1 krekė́ti, krẽka, -ė́jo intr.; N, M tirštėti, krešėti; klekti: Kraujas krẽka DŽ. Jo vienaturtis visas paplūdęs baloje juodo krekančio kraujo J.Jan.
| Krèka į guzulą cidabras par gaisrą J.
1 apkrekė́ti, àpkreka, -ė́jo intr.
1. apkrešėti, apskresti, apvarvėti, apsitraukti kuo: Apkrekėję suodžiais sienos rš. Paskui jį bėgo kraujais apkrekėjusi Martinkienė J.Marc. Puodynė apzurzėjus, apkrekė́jus, kaip tu jon ir pieną bepilsi! Ds.
2. kiek sutenėti, sutirštėti: Apkrekė́jęs pienas – nei surūgęs, nei saldus Šts.
1 nukrekė́ti, nùkreka, -ė́jo intr. labai apskresti, apsinešti: Nukrekė́ję langai, must, nu pernai nėr čystyta Vvr.
1 prikrekė́ti, pri̇̀kreka, -ė́jo intr.
1. prikrešėti: Pilni viduriai prikrekė́ję kraujo Srv.
2. priskresti prie ko: Gužas nuplovė šalin taip lipniai prikrekėjusių puvėsių plutą rš.
1 sukrekė́ti, sùkreka, -ė́jo intr.; R79 sutirštėti, sukrešėti; suklekti: Kraujas ant jojo (kardo) dar nesukrekėjo, raudonais lašais ant grindų varvėjo A1884,397. Nieko nedaryk, sukrekė̃s kraujai ir nustos bėgę Gs. Iš žaizdos [katytės] dideliais juosvais lašais lašėjo ant smėlio sukrekėjęs kraujas J.Bil. Kad juka (kraujas) tep greit nesukrekėtų, tai reikia inpilt biskį acto Smn. Pienas sukreka MŽ. Pienas sukrekėjo (verdant susitraukė, sutirštėjo) Pl. Krekena sukrekė́jo Sml.
| Sukrekė́jo į guzulą cidabras par gaisrą ugny J.
| Kai nelygiai šąla, tai ledas sukreka, nepačiuoši Gs.
| Kumelaitė riebi, net sukrekė́jus Lp.
1 užkrekė́ti, ùžkreka, -ė́jo intr. apsitraukti krešuliu: Užkrekėjusi žaizda Lp.