ker̃šyti, -ija (-yja), -ijo (yjo) intr.
1. K kerštą daryti: Papasakokit, akmenys, kaip karžygės lietuvės keršydavo vokiečiams už žuvusius vyrus ir sūnus S.Nėr. Ir kuo daugiau juodu vienas kitam keršijo, tuo labiau pykosi Ašb. Kodėlei jam Herodas teip keršija? BPI109.
2. R, MŽ134, K grasinti, grūmoti: Tėvas ker̃šija duoti sūnui mūšį ir ieško pryžasties J. Seniai jau ji jam keršija mušti Trg. Ezavas iš rūstybės smerčiu keršijo Jokūbui S.Stan. Ažumušt keršijo Dievas jį SPII68.
3. žadėti, rengtis, baustis: Visą žiemą ker̃šyjau nusipirkti veltinius, o nenusipirkau Skr. Aš vis ker̃šyju ker̃šyju mušt, ale vis da nemušu Jrb. Dar aš vis keršiju kada nors jį išbart Vdžg.
| refl.: Brolis ker̃šijas važiuoti Kaunan su kviečiais J. Seniai jau ker̃šijas dėti grindis Zp.
atker̃šyti intr., tr. atlyginti kuo piktu už padarytą skriaudą: Aš jam atker̃šysiu Erž. Išbėgęs žmogžudis ilgai mislijo, kaip būt galima atkeršyt tam girininkui, kuris pavogė tą perkirstą žmogų BsPIII15. Dievas atker̃šys tavo piktadėjystę tau K. Atkeršiju ką R284.
| refl.: N'atsiker̃šykite patys K. Aš atsikeršysiu! rš. Atsikeršykit dėl zokono ir guldykite savo gyvastį dėl derėjimo mūsų tėvų Bb1Mak2,50.
įker̃šyti
1. tr. R, N, Š įpykinti, įerzinti: Mes susigriešijom ir dievus įkeršijom Kel1881,127.
| Nepilk tu šalto vandenio ant kvarų dantų, ba kap įkeršysi, tai neturėsi kur dėtis Rtn.
2. intr. keršijimu įkyrėti: Įker̃šysiu aš tau visą gyvenimėlį, minėsi tu mane Š.
išker̃šyti
1. tr. savo piktumą išlieti: Kerštą iškeršyt Šlk, N.
2. intr. Š kurį laiką keršijant praleisti.
paker̃šyti intr.
1. pagrasinti kerštu: Šie jam pakeršijo: jei šauksi, tai ant vietos paliksi A1884,142.
2. padaryti ką iš keršto: Aš bijodavau vogt, kad nepaker̃šytų Skr.
3. paketinti, pažadėti: Paker̃šyjo ir išėjo nenupirkus Skr.
4. refl. susibarti, susipykti: Jis pasikeršijo su kaimynu, t. y. susibarė, susipyko J.
5. refl. parodyti kiek laiko kerštą kitas kitam: Pasiker̃šijo pasiker̃šijo ir vėl susigadijo Grž.
suker̃šyti
1. tr. rš supykinti, sukiršinti.
2. refl. susipykti; susiginčyti: Jokužis buvo susikeršijęs su dvaro medininku rš. Ligonis atsiminė, kaip tėvas prie darbo jį ragino, kaip dėlei to susikeršijo LzP.
užsiker̃šyti užpykti: Ažsiker̃šijo ir neina valgyt Ds. Užsiker̃šijęs (įtūžęs, įpykęs) Plk, Vb.