makalúoti, -úoja, -ãvo DŽ, Ms, Sb, mãkaluoti BŽ399, Š, màkaluoti, -uoja, -avo DŽ1
1. tr., intr. Slnt, Vb, Erž smarkiai maišyti, plakti: Su menturiu màkaluok košę J. Mama kisielių makaluoja Vj. Kam čia dabar tas žarijas makaluoji?! Ktk. Pieną puodelė[je] mãkaluoja su šaukštu Kv. Nemakalúok samčiu po puodą Kp. Nemàkaluok, gražiai maišyk! Alk. Nemakalúok, sudrumsi vandenį Rk. Sviestą makalúodamas apsitaškei Ds.
^ Su savo liežuviu galėsi velniui smalą makaluoti LTR(Vdk).
| refl.: Kai neši su naščiais, vanduo nesimakalúoja Ar.
2. tr., intr. judinti: Ko màkaluoji koją, ar velniukus supi? Gs. Kam makaluoji (suki) tais girnas taip smarkiai? Vv. Ožys malė makalavo, ožka pikliavojo (d.) Klm.
^ Makaluoji liežuvį kai kalė uodegą LTR(Sdb). Liežuvis be kaulo: kaip nori, teip makaluok Sln.
| refl.: Eina eina, o valgyt baisiai išalkęs, grobai tušti po pilvą makaluojas rš.
3. intr. mojuoti, mosuoti: Bemàkaluodama su pagaikščiu ir langą išdūrei J. Jis, per langą mane sveikindamas, makalúoja su ranka Pn. Votegu mãkaluo[ja] aplei akis Kv. Ką tu čia man po nosia màkaluoji? Skrd. Jis nuo tolo pradėjo makaluot su skarele rš. Ne tiek jis yrėsi, kiek irklu makalavo V.Piet.
ǁ maskatuoti: Skurlis makalavo, vėjo pučiamas Skr. Boba vežas senį girtą, kojos, iš ratų išlėkę, makalúoja Ds.
4. intr. smarkiai eiti, nuolat vaikščioti, važiuoti: Mums, pašonėj gyvenantiems, būtų gėda, arklį pasikinkius, miestan makaluoti rš. Jis vėl su tuo kirviu, vėl makaluot namo BsPIV105. Màkaluoja ir màkaluoja kap koks šaltyšius Gs. Makaluoji ir makaluoji (važiuoji) į tą Kauną su kiaušiniais Skr. Aš, kad Dievs laikys, tarp jūsų mūdriai makaluodams (sukiodamasis, maišydamasis), ne tiktai, kad mėšit, jus viernai pridabosiu, bet ir iš širdies, kad gramdyt reiks, pamokysiu K.Donel.
| refl.: Tai kur daba màkaluojies, susied? Žg.
5. refl. painiotis, bastytis: Nesimakaluok po kojų Ll. Ko čia makaluojys vis po trobą – galėtum išeiti į kiemą Bt. Neleisk gyvoliams makaluoties po kiemą Bt. Ko čia makalúojys apei tus langus – da išmuši! Vkš.
6. intr. skubant, prastai ką daryti: Dirbk protingai, nemakaluok Klm. Juo mokytesnis, juo labiau mãkaluo[ja] (prasčiau rašo) Pvn. Reik išmokti po natos kulti [su spragilu] – teip nemàkaluosi Jdr. Visą laiką Juzė makalãvo prie rugių, kol persipjovė koją Sr. Nemakaluok, būk rimtesnis – bemakaluodamas ką nors sudaužysi Škn.
ǁ greitai, neaiškiai kalbėti: Ką tu čia makaluoji – kalbėk aiškiau! Žvr. Šneka, màkaluoja – nieko negali̇̀ suprast Jrb. Kalbi – kalbėk aiškiai, o ne màkaluok! Rs.
7. tr. J menkas, trumpas dainas dainuoti.
◊ liežuviù makalúoti Vlkv plepėti.
apmakalúoti tr. prastai, paviršutiniškai ką padaryti: Kas tavie gerai išars – apmàkaluo[ja] i sė[ja] Jdr.
išmakalúoti
1. tr. Škn išmaišyti: Gerai išmàkaluok jovalą, kad nenusistotų tirštimai ant dugno Grz. Išmàkaluok pieną Ll. Tą duobę antys išterleno, išmakalãvo Bsg.
2. tr. maišant išmesti, iškrapštyti: Piemenys su kartėms iš vanago lizdo kiaušinius išmàkalavo Up.
| Įkištų kas ranką pro langą ir išmàkaluotų (išvogtų, išgraibytų) įrankius Mrj.
3. tr. maišant, makaluojant ištrempti: Prilyti keliai, išmàkalavo duobes – nė išvažiuot negali̇̀ Jrb.
4. intr. išeiti, išmaskatuoti: Išmàkalavo į kaimą kur Gs.
5. refl. MŽ41 išsigauti, išsikapanoti iš kur.
numakalúoti intr. nuvažiuoti, nueiti: Įsikišo kumelpalaikę į roges ir numàkalavo į miestą Jrb.
| refl.: Nusimàkalavau pas seniukus Žg.
pamakalúoti
1. tr., intr. pamaišyti: Pamàkaluok tankiai puodą, kad šiupinys neprisviltų Erž. Pamãkalavo i nubėgo, o košė i prisvilo Šll. Gerai pamàkaluok su grūstuvu košę Krkl. Toks ten iš jo kaminkrėtis – su pečšluoste pamakaluoja, ir viskas Kv.
| Pamakalúok (paplak) sviestą Ds.
2. intr. pamojuoti: Pamãkalavo kumste po nosės Kv.
3. intr. pašnekėti nerimtai, paplepėti: Jis pamàkaluoja pamàkaluoja, bet nepadaro Žlp. Pasakyk jam, tai visam pasauliui pamakaluõs Ds.
4. tr. padainuoti dainušką: Pamakalavaũ tabalainę J.
pramakalúoti intr. praeiti pro šalį, pramaskatuoti: Keli vežimai dzūkų pro mus nubarškėjo, juodaskriblis gogas pramakalavo pro šalį rš.
primakalúoti intr. prastai privirti, prigaminti: Primakalãvo kokios buzos, ir valgyk, kad geras Rm.
◊ kõšės primakalúoti niekus šnekant užsitraukti bėdą: Primakalãvo kõšės, dabar tegu pati ir ėda Vj.
liežuviù primakalúoti pripliaukšti, prišnekėti niekų: Ji nieko nežino, tik liežuviù primàkaluoti Gs.
sumakalúoti
1. tr. sumaišyti, suplakti, sujaukti: Sumakalúok kiaulėms ėdalą Ar. Sumàkalavo tą pieną iš visų puodynių, supilstė, o dabar i sugyžo Jrb. Sumakalavo rūgštį, įkišęs samtį Br. Paėmė stiklą vandens, įpylė kažin kokių miltelių, gerai sumàkalavo ir tik tada davė gerti NmŽ.
| Jis visus raštus sumakalãvo į vieną krūvą, dabar sunku atrinkti, kas reikia Jnš.
| prk.: Tie dalykai yra par daug sumàkaluoti, suvelti Prk.
2. refl. apsirikti: Dainuodama susimakalavaũ, t. y. apsirikau J.
3. intr. neaiškiai sukalbėti: Kažkaip sumàkalavo – negalėjau nė besuprasti Krkl.