2 li̇̀pti, lim̃pa (lem̃pa, liẽmpa, lim̃psta), -o intr.
1. R, K kibti, klijuotis prie ko: Purvai lim̃pa prie kojų J. Labai li̇̀po sniegas prie drabužių Upt. Molis veliasi, lim̃pa prie ratų Ėr. Prasti klijai – nelim̃pa prie popierio Rm. Ot geras alus – net prie lūpų lim̃pa! Dbk. Limpa kaip pikis prie rankų TP1881,42.
| Pavilgo vadeles, tai geriau limpsta, kai muša Aps.
| prk.: Šaltas drėgnas oras negailestingai limpa prie kaulų J.Marc. Balta kvarba, tai saulė nelim̃pa (atsimuša spinduliai) Aps.
| Ir lipo (šliejosi, jungėsi) metas nuo meto prie jo gardai, gardeliai, sklypeliai žemės V.Piet.
^ Berk žirnius į sieną, bene lips (prilips) M. Tiek li̇̀pdavo, kap an sieną žirnis – nesglaudžia nė kiek Ad.
2. merktis (labai norint miego) (apie akis): Akys lim̃pa – nebegaliu daugiau skaityt, eisiu gult Prn. Net akys lim̃pa, kaip norisi miego Pg. Jau akys lim̃pa, vėlus laikas Jnš. Jautė, kad nuvargo nuilso, o akys lipo kaip medumi išteptos V.Krėv. Ir bluostai tau limpa nuo miego E.Miež.
3. prk. būti priimtam, įstrigti, laikytis (apie žodžius, balsą): Žodis širdysa jų nelimpa, net noprosnai jiemus sakoms yra BPI247. Ne visump lips jo žodis BPI243. Tie balsai, rodos, limpa prie širdies V.Kudir. Visi tamstos meilūs žodžiai ant širdį man lim̃pa BM451. Tavo giesmės lips ant širdies kaip liepsna ant malkas A.Baran. Jo kalbos taip lim̃pa žodžiai, kaip žirniai į sieną Bsg.
ǁ tr. pritapti: Nelimpa jo sarmata – geras akis turi, jos gėdos nebijo V.Krėv.
4. prk. turėti patraukimą, kibti prie ko: Mergelė guodės, kad vaikiukas limpa prie jos ir jinai negalia atsikarapyti nuo jo J. In tau mergos lim̃pa kai bitės in medų Ds. Liẽmpa kap musės in medų Plm. Bautrys in Agotą smala lim̃pa Rod. Pradžioj pradėjo li̇̀pti, bet paskui išsiskyrė Antš.
| Jis užsiaugino meitėlį taip riebų, jog pirkėjai lipte lipo (norėjo gauti, nusipirkti) rš.
^ Širdžiai tinka, ir akys limpa LTR(Jnš). Kas netinka, nei nelimpa LTR(Mrj).
liptinai̇̃ adv.: Brolis Petras su broliene Verute liptinai prilipo prie Napalio Vaižg.
| refl.: Nors jaunikis be timpos, vienok prie tokių limpas (d.) Nm.
ǁ patikti: Kuris bernas liẽmpa, tai sukiesi, kad atsisėstai šalia Lz.
ǁ linkti, būti traukiamam: Širdis nelimpa pri pikto žmogaus Šts. Limpa širdis tavo prie pinigų brš.
5. kibti, būti užkrečiamam (apie ligą): Niežai lim̃pa, nesiglausk Ėr. Jo liga limpama J.Jabl. Lim̃pančių ligų daktarą parvežė Prk. Lim̃pančiom ligom sirgo visi Brž. Džiova – lim̃pama liga Jnk. Limpanti liga B.
6. būti tinkamam, pritikti, derėti: Kaip tik gerai pasiūta, tai katro apsvelka, tai lem̃pa Sdk. Kad ir jos ir parneš rūtų vainikėlį, jau netiks, jau nelips prie mano galvelės LTR(Zp).
| Ana po tėvi (tėvui mirus) verkė, žodeliai li̇̀po tep (sklandžiai ėjo) Rod.
ǁ derintis: Jis išveizėjo kaipo iš blogai parinktų gabalų sudėtas, – gabalų, kurie vienas prie antro nelipo rš. Kur gražiai tie balsai lim̃pa, tai man patinka Brž.
◊ nagai̇̃ nelim̃pa nemoka (dirbti): Jo niekur nagai̇̃ nelim̃pa Lš.
prie nagų̃ nelim̃pa nesiseka (dirbti): Jam darbas prie nagų̃ nelim̃pa Jnšk.
prie širdiẽs (į ši̇̀rdį, širdiñ) li̇̀pti patikti: Kaži kas nelipo ponui prie širdies, kad lažininkas toks jėgingas P.Cvir. Aš to žmogaus negaliu dabot, nelim̃pa širdiñ Pls. Išsirink, berneli, iš pulkelio vieną, kur limpa į širdelę kaip medus į sieną LTR.
2 antli̇̀pti (ž.) žr. 2 prilipti 1:
^ Perkamikės drabužiai visada kaip antlipę. Be galo gerai ji siuva I.Simon.
2 apli̇̀pti
1. intr. apkibti: Purvu aplipo klumpės rš. Rankos buvo meduotos ir apli̇̀po pūkais Ėr.
| prk.: Pasišovusiu be atodairos nugramdyti aplipusias negeroves rš.
ǁ nešvarumais aptekti, apskresti: Nei jinai tų vaikų žiūri – aplipę, apstyrę Antš.
2. intr. gausiai apkibti kuo nors, apkermėti: Obelis apli̇̀pus obuoliais – šakos lūžta Alk. Aplipo vyšnios baltais žiedais, pražydo gėlės, žaliavo pievos, rugiai J.Marc. Mergaitę palik prie didelio krūmo, aplipusio raudonomis uogomis J.Balč. Lazdynai buvo lipte aplipę riešutų kekėmis J.Dov. Visi vagonai aplipę žmonėm Dbk. Net ir tvoros bus aplipusios žmonėmis ir vaikais I.Simon. Vaikių apli̇̀pusi tora Gršl. Inkišk uodegą eketėn, tai i aplips žuvim (ps.) Tvr.
| prk.: Kuris vyras yr kuliganiškas, tas yr apli̇̀pęs mergoms Pln.
ǁ tr., intr. apspisti: Aplipę langus, juos smalsiai sekė vaikai rš. Vaikai apli̇̀po šunį ir malonėja Kn. Vaikai aplipo kaip vabalai Prk.
2 atli̇̀pti intr.; SD211 atsiklijuoti, atkibti, atšokti: Pamirkyk vandeniu, ir atli̇̀ps skuduriukas [nuo žaizdos] Ėr. Buvo sulipę lapai, sudrėgo ir atli̇̀po Rm. Niekaip neatlim̃pa tešla nuo pirštų Rm. Spirk su kojom, tai rankos atlips BsPII230.
| prk.: Jaunučiai, dar nuo mokyklos suolo neatlipę valstybės steigėjai labai griežtai daro reformas – savo vaizduotėje Vaižg.
2 įli̇̀pti intr. Š; N įsiklijuoti kur, prikibti prie ko: Varna ištraukė vieną koją, antra įli̇̀po Grdž. Varnos uodega įli̇̀po į smalą Grdž.
2 išli̇̀pti intr. išsitepti visam, išsiklijuoti kur nors: Tešlos tiek maža, kad visa išli̇̀po po rėčką Š. Šaukštu apgrando išli̇̀pusios duonkepės kraštus Kp.
2 nuli̇̀pti intr. gausiai ko būti, apkibti, apaugti: Tame sode medžiai buvo nulipę gražiausiais vaisiais J.Balč. Ot obelė kad nuli̇̀pus obeliais – kasõm kasõm! Pc. Visas nulipęs – akuotas prie akuoto Grž. Vienos votys – kojos nuli̇̀pę buvo Ėr.
2 pali̇̀pti intr.; M prilipti po apačia: Po nosim pali̇̀pęs kraujo krešuliukas Rm.
2 prili̇̀pti
1. intr. SD305, K, J prisiklijuoti, prikibti: Pripylė deguto, ir prilipo jos kojos J.Jabl. Įėjo ūkininkas su prilipusiu šiaudu prie milinės rš. Prili̇̀po kaip degutas prie kulno Rm. Prilipo kaip smala pri tekinio Žr. Prili̇̀po kaip smala prie čebato Nj. Prili̇̀po kaip šlapias šluotos lapas Pnd. Prilipo kaip drebulės lapas LTR. Prilipo kap musė prie medaus Mrk. Prilipo kap žirniai prie sienos (iron.) PPr408(Krok). Prilipo kaip knatas prie vyžos LTR(Rm). Prilipęs kap erkė Arm.
| Prilipo (priaugo) liežuvis [naujagimiui] N. Prielipo kaulai mano kūnop mano Mž472.
^ Kaip lipte prilipo delnai (skėlus į ausį) J.Balč. Kaip duosiu per galvą, tai tuoj prie sienos prili̇̀psi! Antš. Mano mokiniai lipte prilipo akimis prie lentos rš. Mesk žirnį ant sieną – žirnis neprilempa LTR(Ob). Atriekta riekė nebeprilips (ištekėjusi namo negrįš) Ds, Jnš. Atšokus pluta neprilips Skdt. Tik tavo nagai kartą prilips Sch110. Kad tu priliptum an smalą! (keik.) Str. Liežuvis prilipo prie gomurio – tokia skani buvo kalakutiena J.Dov. Rimantui žodis prilipo gomuryje (neištarė žodžio) J.Dov.
2. intr. prk. prisišlieti, priglusti: Aleksiukas prilipo veidu prie sienos Vaižg. Prilipo kaip senis prie krosnio LTR(Zp). Ketvirti metai prilipęs prie šautuvo (kariauja) rš. Tavo auses prili̇̀pę (prisiploję) Brsl.
ǁ pritapti, tekti: Sena pravardė prilipo ir laikėsi jo iki mirties V.Krėv. A, tegul kalba, vaikel: jeigu neteisybė – neprili̇̀ps Dbk. Blogiau už ligą piktos kalbos prilimpa KrvP(Jnš). Turi gi šis tas ir man prilipti iš jūsų malonybės išminties rš.
3. intr. prk. prisirišti, prisigretinti: Vaikai prie jo taip prilipo, lyg būtų visus metus buvęs V.Kudir. Jis kad prili̇̀po prie manęs – nebeatsitraukia Rm. Taip ir prilipau aš prie jos lyg degutas prie ašies J.Balt. Prilipau prie jų šeimos rš. Jam kad tik gražesnė, tai tuoj ir prilim̃pa (ima gretintis) Gs. Ė vot prili̇̀po, i(r) gyvena OG319.
ǁ palinkti, būti traukiamam: Ir prilipo širdis jo Dinosp, dukteriesp Jokūbo Ch1Moz34,3. Ir širdis jo prilipusi buvo jai BB1Moz34,3.
^ Kur tinka, ten prilim̃pa Rz.
4. tr., intr. prikibti (apie užkrečiamą ligą): Prilimpanti liga R20. Neik pas juos, ba gali dar ligos prili̇̀pti Lš. Jie ir sakomi nelabai tiki trachomą prilimpant P.Aviž. Žiovulys prilim̃pa (užkrečiamas) Pn. Prilipsit ligas (užsikrėsite ligomis) Lp. Nesėsk prie jo, gali prilipt ligą Mrj.
◊ pir̃štai prilim̃pa vagiliauja: Jo pirštai prilimpa R140.
prie širdiẽs (į ši̇̀rdį) prili̇̀pti patikti, pamėgti: Patiko ir prie širdies prilipo Pšl. Kad berneliui pritikau, į širdelę prilipau LTR. Labai ją pamylėjo, prilipo in širdį Mrc.
2 suli̇̀pti intr.
1. SD210 vienam su kitu sukibti, susiklijuoti: Suli̇̀po popierio lapai, nebeatplėši Rm. Suli̇̀po jiejie į kupetą J. Nuo prakaito sulipo plaukai rš. Sudžiūvo [fotografijos], ir sùlipta Lp.
ǁ užsimerkti (labai norint miego) (apie akis): Bet vos tiktai akys sulipo, į svirną jau beldžiasi P.Cvir.
2. nešvarumais aplipti, suskresti: Suli̇̀pęs žmogus KII163. Mano sijonas jau šonais suli̇̀pęs (nešvarus) Skr. Toj duktė iš tolo jo nenori – jis visas sulipęs pelais BsMtII23.
3. prk. susiglausti, susišlieti: Rugiai mendeliuos suliẽmpa gražiai Trak. Vaikšto suli̇̀pę kelinti metai Ėr.
4. prk. artimai susidraugauti, sutapti: Tep suli̇̀po jiedu, kad nė atsiskirt negali Gs. Kap suspažino, tep ir suli̇̀po (susimylėjo) Srj.
| Idant mes … vienybe, meile suliptumbime DP573.
◊ dangùs suli̇̀po su žemè kilo audra: Dangùs su žemè suli̇̀po Lp, Mrk.
2 užli̇̀pti intr.; M užsiklijuoti: Burna kažno kuo ažli̇̀po Antz.