krapštýti, krãpšto, krãpštė tr.
1. R303, Sut, K nagais, snapu ar kokiu smailiu įrankiu ką nors knibinėti, rakinėti, kasinėti: Kalvis nutilo ir ėmė krapštyti pypkę V.Mont. Nekrãpštai noselės, ba bus popa (skaudės) OG345. Krapštýk akis su pirštais, rakinėk dantis, kasyk (subinę) pakalą J. Šiaudeliu dantį krapšto Ėr. Krapštau žemę, kasu, kasinėju nagais SD68. Galvą ant pečių nešioji visai ne tam, kad tik nosį krapštytum KrvP(Alvt). Vagis krãpštė žemę, norėdamas rasti pinigų Lzd.
| Žiūrėk, močiutė iš šėputės ir krãpšto (ima ką duoti valgyti) Gs.
^ Varna ankstyboji dantis, vėlyboji akis krãpšto (anksti atsikėlęs jau pavalgęs, vėlai atsikėlęs dar miegūstas) VP49. Tinginys, ir nosį krapštydamas, pirštą nusilaužia LTR(Rk). Nei tavo šašas, nei tu krapštyk (kas tau rūpi) LTR(Bsg).
| refl.: Žiūrėk, kap vištos krapštos Lš.
^ Višta besikrapštydama vis ką nors iškrapšto TŽII377. Kam niežti, tas ir tegu krapštos Bsg.
2. šį tą dirbinėti, triūsti, tvarkytis: Ištisinio darbo nėr, tai krãpšto krãpšto Gs. Bekrapštai̇̃ ir per dieną, o galo vis nematyti Mrj.
| refl.: Menkas iš jo darbininkas: krãpštosi, ir tiek Up. Dirbo senis, ką galėjo, krapštėsi apie namus, nė vienos dienos tinginiais nepraleido A.Vencl. Reik gerai krapštytis, jei nori visumet turėti duonos kąsnį Vvr. Krapštaũs, kiek galiu, – jau ir rugius pasėjau Dbk. Koks ten darbas, ale visgi krapštais krapštais aplink saũ Ds. Ona visą rytą krapštosi apie save Ėr.
3. refl. palengva ruoštis, tvarkytis: Na, krapštýkis greičiau, laikas važiuot! VšR. Jau krãpštosi art Ėr. Krãpštės krãpštės, stubukãvo stubukãvo, tai ir nusivėlino Dbk. Krapštos krapštos gudo mėnesį (labai ilgai), kol išeina į darbą Pnd. Kaip ilgai jie ten krapštosi! rš.
4. varyti, raginti, kad eitų: Jei munęs nėkas nekrapštýs, gera valia neisu Užv.
| prk.: Kaip įmanydamas krapštyk iš širdies tavo visokius rūpesnius M.Valanč.
5. refl. eiti, stumtis pirmyn, vykti: Jeigu reikėdavo važiuoti į miestą, kuris buvo už keturių mylių, Mikšas Karnelis krapštydavosi savo arkliukais I.Simon. Krapštykiamos ant namų Šv. Reiks krapštýtis namo Pš. Greičiau krapštýkis iš trobos! Tl. Krapštýkimės, vyrai, toliau – kelio dar ilgas galas Rs. Rytoj krapštýsuos į Salantus Kal. Prieš vandenį su laiveliu buvo sunku krapštytis rš.
| prk.: Vargais negalais iš klasės į klasę Petras krapštos Šll.
6. sunkiai gauti, sunkiai įsigyti: Reikia iš visur tą litą krapštyti, kad vaikui būtų lengviau J.Paukš.
7. ieškoti; duoti: Na, greičiau krapštyk man grašių, žagrėms geležies atvešiu! K.Bink.
8. refl. gyventi, gyvuoti: Ot po biškį dar šep tep krapštaũs Btr.
◊ aki̇̀s krapštýti neduoti ramybės, vis primenant reikalauti: Nekrapštyk tu man akių dėl kokių niekų! Lš. Ataduok užmokesnį, aš nenoriu, kad man aki̇̀s krapštýtų Dkš.
úodegą krapštýti nieko neveikti, tingėti: Jis úodegą krãpšto už pečiaus Ėr.
apkrapštýti tr. K
1. apkasinėti, apžarstyti: Apkrapštýk bulves su pelenais ugniavietė[je] J. Reikia bulvės aparti, pavirš apkrapštyti rš.
2. truputį paviršium krapštyti, kasti: Apkrãpštė darželį lopetos galu ir nori, kad žolynas augtų Ds.
3. refl. apsitvarkyti, apsižiūrėti: Aplink save neapsikrãpšto Ėr.
atkrapštýti tr.
1. K, Š pravalyti krapštant: Priėdusi [kiaulė] ten pat išsimiegojo, potam atkrapštė akis, atsikėlė ir pradėjo knisti ąžuolo šaknis Blv.
2. atknibinėti, atnarplioti: Kol jis atkrapštys užrištas duris! Lp.
| refl. tr.: Kliučius, nieko nesakęs, atsikrapštė pamažu kelniaraikštę BsMtII65.
3. krapštant priartinti: Su lazda atkrapščiau arčiau obalį J.
4. Ėr atskirti, išlaisvinti: Kai ans pradė kibti, tai aš tuo atkrapščiau (perskyriau) Gs.
| refl. intr., tr.: Negaliu nuo jo atsikrapštyti MŽ329. Atsikrapštýkit jūs nuo mane! Vs. Nuo skolų atsivalnyti, atsikrapštýti KII36. Esmu in Tamstą prilipęs, priaugęs, prikepęs; nebeatsikrapštýsiu nuo Tamstos A.Baran. Kaip prisirišė girtas, kad aš kaip galėč nuo jo atsikrapštýti! Ds. Atsikrapštyk (atsitrauk) nuo mano biednos galvos! KrvP(Jnš). Duktė, tai girdėdama, persigando ir nežinojo, kai[p] tėvą atsikrapštýti Jrk77.
5. refl. sunkiai atvykti: Vos ligi jūsų atsikrapščiau Skdv. Kai tie (žandarai) atsikrapštė, tai ničnieko nerado S.Čiurl. Ligonis pasiėmė lazdelę ir atsikrapštė J.Gruš.
6. atidirbti, atsilyginti: Atkrapštys siūdamas Lp.
◊ aki̇̀s atkrapštýti pralavinti, pamokyti: Žmonims dabar yra akys atkrapštomos, visur tų mokyklų pristeigė Plng.
aki̇̀s atsikrapštýti pasidaryti akylam, pastabiam: Atsikrapštyk akis, gal patsai pamatysi, kur gyvulius ganysi KrvP(Ašm).

×dasikrapštýti (hibr.) sunkiai prieiti prie ko, pasiekti: Kol iki namo dasikrapščiau, vos galo negavau rš. Kol ans lig to dasikrãpštė, nemažai vargo padėjo Vvr. Pavargėlis su savo kumelėms dasikrapštė lig miesto BM363.
įkrapštýti
1. tr. K į ką nors krapštyti.
2. refl. sunkiai kur patekti, įkopti: Katė įsikrãpštė pro langelį maltuvėn ir sugraužė sūrį Š. Jis aukštokai įsikrapštė į kalną rš.
| Ji ten įsikrapštė ton gryčiutėn LTR(Kp).
| prk.: Rinko rinko po kelius centus, o dabar jau į didelį piningą ans įsikrapštė Vvr.
3. refl. tr. pamažu, palengva įdirbti (žemę): Gal kaip nebūt inskrapštys tą savo laukelį Dbk.
iškrapštýti tr.
1. K išvalyti krapštant, išrakinėti: Iškrapštýk pypkę J. Grigas iškrapštė pypkę, pastuksėjo ja į stalo kampą ir užsikišo už juostos V.Krėv.
| refl. tr.: Akis išsikrãpštęs pamatė tris blizgančius arklius Jrk132.
^ Išsikrapštyk akis, tadom žiūrėk (sakoma tada, kai kas ko nepamato, apsirinka) Jnšk.
2. krapštant išimti, iškabinti iš vidaus į viršų: Tęvąjį galą riešuto atpjovusiu, kanduolą iškrapštė M.Valanč. Išgeria kraują, iškrapšto iš galvos smegenis ir pameta Blv. Iškrapštýk kiaušinį iš pečkos Srv. Jau kad įleidė šaknį, tai sunku beiškrapštyti J.Jabl.
| Neiškrapštýk (neišbadyk) tu man akių su šakaliu Švnč. Aš tau ir akis iškrapštysiu M.Valanč.
| prk.: Ką mažystėje motina ar mokytojai įdės į jų širdis, to per visą jau amžių nebeiškrapštys rš.
^ Višta besikrapštydama vis ką nors iškrapšto PPr55.
| refl. tr., intr.: Rakštis pati išsikrapštis LTR(Kp). Dėl to išsikrapštė jiem (linams) spaliukai Bsg.
| Paduok adatą – reik rakštis išsikrapštýt Pc. Be kuliamojos, kol rankom išsikrapštýsiu grūdagalius iš šiaudų – daug čėso praeis Prng.
3. paieškojus, pasirausus išimti, išieškoti: Jis iškrapštė iš kišenės skarmalą ir nusitrynė veidą rš. Šimas iš Maslausko kišenės visus pinigus iškrapštė ir parėjo namo BsPII299.
| Iškrapštė kišenes ir vietoj aukso ir sidabro rado puodų šukeles BsPII208.
| prk.: Murmėjo Sadukevičius, pykdamas, kad pati iškrapštė (atėmė) iš jo auksinius A.Vien. Matei pats, kad žmonelė pačius paskutinius pinigus iškrapštė (atidavė) I.Simon. Neduok šitam činšei, paskui nebeiškrapštýsi (nebeatsiimsi, nebeatgausi) Ds.
| Jis žino, kaip iš menko nieko pinigo iškrapštyti rš.
| refl. tr.: Išsikrãpštė pinigus iš mazginio Lp. Patašys išsikrapšto iš kišeniaus storą piniginę rš.
4. išraginti, išvaryti: Negali jos iškrapštyti iš namų Ėr. Kai įsikraustys, tai paskui neiškrapštýsi Alk. Iškrapštyk visus vaikus iš kambario Pžrl. Vos ne vos beiškrãpštėme tą nenaudėlį iš savo namų Tl. Nemislyk, vaikeli, čia poniavotis, atsiras, kas tave da iškrãpštąs Vvr. Jie nebepajėgė priešų iš savo žemės iškrapštyti rš. Nebegal iškrapštyt kai utėlės iš kailinių NžR. Kad žemaičiai neiškrapštytų, [gudai] išmūrijo sau ant kalno aukštą bokštą M.Valanč. Aš jį (velnią) visą vasarą negalėjau iš po to akmens iškrapštytie BsPIV80.
5. refl. išsirengti: Lig išsiruoš, lig išsikrapštỹs iš namų, tai jau pietūs Š. Led ant pietų išsikrapštė šieno pjaut Ėr. Kolei išsikrapštys, tai možna du rozai suvaikščiot Skdt. Vos ne vos išsikrapštė mergaitės iš klėties Žem.
6. refl. sunkiai išeiti, išvykti kur: Greičiau man išsikrapštyti iš šitų namų! rš. Susigėdęs išsikrapštė laukan Dr. Galiausiai išsikrapštė į Tilžę rš. Viktoras išsikrapštė iš namų į miestą rš.
7. prikelti: Paskubomis mane iškrapštė iš kieto miego rš.
| refl.: Karšinčius vieną popietį išsikrapštė iš savo guolio ir išklibeno kieman P.Cvir. Išsikrãpštė iš savo lovos Kt.
8. refl. sunkiai, vargingai išlįsti, išlipti, išsikapstyti: Įvažiavo tokian miškan, niekaip negalia išsikrapštýti Kp. Baimė žiūrėt, kokie ten keliai: vos vos išsikrãpštėme Ll. Žmogus iš purvyno negali išsikrapštyti rš.
| prk.: Išsikrapštė iš skolų Jnš. Išsikrãpštė žmogelis iš vargo Vvr. Iš vienos bėdos išsikrapščiaũ, į kitą įpuoliau Grž. Atsargus neprapuls, iš kiekvienos bėdos išsikrapštys KrvP(Ut). Šį kartą jau turėjo pralošti, bet išsikrãpštė Jnš. Šiuom tuom išsikrapščiau [iš ligos] OG266. Bet neišsikrapštė (mirė) Bsg. Šių laikų sąlygomis, visuotinės kapitalizmo krizės laikotarpiu, Anglijos ir Prancūzijos ekonomika nepajėgia išsikrapštyti iš liūno (sov.) rš.
9. sunkiai ką nors padaryti: Vieną žuoganą jau iškrapščiau (išpjoviau) Rod.
| Vaikas vos ne vos liaudį (pradžios mokyklą) iškrapštė (baigė) Žlp.
| refl. tr.: Šitą žemelę galiu da ir aš pats išsikrapštýt (išsidirbti) Vžns.
◊ iš galvõs iškrapštýti prisiversti užmiršti: Antukas savo Lizos niekaip negali iš galvos iškrapštyti rš.
nukrapštýti tr.
1. R, K krapštant nuvalyti ką prikibusį, nugrandyti, nubraukti: Neskusk morkos, tik žemes nukrapštýk Pc. Nukrapštyk šipuliu purvus nuog kamašų Lp. Nenukrapštysi jų kaip utėlių nuo šašo Trs.
| Prikask bulvių ir palik gryčioj, o aš gal kaip nukrapštysiu (nuskusiu) Srv.
| prk.: Nenukrapštys jų (estų) nuo žemės nei vokietis baronas dvarininkas Vaižg.
| refl. tr. prk.: Nu akių nusikrapštýti kaip kokią traškaną reik Šts.
2. krapštant nukelti; nustumti, numesti ką aukštai esantį žemėn: Vabalą, kurs palipa aukštai, nukrapštýkit J. Gali kur nori užsikarti, vis tiek aš tavi, rupke, nukrapštýsiu! Vvr. Obolius nukrapštyti [nuo medžio ilga kartimi] N.
| refl. tr. K, KI25: Nusikrapštė nuo pečių našulį rš.
3. nuvyti, nuvaryti: Nukrapštýk vištas nuo užlaidos Srv. Jis kad užlips ant pečiaus, jo geruoju nenukrapštysi Ėr.
4. refl. sunkiai nulipti: Leiskit, mergelės, leiskit man nusikrapštyti [nuo krosnies] LzP. Kai užkopsi – negreit nusikrapštysi rš. Atėjus svečiam, senis nusikrapštė nuo pečiaus Jnš.
5. refl. tr. nusikratyti kuo: Aš jo negaliu nusikrapštyti N.
6. refl. vargingai kur nuvykti: Reiks kaip nors į Plungę dar nusikrapštýti Kal. Tokiu keliu per dieną vos nusikrãpštė porą mylių Jnš. Mes ilgai netrukome nusikrapštyti ligi miesto rš.
7. vargingai ką padaryti, pabaigti: Kažin kaip dviese nukrapštysim (nukasime) bulves Srv. Gal kaip kalvek ir pievas nukrapštýsme (nupjausime) Mlt.
pakrapštýti
1. tr. truputį krapštyti: Eik radiją pakrapštýt (pasukinėti) Gs. Kerštingumas didėjo lyg ugnis, žarijas pakrapščius Vaižg. Čikas pakrapštė galvą rš. Šeimininkas savo naga pakrapštė dubenį rš. Pakrapštę avilį, tegu moka bites numaldyti Vaižg. Tada meška nulipė nuo pečiaus ir paliepė pakrapštyt vėl vieną ausį BsPII316.
^ Išmoko rašyt teip, kaip gaidys su koja pakrapštýt Ps. Geriau žarijos nekliudyt, ką pakrapštyt (pavojingo daikto geriau neliest – tik bėdos iš to bus) Trgn.
| refl. tr., intr.: Nebėr šieno nė dančiu[i] pasikrapštyt (visai nebėra) Vb. Pilko gyvenimo dulkės, kaip vištai asloje pasikrapščius, sukilo ir uždengė šviesą Vaižg.
2. intr. paieškoti, pasirausti: Jonas Puodžiūnas pakrapštė piniginėje ir išdėjo ant stalo šimto litų banknotą A.Vien.
| refl.: Jis pasikrapštė kišenėje ir ištraukė pasą rš.
3. tr. pastumti tolyn: Jie kartais gėles pakrapšto į pasienį rš.
4. K plg. nukrapštyti 1.
5. refl. nusikratyti kuo: Nu savęs pasikrapštau, lai eita kitur gerti Šts. Pasikrapščiau nu pijokų Šts.
6. intr. kiek padirbėti: Kiek čia pakrapštė, ir vėl guli Sdk. Tik dieną pakrãpšto, rytais ir vakarais nebedirba, kap seniau dirbdavo Lp.
| refl.: Čia namie pasikrapštai, čia laukan minutytei nubėgi, ir vakaras Ds.
7. refl. tr. pasidirbti, pasigaminti: Anas sau kožną daiktą paskrãpšto Vžns.
◊ gálvą (pakáušį) pa(si)krapštýti pagalvoti: Akių paklausk – pamatysi, galvą pakrapštyk – padarysi KrvP(Ds). Da turėsi gerai pakáušį pasikrapštýti Vlkv.
parkrapštýti tr. parvaryti, pargabenti: Kol mes tuos veršius iš laukų parkrãpštėm! Up.
| refl.: Maž auštant parsikrapštė LzP. Kol parsikrapštýsiu ligi namų, ir vakaras ateis Jnš. Kaip bereiks namo parsikrapštyti Kal.
pérkrapštyti tr. K perkelti, pergabenti iš vienos vietos į kitą.
| refl.: Jau ir aš į miestą pársikrapščiau Up.
prakrapštýti tr.
1. K pratrinti, pravalyti ką užsikimšusį, užakusį; pragrandyti, pradraskyti (skylę): Užtraškanojusias akis iš miego prakrapštýk J. Prakrapštęs akis pamatė, kad jau diena I.Simon. Gal čia reik tą [pritvinkusį] pirštą prakrapštýt? Pc. Eik, vaikel, prakrapštýk ravą Km. Sunku paukšteliams prakrapštyti apledėjusį sniegą rš. Jis tuo su kirviu prakrapštė žemę, rado užkastą stiklinę bonkutę Brt.
| refl. tr.: Praskrapštyk ausį, jei užgulta Lp.
2. refl. praleisti kiek laiko ką dirbinėjant, ruošiantis: Kaip atsikelia, dvi valandas prasikrãpšto apie save Ėr. Niekur nebuvau, prasikrapščiau taip apie namus, ir gana Ds.
3. refl. tr. prasiarti (vargingai): Prasikrapštė kiek dirvos ir pasėjo ropes LTR. Tėvas vos vos verčiasi, tą žemės kruopelę (sklypelį) pats su sūnumi prasikrapštydamas J.Paukš.
◊ aki̇̀s prakrapštýti išprusti, apsišviesti: Buvo jaunų ir pagyvenusių, jaunikaičių ir našlių, truputį akis prakrapščiusių ir visai storžievių LzP.
aki̇̀s prasikrapštýti atidžiai pažiūrėti ieškant: Prasikrapštýk aki̇̀s, tada rasi Dkš.
prikrapštýti
1. tr. K prikapstyti prie ko.
2. tr. Š daug prigrandyti, priraupyti.
3. refl. sunkiai prieiti, prisiartinti: Kostia apgraibomis prisikrapštė iki geležinkelio bėgių rš.
sukrapštýti tr.
1. R, K į vieną vietą sukasti, sukapstyti: Skiedras sukrapštyk J.
| refl. N.
2. prk. į vieną vietą suvaryti, suraginti: Pykdama, bardamos vos ne vos sukrapštė kad ir ne visus svečius prie ražančiaus Žem.
3. prk. sunkiai surasti, surinkti, sudaryti, sutaupyti (pinigus): Sukrapštýk, nor ir iš žemės iškask, bet kad man būtų! Btr. Atnešiau skolą, kaip galėdamas sukrapščiau Srv. Šep ne tep sukrapštýsim kelis rublius Lš. Per savo amželį jis nemažai pinigo sukrapštė rš.
| refl. tr. K: Taupesnis susikrapšto nuliekamą centą rš. Susikrapščiusiu skatiko, pasistatėva pirkaitę rš. Jis … nor … pinigų kiek tiek susikrapštyt RD201. Niekaip negaliu susikrapštýt skatiko Btr.
4. sunkiai, vargingai ką padaryti: Kole trobeles vienas sukrapščiau (pasistačiau) kutare, tai ir rugių nespėjau insisėt Prng.
5. refl. susiruošti: Kolei susikrãpštė, tai ir išaušo, dėl to taip vėlai ir išvažiavo Dbk.
užkrapštýti
1. tr. K krapštant užkelti, užrausti ant ko, užkapstyti.
2. tr. K krapštant uždaryti.
3. tr. prk. uždirbti, sutaupyti: Par visą žiemą tik tus kelis litus tegalėjau užkrapštýti Up. Kol vieną kitą litą užkrapštái, žmogus sveikatą turi padėti Vvr.
| refl. tr.: Žentukas siuva, tai ir užsikrapšto kokį centą Alv. Dabar jau biškį ažsikrapščiau grūdų, pinigų Ut. Dar užsikrapštau duonos dėl pragyvenimo Dbk.
4. tr. krapštant užgesinti: Zokrastijonas užkrapšto bedegdamas tą vieną pačią krikšto žvakelę, kad ubagą láido[ja] Šts.
5. intr. sukelti gaisrą, užkratyti (rūkant pypkę, papirosą): Vaikis pypkininkas landė papastogiais – užkrãpštė, tai ir sudegėm Plt.
6. refl. sunkiai užlipti kur, užsirioglinti: Vos ne vos užsikrãpštė ant bertainio Skr. Kai užsikrapštėva ant vieno kalno, Manis atsiliepė Mš.