knar̃kti, -ia, -ė intr. K
1. miegant šnirpšti pro nosį, su garsu alsuoti, kriokti: Žmogus miegodamas knar̃kia, o katė purkuoja J. Tojė boba knar̃kia par nosį kaip kiškis J. Tu miegodamas labai garsiai knarki̇̀ Alv. Tėvas įmigęs knarkia sau išsižiojęs Sz. Miega, knarkia kaip dvėsdamas Žem. Pons pradėjo knarkti, kaip šniūrus vyti BM308. Ir taip knarkęs, kad žvirbliai iš pastogių išlakstę P.Cvir. Ne kožnas knarkąs miegta S.Dauk. Ir katė miegodama knarkia Gs.
| prk.: Maloniai teškančios Kistynėlės bangos – knarkė prieš jų kalbos ir dainų skambumą A.Vien.
2. šnek. kietai miegoti knarkiant: O Mortos su vaiku vis dar tebeknarkiama P.Cvir. Nespėj[o] atsigult ir jau knarkia Mrs. Pavargęs gerai knarkiau Jž. Knar̃k knar̃k, gal kada nors galas pareis Pns. Išlipė an pečiaus ir knar̃kia Švnč.
3. prunkšti, šnarpšti: Arklys mažumą knarkė užuosdamas liūtų pėdas rš. Išplėtus akis žiūrėjo ji į baisųjį slibiną, kurs knarkdamas zovada bėgo artyn Pč.
4. kvarkti: Varlės knar̃kia vakarais Rtn.
išknar̃kti, -ia (i̇̀šknarkia), i̇̀šknarkė
1. intr. Š kurį laiką iškriokti.
2. refl. šnek. išsimiegoti knarkiant: Juk puikiai išsiknarkei vežime! rš. Ar tu kada išsiknarksi̇̀? Ds.
3. tr. knarkimu ką atkviesti, prišaukti: Neknark kaip varna, lytaus neišknarksi LTR(Krtn).
nuknar̃kti, -ia (nùknarkia), nùknarkė
1. refl. sukriokti miegant: Petrukėnas paskutinį kartą nusiknarkė, nuo dešinio šono apsivertė ant kairio rš.
2. intr. šnek. numigti: Nùknarkė tėvas bent valandą, klaiman išejęs, ir vėl dirba Ds.
paknar̃kti, -ia (pàknarkia), pàknarkė intr.
1. šnek. pamiegoti: Eik, paknar̃k biskį Plv.
2. refl. po truputį kriokti tariant garsą „r“: Aginskis šnekėjo paknarkdamós Plng.
pérknarkti intr. kurį laiką knarkti: Pérknarkiu naktį K.
praknar̃kti, -ia (pràknarkia), pràknarkė intr. šnek. pramiegoti knarkiant: Jie tokių naktų nemažai praknarkė rš. Parėję pramigome, praknarkėme sugulę ant suolų rš.
suknar̃kti, -ia (sùknarkia), sùknarkė intr. trumpai knarkti: Pulkininkas snaudė linkčiodamas galvą, kartkarčiais suknarkdamas rš.
užknar̃kti, -ia (ùžknarkia), ùžknarkė intr.
1. pradėti knarkti: Jis pasijudina, net jo lova subraška, ir vėl užknarkia I.Simon. Tik neužknar̃k atsigulęs Bsg.
2. šnek. numigti: Reik biškį ir užknarkti Plik.