1 páistyti, -o, -ė
1. tr., intr. Q233, Rd, Sb niekus kalbėti, plepėti, sapalioti: Eik eik, nepáistęs niekų! Upt. Senis niekus páisto, o tie durniai klauso išsižioję Jnš. Páistė kaži ką, bet gerai nesupratau, nė kas Erž. Kad nežinai, ką kalbėt, ko čia páistai! Lnkv. Jis paisto paisto labai daug, o nieko nepasako Šl. Ką čia dabar páistai – girdėjai, kad skambino, o kurioj bažnyčioj, nežinai! Srv. Bobos paisto, kad tai esą kaulai milžinų, kurie kitąkart čia gyvenę A1884,55. Kiti páisto, kad jis džiova mirė Šd. Bet (šiaip sau, be pamato) žmonės páisto, kad tas radijus lietų nutraukia Jnšk. Paisto kaip girtas apie tvorą Sdb.
ǁ nepadoriai kalbėti, blevyzgoti: Jų i tėvai, i vaikai buvo pripratę páistyt Sdb. Seni, tu jau, seni, ką tu čia páistai! Stč. Páisto susėdę, šviesą degina – geriau miegotų! Sml.
2. tr., intr. galvoti, mąstyti: Greitai páistyk mislias, t. y. sudėk ir atsakyk ant klausimo J. Eglė mąsto, paisto, kaip čia atsinešti vandens be kibiro ir užmaišyti ragaišių be rykų, ir vėl kiūtina pas senę BsPIII319. Gali páistyti per dienas – niekas neišeis Up.
3. tr. kreipti dėmesį, paisyti: Jis nieko nepáisto – keikia, ir tiek! Skr. Nepáistyk, ką jis kalba J.Jabl.
4. tr. renkantis knaisioti, knebinėti: Tai paisto paisto tuos valgius – pilvas ne gromata (sakoma tam, kuris labai renkasi valgį) Vl.
5. tr., intr. austi: Gi mat, vaikel, seniau sakydavom „páistyti“, dabar sako „austi“ Nj.
6. tr. NdŽ painioti, maišyti su kuo kitu.
1 atpáistyti intr. atpasakoti: Aš tai jau nelabai atpáistau Lnkv.
1 išpáistyti
1. tr. LL295 išnarplioti, atmegzti: Paimk ir, laiko turėdamas, tas virvutes išpáistyk Up.
| prk.: Jo kalba buvo neišpaistomas kratinys rš.
2. žr. 1 supaistyti 1: Kas čia išpáistys, kaip su jais yra! Žlp.
1 nupáistyti intr.
1. niekus nukalbėti: Taigi tu, brolau, ir nupáistei dabar: nei ratai, nei dviračiai iš tos tavo kalbos Sml.
2. suvokti, suprasti, supaisyti: Aš ten nelabai nupáistau Pc. Stebimės ir negalime nupaistyti, kas tai per syla elektra rš.
1 papáistyti tr. niekus pašnekėti, pasapalioti, pasvaičioti: Sužiūrėsi, ką jie ten kartais papáisto! Lnkv.
| refl.: Būriais jis pasipáisto, būriais gerai pašneka Šd.
1 pripáistyti tr. Rd prišnekėti nesąmonių, prisapalioti: Visko žmonės pripáisto Upt. Kai neturiu ko rašyt [laiške], tai pripáistau niekų Jnšk. Susirinkę seniai vakarais pripáisto visokių niekų, tai vaikai ir bijo tamson išeiti Lnkv.
1 supáistyti
1. tr., intr. Skp suprasti, suvokti, supaisyti: Bala čia juos supáistys, kaip jie gyvena ir iš ko gyvena Srv. O gal aš ir nebesupaistau, kaip ten buvo Rm. Tu jį supáistysi! Jis nemeluoja, bet ir tiesos nesako Stč. Kas čia tokios kalbos supáistys! Up. Jo buvo daug vaikų, aš jų visų nesupáisčiau (nemokėjau atskirti, pažinti) Sl. Nesupáistau mislių, dūmų savo, atsakant iš katakizos, t. y. nesugaudau, nesumetu, nesudedu J.
2. tr. sunarplioti, suraizgyti, sumegzti: Kas tuos mazgus man supáistė? Up.
1 užpáistyti tr. užpinti, užadyti: Ar jau užpáistei rezginį? Up.