kratýti, krãto, krãtė tr.
1. ką birų pilti, versti sukrečiant: Krãto bulves iš maišo Kal. Kratýk grūdus į mi̇́egą Kal. Einant bučių kratyti, eit reikia dar tamsiai OG405. Varžas (žuvis iš varžos) kratydavo per parą kelis kartus Kp. Kaipo lakstė [aitvaras] patrobiais, ne vienas tai matė ir, nutūpęs ant stogo, ką parnešęs kratė S.Stan.
| refl. tr.: [Šventmarė] pupas sauja į gerklę kratės S.Čiurl.
2. tr., intr. smarkiai judinti į šalis, aukštyn ir žemyn, purtyti: Sveikindamas ilgai krato jų rankas P.Cvir. Staiga prie lauko triukšmo prisideda skardus kratomo varpelio balsas rš. Tarytum nebyliai unkščia, rodosi pirštais, krato galvas P.Cvir. Gaidys pupą rado, višta kuodą krato Jnšk. Gaidžiai gieda, šunys loja, ožys barzdą krato Vrn. Veršis kratė savo didžiuliais ragais Vrn. Krato galvą CII504. Kratau rankas R311. Drebu visad kaip lapas, kurį krato vėjai PK88.
| Tas arklys negeras riščia joti – labai krato Kal. Kelias toks nelygus – krato, kad net dantys barška Jnš. Jei su ratais gardininkais važiuoji par brukį, ta labai krato Brs. Kratomoji lenta [kuliamosios] rš.
^ Mylėk kaip dūšią, kratýk kaip grūšią Bsg. Nė mano ratai, nė mane kratė LTR. Boba iš ratų – ratų nekrato PPr319.
| refl.: Kai su ponais, tai ir už rankų kratotės, ir kalbatės A.Vien. Motinėlė ateidama ant lazdelės kratos LTR(Bgs). Toks jam užėjo juokas, taip jis kratėsi rš. Šienas vežant kesula, krãtos ir birsta J. Kratosi, rėkia visokiais balsais [mirusio gailėdama] Gs. Širdis išsigandusi kratos ir dreba Ns1857,6.
3. versti drebėti, kelti drebulį: Jį drugys krãto KII172. Kratė mane šiurpulys rš. Siaubas krato žmones I.Simon. Išeini klėtin – tę šaltis krato BM417.
| Aš žiūrėt negaliu [, kaip jis valgo], mañ net krato (purto iš pasibjaurėjimo) Skdt.
4. purtyti, kad kas iškristų, nukristų: Keturios šiaudus bekratančios Kal.
| prk.: Reiks kratyt (reikalauti) iš jo pinigų Vdžg.
| refl. tr.: Kedulis nenoromis išlindo iš pašiūrės ir, kratydamasis prikibusius prie rudinukės šiaudus, ėjo pasitikti kunigo V.Myk-Put.
5. purtant kedenti, laisvinti: Kratysim šienelį, džiovinsim šienelį LTR(Ad). Ilgai ji purtė lovoj šiaudus, ilgai kratė drėgnus patalus A.Vencl.
6. purtant maišyti: Mes nuo Kalėdų karvėms kratinį krãtom J. Mano Jurgis daržinėj pašarėlį krato OG289. Aš tau kostiumą suausiu kratytų vilnų Sdk.
7. purtant kapstyti, drabstyti, sklaidyti: Mergos šiandien pūdyme mėšlą krãtė J. Eikit, mergos, mėšlo kratýt Kt. Visus laukus mėšlu apivežė, tai dabar bus darbo kratyt Dgl. Man sunku mėšlas kratyt Lš. Gavo mėšlo kratomą šakutę J.Jabl.
8. purtant skleisti, kloti (linus): Krãto (klosto) linus J.
9. kreikti: Kūginius (tvartus) krãto J. Taip kratomų tvartų mėšlas yra trąšesnis ir geresnis už mėšlą, kur pakratoms vartojami vieni tik šiaudai rš.
10. virpinti, drebinti: Gieda kratydama balsą Ėr.
| refl.: Jam pradėjo kratyties, drebėti balsas rš. Mes kratėmė̃s iš baimės Lz.
11. R, K ieškoti, krėsti, kratą daryti: Nors mes jo kišenių nekratėme, nė pinigų neskaitėme, bet matyti pagal visa ko, jog ūkininkas ne suskis Žem. Kratyk mane (ieškok, kas tavo yra manip) ir atimk BB1Moz31,32. Žandarai žmones pridraskę, prikėlę – kratę, vertę S.Čiurl.
12. refl. tr., intr. gintis, vengti ko, atsisakyti: Senelė kratėsi negalinti gerti Žem. Senutė kratėsi nebegersianti tos smarvės J.Jabl. Kratėsi nieko negirdėjusios ir nieko nemačiusios P.Cvir. Nesikratýk, valgyk! Pnd. Ko čia kratáis tos čierkikės?! Kaip boba nemato, dvi tris išgeri Krš. Nei teip prisižadėjo, nei labai kratės Sdk. Ir manim per daug nesikratýk J. Juo tu nesikratyk (nesibodėk, nesibaidyk, nesibaisėk) J.Jabl. Daug kuo net ir kratydamies nenusikratysime K.Būg. Matai, kad ans krãtos tavim – ko belendi! Als. Krãtėmos šalin nirstančiu arkliu Lnk. Nuolatos pirmyn žengia mūsų dailininkai, ryžtingai kratydamiesi svetimo formalizmo sp. Krãtos ji to senio kaip kažin ko Slm. Ji per daug nesikrãto manęs (patinku jai) Ėr. Merga krãtės, kol atsikratė nuo berno J. Kratýkis tu nuo jo kaip nuo kokio velnio! Slm. Kratykimės nuo ydų rš. Mano širdis krãtos nu tų kalbų Lkv. Jis kratėsi nuo savęs kaltę rš.
13. refl. darytis abortą: Geriau ana krãtės, ale vaikų nevedė Krš.
◊ káilis krãtosi baisu: Man kailis kratosi, jeigu matau ką iš geros valios tenai (į dvarą) einant LzP.
rankàs kratýti labai ko nenorint atsisakinėti: Nenori, krato nuo jo ir rankas Vv.
vélnias (×bi̇́esas) krãtinį krãto žyla: Jau ant tavo galvos velnias kratinį krato Šmk. Ūsuos biesas kratinį krato PPr433.
apkratýti tr.
1. apiberti: Kur tavo žirgelis? – … Šile, šile pastatytas, šiaudais apkratytas? JV177. Su vienu sykiu žemė sugriuvo ir tris iš jų akies mirksnyj apkratė Kel1881,237.
| refl.: Kokis jos pjovi̇̀mas, šiaudais apskrãčius, kai kiaulė insknisus migy Tvr.
2. refl. apsipurtyti: Tu [, karveli,] nuskridęs pasmaudykie, o pasmaudęs apskratykie (d.) Ad.
3. refl. tr., intr. nusipurtyti, apsivalyti: Kitas, ir neapsikrãtęs kojų, ateina [trobon] Lp.
| prk.: Tauta apsikratė, pamesdama nešvankumą Gmž.
4. apkapstyti: Visam laukui apkratýt reikia daug mėšlo Ds.
5. didumą iškrėsti, padaryti kratą: Apkratė ir daržinėje atrado skrynikę su knygutėmis rš.
atkratýti tr.
1. kratant privarginti: Atkrãtė rankas grabojant Km.
2. atpratinti, atgrėsti: Argi savo recenzijos žodžiais aš kiek atkračiau visuomenę ir mokyklą nuo kalbamosios monografijos? J.Jabl. Nerodyk vaikams cukraus: pamasinęs nebatkratysi Šts. Niekaip nėra galima atkratyti nuo tos ydos Blv.
3. refl. tr., intr. nuo savęs šalin varyti, atsipalaiduoti, išsisukti: Antsėdo yt velnias, negaliu atsikratýti Skd. Tampė tampė jį po teismus, o dėlto jis atsikratė (išsisuko iš bėdos) Srv. Jin tos podukros nekęsdavo, norėjo jos atsikratýt Rz. Tabokos dirbtojai gauna neatsikratomą kosulį V.Kudir. Tarybų šalies liaudis, atsikračiusi kapitalistinių išnaudotojų, vykdo taikų kūrybinį darbą, sėkmingai kuria komunistinę visuomenę (sov.) sp. Ir atsakomybės dėl namų atsikratoma A.Vien. Senis, norėdamas atsikratyti pirklio, piktumu užsidegęs, patepė pirkliui ir dešinę akį BsMtII36. Gaši merga nuo vaikio atsikratýti negal J. Norėjo nuo to pinigo atsikratyti Šd. Lenda, prašo – niekaip tu nuo jo neatsikratysi nedavęs Ds. Mes beveik visi atsikratėme nuo tos dvasios V.Kudir. Gediminas, gavęs pragumą atsikratyti nu kryžeivių, sukos su visa galia į gudus S.Dauk. Ji (ragana) geiste užsigeidė nuo Sigutės kaip norint atsikratyt VoK133. Eina dabar račiai linksmi, kad nuo pilvų atsikratė BsPII109. Jis juos (brolius) atsikratė (išmokėjo broliams ir liko vienas ūkyje) Srj. Ką daryt, kaip tą aitvarą atsikratyt? BsPIII274. Jis sumanė gudrumu atsikratyti nelauktu svečiu S.Nėr. Kaip čia man juo atsikrãčius? BŽ331. Negali nė atsikratyti tais velniais skolininkais Žem. Teip atsikratęs visais pryšininkais M.Valanč. Ką čia bareik daryti, kaip baatsikratyti ta šmėkla? Pln. Kad prisikabino – nebegaliu atsikratýt Slm. Jug nedavusi neatsikratysva su tomis bjaurybėmis M.Valanč. Aš per dvejetą metų įveikiau (nors, prisipažinsiu, su dideliu vargu) atsikratyti nuo papratimo meluoti, klastoti, apgaudinėti, veidmainiauti J.Balč.
4. atimti atgal: Ans siūlinė[ja] jam arklį, o pasku nor atkratyti, t. y. atimti J. Jeigu tikrai žinai, kad jis pavogė, tai pasiimk liudininkų, nueik į namus ir atkratýk Up. Ar iš žąsies avižas beatkratysi? Kv. Privargsi dar, kol rankpiningius atkratýsi Krš. Mes dabar pinigų neturime – negalime atkratyti iš dvaro LzP.
įkratýti tr.
1. įpilti kratant (biralų): Įkratýk į kašę [arpos], jau nebturiu Kal.
| prk.: Urėdninkui ir asesoriui jei biškį pinigų į kišenę įkratysi, tai kaip su moliu akis užlipysi rš.
2. įbarstyti: Kam įkratei̇̃ krislus į pieną J. Pūgos ir pusnys kame ne kame [sniego] nu medžių įkratė S.Dauk.
iškratýti tr.
1. ką birų ar tirštą išpilti, išversti: Iškratýk grūdus iš maišų Kal. Iškratýk košę iš bliūdo Als. Žmogus iškratė šunis iš maišo ir užkuseno lapę BsPII321. Vainorus pakėlė sietą ir iškratė bites paklotėn V.Krėv. Noreika iškratė pypkę ir užsikišo už juostos V.Krėv. Pabarė [Puodžiūnas] ir bernus rūkorius, kad jie pašalėj numetę nuorūką ar degtuką, ar pypkę ne vietoje iškratę A.Vien.
| Kaip tik šoksiu – subadysiu, visas žarnas iškratysiu (flk.) Ad.
^ Jei nulupai kailį, tai iškratyk ir kaulus LTR(Rs).
| refl. tr.: Ko nebeišsemdavo iš dubens utaru, plačiu mediniu šaukštu, tai išsikratydavo gerklėn iš paties bliūdo Vaižg.
2. SD327, R47 išpurtyti: Iškratýk grūdus iš pakračių J. Nečystai iškrãtot [šiaudus], pasistenkiat geriau! Kal. Ilginius šiaudus darant, nusitveria darytojai ant varpų galo ir smulkiuosius šiaudus iškrato PrL. Gerai iškratýk [pašukas], kad nei vieno bumbulo nesimatytų, tai ir marškiniai kupros nebraižys Trg.
| Iškratęs iš kešenėlės paskutinį skatiką, perkas porelę lyžbų BM44.
| prk.: Savais klausinėjimais visas mano žinias iškratytumei A.Baran. Reikalingas jiems, pakol iš tavęs visą sylą ir sveikatą iškrato P.Cvir.
| refl. prk.: Pirkau šio, pirkau to ir išsikračiáu iš piningų Krš.
3. išdrabstyti, iškapstyti (mėšlą); išbarstyti, iškreikti: Išvežtas mėšlas turi būti vienodai iškratomas rš. Iškratytą mėšlą reikia lygiai paskirstyti po visą plotą rš. Iškrãtė mėšlą Ėr.
| Tu labai nelygiai trąšas iškratei: kur stora, kur dyka Ds. Karalius liepė kumelei po visą svietą išnešioti jo kaulus, iškratyti MPs. Iškratau šieną B.
4. išieškoti ko paslėpto, padaryti kratą: Bet dabar iškratė visą šatrą (paraštėje būdelę) ir nieko nerado BB1Moz31,34. Policija iškratė Jankaus namus V.Kudir. Žėdną krūmelį strielčiai iškrato BM440.
ǁ apiplėšti: Tada atėjo sūnus Jokūbo … ir iškratė (applėšė) miestą BB1Moz34,27.
5. apsvarstyti, ištirti: Iškratyk kiekvieną žodį to barimo SPI329.
6. atimti atgal, atgauti: Neduok, paskuo nebiškratysi Skd. Jis vos iškratė savo skolą Up. Šuo … anos vaiką nu vilko iškratė PP75. Tu būkis netoli krūmalyje ir iškratyk nuo manęs tą vaiką S.Dauk.
7. refl. išsivaduoti: Išsikračiáu iš rankų draugų kumpanijotų Varn.
8. refl. iškristi purtant: Nė nematėm, kaip važėčių užubraukas išsikratė važiuojant Ds. Vienas sėlenų maišas iškrito! Per duobes ėmė ir išsikratė! rš. Kad samanos bei šiaudai neišsikratytų [siunčiant skiepelius] rš.
9. Tvr padaryti abortą.
| refl.: Žmonys šneka, kad ir ana išsikrãtė Užv.
nukratýti tr.
1. kratant kiek nupilti nuo viršaus: Tokio pilno krežio nepaneši – nukratyk kaupą Als.
| refl. tr.: Jei viso maišo nepakeli, ta nusikratyk biškį – nenešk taip sunkiai Als.
2. kratant numesti žemėn, šalin nupurtyti: Nukratýk šiaudus nuo klojimo J. Jisai nukratė nuo papiroso pelenus sp. Girios štai nukrato lapus sp. Arklys nukrato [raitelį] R12. Ir šiandien dar nenukratė nu savo kojų vyžinų S.Dauk. Gelžinius nu savie nukratė S.Dauk. Kas valiai savo geležinei tiki, tas nukratys nuo rankų grandines V.Mont. Raitam bejojant, nusitveria už arklio kojos, ir sunku benukratyti Blv. Nukratyk šaknis (žemes) raudamas grikius Lp. Nukratęs dulkes juodo žemės purvo, per naktį laukiau patekant tavęs V.Myk-Put. Tas pasipurto ir nukrato juos šalin J.Bil. Nukratyti purvą nuo kojų Ds. Atlėkė trys gulbės ir, pamaryje plunksnas nukratę ir pasivertusios į panas, nuėjo į kraštą marių maudytis BsPIII42. Nukratykite dulkes nuog kojų jūsų BtMt10,14.
^ Boba ne naginė, nuo kojos nenukratysi, pasuolėn nepavarysi KrvP(Vlk).
| refl. tr.: Šiaučius purvus nusikratęs, arielkos kvortą pastatęs JD356.
| prk.: Nusikratysim tą velnią (poną) sau nuo sprando Žem.
3. papurtyti, sudrebinti: Jį nukratė šiurpas A.Vien. Nukrato ankstyvojo ryto vėsuma Vaižg. Net jį šaltis nukratė rš. Mane šaltis, šiurpas nukratė Ėr.
| refl.: Brrr! Kaip bjauru! – nusikratė mergina rš. Bernas protarpiais, it geležėlę radęs, nusikratydavo juoku rš.
4. kratant nuvarginti: Sėdėjau ant kozlo, nukrãtė, net kaulus gelia Alv.
5. apkapstyti, apžarstyti: Turėjom nukratyti da didelį mėšlu apvežtą lauko plotą J.Bil.
6. kratant nustumti tolyn, gilyn: Nukratyk tuos šiaudus toliau, čia pinasi po kojų Ėr. Pražiodė [Mendelis] Alyzo rudinės kišenę, įmetė ten degtukus ir nukratė juos gilyn J.Balt.
7. atimti ką radus apieškant, kratą darant: Ana nukrãtė nuo vagilkos drabužius J. Nori aną nukratyti, tat yra atimti nu ano tus daiktus VoL319. Neseniai buvo nukratęs vieną vaikiną, pareinantį iš Prūsų su knygomis ir gazetomis rš. Nukratytas parvažiavau, šmukulį vežęs Šts.
8. nupratinti: Vyras manė nukratysiąs pačią nu to darbo Šts. Vaikas pripranta lengviau, ale nukratyti sunku Bt.
9. refl. tr., intr. nuvaryti, numesti šalin nuo savęs, atsipalaiduoti: Lietuvių tauta, nusikračiusi išnaudotojų jungo, gyvena broliškoje Tarybų Sąjungos tautų šeimoje (sov.) sp. Taip didis kunigaikštis Lietuvos, nusikratęs kryžeivių, grįžo vėl į lenkus S.Dauk. Nenusikrato kaip prikibusio šapo Šll. Ir mes, nusikratę iž miego tinginio ir nuodėmės, neturime krūpaut atėjimo Viešpaties DP554. Dabar jau nusikračiáu nu visų bėdų Lkv. Šiaip taip nusikračiáu nuo to durniaus Als. Zuikelis … nu šunų niekaip nebnusikrato PP37. Lapei didžiausia bėda yra su blusomis, nuo kurių ji niekaip negali nusikratyti Blv. Pats neišmano, kur čia tą bėdą dėti, kaip nuo jos nusikratyti BsPII95. Jis pagraudenimą nusikrãto KI27. Piktą padūmojimą nusikratau R31. Nugi dabar, naštas vargų visas nusikrãtę, jau pasilinksmykim bensyk, česnyj susikvietę K.Donel. Kuo greičiausia nusikratykit šitą bjaurybę! LTII93. Oi, patele mano, balandele muno, kur aš tave dėsiu, kur nusikratysiu? Sd. Visos bėdos suvirto an mano pečių, kada aš jas nusikratysiu! Nč. Abejingumu reikia galutinai nusikratyti rš. Nežinodamas, kaip bitėmis nusikratyti, uždegęs trobą I.Simon. Teip nusikratė neužkentamais katalikais M.Valanč. Tuomet nusikratytumim tais velniais Žem. Nusikratys tais ilgesiais LzP. Kas čia yr, kad aš tavim negaliu nusikratyti? Tv. Vienu jau nusikračiau Als. Tad ans ir pradėjo galvoti, kaip dabar tuo Mikoliuku nusikratyti Pln. Kad mes galėtumėm nusikratyti tais savo pilvais, kokie mes turtingi būtumėm! (ps.) rš. Teip nusikratęs su gimine, pardavė tėviškę ir leidos į šventas vietas M.Valanč.
^ Džiaugiasi kaip bėdos nusikratęs (labai džiaugiasi) KrvP(Onš). Džiaugiasi kaip marti, anytos nusikračiusi KrvP(Rtn). Gyvena kaip visų bėdų nusikratęs KrvP(Klvr). Giriamas dažniausiai tas daiktas, kuriuo nusikratyti norima KrvP(Šk). Blogo kaimyno nusikračius, laimę pažinsi KrvP(Šd). Gegulės balsu skurdo nenusikratysi, vargų neatbaidysi KrvP(Drsk).
10. nunešti, nugabenti: Kur tave biesas ir nukrãtė į tą pagirį ant bado! Skr.
11. nudėvėti, nunešioti: Vos tik pasiuvom drabužius, tuojau užsivilkęs ir nukrãtė Skd.
12. refl. menk. numirti: Kaip tik gubernatorius išgėrė [nuodų], ir nusikratė Pmp.
◊ kójas (kanópas, ki̇̀nkas, kiškàs, pentinùs) nukratýti menk. numirti, nusibaigti: Nukratė kojas, nustyreno Rm. O, da senis stipras, negreit kójas nukratỹs! Dbk. Pakol aš mirsiu, tai da tu pirmas kójas nukratýsi Užp. Negerk tų stypžolių – kójas nukratýsi Plv. Aš čia ir kojas nukratysiu par tus darbus Šts. Nenusimink, broleli: dėl vienos mergos neverta kanopas nukratyti rš. Dar kinkų, seneliuk, nenukratei? B.Sruog. Jis jau nukrãtė ki̇̀nkas Kt. Jau keli žąsiukai kiškàs nukrãtė Gs. Šitaip vienas su tais darbais besiplėšdamas, greit nukratỹs pentinùs Všk.
rankàs nukratýti nustoti vilties, atsisakyti: Kur čia jam beišgyt, visi ir daktarai jau rankàs nukrãtė Užp. Ir eik, kur gyvas mūs šaltinis! Ne bėgti! Rankas nukratyt! Mair.
pakratýti
1. tr. SD283 kratant papilti, paberti: Kodėl tus miltus pakratéi? Kal. Durpes pakratýk čia netoli pečiaus Kv. Merga pakratė karvėms maltų burokų rš.
| Klientas pakrato Pakaušiui paskutinius savo skatikus ir eina namo rš.
2. tr. menk. palikti, pamesti, išlaipinti: Nuvežiau davatkas į Kretingą ir pakračiáu Kal. Ta mašina mane prie pat durų pakratė Krš. Pakrãtė bobas pri durų, parvažiavęs iš miesto, o pats išdūmė į sodą Kv. Atvežė pas motiną susirgusį piemenį ir pakrãtė Pp. Ans tave už nėką neturės, veš į mišką ir pakratýs KlvrŽ.
3. tr. papurtyti: Tėvukas viską dovanotų, šoktų nuo krosnies ir pakratytų jos galvutę P.Cvir. Elzytė pakratė galvą ir paprašė akimis ir ženklais jo išeit (ps.) J.Balč. Lipti ant obelės bijojo, pakratyt galės neturėjo Blv. Kap aš tave pakratýsiu, tai net žegsėt imsi Kt. Ir duosiu aš tau savo senąją mašną, tai kad pakratysi, tai pribirs tau tiek pinigų, kiek tu norėsi BsPIV199. Tas sūnus kaip griebė tėvą, pakratė, tik kaulai išbiro BsPIII246. Be karvutės ir be telyčytės aš neišeisiu, – pasakė Papievienė ir pakratė galvą A.Vien. Pakratė žirgelis galvelę, išlaužė uosio tvorelę (d.) Žž. Net pakratydami galvą gieda Lp. Juodu draugiškai rankas pakratė (pasisveikino) rš. Pakratýk (pasupk) vaiką! Ds.
| prk.: Perkūnas smarkiai suurzgė, pakratė dangų rš.
^ Triobos tik pakratýt (labai senos) Gs. Jau ir budinkai pakrãtomi Stl.
| refl. tr., intr.: Dabar vaikai nebebučiuoja rankų, tik pasikrãto (pasisveikina ranką pakratydami) Rm. Nenori su manim pasikratýt (pasisveikinti) Drsk. Na, Jonuk, pasikratýkim, senai matėmės Alk. Visi pasisveikino su manim, pasikratydami už rankų Šlč.
| Juokiasi net pasikratýdamas Pnd. Valgo sviežieną net pasikratýdamas (su dideliu apetitu) Pnd.
| Šuo bailiai pasikratė ir nubėgo rš. Pasikratýdamas šoka, ne kožna su juo pašoks Srv. Pasikratai̇̃ bejodinėdamas, tai gerai valgosi Gs. Kelionėje pasikratėte, bešokdami pasikratėte, tai gal ir tuščios vietos atsirado [valgyti] Vaižg. Aš pasikračiau, aš pasipurčiau, šimtą kareivių iškirtau JD1087.
| Grūšių pasikratýk J.
pakratydamós adv.: Kiaulės ryna usnis pakratydamós Šts.
4. tr. padrebinti: Dėdelę pakratė šiurpulys A.Vien.
| refl.: Močiutė kas rytą prieš pusryčius įvarvina į šaukštą kelis lašus ir geria labai labai susiraukdama, net pasikratydama rš.
5. tr. pakapstyti, padrabstyti: Pakratýti mėšlus po kelerių ratų paskuba viena kratėja J. Ar pakratei̇̃ trąšas? OG359.
6. tr., intr. pakreikti: Atsinešiau šiaudų ir pakračiaũ kūtes Vb. Pakratýk gurbą, dienodaržį Š. Šlapi gurbai, šiaudų da būt, a nėr kam pakrãto Dgl. Nė trukau, nė ką, o tvartą pakračiaũ Jd. Reiks kiaulėm pakratýt Slm.
7. tr. paskleisti (linus): Ašiai pati martelė linelius pakračiau LTR.
8. tr., intr. apieškoti, padaryti kratą: Pakratyk savo kišenė[je], gal rasi raktelį! Ėr. Ačiū Dievui, kad žandarai mūs (knygnešių) nepakratė Kdn.
ǁ apiplėšti: Taip, jie pagąsdinę ir pakratę vieną kitą ponelį, nes gyventi juk reikią V.Myk-Put.
9. tr. apsvarstyti, ištirti: Kaip čia atsitiko, visi pamatysma, jei tiktai jo darbus gerai pakratýsma BM444.
◊ ant šãkės (ant šakõs) pakrãtomas blogas, menkas; suplyšęs: Jo gyvenimas an šakõs pakrãtomas Prng. Tavo skarelė jau ant šakõs pakrãtoma Ml. Kas čia do švarkas, ant šãkės pakrãtomas Skr.
káulus pakratýti menk.
1. numirti: Kunigai davė žodį karaliui, jog Vilniaus vyskupas kaulus pakratė M.Valanč. Svetur kaulus pakratęs, namie vietos neteko TŽV616.
2. pašokti: Stiklelį išmetę ir seniai užsimano pakratyti kaulus Gs.

kišẽnę (mai̇̃šą) pakratýti daug pinigų pareikalauti, išleisti: Tas manapolis pakrato kišenes Žem. Užkurys parėjęs turės pakratyti savo maišą, visas skolas švogeriams išmokėti Žem.
kójas pakratýti menk. numirti, nudvėsti: Pakrãtė kójas, ir gatavas Dkš. Jau mėnuo laiko, kaip ji kójas pakrãtė Skr. Jau jis šįmet tik pakratys kojas Ilg. Gyvulys jau kójas pakrãtė Lp. Pasijusi kojas pakratęs Sz.
rankàs pakratyti
1. atsisakyti (veikti): Visi ėjo sau rankas pakratę, o ligonis vienas po vidų galuojasi, mirtimi dalijasi Žem. Būč seniai išbėgusi rankas pakračiusi, kad ne šliūbas būtų pririšęs Žem. Tataras, apgautas antrą kartą žalnierio, bėgo rankas pakratęs nu tokio tavorčiaus BM350.
2. nustebti, pasipiktinti: Jūzapas ir rankas pakratė išgirdęs, ką sako Paravonėnė Šts.

sùk [tavè] pakrãtęs tiek to, galas tavęs nematęs (toks keiksmas): Sùk tavè pakrãtęs! Kp. Suk pakratęs – nei aš až jo eisiu, nei niek! Ds.
pérkratyti tr., perkratýti
1. iškrėsti, išieškoti, padaryti kratą: Visus užkampius parkratyti Ls. Párkratyk šiaudus J.
| Policija perkratė kunigo namus ir net bažnyčią, beieškodama lietuviškų knygų V.Kudir. Viršininkai perkratė visus kambarius ir nieko nerado M.Valanč. Reikia visą valsčių perkratyti Ėr.
2. peržiūrėti iš eilės, ištirti: Norint pamatingai perkratyti kun. Miežinio mokslą, reikėtų parašyti visas referatas J.Jabl. Parkračius visus veiksmažodžius, vienas tiktai dirbti turi dvejopą kentėtinį priežastinį: dirb-dinu ir dirb-inu (facendum curo) Jn. Aš perkratau iš naujo savo širdį K.Kors. Sugrįžęs namon, perkračiau, ką esava kalbėjusiu su Garbeniu Blv. Viską todėl parskaičiusys ir parkračiusys M.Valanč. Reik, idant klioštoriūse kningos būt parkratomos nu išmintingų vyrų S.Dauk. Pérkratai (perkratyk) metrikus, ir rasi Ml. Ans parvažinėjo, párkratė visas mergas ir nėkur nesuderėjo Užv. Jis perkratė galvoje visus tinkamus žmones rš.
3. paliesti visus, nieko neaplenkti: Dėl to mat slogos visus perkrato Srv. Liga parkrãtė mum: iš aštuonių palikom tik dvi Lnkv.
4. perdirbti, perstatyti (iš senos medžiagos ką naują): Pérkratysiu diendaržį, ir da pastovės šmotą metų Jnšk.
prakratýti
1. tr. prapilti, praberti (pro šalį): Pilk atsargiai [bulves] – neprakratýk pro šalį! Als.
2. refl. tr. truputį atsikratyti, atsipalaiduoti: Dar miego nepraskrãtęs, o jau prie stalo lenda Tvr.
prikratýti tr.
1. kratant pripildyti: Prikračiáu pilną kašę iš vienos puspūrės Kal.
2. pribarstyti kratant: Visą pieną prikrãtė spalių Up. Ateina bobutės suvargę i prikrãto tų blusų Ps.
3. daug pridaryti kratant (mišinio): Eikit, da kratinio atneškit, yra prikratýto Pc.
4. refl. prisipurtyti: Eitumei, vaike, gulti, be mažai pavargai, kol prisikratėva tokį kelią rš.

×razsikratýti (hibr.) numirti, nusikratyti: Su vaiku razsikrãtė (gimdydama mirė) Brsl.
sukratýti tr.
1. kratant supilti: Sukratýti reiks į miegą [bulves] Kal. Ir nuvežė žmonos savo vyrus ir sukratė į upę kaip kokius rąstgalius LTR(Krt). Kad man atiduotų tą tiktai, ką mano akyse šiandien kiaulėms sukratė, būtumėm visi lig soties pavalgę LzP.
| Aš tau dantis į gerklę sukratysu (išdaužysiu dantis)! Nt.
| prk.: Aš pagavau keikti ir sukračiau ant narininko šimtą maišų juodųjų rš.
^ Ant savęs nė šiaudo nemato, ant kito vežimą sukrato Grl.
2. papurtyti indą ar maišą, kad biralai glaudžiau sugultų į dugną: Sukratyk maišą, galas antai tuščias Kal. Pakelk ir sukratýk priegalvį! Rm. Maniau, kad visus vidurius sukratys į gumulą per tokią kalnynę važiuojant Srv.
| refl. prk.: Kaip pradės eit traukinys, suskratys – atsiras vietos ir atsisėst Dbk.
3. supurtyti, suplustinti: Sukrãtė už pečio Ad. Reikia tik stipriai sukratyti medį Blv. Sukratyti vaistus rš. Palauk, kai paimsiu glėbin, kai sukratysiu, tai pažinsi mano rankeles! Dbk.
| refl. SD387: Viesulas tokis užej[o], pirkelė net suskratė Azr. Avinas suskrãtė, pabyrėjo pinigai iš avino Švnč. Lokys padavė lopą (leteną) kaip kūlę, susikrãtė (pasisveikino) ir ėmė kalbėtis apie kasdienį savo gyvenimą Š.
4. sudrebinti: Šiurpas sukrato, pagalvojus apie tokias nelaimes Pt. Tegul anuos ten devyni drugiai sukrato! A1885,118.
| prk.: Matematika man dvasią sukrato, spinduliais šviesos apsiaučia A.Baran.
| refl.: Kai pamačiau dvėseną, net širdis susikrãtė Up.
5. suvarginti kratant: Vežant ligonį smarkiai sukratė rš. Parvažiuojant taip dideliai sukratė, kad tris dienas šonai skaudėjo Skdv. Vežimas didei sukrato N. Sulaužys balnelį, sukratys žirgelį LTR(Pp).
| refl.: Susikračiau ir nuvargau bejodamas, visi sąnariai nutirpo rš.
6. R sumaišyti kratant (kratinį): Sukračiaũ mišinį gyvoliams J. Paimk šiaudų, sukratýsime kratinio Pc. Ar su šienu sukrãtėt šiaudus? Lp.
7. suvartoti, visą sudėti kratant: Kratyk [šiaudus], lig Visų šventų ir sukratysi Lnkv. Mūs linus tik į nuobrukas sukratyt: drūtės (drūtumo) visai nėra Gs.
8. sudaryti kuodelį kratant tokia lazdele: Kol pakulų nesukratýsu, negalėsu verpti Slnt. Sukratė didelį vilnų kuodelį Jnš.
9. sujaukti, sumaišyti: Nebūk ben dieną namie, tai tuoj visą sukrato, suverčia Sdk.
10. silpnai susiūti: Tik sukračiaũ tavo švarką, ir vėl kiauras Gdr.
užkratýti tr.
1. ant viršaus kratyti, užkapstyti: Jūs mano žemę užkrãtėt mėšlu Skr. Ant dobilų javenų gali vėlai rudenyje ilgo mėšlo retai užkratyti K.Donel1.
2. negyvai užpurtyti: Važiavau par bruką, tai kone ažkrãtė Ds. Mane šiandie ko neužkrãtė ant maišų Pc. Ragana Oną užkrãtė (ps.) Alk. Neažkratyk vaiko šiteip dovydamas lopšį Ds.
3. sukelti gaisrą, uždegti (rūkant pypkę): Pro šalį važiuodamas su pypke užkratė A1884,372. Teisybę pasakius, buvau truputį gėręs: kažkaip užkračiau, vos pats beišbėgau, o triobos ir visa gėrybė sudegė Blv.