kárstyti, -o, -ė iter. 1 karti.
1. džiaustyti; kabinėti: Mama rūbus kársto OG343. Ką čia tas sruogas kárstai žmonėm ant akių! Lnkv. Merga kárstė ant vyčių skalbinius Lzd. An šakelių, an lapelių kasnykai karstyta (d.) Kls. Ginklus karstė ant sienų rš.
| Moterys ant ausų auskarus karsto rš.
2. žudyti pakariant: Pradėjo sukilėlius šaudyti, karstyti Žem.
^ Didžių vagių niekas nekušina, mažuosius karsto J.Jabl.
3. refl. laipioti: Basas bėgiojau po minkštą žolelę, karsčiaus obelimis A.Vien. Mokytojas palikdavo valandėlei studentus karstytis po suolus P.Cvir. Geriau tvirtais ir plačiais laiptais, o ne kopėčiomis karstytis J.Dov. Kárstos kaip ožka po medžius Up. Kogi karstais ant dangčio, dar nudribsi! Rk. Ko karstaisi po obelis? Brt. Vaikai kárstos ant torų kaip pašėlę Up. Ko karstotės kaip aitvarai po tvoras?! Ds. Kur tę kárstais, da galvą nutrūksi! Paį, Jnšk. Voverė gerai moka po medžius karstytis Pn. Antanas išvien karstosi ir karstosi po medžius Grš. Ko kárstaisi lyg višta su pirmu kiaušiniu?! Dkš. Berniukas, aklai klausydamas, karstėsi bažnyčios palubiais P.Cvir. Kur tu čia kárstais ant šėpos?! Ds. Ko ten karstais stogais?! Pp. Tai jau karsteisi po medžius, kad susidraskei Šn. Taip ir plėšo drabužius, tvoromis besikárstydamas Sdb. Nesikárstyk palei tvoras J.Jabl. Nekarstykis po medžius, iškrisi Užv, Sd. Kárstykis kárstykis po obelį: ar nenuslauši sprandą! Kvr. Nesikárstykit an žardo, da nuluš! Ds. Nebūtų ji nieku būdu karsčiusis po tas vinkšnas rš. Prižadėk daugiau nesikarstyti pro langus rš. Karstykis tu dabar per šituos kalnus Ds. Pradėjome lipti, karstydamiesi nuo vieno ant kito akmens rš. Kieme jį pasitiko ir karstėsi ant krūtinės šuo rš. Vesk tu itą karvę ingi veršius, ko ana karstos (šokinėja) po skatynas Arm.
4. refl. keliauti, trankytis, bastytis: Kame tu kárstais, kad tavęs negal sulaukti pri pusdienio? Skd. Kur karsteis visą pavakarę, kad namie nebuvai? Vkš. Taip ir reik, kogi karstos po visas gegužines! Vkš.
5. refl. išdykauti, siausti: Ko tu kárstais, a neisi pri darbo? KlvrŽ. Ko čia kárstotės? J.Jabl. Nusiramink, nekarstykis, o gausi diržų! Plt. Liaukis kárstytis, o ne – tai gausi su šluota! Ms. Su parakais karstos, bet tebėr nagus nenusivartaliojęs, nenusišavęs Šts.
ǁ vargti: Su žiburiu karstaus, pusryčius virdama Šts.
6. adyti: Karstomoji adata G89.
◊ šuni̇̀s kárstyti versti kaltę, šmeižti: Ko ana ant tavęs neprikalba, šunis karsto Skd.
apkárstyti tr.
1. Š apdžiaustyti; apkabinėti: Apkárstau tvorą skalbiniais K. Aš apkársčiau visas kartis drabužiais J. Apkarsto suolus drabužiais, nė atsisėst nėra kur Srv. Visas tvoras apkárstėm žlugtu Ds. Apkarstyčiau jį ginklais: aukso kardą prie šalies, vilyčią ir templę už diržo P.Cvir. Jis visas ordinais apkárstytas BŽ574.
| prk.: Kalbą apkarstyti svetimais žibučiais rš.
| refl.: Savanoriai, apsikarstę granatomis, sulipo į platformas rš. Vyrai apsišarvoję, apsikarstę kardais A.Vien. Apsikarstęs visokiom zabovom ir vaikščioja po kaimą Vv. [Naštomis] apsikarstęs negal greitai ir pigai kelio savo baigt SPI315. Moteris apsikarsčiusi papuošalais rš.
2. prk. apvilkti, aprengti: Neturiu kuomi vaikus apkarstyt B.
| refl.: Apsikarstė visokiais ryzais ir mano, kad gražu Upt. Jis apsikárstęs visokiais varvalais Jrb.
3. refl. vienam po kito užsikarti kur, apsikabinėti, apsirangyti: Išvyk vištas iš gryčios, apsikarstė raganos ant langų Srv. Žalčiai vieni apsikarstė ant vartų, kiti užsirangė ant lėlelių BsPIII317.
4. refl. apkeliauti, apsitrankyti: Visus pašalius apsikárstė, kur tik kokią mergą nugirdo Skd. Veizėk, kur ans jau neapsikárstė Skd. Palango[je] gimusi, bet apsikársčiusi visur Krtn.
įsikárstyti įlipti: Įsikárstė į pačią viršūnę Lnkv.
iškárstyti tr.
1. išdžiaustyti; iškabinėti: Marti iškárstė visus drabužius J. Kaimo mergelės tai darbinykės: jos plonai skalbė ežeruosa, o iškarstė pasvirniuosa (d.) Sn. Baltinius išskalbus iškarstė ant tvoros Mrj. Lauke buvo iškarstytas tinklas rš.
| refl.: Išsikárstė ledinės (lytys) pakraščiais upio J.
| prk.: Jau visos mergos išsikárstė (ištekėjo) Lp.
2. Š išžudyti pakariant: Reikia iškárstyt šunis, kad nebūt nė vieno sodžiuj Ėr. Vyresnybė Vilniuj visus žmogžudžius iškarstė M.Valanč.
3. refl. išsilaipioti: Vos tik inėjom riešutynėn, tuoj visi berniokai išsikarstė po lazdynus Š. Po visus medžius išsikarstė, o ką rado? Lnkv.
4. refl. kurį laiką karstytis: Ateina išsikarstęs perdien miške, paskui valgyt bliauna Ds.
nukárstyti tr.
1. nudžiaustyti; nukabinėti: Ryzais nukarstė statinius Lnkv. Sienos buvo nukarstytos daiktais rš. Aš nukárstyčia tvoreles juostelėm Ad.
| Vėjas rudeniu nukarstė jau medžius sp.
2. numėtyti, nudraskyti (kabančius, padžiautus daiktus): Vėjas žlugtį nuo tvorų nukarstė rš.
3. refl. aplipti, apstoti: Visi vagonų laipteliai buvo nusikarstę žmonių rš.
4. refl. nusvirti: Urvai ir bedugnės granito uolynus išvarstė, o aštrios skeveldros viršum pro kraštus nusikarstė V.Myk-Put.
pakárstyti tr.
1. KI589, N padžiaustyti; pakabinėti.
2. išžudyti pakariant: Budelis šunis pakarstė J.
3. refl. palaipioti: Aš tau paskárstysiu ant tvorų! Ds. Einam, vaikai, į mišką po medžius pasikarstyti rš. Pasikarstėm su juo apie kelis stačius uolų kriaušius Šlč.
pérsikarstyti sugaišti kiek laiko karstantis, išsitrankyti: Pársikarstėm su maliniu visą savaitę, kol sumaldinom Krtn.
prikárstyti tr.
1. pridžiaustyti; prikabinėti: Pilnas tvoras prikárstė marškinių Ds.
| Prikarstyta pilnos sienos visokių paveikslų Gs. Prikárstėm lašinių visur Lp.
| refl.: Per nedėlią spalių, voratlankių visos kertės prisikarsto Srv.
2. refl. prisilaipioti: Prisikarstei jau perdien, eik gult! Ds. Dar tau negana, per dieną neprisikárstei po medžius? Lnkv.
3. refl. prisitrankyti: Prisikárstė, kol vyrą gavo ta paplaka Šts.
sukárstyti tr. sudžiaustyti; sukabinėti: Sukarsčiau rūbus an tvoros Tvr. Galėtų ligi ryto išdžiovinti šlapius skalbinius, sukarstytus ant ištiestos virvės rš.
| refl. tr.: Kam čia dabar tuos ryzus susikárstei ant tako?! Kp.
užkárstyti tr.
1. užkabinėti: Jis žvilgterėjo pro langą, drabužiais užkarstytą rš.
| refl.: Visi pašaliai užsikarstė rūbais Ds.
2. sudžiaustyti, sukabinėti: Užkarstyk ant tvoros rūbus Ds.
3. refl. užsirioglinti, užlipti: Užsikarstė jie (velniai) ant krosnies, ant langų S.Nėr.