1 krùšti, -a (-ia, kruñša), -o (-ė)
1. tr. R182, MŽ242, N, K, NdŽ, Ak, Ukm grūsti piestoje grūdus, kad nukristų luobos: Krušia miežius, bus kruopų Ldk. Krùškite krušinį, grucę, grūdus malti putrai J. Nekruštų miežių prastos kruopos Užp. Kviečiai reikia krùšti, tai gerai suvirs ir bus minkšti Žl. Jų blynai visai neskanūs, turbūt nekruštų miežių Ob. Ragaišio turbūt jau užsinorėjot, kad miežius krùšat Srv.
kruštinai̇̃ adv.: Kruštinai̇̃ sukrušė kruštienę Grž.
| refl. tr.: Čia pat krùšos miežius kruopoms, grucei ir avižas šustiniams Vaižg.
2. tr. grūsti, trinti, smulkinti: Krùša košę Pln. Lig nepradėjus krùšti arba smulkinti, reik obuolius švariai nuplauti Jn.
3. tr. grumdyti (plaunamas daržoves): Ona su grūstuvu krùša burokus Šl. Pirm virimo krùšk (grumdyk žemes su menturiu) bulves kubiliuke J.
4. tr. daužyti, plūkti: Sunkūs kareivių batai plūko kelius, krušo plentus rš. Ledai krùša (suklo[ja]) rugius J.
5. tr. kimšti, murdyti, grūsti: Obulus tik krùša į kešenes, nėko neveiza Šll. Pagrobė skalą ir uždegęs krušo liepsną į baisų reginį LzP.
| Vienus smaugė ir šaudė, kitus ing turmą krušo rš. Malūną atrado krušte prikruštą (labai pilną) žmonių rš.
6. tr. prk. įkyriai siūlyti, brukti: Nekrùšk to savo tavoro, ans nėkam netikęs Kv. Krùša piningus į akis, kad atiduočio prekę pigiau Varn.
7. tr. badyti, daužyti, gurinti: Slinkis mietu krušamas Sr. Ožys ožką krùša (su ragais) J. Regimu virbu sau akis kruša Plt.
| Dantis, langus krùšti DŽ.
| prk.: Jis krušė (kamavo) mane visą gyvenimą Ant.
| refl.: Tenai krùšasi (smarkiai šaudosi iš patrankų) Ėr.
8. tr., intr. Vj, Upt valgyti, kimšti; kramtyti, krimsti: Ką tu čia kruši? Lp. Visi susėdo krùšti Mrj. Kad atsisėdot, tai kruškit! Pn. Ar jau nèkruši? Gs. Nekrùšk vienos žuvies be duonos! Ll. Vaikai krùša ir krùša duoną par visą dienelę Pln. Krùša sausą duoną lygiai nei valgęs, nei matęs (labai noriai) Trgn.
| Būdo (būdavo), jaunime per Kalėdas pakampiais tik krùša riešutus Vlk. Išalkęs Jonukas kad krùša sausą sūrį net apsiseilėjęs An. Jis kruša saldainius kap voverė riešutus Lš.
9. tr. Grž glėbesčiuoti, grumdyti: Vyrai tik kruša mergas, ir tiek Lnkv.
| refl.: Paleistuviai, jum čia kruštis! Vad.
10. refl. siausti, išdykauti: Krùšas, kuliasi tarpu savęs, siaučia Šll.
11. refl. stumdytis, grūstis, lįsti: Ėmė kruštis, važiuoti žmonės Ėr. Vaikai, ko jūs čia krùšatės?! Klvr. Mėnesiena buvo ypač šviesi; ir žuvys tiesiog krušte krušosi į tinklą rš. Kokios daugybės gyvuliukų grūdosi ten ir krušosi! J.Balč. Krùšasi ir laipioja vienas per kitą NdŽ.
12. tr. varyti, vyti: Krùšk bandą į ganyklą ir eik šieno grėbti Kv.
1 apkrùšti, àpkruša (apkruñša Š, api̇̀kruša), -o tr.
1. Lp apgrūsti piestoje grūdus, kad nukristų luobos: Apkruši miežius – geresnes kruopas valgysi Ukm. Apkrušti̇̀ miežiai – i verdam buzą Vrn. Api̇̀krušam piestoj grikius, girnom sumalam, tada verdam grikių košę Vdn.
2. apgrumdyti (plaunamas daržoves): Šias bulves reikia apkrùšti, kad juo būtų švaresnės Rt.
1 atkrùšti, àtkruša, -o
1. tr. atmušti, atšipinti: Skustuvą vaikai atkrušo Kltn.
2. refl. atsikratyti: Atsikrùšk nors kada nuo tos mergos Skr.
1 įkrùšti, į̇̃kruša (įkruñša Š), -o (į̇̃krušė Š) tr. Kv įkišti, įbrukti: Įkrùšo į kešenę obulą (obuolį) Šll. Tik, sakau, gyvus jumis į peklą įkrùšti Kin.
| refl. tr., intr. Š: Iš baimės dėl koravonės įsikrušo piktadėjas sau šaukštą į kaklą ir tuomi užtrokšdamas savo galą gavo LC1886,48. Įsikrušo (įsibrovė) [priešas] į vidų valstijos rš.
1 iškrùšti, i̇̀škruša (iškruñša Š), -o (i̇̀škrušė Š) tr.
1. Š išmušti, išgrūsti, išgurinti: Piemenys iškrùšo langus Tl. Buvo langus lentomis apsikalę, nes ledas visus stiklus buvo iškrušęs Mš. Argi storojys iškrušti jam dantis? P. Kaip marčią mušo, dantis iškrušo JV949.
2. tr. visus išmušti, išdaužyti: Susimušo, pyragus iškrušo KlvrŽ.
3. išvaryti, išvyti: Iškrušk arklį iš javų Šln. Ir iš ten iškrušo Tv. Žemaičiai kuone plikomis rankomis iškrušo Bartalamiejų į Prūsų žemę rš. Karves i̇̀škruša į aptvarą, o patys dinderį muša Kv. Kaip vargo paukštyčiai, iš lizdo iškrušti! TŽVI388.
| prk.: Keistas jam buvo tas jausmas, ir jis visomis pajėgomis stengėsi išguiti jį, iškrušti iš savo vidaus rš.
4. šiaip taip įsiūlyti, išduoti, iškišti: Galų galais iškrušáu (pardaviau) tą savo kumelę Akm. Nor pašėlusiai savo mergelkas iškrùšti (išleisti už vyrų) Šll.
5. Lzd, Gl išgėdinti.
1 nukrùšti, nùkruša, -o (nùkrušė) tr.
1. N, Rk, Švn, An, Jž nugrūsti piestoje grūdus, kad nukristų luobos: Tik neužmiršk miežių prieš maldamas nukrùšti Sv. Teip stipriai stova, jog grūstuvė[je] tegal tus kiautus [dobilų sėklų] nukrušti S.Dauk. Nukrušę [miežius], tam tikromis geldomis nėkočiomis nunėkoję, paskui malė, jei reikėjo tam tikrų miltų Vaižg. Nukruštas grūdas daug baltesnis Žl. Paimk miežių, įpilk į piestą ir nukrùšk PnmA. Reikia miežiai nukrušti, tai kruopos bus be ašakų Užp. Iš nukruštų miežių miltų raguoliai esti daug gardesni Sl. Išverda avižos, tada išdžiovena, tada nukruša, sumala, sumaišo su vandeniu ir valgo Vdn. Ar nukrušai kviečius? Tr. Miežiai nukrušti SD244. Reikia salyklą nukrùšt (daigus nudaužyti) su šiečka Ėr.
| refl.: Kai nusi̇̀kruša ašakos, atlieka brendulai Kp.
2. nugrumdyti (plaunamas daržoves): Pirm virimo nukrušk bulves kubiliuke, plaudamas su menturiu, t. y. nugramdyk J. Jei neturi darbo, tai nors bulbes nukrùštum Paį.
3. nudraskyti, nudaužyti: Vėjas šiandien visus kviečių žiedus nukrùš Vb. Šiemet obuolių nebus – ledai žiedus nùkrušė Vb.
4. nuvaryti, nuvyti: Velniai tą žmogų su kačergoms į peklą ir nukrùšo (ps.) Šauk.
5. nukišti, nudėti: Kas muno nagines į užpečkį nukrùšo? Up.
6. numynioti: Gaidys vištą nukrùšo Šll.
7. refl. užsimušti: Du jaunu nusikrùšo [autokatastrofoje] Sg.
1 pakrùšti, pàkruša, -o (pàkrušė) tr.
1. apgrūsti kiek piestoje grūdus, kad nukristų luobos: Bent kiek pakrušė piestoj miežius – jam jau ir kruopos An.
2. užvalgyti, užkrimsti, pagraužti: Kai nėra ko valgyti, tai ir griežtis ar ropė galima pakrušti PnmA.
1 pérsikrušti baigti veržtis, brautis: Palaukiam, kol žmonys pársikruš Up.
1 prakrùšti, pràkruša, -o tr. pramušti, prarakti: Su gelžiniu virbu mūro sieno[je] skylę prakrùšo Up.
| refl. tr.: Kur tu sau kaktą prasikrušái? Up.
1 prikrùšti, pri̇̀kruša, -o (pri̇̀krušė) tr.
1. grūdant privalyti grūdų, pridaryti kruopų: Ji prisipylė į piestą sorų, prikrušo kruopų rš.
2. pridėti, prikimšti, primurdyti: Prikrùšo pilnas kišenes grūšių Šll. Prikrùšk po balkiu žemių Dr. Kalinys (kalėjimas) prikruštas žmonių M.Valanč.
| refl. tr. Ssk: Prisikrùšo pilnas kišenes obulų Šll.
3. privalgyti, prikimšti: Ar jau gi tu pri̇̀krušei? Ssk. Pri̇̀krušiau pri̇̀krušiau blynų, tai dabar sotus esu Pnd.
1 sukrùšti, sùkruša, -o (sùkrušė) tr.
1. R412 susmulkinti, sutrinti: Molį reik džiovinti ant kakaliu, sukrušti jį smulkiai, paskui supilti į draugelę S.Dauk. Daug žmonių mito sukrušta žieve medžių M.Valanč. Sukrušę kanapius, kepa su tais kepaišius M.Valanč. Tu nukaisk i sukrušk bulves, o aš atsinešiu miltų – išsivirsiav košės Dr. Bulves į košę sukrùšo Krkl. Gulia po patalais sukruštų plunksnų, idant miegtančio nebadytum ir nebudintum S.Dauk.
2. BŽ481 sudaužyti, sugurinti: Veždamas į turgų visus kiaušinius sukrušáu Tv. Vaikai, kuris puodelį sukrùšot? Up.
| prk.: Švyturys iš kieto plieno užgrūdytas liepsnose. Tad ne marių siausmo sienai besukrušti jo dvasia J.Jan.
3. primušti, sumušti: Nelauk, kolei tave sukruš, bet tu jį pirmiau Vlk. Kiek kadaise ponai mužikų sukrùšo, tai sunku ir apsakyti Gg.
| Neprietelius gal jis mušti, kurie mus nor sukrùšti (sunaikinti) PG.
| refl.: Susimušo, susikrušo naginė su autu Pšl.
4. užmušti: Numetė nuo stogo pačią ir sukrùšo Sg.
5. sukišti, sukimšti, sumurdyti: Man per tave visą cigarnyčią su papirosu į gerklę sukrušo LzP. Į tą skrynią daug daiktų sukrušau J.Jabl.
| Kam taip tankiai sukrušei? Taip susodinti burokai mažučiai bus Trs. Į tokią ankštą vietą tiek žmonių sukrùšti! Kin. Lytys yr sukruštos N.
| refl. Ssk: Kur žmonės gyvena susikrušę, ten ir trachoma lengviau yra gauti P.Aviž. Tiktai po nekurias vietas buvo nesusikrùšusios ledinės BM323. Keli vežimai ant viens kito susikrušę TP1880,43.
| Mums tie darbai taip susikrušė į vieną krūvą, kad nebežinome už ko griebtis rš.
6. atiduoti, sukišti: Motyna viską sukrùšo vaikams Šll.
7. suvalgyti, sukimšti, sugraužti: Sukrùšk šitą riekę ir eik an darbą Trgn. Aš sukrušaũ tris obuolius ir nenoriu valgyti Mrj. Grūšią, obuolį sùkrušu, i gerai Gs. Vaikas sùkrušė man visą plutą Pšl. A davė kokį obuolį sukrùšt? Upt.
1 užkrùšti, ùžkruša, -o tr., intr. Lzd užkąsti, užvalgyti: Einam, mergos, užkrùšim, geriau bus dirbt Klvr. Tai duok nor tep ko užkrušt, jei pietų neduodi! Rdm. Dabar užkrùšk biskį, o parėjęs pavalgysi! Gs.