1 krỹpti, -sta, -o intr. NdŽ, K
1. į vieną pusę linkti, svirti: Vežimas šieno krỹpsta į šalį, tuo virs J. Pirkelė jau su visu krỹpsta OG341. Čeverykai krypsta, pančekėlė smūksta TDrIV52(Vlk). Brolis nuo žirgelio krỹpsta Švnč.
^ Ant Kazimiero (kovo 4 d.) pavaža krypsta (ima leisti sniegą) Ukm.
2. eiti, suktis į šalį: Jis nuo tikrojo kelio šalin krỹpsta KI17. Jau XIX amžiaus pradžioje Uranas pradėjo pastebimai krypti nuo apskaičiuotojo tako P.Slavėn. Mes turime nekrypti iš tiesaus kelio rš.
| Gelstanti vasaros saulė krypo pavakarėn J.Balt.
| prk.: Tai yra balsas nekrypstančios tiesos rš.
3. eiti kokia linkme, koncentruotis: Žąsys krypsta an avižų Šn. Visų akys an jo tik krỹpo Jrk134.
| Kolonijinių šalių darbo žmonių žvilgsniai, pilni meilės, vilties ir pasigėrėjimo, krypsta į mūsų didžiąją Tėvynę – Tarybų Sąjungą (sov.) sp. Šiandien krypsta visų mintys šviesios į tave, Tarybų Sąjunga! (sov.) sp.
4. prk. eiti prastyn, gesti: Pagada (oras) jau krypsta Pn. Sveikata pradėjo krỹpti A.Baran. Petras kojomis dar sau nieko, rankomis jau krypsta, viduriais dažnai skundžias A.Baran.
5. prk. nusistatyti prieš ką: Krikščionių Dievas per amžius buvo prieš lietuvių gentę krypęs rš.
1 atkrỹpti intr.
1. K atgal krypti, atsisukti: Nors buvo iš tiesos kelio nukrypęs, bet, gavęs gražų pamokinimą, vėl atkrypo Jž. Susiraminki! Atkrypo jo širdis, jis mūs dabar V.Kudir. Tavo protas neatkryps gerojon pusėn rš.
2. nusisukti, nusigręžti nuo ko: Mūsų širdis buvo atkrypusi nuo tavęs KlM1645. Iki jo narsa nug tavens atkryps BB1Moz27,45. Jo širdis buvo atkrypusi nuo Viešpaties RB1Kar11,9.
| refl.: Ir jis, atsikrypęs (taisyta iš atsikreipęs) nuog jų, verkė BB1Moz42,24.
1 įkrỹpti intr.
1. K, J įlinkti: Siena vienur įkrỹpo vidun, kitur iškrypo oran – visa troba sukrỹpo Š. Pentinas įkrypęs, pailgintas P.
2. įeiti, įsukti: Jis liuobėdavo kada ne kada į karčemą įkrypti LC1889,19. Atplaukęs iš audroje šėlstančio okeano į ramųjį uostą laivelis įkrypo į įlanką I.Simon.
1 iškrỹpti intr.
1. J kreivam pasidaryti: [Trobelės] durys iškrypusios, langai išdaužyti Žem. Ogi troba visa visur iškrỹpusi rodės K.Donel. Iškrypęs kaip Grįžulo Ratai (į visas puses išsikėtęs, išpleręs) Jnšk. Reikėjo labai juokingo pasakymo, kad jo lūpų krašteliai iškryptų Vaižg. Martyno lūpų kampai iškrypsta pašaipiai I.Simon.
2. pasisukti į šalį: Jis iškrypo iš kelio ir paklydo J.Balč. Nuo plento apie porą kilometrų reiktų iškrypti Mrs. Saulė gerai jau iš pietų iškrypo Žem.
| prk.: Daro žmonės darbus lyg iškrypę iš žmoniškumo vėžių Vd. Geras žmogus dėl kito duodamos dovanos neiškrypsta iš tiesos KrvP(Trg).
3. R366 prk. pagesti, moraliai pašlyti; išeiti iš normalaus padėjimo: Pranuką vyru norėčiau palikti: iškryps be manęs P.Cvir. Kokį sunkų, iškrypusį gyvenimą jūs gyvenote rš. Tavo tikėjimas neiškryps Plv.
| Ir jie buvo iškrypę, turėjo visokių priemaišų Vlkv.
iškrỹpusiai
1 nukrỹpti intr. K
1. į šalį nusvirti, kreivam pasidaryti: Kreivas, nukrypęs SD119. Nukrypstu, nusilenkiu, nusisveriu SD161. Budinkas į šalį nukrypęs J. Pirkelė nukrypus, blogutė Tvr. [Kūtelės] sienos visiškai nukrypusios ir dangumi dengtos Žem. Pakelėje stovėjo nukrypęs kilometrinis stulpas rš. Batai ant kojų baisiai nukrypę Žem. Putinėli raudoniausias, ko nukrypai̇̃ an šalelės? (d.) Asv. Pareina žąselės gūžiais nukrỹpusiais (prilesusios) Skr. Letena nukrypusi į vidų rš. Kojos nukrỹpo beeinant Krn.
| refl.: Seni nusikrypę trobesiai rš.
2. pasisukti į šalį ar kuria nors kryptimi: Petrelis leisdavo savo gyvulėliams nukrypti tenai iš kelio ir pasmaguriauti Mš. Vos tik saulė nukrypo į vakarus, ėmė rinktis svečiai rš. Jo akys nukrypsta į laukus I.Simon.
3. pasisukus kuria kryptimi nueiti: Jei būtų norėjusi, būtų nenukrypusi prie Indreikos J.Paukš. Ji nukrypo taku rš.
4. prk. gauti kitą linkmę; vykti veiksmui tam tikra kryptimi: Kalba į kitą pusę nukrypo Žem. Bet reikalas nukrypo kitaip sp. Kad ir susitarėm, ale kitaip nukrypo Skdv.
| Vyko toliau nenukrypstamas pramonės ir transporto augimas rš.
nenukrỹpstamai adv.: Tarybinė vyriausybė nenukrypstamai vykdo taikos politiką (sov.) sp. Socializmo pramonės gamybos lyginamasis svoris pasaulio pramonės produkcijoje nenukrypstamai didėja (sov.) rš.
5. pereiti kitur, susitelkti: Pasiturinčių valstiečių kapitalas, stumiamas iš smulkiosios prekybos ir palūkininkystės, platesniu mastu nukryps į gamybą, į kurią jis pradeda jau dabar krypti rš.
6. atsitikti: Mergei visaip nukrỹpsta, su vaikiais besukant barakatą (bedraugaujant) Šts. Kai vedum nukrypo negerai, tėvai ėmė ugdyti Šts.
| refl.: Visaip nusikrypsta: kartais ir teisybė ema viršų Šts.
7. prk. nepasisekti, nenusisekti: Nukrypo pyragai Dr. Kad pyragai nenukryptų kepant, reik didelio atsidėjimo Dr.
8. prk. nusigyventi: Kai buvom da nenukrỹpę, visa pirkia nuo svečių ūždavo Vj.
9. menk. numirti, nugaišti: Jau labai senas, greit galės nukrỹpti Tvr. Verčiau mažos būtume kur nusprogusios, nukrỹpusios, teip pabodo gyvęt Skr. Skųsis liuob širdžia, vieną kartą ir nukrỹpo Trš.
◊ nuo kùrpių nukrỹpti numirti: Jau senis nukrỹpo nuo kùrpių Skr.
nuo sveikãtos nukrỹpti netekti sveikatos, apsirgti: Kad prie tiekam darbų nuo sveikatos nenukryptumei A.Baran.
1 pakrỹpti intr. K
1. R, N į šalį pasvirti, pašlyti: Žagas šieno pakrypo į šalį J. Nuo vėjo jų kluonas jau truputį pakrypo Lš. Pakrypę, pašliję stulpeliai turi būti statainiškai atitaisyti (pastatyti) VĮ. Jis ir nendrės pakrypusios nepalauš Sut1. Putinėli raudonasai, ko pakrypai in šalelę? TDrV182. Kepurė pakrypo, dalgelė atšipo LTR(Dg).
^ Pakrypo pavaža, atseit jau baigiasi žiema, artėja pavasaris rš. Nuo Grabnyčių pavaža pakrỹpsta Trgn.
2. pasisukti į kurią nors pusę: Saulelė buvo gerokai pakrypusi į vakarus rš.
| Priešpilnis mėnesėlis, pakrypęs ant leisenos, rausvai sušvytruoja tarp šakų I.Simon.
| Užsisėdės ant kelmo, užsisvajos, o diena, žiūrėk, jau ir pakrypsta į vakarą rš.
| prk.: Šios kalbos ypatybės reikštų jo lyg norą ir į rytiečius savo kalba pakrypti J.Jabl.
3. prk. gauti kitą linkmę, kryptį: Nuo šiandien jo gyvenimas kitur pakrypo T.Tilv. Sukilimo tema pakrypęs pašnekesys Mackevičių pradėjo jaudinti V.Myk-Put.
4. pasisukus nueiti, nuvykti: O ir pakrypo juodas laivelis į (uošvio) kaimelį FM. Aš pašmurkš pakrypau į Betygalos parakviją M.Valanč.
5. prk. apsirgti, sunegaluoti: Pakrỹpo mama šįmet Prng. Pakrypsi̇̀ dešimt kartų, pastaisysi (pagysi) vieną Trgn.
ǁ pasilpti: Šienelis pavyto, žirgelis pakrypo, negaliu nujoti į savo mergelę LTR(Šš).
6. prk. pagesti; išklysti iš tiesos: Buvo teisingas švogrius tėvui, o ant galo pakrỹpo Brž.
| Anys visi pakrypo ir visi pagedo, nėra nė vieno gerai darančio BPII285.
7. menk. pasimirti: Mukulys jau pakrỹpo Pl.
◊ kẽlias pakrỹpęs apie girtą: Jau ir jam kẽlias pakrỹpęs: negali paeit Mlt.
1 pérkrypti intr.
1. į šoną palinkti, pašlyti; pasidaryti kreivam: Jis párkrypęs krypso J. Trobelė teturėjo vieną langą ir tą perkrypusį J.Balč. Perkrypęs mėnulio veidas kelią rodo I.Simon. Pačia debesio papėde perkrypęs sklendė į rytus varnas rš. Toliau matyti žmogysta, perkrypusi kairėn rš.
2. pasikeisti, atsimainyti: Ben par dvi dieni párkryps kiteip [oras] Pl.
3. prk. iškrypti, pagesti: Aš veidą mano nuo jų paslėpsiu ir žiūrėsiu, kas jiems paskiaus nusiduos, nesa perkrypusi giminė, nevierni vaikai CII836.
1 prakrỹpti intr. pro šalį prasukti, praeiti.
| prk.: Nuliūsta didžiai tuomet, kad pajunta, jog pelnas dėl jų pro šalį prakrypo srš.
1 prikrỹpti intr.
1. K krypstant į šalį, prie ko priartėti.
2. truputį pakrypti: Prikrypo stovyla, iš viršaus paspylė pinigai Ml.
3. prk. sulinkti, nusilpti, netekti jėgų, sunegaluoti: Senis jau visai prikrỹpo Ktk. Perdien mergiotė dar vaikščiojo, bet į vakarą visai prikrỹpo ir atsigulė Trgn. Anas jau prikrỹpęs, tik ką (vos) eina Lel. Aš buvau jau gerai prikrypęs, ale prastaisiau Mlt. Prikrỹpo ir anas pats, ir jo arklys, led atsvarė iš Molėtų Skdt. Prikrỹpo mano sakramentas (pati) – iš patalo kojos neiškelia Ktk.
| refl.: Jau priskrỹpęs esi Trgn.
1 sukrỹpti intr.
1. kreivam pasidaryti: Abi trobeli sukrypusi I.Simon. Vaikai šūkalojo, apspitę juodą beragę ožką, pririštą prie sukrypusios pašiūrės kampo rš. Skietas sukrypęs J. Sukrypus pirkelė kai pavasarį karvė Plš. Sukrypęs kaip Grįžo Ratas LTR(Plt).
| Nusipirko šiokį tokį sukrypusį kuiną ir knisasi J.Paukš. Ko tu toks sukrypęs? Skdv.
2. prk. sumenkėti: Sukrypo visai tėtės sveikata rš. Bet, nelaimei, ir senelių vis kaskart mažėja, ir jų atmintis sukrypus: kaip sena audėja, posmą ne vieną praleidžia. Per tat padavimai, senovės atminimai užsimiršta Mair.
ǁ pakrikti, iš tvarkos išeiti: Jis suves viską tvarkon, kas čia buvo sukrypę Blv.
| Kas bus, jei nesutiksiu ant to; sukryps prižadėjimai Viešpaties srš.
3. prk. nesveikam tapti, sukiužti, sunegaluoti, pasiligoti: Sukrypo Vincas visai: iš rudenio kojas gėlė gėlė, o dabar rankas Srv. Žentas visai sukrỹpo Ėr. Sukrypęs žmogus Jnšk. Sukrỹpo žmona, negalėjau ateiti On. Pragyvena, tik tas seniukas sukrỹpo Lnkv.
4. Pl prk. suvargti, nusigyventi: Su viena karve esam sukrypę, reik pirkti antrą Dr.
1 užkrỹpti intr. K pro šalį einant užsukti, užeiti kur: Atsigaivinti benorėdamas užkrypo jis dar į kelias karčemas LC1886,40.