvežė Krš. Išpjaũs visas balas Strn. Visas šienelis išpjáutas, lyna Krš. Pieva išpjauta, šienas į kupečius sudėtas BM227. Jau pieva išpjautà ir išvežta Krš. Su skrudėlytėm išpjáuna pievą [taupus ūkininkas] Imb. Išpjoviau pievelę dobiluotą NS139. Du barus išpjovė LTR. Aure liūnai visi išpjauti̇̀, šiandien veža šieną Rm. Per dieną pjovė, nieką neišpjovė, šviesų dalgį sulaužė N253.
| refl. tr.: Duoda tą daubikę mun išsipjáuties Pvn. Iš tos ganyvos reikia išsipjáut šienas Ob.
9. tr., intr. pajėgti pjauti dalgiu: Negali išpjáut – toki [geri] dobilai Plk. Žolė neišpjaunamà Brt.
10. tr. dalgiu ar plautuvu pjaunant įstengti padaryti tam tikrą kiekį: An dienos boba išpjáuna kapų tris, ir dvi, ir pusketvirtos Lz.
11. tr., intr. kurį laiką pjauti dalgiu (javus ar šieną): Išpjovęs [šieną] lig pusryčių, parėjo valgyti LTsIV225.
12. tr. pjaunant šieną rasti, užtikti: O ir išpjóvė mano žiedužėlį trečioje pradalgužėlė[je] JD994.
13. tr. pjaunant sudildyti: Išpjáutu dalgiu sunku pjauti Šts.
14. refl. išsiveržti į viršų, iššokti: Kap paorėj[o] per pavasarį, tai visos gyslos išsipjovė Arm.
15. tr. išžudyti peiliu ar šiaip kuo aštriu: Visi jie buvo galvažudžių išpjauti S.Dauk. [Žemaičiai] metūse 1409 viena nakčia pagal vokyčius išpjovė ir jų jungą vienkart su katalikų tikėjimu apent atmetė M.Valanč.
| Išpjáuna su pulemiotu kaip avinus [per karą] Grz.
| refl.: Ar tik neišsipjovė? P.Cvir.
ǁ išskersti mėsai: Pašarų nėr – išpjáuna gyvulius Rm. Viską kai šluota šlavė: iššaudė aveles, išpjóvė kiaules Bgs. Papjūvas, papjovykščius išpjáuk J.
ǁ prk. išnaikinti, išmarinti: Metūse 1798 įsisukusios rauplės išpjovė jo visus vaikus M.Valanč. Daug žmonių išpjovė marai A1884,265. Kiek daug ne laike žmonių karštinė išpjáuna! Užp. Jų vaikus vargas ir bėdos išpjaus! Tat.
16. tr. užpuolus kandžiojant išžudyti (ppr. apie plėšriuosius gyvūnus): Žiemą vilkai šunis išpjóvė Všv. Vilkučiams avis išpjovus, avinai skundžias senam vilkui J.Jabl. Žiūro, ka vilko išpjáuta visos avys Brb.
ǁ geliant išnaikinti: Svetimos bitės mūsų aulius išpjauna S.Dauk.
| refl.: Jei ant to avilio įsispiesdavo, kur stipresnės, išsipjáudavo [bitės] Grz.
17. tr. Ad, Krtn, Jnšk išėsti, išrieti, išvaryti: Išpjóvė, turėjo išeiti Vn. Su ta Zose susipyko, ir išpjóvė iš numų Pln. Šogeris buvai ir būsi: jau munęs niekur neišpjáusi! Trk. Priešininkai geidavo prazidentą iš urėdo išpjauti LC1882,23.
paišpjáuti tr. išrėžti: Iš skūros paišpjóviau diržus Lz.
nupjáuti
1. tr. SD385, K peiliu ar kuo kitu aštriu nurėžti, nuręsti: Teko vargšui pirštas nupjauti rš. Liežuvį nupjovė S.Stan. Būtų nupjovę gelsvas kaseles KlvD7. Negalėjo … su šoble tą ragą nupjáut Sch118. Nupjáuk nagus J. Iš nakties varpas nupjovė rugiams Šts. Viršūnė [pušies] nupjauta Rud. Nupjáuk vytelę kiaulei pavaryti Als.
^ Nupjauk man galvą, išimk širdį, duok kalbėt (žąsies plunksna drožiama rašyti) B.
| refl. tr., intr.: [Medžioklis] nuspjovęs savo sidabrinę sagą LTR(Ds). Nusipjauju lazdą N.
^ Bet kaip jau numirė, tada šitie daiktai kaip pjaute nupjaujasi BPII408.
ǁ pjūklu pjaunant, nuleisti nuo kelmo (medį): Gražiai auga jauni ąžuolai, slapčiai nupjaujami prš.
2. tr. pjūklu pjaunant padaryti, pagaminti (lentas): Gerai anam nupjóvė lentas Pvn.
3. tr. dalgiu nukirsti (javus ar šieną): Dvidešim pūdų nupjaũs rugių Nmč. Žmonės rugius nupjovė – teliukus rugienon veda, riša Tvr. Ar tau rugiai, ar šienas, vis, būdavo, su rankom nupjáut Ob. Mūsų rugiai jau nupjauti̇̀ Pš. Rugius talka nupjoviau A.Baran. Pievą nupjauju, nušienauju R8. Visus nupjáutus dobilus sulijo Srd. Kaip mes pareisim …, šienus nupjáusim JD955. Ar biesas nupjaus tokius laukus! Žem. Miežius pjovė vieni dvariškiai, bet nupjautoje dirvoje pluokštai kėksojo nenupjautų varpų Žem. Nupjóviau pievelę su dobilėliu, parvedžiau mergelę su vainikėliu JD361. Dalgelę suleisiu, žolelę nupjausiu LTR(Lp). Rudenį skubėk pjūties laike nupjauti pjaunamąjį i sukrauti kraunamąjį Šts.
^ Be laiko nupjausi – gardžios duonos neragausi KrvP(Mrc). Priežodis sako: „Su saulele rugius nupjovus, bus duonelė balta“ rš. Nėr ko dejuot pjovėjų – rugiai rugius nupjaus (už rugius galima pasisamdyti) Vlk. Nesidžiauk nupjovęs, pasidžiauk kluonan suvežęs TŽV600.
nupjautinai̇̃ adv.: Geriau rugius rišti yr nupjautinai̇̃ pjaunant Lk. Kad pjauna rugius kaip šieną, sako: pjauna nupjautinai̇̃ Lk.
| refl. tr., intr.: Kaip rugius nupjáunas, mėnesį praleida i kula Brs. Iš bėdos nusipjáutumėme bobos rugius Pc. Kai su pjautuvais pjauni, tai gerai nusipjáuna Antr. Kai rugiai nusipjaũs, tada apmažės darbų Mžš. Rugiai nusipjóvė į gerą laiką LKKIX161. Ans sako: Nusipjaukiat, pūrai, – ir nusipjovė (ps.) S.Dauk.
4. tr. peiliu nužudyti: Aš nieko nesu papjovęs, ne vištą, ne veršį, o kiaulę taip nupjáunu, ka nu: ana užduoda tokią zlastį – žviega, bliauna, čypa Vgr.
ǁ Štk prk. numarinti: Pjūtis nupjovė žmogų Ggr. Pjūtis arklį nupjovė Šts. Aš suvalgiau uogų, ir kad ėmė vidurius pjauti, aš tariau, kad nupjáus Rt.
5. tr. Krš, Užv, Kdn, Grš kandžiojant nugalėti, nuvaryti: Tas paršiukas nupjauna muno kiaulelę, apėda aną Klk. Anas paršiukas nupjáu[ja] šitą i storas toks kai reketys Jrb. Mažąjį paršioką ir kiaulė nupjáuna Trgn. Jei nori, kad bitės nuo kitų bičių atimtų medų ir jas nupjautų, leisk jas avilin per vilko gerklę (priet.) MTtII128.
6. intr. greitai nuvykti, nubėgti: Kai jie nupjaus tolyn, tu atlėk, – sako šuva vilkui (ps.) Rm.
◊ kaip nósį nupjáutas; Žem nusiminęs: Paliko kaip nosį nupjautas po tų žodžių Dr.
panupjáuti
1. tr. pjūklu pjaunant nuleisti nuo kelmo (medį): Mes tas pušis panupjáusim Dv.
2. žr. nupjauti 3: Visi panupjóvė avižas ir pašienavo pievas Dv.
papanupjáuti žr. panupjauti 2: Kap Laurynas, tai bus visa papanupjáuta ir papanurinkta Dv.
papjáuti
1. tr. peiliu ar pjūklu nupjauti, nuręsti: Tu nueik ant kryžkelės, kur yra gluosnis, papjáuk septynias rykštes ir ateik pas mane LTR(Šk). Kad kas tos lovos galą biskį papjáutų – par ilga Jrb.
| refl. tr.: Tai pasipjausiu žalią rykštelę ir pamokysiu savo martelę D4. Eisiu į beržyną, pasipjausiu beržo rykštę KlvD7. Ta lieknąjį šermukšnį jis kadai kitkart manė pasipjaut meškerei rš.
ǁ peiliu šiek tiek ko nupjauti, pripjauti: Buvai miške ir botagaičių nepapjóvei Ds.
| refl. tr.: Pasipjoviau kadagių kaminui šluostyti Šts. Nuejęs lazdų akėčiom pasipjautų BM67. Aną dieną ėjau vytelių pasipjauti bučiui rš. Pasipjovusi gėlių, mergaitė vėl išėjo iš darželio J.Balč.
ǁ SD263 pjūklu pjaunant nuversti, nuleisti nuo kelmo (medį): Dar vieną uosį turiam papjovę Ktč. Medis koks papjáutas – i liptas Šv.
2. tr. supjauti į dalis, supjaustyti: Į dalis papjauti N. Papjáunam [pušį], paskaldom ir sudedam po siena Dv. Papjáusiu ant lentų sienojus Rod. Daug šį rytą kepalų bus papjauta ant stalų sp.
| Tik papjáuna (sukerpa medžiagą) ir duoda siūt Nmč.
ǁ truputį, dalį nupjauti: Papjóvė galvas [svogūnų prieš sodinimą] Ad.
3. tr. perpjauti: Pripuolęsi papjovė virvę, [pakaruoklė] nukrito dar gyva Žem.
ǁ ne visai nupjauti: Virto papjautos pušys tarsi kokie milžinai rš. Pjautuvu kab pjaunam, tai ir pirštus papjáunam, ir kraujas bėga Lz. Gyslelę papjóvė kokią, i mirė Rdn.
4. tr. dalgiu kiek nupjauti (javų ar šieno): Imk dalgį ir eik vikavižių rytdienai papjauti I.Simon. Prašiau, kad kas mišinio papjáutų – nėr kas papjáuna Antš. Reik prašyt, kad kiaulėm atolo papjáutų Pc.
| refl. tr. Mžš: Einu pasipjáut karvikei šieno LKT104(Pd). Mes pasipjáusiv lanko[je] šienelio, baltųjų dobilėlių JD346. Aš papartėlio nepasipjausiu ir žirgelio nepašersiu (d.) Sn. Ėjau arkliams šėkų pasipjaut BsPI24. Pirminykas davė žmonėm pievų – rytais, vakarais, sako, pasipjáukit Rm.
5. tr. nupjauti dalgiu (javus ar šieną): Vartė, kol su rasa, papjautą šieną Vaižg. Avižas papjovė Zt. Jau toli papjóvė rugius nuo miško Rm. Ans eina šieną papjáudamas, žabus pakirsdamas Vgr. Savaitę papjáutas [šienas] išbuvo, gavo lytaus i pašuto Rdn. Lankos gulia papjáutos Skr.
papjautinai̇̃ adv.: Rugius pjauna į eiles kaip šieną, atseit, papjautinai Ggr.
6. tr., intr. galėti, pajėgti pjauti (javus ar šieną): Nemanyk, ir jis neblogai papjauja, kažin dar ar spėtum! Žvr. Parsivedžiau jauną, rugių nepapjáuna JV797. Jonas nepapjáuna – reikės žmogų samdytis Šlv. Kap visai reti, tai nepapjaunami [rugiai] Lp. Ans i su viena ranka papjáuna Krš. Su mašina visai nepapjáusi: vietums išgulusios, o vietums labai daug akmenų Vdk.
7. intr. kurį laiką pjauti dalgiu: Papjóvė kokią valandą ir parejo su dalge Upt. Papjaudavom i penki šeši dalgiai – nuvarai par pusę dienos Grd. Paėmimą papjóvė, ir nori paimt kaip už visą dieną Šmn.
8. tr. SD348, K peiliu ar šiaip kuo aštriu nužudyti: Anas sa[vo] mergos papjáut norėjo Vlk. Šaukė: „Aš tave papjáusuot!“ Vn. Kaunas peiliais, būna, ir papjáuna Rod. Bešienaudamas papjoviau gyvatę Dkš.
| Traukinys žmogų papjóvė (suvažinėjo) Švnč.
^ Visi miega kaip papjauti Ėr. Staiga mirė vyras – kai pjaut papjóvė Erž. Kaip pjáute papjáuna tie vėžiai žmogų Trk. Jis įmanęs kitą nagu papjaũtų Mrj. Papjáuk – nieko nesupranta Nmč. Nevalgo – gali papjáuti Trk.
| refl.: Bobos ko nepasipjóvė Pc. Man geriau su šituo peiliu pasipjaut, o ne tokį gyvulį už vyrą turėt BsMtII100. Galiu jam duoti ar peilį pasipjauti, ar virvę pasikarti KrvP.
ǁ peiliu nužudyti mėsai, paskersti: Papjauti avį J. Ir papjovė veršelį BB3Moz9,8. Papjóviau aš ituos karves, papjóviau telaičius, iš skūros paišpjoviau diržus (ps.) Lz. Papjóvė paršą, nedidelis, ale minkštas Pnd. Papjáuna paršioką, tą suvalgo, tada kitą pjauna Pb. Mes kaip papjaujamos avys rokuojami esme BPII130. Papjaukit antį iškepti ir vištą kur riebią sriubai Žem. Dar didesnis gaidys buvo, ale papjóviau Dt. Avį, žąsį papjauju R9. Šiandiej darbo, kaip kiaulę papjóvus (daug) Šmn.
| refl. tr., intr.: Nė vieną kiaulę da nepasipjóvė Vlkv. Gaspadinė vieną dieną pasipjovė avį vieną DvD264. Pasipjovė vištą kepti J.Jabl. Mėsos mes daug pasipjáudavom, bet mano žmogus nevalgydavo Skr. Tas pęslas pasipjáusias (bus papjautas), mažiau darbo būs Krš. Nelygu gyvolis pasipjauna naginėms: ir šešias vasaras gal išnešioti nagines Šts.
ǁ prk. numarinti: O brolį džiova papjóvė Mrj. Tokius jaunus papjauna džiova I.Simon. Gumbas kone papjovė R.
9. tr. K, Dkš užpuolus kandžiojant nužudyti, sudraskyti: Parėjęs namo, žmogus sužino, kad jo arklys ten pat krūmuose vilko papjautas rš. Siuntė ponas vilką, kad ožką papjautų d. Iš nakties keturios vištos papjáuta Antz. Lapė papjovė visas žąsis, nė vienos nebeliko LTR. Paukščioką papjóvė katė Kp. Šeškus vištas papjóvė Dglš. Varlė papjáudavo kumelę (pavasarį nusilpę arkliai dažnai įklimpdavo į pelkę ir nugaišdavo) Imb.
| prk.: Visi [kareiviai] utėlių papjauti (apnikti, užgraužti), nor semte semk Imb.
^ Daug šunų ir vilką papjauna PPr109. Šimtas varnų ir kumelę papjauna Lkv. Atsimena kap vilkas papjautas avis KrvP(Mrk). Ateit svečias be dantų, papjau[ja] aviną be kaulų (kūdikis ir krūtis) B. Kąsakas kumelę papjóvė (sakoma vis klausiančiam „ką sakai“) Skdt.
| refl. tr.: Pagiriais vilkiščiai vaikščioja: tave pasigaus ir pasipjaus Tat.
ǁ mirtinai sugelti: Anais metais tai man papjovė šunį bitelės Všn. Kaip tikt motina pabengia kiaušelius dėti, tai bitės tus tranus nutvėrusios papjaun S.Dauk.
papjautinai̇̃ adv.: Galvažudžiai vorai pjauna papjautinai Blv.
10. tr. labai suvarginti, nukankinti: Šitokiuo keliu važiuodamas gali ir arklį papjáut Užp. Tos rupūžės avys papjáuna žmogų iki čia (didžiausias vargas vedžioti jas į ganyklą) Skr. Mane bėdos baigia papjáut Sv. Jin vargų papjauta moterėlė Lnkv. Kartais žmogų rūpesčiai papjáuna Mrj. Seniau, būdavo, tos dalios papjáuna žmones Mrj. Baigia papjaut gyvą [darbai] Ds. Bailės papjautas (labai bailus) Dglš.
^ I su liežuviu žmogų gal papjáuti Užv. Čia mane be peilio papjovė, be virvės pakorė KrvP(Kbr). Ji mane be peilio papjáuna savo bumbėjimu Prn. Toks gyvenimas mane be peilio papjáuna Prn.
| refl.: Ji su tuo seniu pasigadino, pasipjóvė (pagadino nervus, sveikatą) Skr.
11. tr. sugadinti: Man senystė gerklę papjóvė, negaliu giedot, nėr balso Ad. Žmonys dabar onaro papjauti̇̀ Dglš. Mielių papjáutas (nusivadėjęs) alus KI239. Uzbonėlis tarė, pusverpėlį barė: „Eik tu laukan iš kamaros, mielių papjautàsis“ JD968.
parpjáuti
1. refl. atšipti, atsipjauti: Piela per daug metų parsipjáuna Prl.
2. tr. visiškai nukamuoti: Parpjaũs arklius [versdami taip sunkiai vežti] Lp. Jis visas ligų parpjáutas Mrj.
pérpjauti
1. tr. pjaunant padalyti į dvi dalis: Perpjaukim tą obuolį pusiau rš.
^ Kaip nori, pjauk – neperpjausi, kaip nori, kirsk – neperkirsi (vanduo) LTR(Srd).
2. tr. K giliai įrėžti, kiaurai perrėžti: Koją párpjovė ligi kaulo Jnšk. Piemuo su peiliu párpjovė sau pirštą J. Kaklą perpjauju, papjauju R11.
| refl. tr., intr.: Išilgai delno pérsipjovė Grž. Nekišk savo nosės, aš [pats] persipjáusiu Slm.
3. tr. Grd, Ldk dalgiu pjaunant užgriebti svetimos dirvos ar pievos: Tu vagis! Perpjovei mano pievą per dvi pradalgi Žem. Kapčių nebuvo, párpjovė ežią, i trukšmas Užv. Jis išmieruos, bet niekieno pievos neperpjaũs Rm.
| refl. Lp.
4. tr. kurį laiką pjauti (javus ar šieną): Visą dieną párpjoviau tą dirvalę Vvr. Párpjausi dvi dieni, o litą tegausi Nt.
5. intr. nustoti raižius, pjovus, kankinus: Parpjovė pjūtis, ir vėl sau sveikas Šts.
piepjáuti, pypjàuti žr. pripjauti 3: Pypjáuk, o su karu parvežk tos žolės Klp.
prapjáuti tr.
1. R pradėti peiliu ar pjūklu pjauti: Prapjáunu paltį lašinių J. Dar yr vienas kepalas duonos neprapjáutas Als. Tiek bijo nu vieno klucį prapjáuti Trk.
2. K peiliu prarėžti, įpjauti.
| refl. tr.: Kad prasipjáusi pirštą, vortinkliu liuob dėti, kad užstabdytų kraują Štk.
ǁ pirmą kartą važiuojant rogėmis per gilų sniegą padaryti provėžas: Kai tik prapjovė provėžas, tai ir geriau važiuot [rogėmis] Gs.
3. pjaunant padaryti skylę, plyšį: Tie maišai dengė visą kūną žmogaus, tikt rankoms, nosei, lūpoms ir akims buvo prapjautos skylės M.Valanč. Žiūro, kad maišas prapjauta ir cukerkų išimta rš.
^ Jos akys kai viksva prapjautos (siauros) Mrc, Sn. Vis tiek tas kačiukas nesveikas – jam akys kaip viksva prapjautos Pc.
4. pradėti dalgiu pjauti (rugius): Dzūkijos valstiečiai stengdavosi savo rugius prapjauti kaimynų nepastebėti rš. Prapjóvė [rugių], tai atanešė surišęs pėdelį mažutį – gaspadoriu[i] pastatė užu stalo Pb. Gervėčių apylinkėse lietuvės moterys, eidamos prapjauti rugių, nešdavosi duonos ir druskos rš.
^ Džiaugiasi, kap rugius prapjovęs KrvP(Mrc).
5. Šv nupjauti kiek javų ar šieno: Vasarojo prapjáus, žąsis ganys Lk. Prapjáus rugių, i kulsi išsiviepęs Trš. Prapjauk šienelio nors pradalgėlį LTR(Kp). Biškį prapjóviau žolės, lei duoda kiauliums Vgr.
| refl. tr., intr.: Prasipjaukiam šieno! Su kuo beprasipjausi, kad dalgis nulūžo Dr. Pakol prasipjáuna, nebuvo niekur rugių pirkt Mrc. Man dalgelė gero plieno, prasipjausiu žalio šieno d.
6. kiek pasismulkinti: Šiečkos reikia kiek prapjáut Švnč.
ǁ supjaustyti kiek malkų: Ka jau reik eiti medžių prapjáuti, ans dyri dyri dyri ir išejo Trk.
7. pjaunant padaryti praėjimą, pravažiavimą: Kelią prapjóvėm pievoj Lp. Aš, rugelius prapjaudama, dobilėlius pamindama, atrasiu kelelį in tėvelį TDrV26.
8. Kš pralenkti pjaunant (javus ar šieną): Esu prapjóvęs visą talką, visus pjovėjus esu prapjóvęs Šts.
pripjáuti tr.
1. JnšM peiliu ar pjūklu prirėžti tam tikrą kiekį: Katilą [obuolių] pripjáusu i suvirinsu obūlynės Krš. Nu pagatavija medy malkos, tę malkų tada pripjáuni, tada praskaldai Lz.
| refl. tr.: Visa ką padariau ir siečkos prispjóviau Grv. Prisipjauti virpstelių rš.
2. Ds, Užp pjaunant patrumpinti: Kad ilgas, pripjáuk Trgn. Dabar i pripjáut redelių nemožna [kai padarei per aukštus] Dglš. Reikia pripjaut ienos šitam arkliukui Sdk.
3. dalgiu prikirsti (javų ar šieno): Gerus rugelius bepjaudama menkų rugelių nepripjovė Rtn. Aš pažiūrėsiu rugių laukely, ar daug pripjovė baltų rugelių (d.) Mrj. Jis pripjóvė šmotą šieno J. Žirnelių pripjóviau kiaulėm Šlčn. Tada pripjáuna saują pirmą [rugių] ir suriš ir atneš gaspadoriu[i] Pb. Jeigu pripjauni paskutinį pėdą pilną, tai daugiau nebepjausi, mirsi (priet.) LTR(Ob).
^ Kad pripjovė – šuniui pasikočioti LTR(Sdb).
| refl. tr.: Dobilo jam te gero buvo, prisipjaũs davaliai Ob.
ǁ refl. iki valiai pjauti (javus, šieną): Aš prisipjóviau lauke rugelių, geltonųjų kvietelių JV494. Aš prisipjóviau lanko[je] šienelio, prisinešiojau plieno dalgelio JD962.
4. refl. pridilti, atbukti: Prisipjóvė peilis, t. y. pridilo J. Ruokaną dieną dalgis neprisipjauna – neapkimba koše Varn.
5. tr., intr. pjaunant dalgiu prieiti, pasiekti: Pardien gal ir pripjáusma lig Vidupievio (pievos vardas) Vb.
pripjautai̇̃ adv.: Kviečius, rugius pjauna pripjautai̇̃, pripjautinai̇̃, prykersmu (pradalgė virsta prie nepjautų) Rt.
pripjautinai̇̃ adv.: Pas mus tik rugius ir pūrus pripjautinai̇̃ tepjauna Brs.
6. I daug priskersti: Vištų pripjáuta priemenėj Bgs.
7. Slnt, Ėr, Ml, Alv pjaunant pribaigti nepagydomai sergantį, dvesiantį gyvulį: Reikės šiame čėse tokią gerą karvę su šviežiu pienu pripjáuti Rdn. Ta karvė bengės, da pripjóvė ir pardavė tą meisą Štk. Gavau pripjáuti veršį, buvo bedvesąs Šts.
8. ne visai papjauti, ne visai nužudyti: Mano kaimyną piktadariai pripjóvė ir paliko pripjáutą (leisgyvį) Mrj.
| Sako, pripjáutas [po operacijos] esąs, vos ne mirštąs Jd.
ǁ užpuolus kandžiojant, draskant ne visai pribaigti: Radau, pripjáutas (dar ne visai vilko papjautas) avis Gs.
9. žr. nupjauti 1: Liežuvį pripjauti bei rankas ir kojas nukirsti BB2Mak7,4. Ausys, nosis jo pripjaujamos BPI190.
10. Ob prierzinti: Tai pripjóvė jį, net nežino, kas daryt! Km.
11. uždėti, priteisti (baudą): Anam pripjóvė tris šimtus rublių pabaudos Krtn.
×razpjáuti (hibr.) Rš žr. perpjauti 1: Bulba razpjauta per pusę Aps.
supjáuti tr.
1. pjaunant susmulkinti, supjaustyti: Malkas supjauti N. Jis paliks tau tas malkas supjauti Grž. Supjovė kaip bematant visus šiaudus BsPIV237.
2. pjaunant sunaudoti: Tie visi medžiai reiks lentõs[na] supjaut, o anie malkos Rk. Visus rąstus į lentas supjovė Pn. Davė mėsos, sako: „Ir tą tik visą ansyk nesupjauk, tai vis galėsi pjaustyt ir pjaustyt“ BsPIV109.
| refl.: Daugiau kaip trečdalis medžio susipjauna į pjuvenas rš.
3. pjaunant pagaminti: Supjáusiu lentas Kb.
| refl. tr.: Aviliui susipjáusiu lentas Ėr. Pasiuntė susipjauti šulų bačkai Vn. Susipjoviau kelias šluotas beržynėly Jnšk. Susipjóvei šluotą beržinę ir parsinešei namo Ob.
4. kuo aštriu sužeisti: Bjauri dabar [linus] rauti: supjáuna, subūna rankas [raunant iš kietos žemės] Krš.
5. dalgiu nupjauti, nukirsti (javus ar šieną): Vyrai paema dalgį šienuo supjáut Klk. Kai supjauna, suriša, gubosna sustato V.Krėv.
| refl. tr.: Susipjóvėm viską – a neims lyt? Gs.
6. dalgiu pjaunant pagaminti tam tikrą kiekį: Su pjautuvu supjóviau šėko dėlei karvės J. Par kėleną gal du vežimu šieno supjauti Sln. Mažai šieno tesupjaudamas, arklių nelaikė M.Valanč. Supjóvėm šešias kapas rugių Ktk. Žolės supjáut reikia kiaulėm Grv. Supjauna visuomet mažiau negu kiti, nors lauko turi tiek V.Krėv. Supjovęs pėdą, tuojau nešė namo gaspadinei S.Dauk. Paskutinį pėdą supjauna didžiausią, tai, sako, – gaspadorius LTR(Auk). Dobilai buvo, kad negali pradalgės supjáuti, turi kirsti aplinkuo Lkv.
| refl. tr., intr.: Susipjovęs esąs tris kupsčiukus Rdn. Susipjaũs ir mūsų šiemet keli vežimėliai šieno Jnšk.
^ Kas verkdamas sėja, tas ant pjūties, susipjovęs pėdą gražių kviečių, nešdamasis džiaugsis Tat.
7. refl. pjaunant prilygti: Dar tu su gerom pjovėjom nesuspjáusi Vlk.
8. refl. Ėr sudilti nuo pjovimo: Jos plieninis pjautuvėlis susipjovė, susipjovė DvD142. Jau mano dalgė visai susipjóvus, tik per colį platumo Alv.
9. sukandžioti: Padabok šunis, kad nesupjautų deglės Žem. Šuo kiaulę supjovė Lp. Svetimi šunys supjóvė mūsų šunuką – neblaka Užv. Ir tu bėgtum, kad šit šuva supjaũt Trgn. Šunys mūsų veršį labai supjóvė Up. Supjaũs kiaulės paršuką Lp.
^ Eina kai šuva supjáutas Rod.
ǁ Up sugilti: Muni bitys supjóvė – rankos už kokių dešimt minučių suputo Žr.
10. refl. susirieti, susipešti vienas kitą kandžiojant: Šunys susipjóvė K. Daržinėj susipjovė katės rš. Katė ir šuo greit susipjauna rš.
^ Savi šunes susipjovė, jie ir susigerins LTR. Ir dvi bitys vienam dobile susipjáuna Krž. Du kiškiuku susipjovė, balti kraujai bėga (girnos) flk.
ǁ refl. susimušti, susigrumti: Jeigu kas valgo svetimu peiliu, jisai su tuom žmogum susipjauna (priet.) LTR(Auk). Pats Bliukeris pirma jojo, pirma jojo, su prancūzu susipjovė, susipjovė JD1150. Kad mes jojom vieškelaičiu, susipjovėm su maskoliais (d.) Nm.
11. supjudyti, sukiršinti: Pasmaišė kokia te nogla atejuonis ir supjóvė žmones Lkm.
12. refl. smarkiai susiginčyti, susivaidyti: Susipjovė medininkas su sendvariškiais Žem. Taip ir išėjom nuo brolio susipjóvę Skr. Abudu susipjóvė kaip šunys Ėr. Susipjovė kaip šunys dėl kaulo PPr419.
13. refl. prk. neatitikti, nesusiderinti, susikirsti: Kartais liaudies išminties dėsniai susipjaudavo su jo paties pastabomis ir samprotavimais rš.
14. sukirsti kalboje, suniekinti: Nedavė bobos ir išsižiot sekretoriui – ažkart supjóvė Ktk. Niaugi anys mum supjautų?! Sdk. Norėjo ir berniuką vestis, tai aš ją supjóviau Švnč.
15. suduoti, sukirsti: Anas jį botagu supjóvė Lz.
užpjáuti
1. tr. SD430 peiliu užręsti: Čia to[je] vieto[je] reik užpjáut, ba nusmuks [užrišta virvė] Pc. Ažpjáuk botkaitį – ažrašyk, bo vėl botagas nusmuks Š. Rykštės nuo balanų skiriasi, ka galai užpjáuti i siūlukai galuose Prn. Ažupjáuta ravelis ir dirželiu pririšta Arm.
2. tr. peiliu ar pjūklu įpjauti: Šitas rąstas netinka pėdžiai – užpjáutas Slm. Užpjauk tą lentą lig tolei ir daugiau nuskelk kirviu Pc. Kiek užpjóviau mėsos, nukirsk kaulą Ėr.
3. tr. pjūklu pjaunant užversti: Užpjovė medį už kelį, negal bepravažiuoti Dr.
4. refl. tr. nupjovus užsidėti: Užsipjóviau lašinių an duonos ir užėdžiau Krš. Užsipjóvei žolikės, i gyna [žaizda] Grd.
5. tr. pjaunant javus ar šieną uždirbti: Po keturius litus moka ant dienos, tai kiek par nedėlę užpjáus? Užv.
| refl. tr. OG92: Pernai a[r] tris šimtus užsipjóvęs šienu Slnt. Rugiapjūtėj per dieną visą pūdą rugių užsipjáuni Lp. Tu mun pjáusi, aš tau – užsipjáusi dienų Krš.
6. tr. pjaunant javus ar šieną užtikti, rasti: Pjauki, bernyti, žalią lankelę, rasi užpjausi aukso žiedelį N408.
7. tr. Dsm, Žln, Mrc kertant rugius nuvarginti (ranką): Nesiskubyk pjaudama, ba ranką užpjáusi Nč. Pirmądien kap pasipjoviau rugių, tep ir ažpjoviau ranką Lz.
8. refl. pjaunant javus ar šieną nueiti, nutolti: Ir ana užsipjòvė tiek toli, kad jau to vaiko nežiūri Zt.
9. tr. Lp papjauti, nužudyti: Senį „učitelių“ užmušę, užpjovę peiliais LzP. Žmona nori tave ažpjáut Lz. Užmuštų, užpjautų̃ dar nėra nė vieno Dv.
| Ale atsigrįžk, ba da traukinys užpjaũs (suvažinės) Kš. Važiavo Vilniun, ir vieną kumelę mašina (traukinys) ažpjóvė Grv.
ǁ papjauti mėsai, paskersti: Telaitį ažpjáuna an šventės Lz. Eik sugáu baronaitį (aviniuką), ažpjáusim, in ugnies sukepsim ir suėsim Lz.
10. tr. užpuolus kandžiojant nužudyti: Sykį vieną elgetą šunes į smertį užpjovė V.Kudir. Vilkas griebė ožį ir užpjovė LTR(Lp). Mūs pačių telyčaitę vilkai užpjóvė Azr. Darykim kokią rodą su kiaulioku: ag anas ažpjaũs kiauliotę Ktk.
užpjautinai̇̃ adv.: [Javų pelė] pjauna užpjautinai savo vaikus ir patelę Blv. Vienas šuo pjauja užpjautinai, t. y. antsmert, negyvai, o antras užpjaumais, t. y. ne antsmert J. Šuva pjauna užpjautinai̇̃ Ėr.
ǁ užgilti: Sako, ka bitys užpjáuna arklį negyvai Žr. Kai[p] veši dobilus tokiam karšty? Juk vapsos arklius užpjaũs Skr. Būtų uodai užpjóvę Dkš.
užpjautinai̇̃ adv.: [Arklius] vabalai užpjautinai pjauja Žem.
11. refl. Ds negyvai užsikandžioti susiriejus: Sako tos pelės: „Tu mus no smerties išgelbėjai – mes būtume užsipjovę“ (ps.) Brt.
12. tr. Alv suvarginti, užkankinti: Su miško vežimu arklius užpjaũs Jnš. Tie žmonės turi būtie nelabai geri, kad tu teip vargo užpjautas Tat.
^ Jie tokie šykštuoliai, kad be peilio užpjaus šeimyną Jnš.
13. tr. Km, Jnš labai pašiepti, užjuokti: Jei tu mušys ir škandalą kelsi, bobos muni užpjáus Krš. Neduoda ir žodžio veptert, tuoj ažpjáuna Ktk. Sarmatlyvam blogai – ažpjáuna Ut. Tave moterys liežuviais užpjaũs Mrj.
14. intr. Up, Vdk užduoti: Užpjauk gerai arkliams su votagu, kaipmat nuvažiuosi! Varn.
15. tr. smarkiai, daug užpilti: Užpjòvė erbicidu – be bičių palikom Vn.
16. tr., intr. Up smarkiai užgroti: Kad užpjovė muzikantai, langai birb! Dr. Vedum bepareitant užpjovė kapelija rš. Kad užpjóvė ant smuiko, tai kojos pačios linksta Skr. Užpjovė muzikantai maršą rš.
◊ po smerčio su rugiais užpjaus VP38 niekada neatsilygins, negrąžins skolos.
1. tr., intr. SD331, H, R314, K peiliu ar pjūklu rėžti, atskirti, dalyti į dalis: Su peiliu pjáuk, žirklės neims [kartono] Vb. Kaip pjovė žuvį, ir išlėkė koks blizgantys daiktas LTR(Ds). Ėjome į paežerę vytelių pjauti rš. Pjáuna ant nūmonės kaip Stirbys lentas Lkv. Pjauti galima rankiniu pjūkleliu rš. Ant ožio pasidėjęs, malkas pjáuna Ktč. Nepjáukit [medžio] iki galo – pasižiūrėkit, į katrą pusę virs Erž. Iš vienos tako pusės ir iš kitos – ilgos krūvos rąstų, pjautais ir dar nepjautais šonais J.Balt. Piela pailginio medžio pjaunama Zr. Ronus pjauti J. Pjautų medžių klėtis Kp. Vieni jam plaukus kerpa, kiti nagus pjauja BsMtI48. Pjauna kaip par vandenį (labai lengvai) Šv. Sopulį pjóvė (operavo) Ck. Aple pendicitą šneka – pjáusią Krš. Iš krūtinės pjóvė mėsas ir čia (prie kojos) dėjo Rm. Radau peilį pjautą (su kuriuo pjovė lašinius) ir padėtą Ėr. Noragas pjauna velėną Gdr.
^ Nors nagus pjáuk, neduoda, ir tiek Dkš. Alsuo[ja] kaip roną pjaudamas LMD. Į kurį pirštą pjausi, tą skaudės prž. Nebūk abiem pusėm pjaunamas LTR(Plt). Devynius kartus atmieruok, dešimtą pjáuk Rod. Kur pjáuni – ten kaulas (vis prasta) Grv. Važiuoju važiuoju – kelio nėr, pjaunu pjaunu – kraujo nėr (laivas) LTR(Brž).
| refl.: Šitas balkos galas pjaũsis (bus pjaunamas) Dkšt.
ǁ tr. pjūklu atidalijant leisti nuo kelmo (medį): Pjáudavo [medžius], ka niekas nematė Grz.
ǁ tr. rėžiant gaminti, daryti: Esanti jų ir lentų pjaunamoji mašina J.Jabl. Lentas pjauti N. Anys pjóvė šitas lentas Pb.
| Pjáuna akselį del arklių Pb.
ǁ tr. prk. judant per ką kirsti paviršių, plotą: Krūtine laivas pjovė bangas – kaip uolas E.Miež. Pjovė žydrą padangę lėktuvas A.Vencl.
ǁ tr. prk. perkirsti, dalyti: Baltas saulės spindulys pjovė perpjauto laivo pusę perpus rš. Priemenė siaura ir ilga, pjauna skersai visą namą J.Balt.
ǁ tr. raižyti, tašyti: Akmenis pjauti ir įsodinti BB2Moz31,5.
ǁ intr. būti aštriam, tinkamam vartoti (apie peilį, pjūklą): Nupirkom naują peilį, bet nieko nepjáuna Ėr.
ǁ refl. rėžiant lenktyniauti: Su anuo neisi pjáuties Vvr.
2. tr. H, R249 kirsti (javus ar šieną) dalgiu, pjautuvu, mašina: Miežius rankom pjóvėm Kls. Kur kiemas, kur ateidėm pjáut Grv. Pjáut nėra ko (maža žolės) Pb. Visą dieną pjauni, nėr kas nešiot [vakare] Mrc. Dalgę reikia supustyt, kad ana geriau pjaũtum žolę Pb. Iš anos pievos pjáudavo dvi žoles Rm. Ateik rugių pjautų J.Jabl(Kp). Rugius gal pjauti po kaklu, į kuprą, į šoną Rugius pjáulavom, pėdus rišlavom Kpč. Būdavo, rugius pjáunam, keturines [giesmes] giedam Švd. Besiveizant atejo [rugių] pjaunamasis laikas LTR(Plng). Žmonių šienpjūvėliai pjáuja, švytuoja JD617. Pjaun žalį šienelį, žalias raskileles, pjaun ir muno dobilelį su žaliu šieneliu D2. Mum šienelį bepjovinti, ataūžia smarkus lietus NS66(Ppl). Rugius bepjaujant, išgirdom būgnužius KlvD128. Rugius pjaudamõs vasarai (vasarą) reikia vėsutę padaryt Zt. Da in kelių (atsiklaupę) pjáudavom mažas avižas Dglš. Miežiai išbalę, pjáutinys jau J. Jau pjaunamas buvo vasarojus Jnšk. Jau rugiai pjautini̇̀ Vdk. Jei avietės išsirpusios, tai rugiai pjaunami LTR. Jau avižos pjáutinos, miežiai dar pjautinesni̇̀ Krž. Kap kurios bobos ir žirnius pjáuna pjautuvais Pls. Pjaunamų̃jų linų galūnėse daugiau yr sėmenų Šts. Pjauju pievą SD108. Ar šita pieva pjaunama? J.Jabl. Su taviškiu vieną lauką pjóvėm Lkm. Tie pakraščiai liko nepjáuta Ėr. Ir penki dabar yra metai, kaip nei arta, nei daguota (paraštėje pjauta) BB1Moz45,6.
| prk.: Kas sėja su verksmu, pjaus su džiaugsmu DP484. Nepailskim niekad gerai darydami, nes savo metą pjáusim gausiai DP492.
^ Eina, kai rugius pjóvęs (pavargęs) Pb. Kiek sėsi, tiek pjausi S.Dauk. Ką pasėsi, tą ir pjáusi Ds. Nesėjęs nepjausi VP33. Kas pirmas pjáus, to avis nebliaus Krž. Lyjant pjauk, giedroj grėbk LTR(Ut). Pjauti sunku, valgyti lengva Grž. Ardami arti, pjaudami pjauti mokomės KrvP(Erž).
pjautinai̇̃ adv.: Kaip tą vos tepražydusį dobilėlį nupjovė su dalgiu, ir gana. Pjautinai nupjovė rš.
| refl. tr., intr.: Plušėjo, pjóvės pati pievas Grd. Aštuonias dienas rugeliai pjáunas BM144. Rugiai tuoj pjaũsis Ėr. Ka eisi par lauką, neišskirsi, a rugiai, ar atuodogiai, tik vėliau pjáunas (pjaunami) Vdk. Nons drėgnos tos avižėlės, ale pjaunasi (galima pjauti) Jnšk.
3. tr. veržti, įsirėžti (ppr. apie virvę, drabužį): Rankas ir kojas pjovė virvės rš. Pjauna pečius, tokia plona virvė rš. Autai stori pjáuna kojas Lz. Suknutė par pečius siaura, pažastis pjáuja Skr. Aš užsikabinau [maišą], teip pjáuna pažastis Slm.
| refl.: Plonas pantis, arkliui į kojas pjaunas Lš. Ratai pjáunas žemėn Lp.
4. tr. peiliu žudyti: Teip rėkė, teip šaukė, lyg būtum buvęs pjáunamas Slnt. Kitą rytą Benius išėjo į gimnaziją, lyg pjauti vedamas J.Avyž. Kas tave pjáuna (ko rėki kaip pjaunamas)?! Slnt.
| refl.: Kas to jauno vyro do mintis buvo, kad pjóvėsi Skr. Pjáunas tarp savęs – kiek svieto išsipjaus! Krš. Aštuonias valandas pjovės, ne kovės S.Dauk.
ǁ peiliu žudyti mėsai, skersti: Ryto[j] senę avį pjaũs Pc. Pjaujama avis R. Pjautina avis H, N. Menu, baronėlį kap pjóvė Grv. Pjáusim, pjáusim baroniuką Dbg. Nepjáukiam kraliko – kurgi kailį dėsme! Mžš. Močiutė pjóvė pilką antelę JD277. Paršų pjautąją dieną buvo ir kalėdninkai Šts. Arklys par torą kaip pjaunamasis iššoko Šts.
^ Ožkelė tyli nepjaunama PPr272. Nepenėjęs gyvolio, nepjausi, o papjovęs taukų negausi VP33. Devyni vyrai gaidį pjovė LMD.
ǁ prk. marinti, galabyti: Taigi tuose marų metuose ne viena liga žmones pjovus LTsIV691.
5. tr. užpuolus kandžiojant žudyti, draskyti (apie plėšriuosius gyvūnus): Neėda katinas tų kurmių, o pjáuna vis tiek Trk. Strielčius nėjo vilko šaut, vilkas nėjo ožkos pjaut LB131. Lapė vištas pjáuna Vkš. Žąsis kai pjáuna lapė, tai eilioj sukrauna Ob. Gera katė vis žiurkes pjáuna Dkš. Tikrai, seni žmonės kalbėdavo, kad vilko pjautinas gyvulys kažkokį ženklą turi V.Krėv.
^ Kur vilkai vaikus veda, ten nieko nepjauna LTR(Klvr). Niekumet artimoji lapė žąsų nepjáuna Plt. Kur anie (šeškai) laikos, ten nepjáuna Brs. Gi žiūriu žiūriu – devyni vilkai vieną bitę bepjauną! J.Jabl.
6. tr. pulti kandžiojant (ppr. apie šunis): Šuo pjáuna kiaulę narsiai J. Kur aš eisu – šunys pjáuna KlvrŽ. Šuniukas mane pjóvė, o dabar nepjáuna Rs. Tas šuva savo [žmogaus] nepjáuna Rm. Šuva nepjáuja mane Lkč. Ka pjáuna, ka pjáuna tas Rudis tą žmogų! Trk.
^ Paskutinį šunys pjauja B. Gera šunims senas pjauti, kai akmenio nesuranda KrvP(Ds). Mesk šunį in kiaulės, kad nepjáuna! Krok. Šuva kalės nepjauna LTR(Srj). Nei vilkas vilko, nei meška meškos nepjauja DP529.
pjautinai̇̃ adv.: Pjautinai pjauna kits kitą J.
ǁ gilti: Kuisiai, bimbalai pjáun J. Uodai labai pjáuna gyvulius miške Ėr. Jei vasarą vabalai gyvulius pjauna, bus lietaus Škn. Tegul mes vargstame, tegul mus utėlės pjauja V.Kudir. Pjáuna kaip pasiutusios tos musys Pp.
| refl.: Bitys tos pjáunas pasiutusiai Erž.
7. refl. R201 rietis, kandžiotis: Šuva … puolė ant gyvatės ir pradėjo su ja pjáutis BM150. Atbėgę vilkai prie trobelės ėmė su šunimis pjautis LTR(Rk). Jau paaugs anys (šernai), vienas su kitu pjáunas Pb. Vieno kiemo šunys nesipjauna Vdk. Kad savo šunys pjaujas, nesikišk nei vienas B. Dviem šunim besipjaunant, katinas mėsą pagrobė KrvP(Mrc). Du kiškiu pjaujas, o baltas kraujas bėg (du girnų akmenys ir miltai) B.
8. tr. raižyti, varstyti, diegti: Man pilvą didei skaust, pjáuja, mane gumbas pjáuja KI566. Ji vis skundžiasi, kad ją gumbas pjáuna Alv. Nuo uogų man ėmė vidurius pjauti Pn. Rėmuo pjauna Šts. Rėmuo pjauja mane N. Pjáuna mane gyvą liga Dglš. Beeitant pradėjo širdį pjáuti Vn. Skauda strėnas, kap peiliu pjáuna Mrj.
9. tr. varginti, kankinti: Tie kalnai (važinėjimas kalnais) tai pjáuja arklius Gs. Pjáuna arklius toks kelias Ėr. Kosulys pjáuna Ps, Mrj. Pjáuja miegas (labai norisi miego) Grš. Mane vakar miegas pjóvė Mrj. Einu gult, miegas pjautè pjáuna Mrj. Mane šiandie silpnumas pjáuna Dkš. Jau mane pjáuja žiovulys (pradėjau labai dažnai žiovauti) Gs. Kur dėsis paukšteliai, šalčio pjaunami, – lenda kur beįmanydami! Jnš. Visą naktį baisūs sapnai pjóvė Užp. Pačią, vaikus darbais pjauni J.Paukš. Visokie rūpesčiai pjáuna žmogų Ėr. Pjauna skola kaip dalgis Rz.
^ Tas kūlimas žmonis pjáuna be peilio Užv. Taip sakydamas, mane be peilio pjáuni Mrj.
ǁ gadinti, kenksmingai veikti: Nepjáuk tamsta širdies su tais vaistais Lnkv. Naminė taboka pjautė pjáuna sveikatą Ukm.
ǁ kenkti, ėsti: Pjóvė ją, skundė – tai žmogus! Jrb.
10. tr. neduoti ramybės, barti, priekaištauti, erzinti, pajuokti: Pjáuna aną [vyras], kam brangiai mokėjo Krš. Nesiliauja Laužada pjovęs manęs dėl to arimo rš. Pamatys kas su vaikiais, pjáus kaip kipšai, neduos ramybės Krš. Paskum tėvas pjóvė muni visus metus kaip koks pjūklas Vdk. Jis jąją pjáuna kaip medžio pjūklu J. Dėl tos panos tu mane pjáuni ir pjáuni Lkš.
11. refl. bartis, ginčytis, nesutarti: Dievaž, nesinorėtų pjautis su Petruliais, visgi jie, uogele, mano šiokia tokia giminė V.Krėv. Pjóvės pjóvės abudu, ale aš nebesikišiau Kp. Kas čia dabar mylisi – visi pjaunasi Ėr. Skieskitės su tėvais – kam pjáuties! Grdm. Ko ten reik pjáuties kiaurai – negaliat būti geruojuo! Trk. Pykstas su ta dukteria ant vietos, pjáunas, lovo[je] gulėdama Trk. Susidėjo dančius, ka galėtų su marčia pjáutis (juok.) Krs.
| prk.: Jo galvoje pjovėsi, ūžė šimtai viena už kitą piktesnių minčių J.Avyž.
^ Pjaunas kaip katė su šuniu LTR(Pšl). Pjaunas kaip katės maiše Šmk.
12. refl. prk. nesiderinti, nesutarti: Šitos spalvos nesipjáuja Kt. Gražūs balsai, nesipjáuja Kt.
13. intr. Kv smogti, mušti: Ka pjóvė ans mun į murzą, net akys pažaliavo! Mžk. Nu, ka pjáusu par dugną bobai, tei žinos pliotkus nešioti! Krš.
14. tr. LTI513 smarkiai groti: Muzikantai pjaun kazoką, mūsų mergos gražiai šoka (d.) Alv.
15. intr. Up greitai važiuoti: Pjáuna su dviračiu, kad nė velnias nesugins Bt. Kur tu pjáuni tokiu bjauriu keliu su dviračiu?! Dr.
ǁ refl. smarkiai sklisti, veržtis: Griūvančių medžių trenksmas ir jų sukelto vėjo ūžesys pjovėsi biržėmis ir skynimais rš.
◊ ei̇̃ti (nuei̇̃ti) šuni̇̀ms šė́ko pjáuti LTIII461(Tvr) niekais virsti: Gyvenimą paskandino skolose ir pats nuėjo šunims šėko pjauti Žem.
óžius pjáuti Skr vemti: Negalėjau žiūrėti, kaip jis pjovė ožius rš.
apipjáuti
1. tr., intr. peiliu, pjūklu aplink įpjauti, aprėžti: Aplink ką pjauti, appjáuti KII255. Apipjovė aplink pirštą Ps. Kamblį appjáunam, kad nebūt storas [kopūsto] lapas Rud. Per pusantros aršinos nuo žemės apipjauna medžią taip, kad galėtų atlupti keturius plačius diržus rš.
ǁ pjūklu iš visų pusių nupjauti (papentį): Visur priversta apipjautų ir neapipjautų medžių, pabėgių, lentų A.Vien.
2. tr. SD203 pjaunant pamažinti, patrumpinti, dalį nupjauti: Paukščiui sparnus appjáuti KI216. Ana apskus galvą savo ir apipjaus nagus savo Ch5Moz21,12.
3. tr. pjaunant atskirti: Appjáuna mėsą, visą, kokia yra an lašinių, visą minkštimą Lz.
4. tr. pjaunant apibarstyti: Visą lovį pjaulais apipjovei Vb.
| refl. tr.: Apsipjóviau kepurę pjuvenom Ėr.
5. tr. Pc nupjauti dalgiu didumą (javų ar šieno): Rugiai jau buvo apipjáuti, o kviečių tę nesėja Ss. Apipjóvę vasarojų, važiuosma vilnų karšt Sdk. Kad nors bent kiek pievas apipjaut, tai pradėtumėm rugius Ds.
| refl. tr., intr.: Vaikas verks, kol mes nedaugį apsipjáusim Arm. Jau šiap tep apsipjoviau rugius, dar̃ galėsiu nor kiek sliptert Nč.
ǁ refl. baigti pjauti: Šįmet apsipjóvėm jau Prn.
ǁ nupjauti dalgiu aplinkui: Apipjauk aplink kelmą Kp. Lauko kampai apipjaunami dalgiais J.Krišč.
6. tr. įveikti, pralenkti pjaunant javus ar žolę: Vis tiek tu manęs neapipjausi Kp. Aš apipjáudavau savo žmoną Dgč.
7. tr. Plv, Klp aprieti: Mūs karves apipjóvė čia toks pasiutęs šuva Alk. Tas šuniukas apipjovė tam gaspadoriui visus gyvulius BsPIV283.
8. tr. įveikti kandžiojant, puolant: Žilukė deglukę appjóvė Lp.
9. refl. apsibarti, susivaidyti: Aš dėl jo apsipjóviau su gerais žmonėmis Kp. Apsipjóvęs su visais kap šuo Nč.
atpjáuti
1. tr. SD216, K peiliu, pjūklu, žirklėmis atskirti dalį: Atpjóviau galą rąsto J. Lašinių du kilogramu atpjóvė Erž. Valgyk, atpjaũs duonos Nmč. Atpjóviau duonos plutą Grv. Nešk drobę atpjóvęs nuog galvos ik kelių Kls. Milo kąsnys tokis atpjáuta Btrm.
^ Atpjauto daikto nebeprilipdysi Ds.
| refl. tr.: Šitų lašinių turėsiu ir aš kiek atsipjauti J.Jabl. Peilis be kriaunų – atsipjausiu lašinių LTR(Švnč). Užsiugdei, pasipjovei [paršą] – atsipjáusi Klt.
ǁ atidalyti, atskirti, atrėžti: Ta muno pasoginė žemė: tėvas kerčią atpjóvė Rdn. Tęnai buvo granica atpjautà (išvesta) Nmč.
2. tr. nupjauti: Ana ažumigo, anos ėmė ir atpjóvė galvą jai Dv. Aš atpjóviau virvelaitę, kad tas šunaitis pabėgt Rdš. Da atpjaũs sau pirštą [su pjautuvu pjaudama rugius] Rod. Jam koją atpjóvė JnšM. Atpjáutas arklys (nupjauti pančiai) – pavogė Grz.
| prk.: Išejo šienaut pievų, tai karvėm atpjóvė pieną (mažiau žolės, todėl ir pieno sumažėjo) Arm.
| refl. tr., intr.: Boba trupino batvinius ir atsipjovė nykštį LTsIII354. Per apipjaustymą atsipjauja atliekantyji šalis kūno DP54.
3. tr. išpjauti dalgiu, nušienauti, kad nekliudytų: Pievas atpjovė, gal vėžauti Šts. Prieš rugiapjūtę pievų [parugėje] neatpjóvė Ds. Tu kelelį par pievą atpjáuk Srv.
| refl. tr.: Reik atsipjáuti kelią – reiks važiuoti Pc.
4. tr. nupjauti dalgiu tam tikrą plotą (javų ar šieno): Lig sniedonei jau atpjovėm rugių gerą barą Ukm.
5. intr. atsilyginti darbu per javų pjovimą: Dėkui, tėveli, až dovaneles: kad gerai būsiu, – tanciais atšoksiu, kad blogai būsiu, – rugiais atpjausiu Švnč.
atsipjautinai̇̃ Kaimynai pas vienas kitą eina rugių pjauti atsipjautinai̇̃ Krtn. Atsipjautinai̇̃ talkinėtis Brs.
6. tr. Skd, Up, Pc, Užp atšipinti, atbukinti: Peilį atpjóviau į kaulą Skdv. Pjaustyk čia visokius velnius – atpjáusi peilį! Trk. Pjūklą atpjóvėm į ąžuolą Skdv. Palik antežius – dalgę atpjáusi Sdk.
| refl. Slnt, Kv: Dalgis jau atsipjóvė – reikės iškalti Skdv. Atsipjáuna dantaičiai, negal beįkąsti Nt.
7. tr. Lš nuvaryti stumiant, kandžiojant: Atpjóvė paršiuką kiaulė nuog lovio Lp.
8. refl. pjaunantis, pešantis ateiti: Šunes atsipjóvė iki stubai Gs.
◊ rugiai̇̃s (kviečiai̇̃s) atpjáuti po smer̃čio Grk, Grg niekada neatsilyginti, negrąžinti skolos: Aš tau po smerčio kviečiais atpjausu LMD(KlvrŽ).
×dapjáuti (hibr.) tr. peiliu pribaigti: Dapjóvė karvę ir pardavė Kb. Musinom dapjáut teluką Rud.
įpjáuti
1. tr., intr. SD439, R115, K peiliu įrėžti: Inpjáuk kiek pagalį, ir nulauši Ds. Tarnas … inpjovė savo rankos pirštan ir savo krauju patepė BsPII302. Neįpjáuk man rankos Š. Inpjáuta buvo, al[e] išgijo, tik rantas liko Šlčn. Rumbas, anpjáuta buvo Pb.
| prk.: Veidas siauras, ilgas, nusmailusiu smakru. Ir akys siauros, įpjautos įstrižai J.Balt.
^ Širdis gela kaip įpjautà Šts. Septyni vaikiukai: pradės eiti į karūmenę, žanyties, būs širdis kaip įpjautà [motinai] Rdn.
| refl. tr., intr.: Kad darbininkai pas ją dirba, tai tik bijok, kad ji į pirštą neįsipjautų duoną beriekdama (tokia šykšti) I.Simon. Neinsipjaũ piršto! Dsn. Vaikai … peiliu ne vieną kartą impjaujas DP222.
ǁ intr. galėti, pajėgti pjauti: Eisiu savo medkotį pasimt, su tum neįpjáunu Erž.
ǁ tr. SD161 įręsti, įrėžti (ženklą): Su peiliu įpjáuk ženklą J. Raštas … įpjautas ant toblyčių Ch2Moz32,16.
2. tr. dalgiu kiek nupjauti (javų ar šieno): Pasdairau – po berželiu sėd[i], nė vieno pėdo neinpjóv[ė] Lz. O da neįpjóviau pusę pradalgėlės, tai aš radau didį radinėlį JD47. Y[ra] jau rugių įpjautų, o dar kame šventa Ona Šts.
3. intr. pajėgti smarkiai pjauti dalgiu: Atrodo ne kažin kas per vyras, bet jis įpjauja Žvr.
4. refl. pjaunant javus ar šieną, įeiti, įžengti: Įsipjóvėm į sodną ir ilsamos pjovėjai sugulę Dr.
5. refl. tr., intr. pjaunant javus ar šieną įsismaginti, įsinašinti: Įsipjóvę vyrai (šieną), nė pusryčio nebenori eiti Š.
6. refl. veržiant įsirėžti, įsispausti: Pančiai arkliui į gyvą kaulą įsipjóvę Alk. Diržai giliai įsipjovė į švelnias mergaitės rankas ir kojas rš. Vėzas iš impato kap ansipjovė akmeninian kalnan, tai kalnas aždrebėjo AruP86(Lz).
7. tr. įvarginti, iškankinti: Aš karo lig čia (ligi kaklo) įpjáuta Vn. Tos dalys (pasogos) įpjóvė visus Vn. Įpjáuna tas tolumas nu kelių, ale kur nupulsi, kas lauk[ia]… Pp.
8. refl. įkyrėti, įgristi: Įsipjóvė tas karas lig kaulo Pj. Meisteriui galutinai įsipjauja tuščia šneka P.Cvir. Įsipjóvė su toms skundoms lig kaklo Jdr.
9. refl. įsipykti, įsivaidyti: Jie taip įsipjóvė, kad negali vienas kito matyt Plv.
10. intr. uždėti, priteisti (baudą): Atsekė rasoms, suėmė – teismas metus ir įpjovė už miško vogimą Ggr.
išpjáuti
1. tr. K pjaunant pašalinti: Patepė išpjautą vietą gydomu vandeniu, ir žaizda užgijo J.Jabl. Kap tu jo (plauko) neišpjáusi, tai anas numirs (ps.) Grv. Žuvies žiaunos išpjaunamos rš. Iš žyvato motinos išpjautas B.
^ Šogeris buvai, šogeris būsi – daba nė su peiliu nebišpjáus Trk. Ne su peiliu anam neišpjáusi, ką žino Šv. Stovi jautis išpjautais šonais, pro nugarą dūmai rūksta (namas) Pnd.
| refl. tr.: Ėmė išsipjovė iš visų smakų galvų liežuvius, susidėjo in krepšį BsPIV277.
| Ji būt vaikų turėjus, ale išsipjóvė juos Skr.
ǁ N iškastruoti: Reikės netrukus jau ir paršelius išpjáuti Up.
2. tr. Grš kurį laiką pjauti pjūklu: Pusę vasarelės išpjóviau malkas Vn.
3. tr. peiliu ar pjūklu nupjauti: Išpjovė medį ir įmetė jį ten Ch2Kar6,6. Aš išpjausiu šmaikščią rykštę Pb. Išpjáuta dabar miškai, nėra grybų, uogų Pst.
| refl. tr.: Paėmė išsipjovė gerą aliksninę lazdą BM209. Juk ją (lazdą) gali iš kiekvieno krūmo išsipjauti J.Balč. Išsipjóvę linkių, rytoj eisime jau prie rugių Š.
4. tr. pjaunant pjūklu išilgai rąsto pagaminti (lentas): Ei pakirs pakirs žalią skrobluželį, išpjaus baltas lenteles RD149.
ǁ sunaudoti lentoms, lentų gaminimui: Išpjáusma rąstą į lentas Grd.
5. tr. pjūklu pjaunant uždirbti: Roną (rąstą) pjaunant galėjo išpjáuti rublį par dieną Šts.
6. tr. SD410,419 pjaustant, pjaustinėjant padaryti: Stiklus vakar išpjóvė, šiandien deda langus Krš. Padavė jam taurę, išpjautą iš vieno smaragdo J.Balč. Aštriu peiliu ar specialia formele išpjauti tešlainius sp.
7. tr. peiliu ar pjūklu padaryti (skylę, griovelį): Atkalčių viduryje išpjauta širdis (širdies formos skylė) I.Simon.
| refl. tr.: Langą jaujo[je] buvo išsipjovę Krs.
ǁ Jrb stipriai spaudžiant įrėžti, išgremžti: Lytus, sunki vežimai išpjovė provėžas giliausias keliūse Šts.
8. tr. nupjauti dalgiu (javus ar šieną), nušienauti: Vincukas pievą išpjóvė i šieną suvežė Krš. Išpjaũs visas balas Strn. Visas šienelis išpjáutas, lyna Krš. Pieva išpjauta, šienas į kupečius sudėtas BM227. Jau pieva išpjautà ir išvežta Krš. Su skrudėlytėm išpjáuna pievą [taupus ūkininkas] Imb. Išpjoviau pievelę dobiluotą NS139. Du barus išpjovė LTR. Aure liūnai visi išpjauti̇̀, šiandien veža šieną Rm. Per dieną pjovė, nieką neišpjovė, šviesų dalgį sulaužė N253.
| refl. tr.: Duoda tą daubikę mun išsipjáuties Pvn. Iš tos ganyvos reikia išsipjáut šienas Ob.
9. tr., intr. pajėgti pjauti dalgiu: Negali išpjáut – toki [geri] dobilai Plk. Žolė neišpjaunamà Brt.
10. tr. dalgiu ar plautuvu pjaunant įstengti padaryti tam tikrą kiekį: An dienos boba išpjáuna kapų tris, ir dvi, ir pusketvirtos Lz.
11. tr., intr. kurį laiką pjauti dalgiu (javus ar šieną): Išpjovęs [šieną] lig pusryčių, parėjo valgyti LTsIV225.
12. tr. pjaunant šieną rasti, užtikti: O ir išpjóvė mano žiedužėlį trečioje pradalgužėlė[je] JD994.
13. tr. pjaunant sudildyti: Išpjáutu dalgiu sunku pjauti Šts.
14. refl. išsiveržti į viršų, iššokti: Kap paorėj[o] per pavasarį, tai visos gyslos išsipjovė Arm.
15. tr. išžudyti peiliu ar šiaip kuo aštriu: Visi jie buvo galvažudžių išpjauti S.Dauk. [Žemaičiai] metūse 1409 viena nakčia pagal vokyčius išpjovė ir jų jungą vienkart su katalikų tikėjimu apent atmetė M.Valanč.
| Išpjáuna su pulemiotu kaip avinus [per karą] Grz.
| refl.: Ar tik neišsipjovė? P.Cvir.
ǁ išskersti mėsai: Pašarų nėr – išpjáuna gyvulius Rm. Viską kai šluota šlavė: iššaudė aveles, išpjóvė kiaules Bgs. Papjūvas, papjovykščius išpjáuk J.
ǁ prk. išnaikinti, išmarinti: Metūse 1798 įsisukusios rauplės išpjovė jo visus vaikus M.Valanč. Daug žmonių išpjovė marai A1884,265. Kiek daug ne laike žmonių karštinė išpjáuna! Užp. Jų vaikus vargas ir bėdos išpjaus! Tat.
16. tr. užpuolus kandžiojant išžudyti (ppr. apie plėšriuosius gyvūnus): Žiemą vilkai šunis išpjóvė Všv. Vilkučiams avis išpjovus, avinai skundžias senam vilkui J.Jabl. Žiūro, ka vilko išpjáuta visos avys Brb.
ǁ geliant išnaikinti: Svetimos bitės mūsų aulius išpjauna S.Dauk.
| refl.: Jei ant to avilio įsispiesdavo, kur stipresnės, išsipjáudavo [bitės] Grz.
17. tr. Ad, Krtn, Jnšk išėsti, išrieti, išvaryti: Išpjóvė, turėjo išeiti Vn. Su ta Zose susipyko, ir išpjóvė iš numų Pln. Šogeris buvai ir būsi: jau munęs niekur neišpjáusi! Trk. Priešininkai geidavo prazidentą iš urėdo išpjauti LC1882,23.
paišpjáuti tr. išrėžti: Iš skūros paišpjóviau diržus Lz.
nupjáuti
1. tr. SD385, K peiliu ar kuo kitu aštriu nurėžti, nuręsti: Teko vargšui pirštas nupjauti rš. Liežuvį nupjovė S.Stan. Būtų nupjovę gelsvas kaseles KlvD7. Negalėjo … su šoble tą ragą nupjáut Sch118. Nupjáuk nagus J. Iš nakties varpas nupjovė rugiams Šts. Viršūnė [pušies] nupjauta Rud. Nupjáuk vytelę kiaulei pavaryti Als.
^ Nupjauk man galvą, išimk širdį, duok kalbėt (žąsies plunksna drožiama rašyti) B.
| refl. tr., intr.: [Medžioklis] nuspjovęs savo sidabrinę sagą LTR(Ds). Nusipjauju lazdą N.
^ Bet kaip jau numirė, tada šitie daiktai kaip pjaute nupjaujasi BPII408.
ǁ pjūklu pjaunant, nuleisti nuo kelmo (medį): Gražiai auga jauni ąžuolai, slapčiai nupjaujami prš.
2. tr. pjūklu pjaunant padaryti, pagaminti (lentas): Gerai anam nupjóvė lentas Pvn.
3. tr. dalgiu nukirsti (javus ar šieną): Dvidešim pūdų nupjaũs rugių Nmč. Žmonės rugius nupjovė – teliukus rugienon veda, riša Tvr. Ar tau rugiai, ar šienas, vis, būdavo, su rankom nupjáut Ob. Mūsų rugiai jau nupjauti̇̀ Pš. Rugius talka nupjoviau A.Baran. Pievą nupjauju, nušienauju R8. Visus nupjáutus dobilus sulijo Srd. Kaip mes pareisim …, šienus nupjáusim JD955. Ar biesas nupjaus tokius laukus! Žem. Miežius pjovė vieni dvariškiai, bet nupjautoje dirvoje pluokštai kėksojo nenupjautų varpų Žem. Nupjóviau pievelę su dobilėliu, parvedžiau mergelę su vainikėliu JD361. Dalgelę suleisiu, žolelę nupjausiu LTR(Lp). Rudenį skubėk pjūties laike nupjauti pjaunamąjį i sukrauti kraunamąjį Šts.
^ Be laiko nupjausi – gardžios duonos neragausi KrvP(Mrc). Priežodis sako: „Su saulele rugius nupjovus, bus duonelė balta“ rš. Nėr ko dejuot pjovėjų – rugiai rugius nupjaus (už rugius galima pasisamdyti) Vlk. Nesidžiauk nupjovęs, pasidžiauk kluonan suvežęs TŽV600.
nupjautinai̇̃ adv.: Geriau rugius rišti yr nupjautinai̇̃ pjaunant Lk. Kad pjauna rugius kaip šieną, sako: pjauna nupjautinai̇̃ Lk.
| refl. tr., intr.: Kaip rugius nupjáunas, mėnesį praleida i kula Brs. Iš bėdos nusipjáutumėme bobos rugius Pc. Kai su pjautuvais pjauni, tai gerai nusipjáuna Antr. Kai rugiai nusipjaũs, tada apmažės darbų Mžš. Rugiai nusipjóvė į gerą laiką LKKIX161. Ans sako: Nusipjaukiat, pūrai, – ir nusipjovė (ps.) S.Dauk.
4. tr. peiliu nužudyti: Aš nieko nesu papjovęs, ne vištą, ne veršį, o kiaulę taip nupjáunu, ka nu: ana užduoda tokią zlastį – žviega, bliauna, čypa Vgr.
ǁ Štk prk. numarinti: Pjūtis nupjovė žmogų Ggr. Pjūtis arklį nupjovė Šts. Aš suvalgiau uogų, ir kad ėmė vidurius pjauti, aš tariau, kad nupjáus Rt.
5. tr. Krš, Užv, Kdn, Grš kandžiojant nugalėti, nuvaryti: Tas paršiukas nupjauna muno kiaulelę, apėda aną Klk. Anas paršiukas nupjáu[ja] šitą i storas toks kai reketys Jrb. Mažąjį paršioką ir kiaulė nupjáuna Trgn. Jei nori, kad bitės nuo kitų bičių atimtų medų ir jas nupjautų, leisk jas avilin per vilko gerklę (priet.) MTtII128.
6. intr. greitai nuvykti, nubėgti: Kai jie nupjaus tolyn, tu atlėk, – sako šuva vilkui (ps.) Rm.
◊ kaip nósį nupjáutas; Žem nusiminęs: Paliko kaip nosį nupjautas po tų žodžių Dr.
panupjáuti
1. tr. pjūklu pjaunant nuleisti nuo kelmo (medį): Mes tas pušis panupjáusim Dv.
2. žr. nupjauti 3: Visi panupjóvė avižas ir pašienavo pievas Dv.
papanupjáuti žr. panupjauti 2: Kap Laurynas, tai bus visa papanupjáuta ir papanurinkta Dv.
papjáuti
1. tr. peiliu ar pjūklu nupjauti, nuręsti: Tu nueik ant kryžkelės, kur yra gluosnis, papjáuk septynias rykštes ir ateik pas mane LTR(Šk). Kad kas tos lovos galą biskį papjáutų – par ilga Jrb.
| refl. tr.: Tai pasipjausiu žalią rykštelę ir pamokysiu savo martelę D4. Eisiu į beržyną, pasipjausiu beržo rykštę KlvD7. Ta lieknąjį šermukšnį jis kadai kitkart manė pasipjaut meškerei rš.
ǁ peiliu šiek tiek ko nupjauti, pripjauti: Buvai miške ir botagaičių nepapjóvei Ds.
| refl. tr.: Pasipjoviau kadagių kaminui šluostyti Šts. Nuejęs lazdų akėčiom pasipjautų BM67. Aną dieną ėjau vytelių pasipjauti bučiui rš. Pasipjovusi gėlių, mergaitė vėl išėjo iš darželio J.Balč.
ǁ SD263 pjūklu pjaunant nuversti, nuleisti nuo kelmo (medį): Dar vieną uosį turiam papjovę Ktč. Medis koks papjáutas – i liptas Šv.
2. tr. supjauti į dalis, supjaustyti: Į dalis papjauti N. Papjáunam [pušį], paskaldom ir sudedam po siena Dv. Papjáusiu ant lentų sienojus Rod. Daug šį rytą kepalų bus papjauta ant stalų sp.
| Tik papjáuna (sukerpa medžiagą) ir duoda siūt Nmč.
ǁ truputį, dalį nupjauti: Papjóvė galvas [svogūnų prieš sodinimą] Ad.
3. tr. perpjauti: Pripuolęsi papjovė virvę, [pakaruoklė] nukrito dar gyva Žem.
ǁ ne visai nupjauti: Virto papjautos pušys tarsi kokie milžinai rš. Pjautuvu kab pjaunam, tai ir pirštus papjáunam, ir kraujas bėga Lz. Gyslelę papjóvė kokią, i mirė Rdn.
4. tr. dalgiu kiek nupjauti (javų ar šieno): Imk dalgį ir eik vikavižių rytdienai papjauti I.Simon. Prašiau, kad kas mišinio papjáutų – nėr kas papjáuna Antš. Reik prašyt, kad kiaulėm atolo papjáutų Pc.
| refl. tr. Mžš: Einu pasipjáut karvikei šieno LKT104(Pd). Mes pasipjáusiv lanko[je] šienelio, baltųjų dobilėlių JD346. Aš papartėlio nepasipjausiu ir žirgelio nepašersiu (d.) Sn. Ėjau arkliams šėkų pasipjaut BsPI24. Pirminykas davė žmonėm pievų – rytais, vakarais, sako, pasipjáukit Rm.
5. tr. nupjauti dalgiu (javus ar šieną): Vartė, kol su rasa, papjautą šieną Vaižg. Avižas papjovė Zt. Jau toli papjóvė rugius nuo miško Rm. Ans eina šieną papjáudamas, žabus pakirsdamas Vgr. Savaitę papjáutas [šienas] išbuvo, gavo lytaus i pašuto Rdn. Lankos gulia papjáutos Skr.
papjautinai̇̃ adv.: Rugius pjauna į eiles kaip šieną, atseit, papjautinai Ggr.
6. tr., intr. galėti, pajėgti pjauti (javus ar šieną): Nemanyk, ir jis neblogai papjauja, kažin dar ar spėtum! Žvr. Parsivedžiau jauną, rugių nepapjáuna JV797. Jonas nepapjáuna – reikės žmogų samdytis Šlv. Kap visai reti, tai nepapjaunami [rugiai] Lp. Ans i su viena ranka papjáuna Krš. Su mašina visai nepapjáusi: vietums išgulusios, o vietums labai daug akmenų Vdk.
7. intr. kurį laiką pjauti dalgiu: Papjóvė kokią valandą ir parejo su dalge Upt. Papjaudavom i penki šeši dalgiai – nuvarai par pusę dienos Grd. Paėmimą papjóvė, ir nori paimt kaip už visą dieną Šmn.
8. tr. SD348, K peiliu ar šiaip kuo aštriu nužudyti: Anas sa[vo] mergos papjáut norėjo Vlk. Šaukė: „Aš tave papjáusuot!“ Vn. Kaunas peiliais, būna, ir papjáuna Rod. Bešienaudamas papjoviau gyvatę Dkš.
| Traukinys žmogų papjóvė (suvažinėjo) Švnč.
^ Visi miega kaip papjauti Ėr. Staiga mirė vyras – kai pjaut papjóvė Erž. Kaip pjáute papjáuna tie vėžiai žmogų Trk. Jis įmanęs kitą nagu papjaũtų Mrj. Papjáuk – nieko nesupranta Nmč. Nevalgo – gali papjáuti Trk.
| refl.: Bobos ko nepasipjóvė Pc. Man geriau su šituo peiliu pasipjaut, o ne tokį gyvulį už vyrą turėt BsMtII100. Galiu jam duoti ar peilį pasipjauti, ar virvę pasikarti KrvP.
ǁ peiliu nužudyti mėsai, paskersti: Papjauti avį J. Ir papjovė veršelį BB3Moz9,8. Papjóviau aš ituos karves, papjóviau telaičius, iš skūros paišpjoviau diržus (ps.) Lz. Papjóvė paršą, nedidelis, ale minkštas Pnd. Papjáuna paršioką, tą suvalgo, tada kitą pjauna Pb. Mes kaip papjaujamos avys rokuojami esme BPII130. Papjaukit antį iškepti ir vištą kur riebią sriubai Žem. Dar didesnis gaidys buvo, ale papjóviau Dt. Avį, žąsį papjauju R9. Šiandiej darbo, kaip kiaulę papjóvus (daug) Šmn.
| refl. tr., intr.: Nė vieną kiaulę da nepasipjóvė Vlkv. Gaspadinė vieną dieną pasipjovė avį vieną DvD264. Pasipjovė vištą kepti J.Jabl. Mėsos mes daug pasipjáudavom, bet mano žmogus nevalgydavo Skr. Tas pęslas pasipjáusias (bus papjautas), mažiau darbo būs Krš. Nelygu gyvolis pasipjauna naginėms: ir šešias vasaras gal išnešioti nagines Šts.
ǁ prk. numarinti: O brolį džiova papjóvė Mrj. Tokius jaunus papjauna džiova I.Simon. Gumbas kone papjovė R.
9. tr. K, Dkš užpuolus kandžiojant nužudyti, sudraskyti: Parėjęs namo, žmogus sužino, kad jo arklys ten pat krūmuose vilko papjautas rš. Siuntė ponas vilką, kad ožką papjautų d. Iš nakties keturios vištos papjáuta Antz. Lapė papjovė visas žąsis, nė vienos nebeliko LTR. Paukščioką papjóvė katė Kp. Šeškus vištas papjóvė Dglš. Varlė papjáudavo kumelę (pavasarį nusilpę arkliai dažnai įklimpdavo į pelkę ir nugaišdavo) Imb.
| prk.: Visi [kareiviai] utėlių papjauti (apnikti, užgraužti), nor semte semk Imb.
^ Daug šunų ir vilką papjauna PPr109. Šimtas varnų ir kumelę papjauna Lkv. Atsimena kap vilkas papjautas avis KrvP(Mrk). Ateit svečias be dantų, papjau[ja] aviną be kaulų (kūdikis ir krūtis) B. Kąsakas kumelę papjóvė (sakoma vis klausiančiam „ką sakai“) Skdt.
| refl. tr.: Pagiriais vilkiščiai vaikščioja: tave pasigaus ir pasipjaus Tat.
ǁ mirtinai sugelti: Anais metais tai man papjovė šunį bitelės Všn. Kaip tikt motina pabengia kiaušelius dėti, tai bitės tus tranus nutvėrusios papjaun S.Dauk.
papjautinai̇̃ adv.: Galvažudžiai vorai pjauna papjautinai Blv.
10. tr. labai suvarginti, nukankinti: Šitokiuo keliu važiuodamas gali ir arklį papjáut Užp. Tos rupūžės avys papjáuna žmogų iki čia (didžiausias vargas vedžioti jas į ganyklą) Skr. Mane bėdos baigia papjáut Sv. Jin vargų papjauta moterėlė Lnkv. Kartais žmogų rūpesčiai papjáuna Mrj. Seniau, būdavo, tos dalios papjáuna žmones Mrj. Baigia papjaut gyvą [darbai] Ds. Bailės papjautas (labai bailus) Dglš.
^ I su liežuviu žmogų gal papjáuti Užv. Čia mane be peilio papjovė, be virvės pakorė KrvP(Kbr). Ji mane be peilio papjáuna savo bumbėjimu Prn. Toks gyvenimas mane be peilio papjáuna Prn.
| refl.: Ji su tuo seniu pasigadino, pasipjóvė (pagadino nervus, sveikatą) Skr.
11. tr. sugadinti: Man senystė gerklę papjóvė, negaliu giedot, nėr balso Ad. Žmonys dabar onaro papjauti̇̀ Dglš. Mielių papjáutas (nusivadėjęs) alus KI239. Uzbonėlis tarė, pusverpėlį barė: „Eik tu laukan iš kamaros, mielių papjautàsis“ JD968.
parpjáuti
1. refl. atšipti, atsipjauti: Piela per daug metų parsipjáuna Prl.
2. tr. visiškai nukamuoti: Parpjaũs arklius [versdami taip sunkiai vežti] Lp. Jis visas ligų parpjáutas Mrj.
pérpjauti
1. tr. pjaunant padalyti į dvi dalis: Perpjaukim tą obuolį pusiau rš.
^ Kaip nori, pjauk – neperpjausi, kaip nori, kirsk – neperkirsi (vanduo) LTR(Srd).
2. tr. K giliai įrėžti, kiaurai perrėžti: Koją párpjovė ligi kaulo Jnšk. Piemuo su peiliu párpjovė sau pirštą J. Kaklą perpjauju, papjauju R11.
| refl. tr., intr.: Išilgai delno pérsipjovė Grž. Nekišk savo nosės, aš [pats] persipjáusiu Slm.
3. tr. Grd, Ldk dalgiu pjaunant užgriebti svetimos dirvos ar pievos: Tu vagis! Perpjovei mano pievą per dvi pradalgi Žem. Kapčių nebuvo, párpjovė ežią, i trukšmas Užv. Jis išmieruos, bet niekieno pievos neperpjaũs Rm.
| refl. Lp.
4. tr. kurį laiką pjauti (javus ar šieną): Visą dieną párpjoviau tą dirvalę Vvr. Párpjausi dvi dieni, o litą tegausi Nt.
5. intr. nustoti raižius, pjovus, kankinus: Parpjovė pjūtis, ir vėl sau sveikas Šts.
piepjáuti, pypjàuti žr. pripjauti 3: Pypjáuk, o su karu parvežk tos žolės Klp.
prapjáuti tr.
1. R pradėti peiliu ar pjūklu pjauti: Prapjáunu paltį lašinių J. Dar yr vienas kepalas duonos neprapjáutas Als. Tiek bijo nu vieno klucį prapjáuti Trk.
2. K peiliu prarėžti, įpjauti.
| refl. tr.: Kad prasipjáusi pirštą, vortinkliu liuob dėti, kad užstabdytų kraują Štk.
ǁ pirmą kartą važiuojant rogėmis per gilų sniegą padaryti provėžas: Kai tik prapjovė provėžas, tai ir geriau važiuot [rogėmis] Gs.
3. pjaunant padaryti skylę, plyšį: Tie maišai dengė visą kūną žmogaus, tikt rankoms, nosei, lūpoms ir akims buvo prapjautos skylės M.Valanč. Žiūro, kad maišas prapjauta ir cukerkų išimta rš.
^ Jos akys kai viksva prapjautos (siauros) Mrc, Sn. Vis tiek tas kačiukas nesveikas – jam akys kaip viksva prapjautos Pc.
4. pradėti dalgiu pjauti (rugius): Dzūkijos valstiečiai stengdavosi savo rugius prapjauti kaimynų nepastebėti rš. Prapjóvė [rugių], tai atanešė surišęs pėdelį mažutį – gaspadoriu[i] pastatė užu stalo Pb. Gervėčių apylinkėse lietuvės moterys, eidamos prapjauti rugių, nešdavosi duonos ir druskos rš.
^ Džiaugiasi, kap rugius prapjovęs KrvP(Mrc).
5. Šv nupjauti kiek javų ar šieno: Vasarojo prapjáus, žąsis ganys Lk. Prapjáus rugių, i kulsi išsiviepęs Trš. Prapjauk šienelio nors pradalgėlį LTR(Kp). Biškį prapjóviau žolės, lei duoda kiauliums Vgr.
| refl. tr., intr.: Prasipjaukiam šieno! Su kuo beprasipjausi, kad dalgis nulūžo Dr. Pakol prasipjáuna, nebuvo niekur rugių pirkt Mrc. Man dalgelė gero plieno, prasipjausiu žalio šieno d.
6. kiek pasismulkinti: Šiečkos reikia kiek prapjáut Švnč.
ǁ supjaustyti kiek malkų: Ka jau reik eiti medžių prapjáuti, ans dyri dyri dyri ir išejo Trk.
7. pjaunant padaryti praėjimą, pravažiavimą: Kelią prapjóvėm pievoj Lp. Aš, rugelius prapjaudama, dobilėlius pamindama, atrasiu kelelį in tėvelį TDrV26.
8. Kš pralenkti pjaunant (javus ar šieną): Esu prapjóvęs visą talką, visus pjovėjus esu prapjóvęs Šts.
pripjáuti tr.
1. JnšM peiliu ar pjūklu prirėžti tam tikrą kiekį: Katilą [obuolių] pripjáusu i suvirinsu obūlynės Krš. Nu pagatavija medy malkos, tę malkų tada pripjáuni, tada praskaldai Lz.
| refl. tr.: Visa ką padariau ir siečkos prispjóviau Grv. Prisipjauti virpstelių rš.
2. Ds, Užp pjaunant patrumpinti: Kad ilgas, pripjáuk Trgn. Dabar i pripjáut redelių nemožna [kai padarei per aukštus] Dglš. Reikia pripjaut ienos šitam arkliukui Sdk.
3. dalgiu prikirsti (javų ar šieno): Gerus rugelius bepjaudama menkų rugelių nepripjovė Rtn. Aš pažiūrėsiu rugių laukely, ar daug pripjovė baltų rugelių (d.) Mrj. Jis pripjóvė šmotą šieno J. Žirnelių pripjóviau kiaulėm Šlčn. Tada pripjáuna saują pirmą [rugių] ir suriš ir atneš gaspadoriu[i] Pb. Jeigu pripjauni paskutinį pėdą pilną, tai daugiau nebepjausi, mirsi (priet.) LTR(Ob).
^ Kad pripjovė – šuniui pasikočioti LTR(Sdb).
| refl. tr.: Dobilo jam te gero buvo, prisipjaũs davaliai Ob.
ǁ refl. iki valiai pjauti (javus, šieną): Aš prisipjóviau lauke rugelių, geltonųjų kvietelių JV494. Aš prisipjóviau lanko[je] šienelio, prisinešiojau plieno dalgelio JD962.
4. refl. pridilti, atbukti: Prisipjóvė peilis, t. y. pridilo J. Ruokaną dieną dalgis neprisipjauna – neapkimba koše Varn.
5. tr., intr. pjaunant dalgiu prieiti, pasiekti: Pardien gal ir pripjáusma lig Vidupievio (pievos vardas) Vb.
pripjautai̇̃ adv.: Kviečius, rugius pjauna pripjautai̇̃, pripjautinai̇̃, prykersmu (pradalgė virsta prie nepjautų) Rt.
pripjautinai̇̃ adv.: Pas mus tik rugius ir pūrus pripjautinai̇̃ tepjauna Brs.
6. I daug priskersti: Vištų pripjáuta priemenėj Bgs.
7. Slnt, Ėr, Ml, Alv pjaunant pribaigti nepagydomai sergantį, dvesiantį gyvulį: Reikės šiame čėse tokią gerą karvę su šviežiu pienu pripjáuti Rdn. Ta karvė bengės, da pripjóvė ir pardavė tą meisą Štk. Gavau pripjáuti veršį, buvo bedvesąs Šts.
8. ne visai papjauti, ne visai nužudyti: Mano kaimyną piktadariai pripjóvė ir paliko pripjáutą (leisgyvį) Mrj.
| Sako, pripjáutas [po operacijos] esąs, vos ne mirštąs Jd.
ǁ užpuolus kandžiojant, draskant ne visai pribaigti: Radau, pripjáutas (dar ne visai vilko papjautas) avis Gs.
9. žr. nupjauti 1: Liežuvį pripjauti bei rankas ir kojas nukirsti BB2Mak7,4. Ausys, nosis jo pripjaujamos BPI190.
10. Ob prierzinti: Tai pripjóvė jį, net nežino, kas daryt! Km.
11. uždėti, priteisti (baudą): Anam pripjóvė tris šimtus rublių pabaudos Krtn.
×razpjáuti (hibr.) Rš žr. perpjauti 1: Bulba razpjauta per pusę Aps.
supjáuti tr.
1. pjaunant susmulkinti, supjaustyti: Malkas supjauti N. Jis paliks tau tas malkas supjauti Grž. Supjovė kaip bematant visus šiaudus BsPIV237.
2. pjaunant sunaudoti: Tie visi medžiai reiks lentõs[na] supjaut, o anie malkos Rk. Visus rąstus į lentas supjovė Pn. Davė mėsos, sako: „Ir tą tik visą ansyk nesupjauk, tai vis galėsi pjaustyt ir pjaustyt“ BsPIV109.
| refl.: Daugiau kaip trečdalis medžio susipjauna į pjuvenas rš.
3. pjaunant pagaminti: Supjáusiu lentas Kb.
| refl. tr.: Aviliui susipjáusiu lentas Ėr. Pasiuntė susipjauti šulų bačkai Vn. Susipjoviau kelias šluotas beržynėly Jnšk. Susipjóvei šluotą beržinę ir parsinešei namo Ob.
4. kuo aštriu sužeisti: Bjauri dabar [linus] rauti: supjáuna, subūna rankas [raunant iš kietos žemės] Krš.
5. dalgiu nupjauti, nukirsti (javus ar šieną): Vyrai paema dalgį šienuo supjáut Klk. Kai supjauna, suriša, gubosna sustato V.Krėv.
| refl. tr.: Susipjóvėm viską – a neims lyt? Gs.
6. dalgiu pjaunant pagaminti tam tikrą kiekį: Su pjautuvu supjóviau šėko dėlei karvės J. Par kėleną gal du vežimu šieno supjauti Sln. Mažai šieno tesupjaudamas, arklių nelaikė M.Valanč. Supjóvėm šešias kapas rugių Ktk. Žolės supjáut reikia kiaulėm Grv. Supjauna visuomet mažiau negu kiti, nors lauko turi tiek V.Krėv. Supjovęs pėdą, tuojau nešė namo gaspadinei S.Dauk. Paskutinį pėdą supjauna didžiausią, tai, sako, – gaspadorius LTR(Auk). Dobilai buvo, kad negali pradalgės supjáuti, turi kirsti aplinkuo Lkv.
| refl. tr., intr.: Susipjovęs esąs tris kupsčiukus Rdn. Susipjaũs ir mūsų šiemet keli vežimėliai šieno Jnšk.
^ Kas verkdamas sėja, tas ant pjūties, susipjovęs pėdą gražių kviečių, nešdamasis džiaugsis Tat.
7. refl. pjaunant prilygti: Dar tu su gerom pjovėjom nesuspjáusi Vlk.
8. refl. Ėr sudilti nuo pjovimo: Jos plieninis pjautuvėlis susipjovė, susipjovė DvD142. Jau mano dalgė visai susipjóvus, tik per colį platumo Alv.
9. sukandžioti: Padabok šunis, kad nesupjautų deglės Žem. Šuo kiaulę supjovė Lp. Svetimi šunys supjóvė mūsų šunuką – neblaka Užv. Ir tu bėgtum, kad šit šuva supjaũt Trgn. Šunys mūsų veršį labai supjóvė Up. Supjaũs kiaulės paršuką Lp.
^ Eina kai šuva supjáutas Rod.
ǁ Up sugilti: Muni bitys supjóvė – rankos už kokių dešimt minučių suputo Žr.
10. refl. susirieti, susipešti vienas kitą kandžiojant: Šunys susipjóvė K. Daržinėj susipjovė katės rš. Katė ir šuo greit susipjauna rš.
^ Savi šunes susipjovė, jie ir susigerins LTR. Ir dvi bitys vienam dobile susipjáuna Krž. Du kiškiuku susipjovė, balti kraujai bėga (girnos) flk.
ǁ refl. susimušti, susigrumti: Jeigu kas valgo svetimu peiliu, jisai su tuom žmogum susipjauna (priet.) LTR(Auk). Pats Bliukeris pirma jojo, pirma jojo, su prancūzu susipjovė, susipjovė JD1150. Kad mes jojom vieškelaičiu, susipjovėm su maskoliais (d.) Nm.
11. supjudyti, sukiršinti: Pasmaišė kokia te nogla atejuonis ir supjóvė žmones Lkm.
12. refl. smarkiai susiginčyti, susivaidyti: Susipjovė medininkas su sendvariškiais Žem. Taip ir išėjom nuo brolio susipjóvę Skr. Abudu susipjóvė kaip šunys Ėr. Susipjovė kaip šunys dėl kaulo PPr419.
13. refl. prk. neatitikti, nesusiderinti, susikirsti: Kartais liaudies išminties dėsniai susipjaudavo su jo paties pastabomis ir samprotavimais rš.
14. sukirsti kalboje, suniekinti: Nedavė bobos ir išsižiot sekretoriui – ažkart supjóvė Ktk. Niaugi anys mum supjautų?! Sdk. Norėjo ir berniuką vestis, tai aš ją supjóviau Švnč.
15. suduoti, sukirsti: Anas jį botagu supjóvė Lz.
užpjáuti
1. tr. SD430 peiliu užręsti: Čia to[je] vieto[je] reik užpjáut, ba nusmuks [užrišta virvė] Pc. Ažpjáuk botkaitį – ažrašyk, bo vėl botagas nusmuks Š. Rykštės nuo balanų skiriasi, ka galai užpjáuti i siūlukai galuose Prn. Ažupjáuta ravelis ir dirželiu pririšta Arm.
2. tr. peiliu ar pjūklu įpjauti: Šitas rąstas netinka pėdžiai – užpjáutas Slm. Užpjauk tą lentą lig tolei ir daugiau nuskelk kirviu Pc. Kiek užpjóviau mėsos, nukirsk kaulą Ėr.
3. tr. pjūklu pjaunant užversti: Užpjovė medį už kelį, negal bepravažiuoti Dr.
4. refl. tr. nupjovus užsidėti: Užsipjóviau lašinių an duonos ir užėdžiau Krš. Užsipjóvei žolikės, i gyna [žaizda] Grd.
5. tr. pjaunant javus ar šieną uždirbti: Po keturius litus moka ant dienos, tai kiek par nedėlę užpjáus? Užv.
| refl. tr. OG92: Pernai a[r] tris šimtus užsipjóvęs šienu Slnt. Rugiapjūtėj per dieną visą pūdą rugių užsipjáuni Lp. Tu mun pjáusi, aš tau – užsipjáusi dienų Krš.
6. tr. pjaunant javus ar šieną užtikti, rasti: Pjauki, bernyti, žalią lankelę, rasi užpjausi aukso žiedelį N408.
7. tr. Dsm, Žln, Mrc kertant rugius nuvarginti (ranką): Nesiskubyk pjaudama, ba ranką užpjáusi Nč. Pirmądien kap pasipjoviau rugių, tep ir ažpjoviau ranką Lz.
8. refl. pjaunant javus ar šieną nueiti, nutolti: Ir ana užsipjòvė tiek toli, kad jau to vaiko nežiūri Zt.
9. tr. Lp papjauti, nužudyti: Senį „učitelių“ užmušę, užpjovę peiliais LzP. Žmona nori tave ažpjáut Lz. Užmuštų, užpjautų̃ dar nėra nė vieno Dv.
| Ale atsigrįžk, ba da traukinys užpjaũs (suvažinės) Kš. Važiavo Vilniun, ir vieną kumelę mašina (traukinys) ažpjóvė Grv.
ǁ papjauti mėsai, paskersti: Telaitį ažpjáuna an šventės Lz. Eik sugáu baronaitį (aviniuką), ažpjáusim, in ugnies sukepsim ir suėsim Lz.
10. tr. užpuolus kandžiojant nužudyti: Sykį vieną elgetą šunes į smertį užpjovė V.Kudir. Vilkas griebė ožį ir užpjovė LTR(Lp). Mūs pačių telyčaitę vilkai užpjóvė Azr. Darykim kokią rodą su kiaulioku: ag anas ažpjaũs kiauliotę Ktk.
užpjautinai̇̃ adv.: [Javų pelė] pjauna užpjautinai savo vaikus ir patelę Blv. Vienas šuo pjauja užpjautinai, t. y. antsmert, negyvai, o antras užpjaumais, t. y. ne antsmert J. Šuva pjauna užpjautinai̇̃ Ėr.
ǁ užgilti: Sako, ka bitys užpjáuna arklį negyvai Žr. Kai[p] veši dobilus tokiam karšty? Juk vapsos arklius užpjaũs Skr. Būtų uodai užpjóvę Dkš.
užpjautinai̇̃ adv.: [Arklius] vabalai užpjautinai pjauja Žem.
11. refl. Ds negyvai užsikandžioti susiriejus: Sako tos pelės: „Tu mus no smerties išgelbėjai – mes būtume užsipjovę“ (ps.) Brt.
12. tr. Alv suvarginti, užkankinti: Su miško vežimu arklius užpjaũs Jnš. Tie žmonės turi būtie nelabai geri, kad tu teip vargo užpjautas Tat.
^ Jie tokie šykštuoliai, kad be peilio užpjaus šeimyną Jnš.
13. tr. Km, Jnš labai pašiepti, užjuokti: Jei tu mušys ir škandalą kelsi, bobos muni užpjáus Krš. Neduoda ir žodžio veptert, tuoj ažpjáuna Ktk. Sarmatlyvam blogai – ažpjáuna Ut. Tave moterys liežuviais užpjaũs Mrj.
14. intr. Up, Vdk užduoti: Užpjauk gerai arkliams su votagu, kaipmat nuvažiuosi! Varn.
15. tr. smarkiai, daug užpilti: Užpjòvė erbicidu – be bičių palikom Vn.
16. tr., intr. Up smarkiai užgroti: Kad užpjovė muzikantai, langai birb! Dr. Vedum bepareitant užpjovė kapelija rš. Kad užpjóvė ant smuiko, tai kojos pačios linksta Skr. Užpjovė muzikantai maršą rš.
◊ po smerčio su rugiais užpjaus VP38 niekada neatsilygins, negrąžins skolos.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): panupjauti,papanupjauti,papjauti,atpjauti,piepjauti,dapjauti,prapjauti,pjauti,parpjauti,apipjauti,perpjauti,paišpjauti,supjauti,nupjauti,užpjauti,įpjauti,pripjauti,išpjauti,razpjauti
Nuoroda į šaltinį
Lietuvių kalbos žodynas
Aprašymas
Kalba
Publikavimo informacija
Data
Leidėjas
Pavadinimas
Informacija iš kitų sistemų paslaugų
Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Atsisiųsti žodžio informaciją:
RDF formatu LMF formatu TEI formatu TBX formatu SOAP formatu JSON formatu XLSX formatu DOCX formatu PDF formatu
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: cut
prancūzų kalba: couper
vokiečių kalba: schneiden
rusų kalba: разрезать
lenkų kalba: cięcie
Komentuoti
Komentuoti gali tik prisijungę nariai.
Komentarų nėra
Komentarai(0)