sunir̃tinti

Apibrėžtis
nir̃tinti, -ina, -ino, nirti̇̀nti, -i̇̀na, -i̇̀no [K] caus. nirsti.
1. [K] pykdyti, siutinti: Jie kvatojosi iš jos begėdiškų frazių ir nirtino ją rš.
2. skatinti, kelti norą greičiau daryti ką: Aš nir̃tinu, kad įnirstų žanytis, didžiau darbuotis J.
apnir̃tinti tr. įvaryti nirtulį: Jauną arklį aš pats apnir̃tinau, negal bepataisyti Kal.
įnir̃tinti tr. J įpykinti, įerzinti: Minia nepavaldoma: kai ji įniršta ar kai įnirtinama, nebesustabdysi – tenka jos pačios klausyti Vaižg. Trojėnus drąsiuosius įnirtino priešais achajus Hektoras HI.
| refl.: Atima ėdesį rūstybei, kad nerūstauja ir neįnirtinasi nieko drin SPII4.
sunir̃tinti
1. tr. Q550 supykdyti, supjudyti, sukiršinti.
2. refl. įgauti nirtulį: Žirgas susinirtino, stojosi piestu atatupstas rš.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): apnirtinti,įnirtinti,nirtinti,sunirtinti
Aprašymas

„Lietuvių kalbos žodynas“ yra baigtinis XVI–XX a. lietuvių kalbos leksikos šaltinis. Naujais kalbos faktais jis nebepildomas ir neatnaujinamas. 

Žodyną taip pat galite rasti adresu https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/.

Kalba

lietuvių

Publikavimo informacija

Data

2021

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: devastated
prancūzų kalba: nerveux
vokiečių kalba: gestört
rusų kalba: отягощать
lenkų kalba: pogniewane

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra