kalbė́ti, kal̃ba (kal̃bi Lz), -ė́jo J; SD156, R, MŽ2122, M
1. tr., intr. galėti kuria kalba reikšti mintis; žodžiu reikšti savo mintis, jausmus, išgyvenimus, šnekėti: Kalbos mokslas turi reikalo su normaliais žmonėmis, mokančiais kalbėti, o ne su anomaliais, kurčiais–nebyliais, neturinčiais kalbos rš. Ar nečius, kad nekalbi? Kp. Agitatorius turi kalbėti taip, kad jį suprastų rš. Lietuviškai kalbė́ti DŽ. Balsu kalbė́ti DŽ. Kalbėjo balsas aiškus ir skardus T.Tilv. Tos kalbõs nèkalbu, užmiršau (apie išmoktą svetimą kalba) An. Pašnibždomis kalbė́ti NdŽ. Ilgą kalbą kalbė́ti NdŽ. Kalbė́ (kalbėk) visa, kalbė́! Lz. Tėvas iškalbingas buvo, ka kalbė́s, kaip ledus krims Vvr. Kalbusis kal̃ba, darbusis dirba J. Muityties yra kalbė́ti, dirbti be naudos J. Mokąs kalbėti (iškalbus) R62. Daug klausyk, maž kalbėk B. Pasiuntinys apie sandarą kalbąs SD71. Tas moka gražiai kalbė́ti K. Tu nežinai, ką tu kalbi̇̀ K. Saugokis, jeib ne ką pameluotumbei; jeib ne kokį melą kalbė́tumbei KII38. Kalbỹ (kalbėk) gi tu in jį: anas nori su tavim kalbėt Švnč. Tekalbỹ sau (tegu sau kalba), kad nori! Švnč. Kalbėk kalbėk, kol tyliu LTR. Oi kad aš kalbėtau, daug aš pasakytau KrvD158. Džiaugės tėvas ir motulė, kad sūnelis kalbėt ėmė KrvD193. Jis kalba kap senis Švnč. Ar jam samdytas liežuvis, kad nekalbės! Grž. Ar aš tau nesakiau, ar aš tau nekalbėjau? Grž. Daug nekalbėdamas sakyk, kaip yra iš tikrųjų Ėr. Bando kalbėti, kur reikia tylėti Ašm. Mergelė graži žiūrėti, meili kalbėti J.Jabl. Ką tu kalbi – ne teip sakai! Krtn. Jau antra dienelė, kap, mūs tėveli, žodelio nekalbi Mrs. Kas kaip kalba, taip ir daro Tsk. Leisk man kalbėti, jau tu atsipliekei Dkš. Bet kalbėta, netylėta Š. Kalbėjo ir nukalbėjo Grž. Geriau nekalbėk, kas nekalbama Žg. Kalba niekus kaip šimto metų senis LTR(Pnd). Kal̃ba kal̃ba ir įkalba žmogui smertį Ds. Kad jie adverniškai (atvirkščiai) kalba Sml. Motulė sūneliu[i] žodelį kalbėjo KrvD160. Nekalbėsi, bernužėli, man meilių žodelių! Mair. Aš jau daugiaus negrįšiu, nei žodužį kalbėsiu RD175. Mergelės meilingi žodeliai nekalbėti, našlelės meilingi žodeliai iškalbėti d. Netiesą kalbi, mano sūneli J.Jabl. Su bernelio tėvužėliais žodelį kalbėjau Dkš. Anksti rytą kėliau, su žirgu kalbė́jau JV185. Širdy turėjau tave, mergužėle, per miegužį kalbė́jau JV1094. Kalbė́jo kalbė́jo, meiliuosius žodelius kalbė́jo JV1040. Labs ryts, jaunasis berneli, kalbėsiva žodelį Nm. Kalbėsiva kalbaitę KlvD333. Burna kalbėjau, širdžia dūmojau KlvD296. Pravirkdžiau mergytę bekalbėdamas KlvD57. Kur kalbėjom meilų žodį – šiaudais padeginau Slnt. Kad aš gaučiau ilgesniai stovėti, su močiute žodytį kalbėti RD8. Kalbėk, mergelė, žodelį, aš tau liedysiu žiedelį KlpD101. Labai barės matušelė, su berneliu kalbant StnD8. Ir kalbėkim sveiki nekalbėję rš. Kalba, kokioj žemėje kalbamóji KII4. Jie įžengė į pirmą kambarį, gana erdvų, gal kalbamąjį rš. Kada tavo kalbamosios valandos paskirtos? J.Jabl. Kalbamàsis daiktas NdŽ. Kalbamàsis vamzdelis NdŽ. Trumpai kalbant, jų visa gaspadorystė toli daugiaus pasiseka K.Donel1. Nasrus turi, bet nekalba Mž463. Senovėje, sako, ir gyvuliai kalbėję VoK131. Tatai jumus tieg kalbėjau, idant nepiktintumbitės DP233. Ižg tos priežasties regėjos man reikalinga, idant nū kalbėčio DP132. Nekalbu, jog tatai nieku est, ko tu ieškai DP200. Už tiesą kalbù jumus DP127. Tikos bekalbant jiemus DP189. Aniemus dabar bekalbant, aš noriu klausyti BPII389. Jis netur … pikta kalbėti BPII251. Pradėjo kitais liežuviais kalbėti BPII144.
| prk.: Miško vėjai su tavim kalbės S.Nėr. Stengėsi suprasti, ką kalba nerimstančios bangos rš. Širdis teip kalba, kaip į ją prakalba Sim. Jis leidžia savo darbams patiems už jį kalbėti rš. Papurkštė lietulis – vasarojus net kal̃ba (gražiai auga) Rod.
^ Ne gerai kalbąs, bet gerai darąs yra už gerą skaitomas VP31. Jam kalbėt, kap šun bėgt (labai sekasi, jis turi smailų liežuvį) Vrb. Daug kalbėti, maža klausyti (sakoma, kai nenorima atsakyti į kieno klausimą) Vb. Kalba kaip už tvoros (niekus kalba) Sim. Kalba kaip su pančiakom (negudriai) Pnd. Kalba kap iš knygos (aiškiai, iškalbingai) LTR(Rs). Kalba kap iš milinių kelnių (nieko negali suprasti) Krtn. Kalba kaip iš medžio išdribęs (kvailai kalba, nesusivokia, ką kalba) LTR. Kad tu kalbi kaip iš beržo iškritęs Šmn. Kalba kaip sviestu teptas (sklandžiai) Sml. Kalba, lyg kad šlapias medis dega (prastai kalba) Nj. Kalba lyg žvirbliai: kiekvienas pasakoja, o nė vienas neklauso Nj. Kalba kaip apsiavęs Jž. Jis kalbėjo, kaip ledą graužė (gerai) rš. Visi kalba, kaip dzvanan duoda (balsu kalba) Dkšt. Ar jam kalbi, ar žirnius ant sienos meti (kalbi be naudos) J.Jabl. Rugius pjauni, apie rugius ir kalbėk Vb. Daug žinok, o maža kalbėk Ds. Kas daug kalba, mažai dirba Pvn. Kas daug kalba, dažnai niekus kalba O. Su tavim kalbėt, tai reikia geležinių pupų pavalgyt (reikia daug kantrybės) Tvr. Su juo kalbėti, tai reikia pirma šalto vandenio atsigerti Lš. Su juo kalbėk ir pagalį rankoj turėk (su juo geruoju nesusitarsi) Trgn. Žirnių prisivalgęs, akmenų antį prisikrovęs, kalbėk su juomi K.Būg(B). Kalbėjo, kalbėjo ir į pakalnę nudardėjo (nukalbėjo, blogai pasakė) Grž. Su durniu kalbėk ir pupų rėtį pasidėk (nuobodu kalbėti) Nj. Čia kalbant, čia paliekant (prašoma nepasakoti, kas kalbėta) Ds. Tenai randas šviesumas nežibąsis, žodis nekalbąsis Sut.
| refl.: Kalbėjomės kaip seniai nesimatę bičiuliai rš. Apie ką jūs čia kalbatės? J.Jabl. Dažnai ji kalbė́josi apie tai su broliu NdŽ. Įdomu žinoti, su kuo susirinkime reiks kalbėtis rš. Besikalba kap įsimylėję KrvP(Vlkv). Kas te kal̃bas? – Ė žąsys paupėj gagena A.Baran. Jo nematysi ilgai kal̃bantis Ds.
| prk.: Jūs, vėjeliai, ir patys su mumis kalbatės, kai turim noro, jūsų dvelkiami, pašlamėti J.Jabl.
^ Kalbasi kaip kiaulė su žąsimi (sakoma, kai kalba du žmonės, prastai vienas kito kalbą mokėdami) Vel.
2. tr. skleisti mintis, skelbti: Partijas reikia vertinti ne pagal tai, ką jos kalba, bet pagal tai, kaip jos elgiasi rš. Kalbėjo žmonės, kad bus sausa vasara, ir iškalbėjo Vb. Tu, kalba, nebegrįšiąs išvažiavęs Grž. Žmonės kalbėjo, kad tam žemaičiui aitvaras visko prinešęs J.Jabl.
| Vai tai rašė kalbėjo (minėjo) mano gražų vardelį TŽI229.
3. tr., intr. ką nors bloga apie kitą sakyti, šmeižti; įtarti: Vaikel, kaip drįsti tu taip ant tėvo kalbėti? A.Vien. Visi mane kal̃ba, visi apikalba BM463. Kalba mudu žmonužėliai, bet neviernais žodeliais JV61. Einu per kiemą, girdžiu per sieną, kai mane žmonės kalba (d.) Pb. Kalba mane motulė, kad darbelio nemoku Mrk. Kalba mane martelę darbelių nemokančią Žž. Ai, kalba kalba tave, mergužėle, labai sergančią JV143. Ėjau per kiemą, klausiau per sieną: šimtas mane kalbėjo (d.) Vlk. Kol mañ žmonelės dar nekalbėjo, mañ motinėlė labai mylėjo Kp. Ir tu pats kalbėjai, šelmi bernužėli, … mane jauną mergelę JD524. Ir aš patsai kalbė́jau, kad kitam pavydėjau JD462. Kalbės mudu žmonužėliai netikriausiais žodeliais Ktv. Paliaus žmoneliai, nebekalbės kalbeles KlvD105. Kam tu palieki visas mergytes…, skurdžiai verkiančias, ir mane jauną, žmonių kalbančią?! NS948. Vėjelio pūsta – balta raudona, žmonių kalbė́ta – da raudonesnė Sn. Retoj vietoj bernelis augo, kaimynų bemylimas, žmonių nekalbamas Kp. Oi reto[je] vieto[je] mergelė augo … žmonelių nekalbama Nm. Mergužėlė, žmonių kalbamoji JV437. Mergele mano, mano mylimoji, svieto kalbamoji! Vlk. Jis kalbamas žmogus (jis įtariamas, apie jį daug kas visaip kalba); ta vieta kalbama J.Jabl. Tėveliuk, aš tenai neisiu, nenoriu, baisu, kalbama vieta J.Jabl.
^ Kitą kalbėk ir save prisidėk Srd.
4. intr. prk. liudyti, rodyti: Faktai aiškiai kal̃ba DŽ. Daugumas kolektyvinių ūkių mūsų krašte pasiekė tokių laimėjimų, kurie ryškiai kalba apie šio kelio teisingumą (sov.) sp. TSRS konstitucija yra dokumentas, kalbąs apie socializmo pergalę (sov.) sp.
5. tr. svarstyti, minėti, aptarinėti: Tas dalykas yra plačiai kalbamas spaudoje rš. Šiuo savo straipsniu kalbėtąjį (apie kurį čia buvo rašyta) docentą prašau dėl viso ko būti akylą J.Jabl. Susirūpinęs kalbamuoju dalyku J.Jabl.
| refl.: O kas čia kalbas apie piemenį, tai išmanytis tur DP208.
6. tr. atmintinai sakyti (maldas): Senutė poterius kalbė́jo Rm. Kalbỹ (kalbėk) poterius Dglš. Ans kalba potrus kaip žirnius berdamas Slnt. Ale, sakau, kalbi̇̀jte, neažmiršdinėkite Lz.
7. refl. tartis: Kalbasi reikalauti geresnio apšvietimo Grž.
apkalbė́ti, àpkalba (api̇̀kalba), -ė́jo
1. tr., intr. apsakyti, aptarti: Negaliu apkalbė́t, kiek bus tolumo Pb.
| Ir vasarą, sunkiomis darbo dienomis, surandamas laikas šnektelti, apkalbėti visokius reikalus rš. Susirinkime draugijos reikalai apkalbėti rš.
2. tr. apveikti kalboje: Tu, ir norėk, jo neapkalbėsi Trgn.
3. refl. užsikalbėti: Apsikalbėjo ir neišgirdo perkūno Šts.
4. tr., intr. ką nors bloga apie kitą pasakyti, apšmeižti: Visi mane kalba, visi apikalba BM463. Apkalba žmoneliai neteisioms kalbelėms JV402. Ant slenksčio nesėdėk, žmonės apkalbės Dglš. Apkalbėti mokam, tik mes patys ne kitoki esam Ds. Neapkalbė́k žmogų neteisingai J. Ui ir apkalbėjo sviets neteisiais žodeliais KlpD3. Einu per kiemą, girdžiu per sieną: apkalb mudu žmonelės RD17. Kaip gegutė kukavau žmonužių apkalbama JV316. O ką aš eisiu į jaunimėlį žmonelių apkalbama, po kojužių minama d. O ar jūs kalbat, ar jūs vainojat, tą pačią vesiu apkalbamąją JV434. O kaip aš grįšiu nekenčiamoji, visų žmonelių apkalbamoji? JV1068. Neapkalbėdami artimo, nei bylodami netiesos VoK27. Viršutinį neapkalbamą gyvenimą veisdami (= vesdami) BPII56.
^ Pirtis jaują apikalba (apie kitus blogai kalba, o pats negeresnis) J.Jabl.
| refl. tr., intr.: Draudžia, kad žmonės neapsikalbėtų Pl. Apsikalbėkit kojas, rankeles, ne mane siratėlę Stč.
5. tr. būrimu gydyti, užkalbėti: Man rožę apkalbė́jo On.
atkalbė́ti, àtkalba, -ė́jo
1. intr. baigti kalbėti, sakyti: Aš atsakiau motutei, atkalbėjau senutei Brš. Motušėlė atkalbė́jo (atsakė) meilingais žodeliais JD1555.
2. refl. lig soties prisikalbėti: Ar jau atsikalbė́jot? Ėr. Onai niežtėte niežtėjo su kuo nors išsipliopti, tiek atsikalbėti, kad net gerklė džiūtų Vaižg. Apie tai kalbėta ir atsikalbėta Vaižg. Nors per tavo vestuves su juom gerai atsikalbėsiu BsPIV57.
3. intr. už kitą pakalbėti: Taučvienė paskirta už abudu atkalbėt Vaižg.
4. intr. kalbant ateiti: Bėk durų daryti, dėdė àtkalba, jo balsas girdėt Pn.
5. tr. kalbėjimu atimti, pakenkti: Mergele mano, jaunoji mano, neatkalbė̃s kaselės, nei raudonų veidelių (d.) Rtn.
| refl. tr.: Teatsikalbỹ sau rankas kojeles, nei ką mane jaunutę Ad. Atsikalbėkit sau kojas rankeles, nekaip mano mergužėlę nuo mano šalelės JD1049.
6. tr. SD212 atmintinai pasakyti: Nėra kam atkalbėt poterių rš. Skaito knygas ir ant pomėtės jas atkalba Tat.
7. tr. palenkti į savo pusę, įtikinti ko nors nedaryti: Vyras nebedrįsta Eglės atkalbėt S.Nėr. Stengės atkalbėti motiną nuo tokio sumanymo rš. Žmonys neatkalbamys nu arielkos Šts. Atkalbė́jo atšnekėjo man mylimą bernelį (d.) Mtl. Blogi žmonys pavydėjo ir nuog mūsų atkalbėjo panelę LTR. Atkalbu, graudenu, kad kas ką nedarytų R8. O ir išsirado nelabi žmoneliai, atkalbėjo mergužėlę nuo mano šalelės JD1049. Tėvužėlis pažadėjo, motynėlė atkalbėjo KlvD48.
8. refl. atsikirsti žodžiais, priešintis, nesutikti: Ką tik pasakyk, tai visada priešais atsi̇̀kalba Gs. Niekada neklauso, vis atsi̇̀kalba Ds. Dukters atsikalba, kad dar metus nesiženys BsMtI186. Nebegalėdams niekaip atsikalbė́t nuo pačios, sako BM170. Ir būtų progos gavęs atsikalbėtis prieš apkaltinimą Bb1ApD25,16.
atsikalbė́tinai adv.: Atsikalbė́tinai kalbėsiva, t. y. ana ant manęs, o aš ant jos J.
9. tr. burtažodžiais pagydyti, užkalbėti: Ta senelė sakėsi mokanti rožę atkalbėti Lnkv. Burtinykė siūlus apipylė atkalbė́tu vandeniu Ml.

×dakalbė́ti, dàkalba, -ė́jo (hibr.) tr., intr.; SD42 atkalbėti iki kol.
| refl. SD42.
įkalbė́ti, į̇̃kalba, -ė́jo
1. intr. įkalti, išaiškinti: Įkalbė́k sūnui gerai, kad suprastum J.
2. tr. užfiksuoti žodžius magnetofono ar kitokioje juostelėje: Ekspedicijos dalyviai demonstravo įkalbėtus tekstus sp.
3. refl. įsileisti į kalbą, įsišnekėti: Pasilikusios vienos dvi, anyta ir marti atviriau įsikalbėjo A.Vien. Heida, taip įsikalbėjus, žengė vis smarkiau ir smarkiau Mš. Kai moters įsi̇̀kalba, tai nebėra joms ir galo Š. Kažin, kad labiau su juo įsikalbėčiau, gal ir sutiktų pasisakyti Jnšk. Mudu įsikalbėjom apie gyvenimą rš. Man teko su tuo žmogum gerai įsikalbėti ir šį tą sužinoti rš.
4. intr., tr. DP91 įtikinti, palenkti į savo pusę, įšnekėti; įteigti ką: Ką negerai padarius, niekuomet manęs nemušė, bet geruoju taip įkalbės, kad turi pasitaisyti Žem. Įkalbėjo kaip sveikam ligą Krč. Monika, lyg saugodama tą įkalbėtą kaime grožį ir sveikatą, kas sekmadienį gobėsi šilkinę skarelę P.Cvir. Teip įkalba, o viškum nevertas daiktas Kp. Ėmė įkalbėt, patiko, ir nupirkau Kp. Mes įkalbėjome juos vykti su mumis rš.
įkalbamai̇̃ adv.: Tvirtina įkalbamai K.Būg.
| refl. tr., intr.: Įsikalbė́jo sau smertį Ds. Nebebuvę, kad aš sau ligą įsikalbėčiau! Jnšk. O, jis moka: kad tau ir nereikia, įsikalbės (įsisiūlys, įsipirš) Srv. Teip gražiai kalbėjo, kalbėjo ir įsikalbėjo (įsisiūlė padirbti ką nors) Srv. Daugelis yra įsikalbėjusių, kad jų pareigos sunkiausios rš.
5. refl. kalbant įprasti, pramokti: Aš iš mažumės nemokėjau lenkiškai: tolyn tolyn insikalbė́jau Šr.
◊ [sveikám] li̇̀gą įkalbė́ti patraukti į savo pusę: Jūs norit sveikám li̇̀gą įkalbė́t, kad taip pristojot Užp. Besikalbėdami vienas antram ligą įkalbėjo Mrk.
iškalbė́ti, i̇̀škalba, -ė́jo
1. tr., intr. papasakoti, apsakyti, išsakyti: Istorijų visokių tu gali iškalbė́t Dglš. Bet senis Vilkas jau yra iškalbėjęs viską I.Simon. Kalbom [žodį] iškalbė́siu, giesmėm išgiedosiu BM450. Tu toktai nereiškei išmintingiems ir razumingiems, bet n'iškalbantiems (menk išmokusiems) CII806. Jau iškalbė́ti visi žodeliai Š. Palydėjau panaitelę ka na toliausia (= ko no toliausia), iškalbėjau jau žodelius ka na meiliausia (= ko no meiliausia) TDrIV2(Ck). Aš paprašyčio raibus gaidelius, kad pailgintum tamsią naktelę, kad iškalbėčio meilės žodelius D65. Iškalbėti jo žodeliai pirmajai žmonelei, o dėl tavę tik palikti smarkieji kumšteliai Ds. Ne tiek buvo putino lapelių, kiek iškalbėjau meiliųjų žodelių KrvD248. Ai, atsiminki, mano mergelė, ką vakar iškalbėjai JV464. Da n'iškalbėjov meilių žodelių, pradė[jo] gaideliai jau negiedoti JV648. Jonukas dabar visa iš eilės iškalbėjo, ką tik širdy jautė rš. Tai iškalbėjęs patylomis, Leopoldas nusijuokė balsiai Vaižg. Kas tą kalbą iškalbės, tai tą košę sutepės NS284. Aš atrasčia tėvelio dvarelį, iškalbėčia tėveliui vargelius Slk. O kad tu būtum, tėvai, n'atėjęs, tokių žodelių neiškalbėjęs JD165. Išmintingi žmonės niekados neištaria žodžio, gerai nepamisliję apie tai, ką turi iškalbėtie Tat. Ir pirm nei iškalbėjęs buvo, šitai išėjo Rebeka BB1Moz24,15. O tatai iškalbėjus, beveizdint aniemus, regimai aukštyn pakeltas est VlnE73. Ir taip iškalbėjo regintiemus visims Mž303. Ir tatai iškalbėjęs, bylojo Petrui BPI411. Kas iškalbės darbus tavo! MKr91.
| prk.: Iškalbėjo septyni perkūnai balsus savo Sut.
| refl. intr., tr.: Ot, ir išsikalbėjo nekalba! Žem. Gal jiems pavyko tikrai ir aiškiai išsikalbėti J.Dov. Duokit jam išsikalbė́ti, nekliudykit Š. Oi mes ilgą laiką kalbėjom ir išsikalbė́jom Pg. Magdė, numanydama durnai išsikalbėjus, norėjo kartu su Marike pro duris išsprūstie Sz. Išsikalbėsiu meilius žodelius šventos dienos rytely JD31.
ǁ intr. būti iškalbingam: Ot, tu tai i̇̀škalbi, saldu klausyt, kai tu kalbi Dbk. Ji labiausiai iškalba Jnšk.
2. tr. išgalėti kalbėti, iššnekėti: Užėmė gerklę visiškai, negãli iškalbė́ti Pc. Teip išsigandau, kad iš karto negalėjau iškalbė́t (žodžio ištarti) Ėr. Vaikelis buvo jau iškalbą̃s (jau mokėjo kalbėti) Šts. Kap prijojau prie vartelių, n'iškalbu žodelio BsO302. O štai stosies nežadžia ir negalėsi iškalbėt BtLuk1,20.
3. tr. išprašyti nuolatos kalbant: Vaikščiojo vaikščiojo, kalbėjo kalbėjo ir iškalbėjo iš senio tinklą Ds.
4. tr., intr. nusakyti, apsakyti (ppr. su neigiamais žodelyčiais): Visas veikalas taip pilnas procės, jog nė vienas negal iškalbėti CII80. [Kuris] liežuvis galės ižkalbė́t, koki garbė … ir linksmybė … tenai bus DP555. Šitus baisius vargus ir tą didę kančią mes, kačei daug kalbėtumbim, tačiau negalėtumbim gana iškalbėti BPI422. Mes … negalim visą naudą žinoti alba permanyti, nei iškalbėti BPII117. Didėmis ir neiškalbėtomis linksmybėmis ir gėrybėmis ant amžių atvėsinti ir įlinksminti bus DP8. Turėdamas paduksį neižkalbėtoj gėrybėj ir susimilime tavame VoK48. Regim neiškalbėtas meiles SGI43. Neižkalbėta … galybė KN88. Iž tiesos tatai est neiškalbėta geradėjystė MP33. Didžius ir neiškalbėtinus ir neišmieruotus turtus … ant mūsų esti išpylęs VlnE59. Jūs džiaugsitės su neiškalbamu ir šlovingu džiaugsmu NT1Ptr1,8. Dėkui už jo neiškalbamą dovaną NT2PvK9,15. Nužavino neiškalbamą daugybę žmonių CII815. Didesias a neiškalbamas jo malones a gėrybes Gaig141. Dėkavojame … už dides neiškalbamas dovanas PK30. Žada … algas neižkalbamas DP490. Aprašyta neižkalbama meilė DP241.
5. tr. Tat atmintinai išsakyti.
6. tr. apkalbėti, apšmeižti: O ir pamatė nelabi žmonės, nor mudu iškalbė́ti BzF13. Nemylėk bernyčio, labai iškalbėto Grk. Žmonužių iškalbama, ausi plonas drobeles JD1000.
| refl. intr., tr.: Oi, kaip jos išsikalbėjo (viena kitą apšnekėjo, išsidergė) prieš žmones! Pg. Jūs išsikalbėkit kojas rankužėles, ne mano mergelės jaunas dienužes JD234.
7. intr., tr. VoK48 prikišti, prikaišioti, reikšti pretenzijas: Jei man negerai pasiuva, tai aš visada i̇̀škalbu Vžns. Iškalbėjo – šuva mėsos nebeėstų Vel. Rodos, da neseniai ir pasiskolinau, o jau iškalbėjo, kad ilgai neatnešañt Skdt. Ką čia tėtė vis iškalbi, prisiklausiau jau, gana! Srv. Duosiu, tik paskui neiškalbėk, kad buvo prasti Ėr. Aš jai iškalbėsiu, neiškęsiu: kaip taip padaryt! Dbk. Bernužėli, kodėl taip iškalbė́jai man visaip?! Čb. Tu atsitraukie, šelmi berneli, neiškalbėkie tokių žodelių Skr. Julija iškalba, kodėl nerašau rš. Mušė mušė iškalbėdamas, o paskui davė tų žolių gert BsPIII252. Eina panytėlė, gailiai raudodama, bernelį žodeliais iškalbėdama (d.) Kp.
8. tr. BPII204 išteisinti, pateisinti: Pirkau lauką, ir reik man eiti ir apžvalgyti to – prašau tave, iškalbėk mane Vln86. Idant jį iškalbėtumbim VlnE8. Bau iškalbėtini yra tėvai dėlei poligamijos? MT230. Meldžiu tave, turėk mane už iškalbėtą DP274.
| refl. intr., tr.: Adunt nė vienas neturėtų kuo išsikalbėt iž savo kaltybių SPI24. Nė vienas … nuog darymo darbų gerų nieku būdu iškalbėtis negal DP558. Smertis sutiks kiekvieną, kurios neižsikalbėsim KN236. Visada mokėjo išsikalbėti toje valandoje negalįs to padaryti Vaižg. Kūnas nuo darbo išsikalba ir atilsio geidžia rš. Negal išsikalbėt, tarydams: kas man jop? SPII53. Ir pradėjo visi lygiai išsikalbėti SE145.
9. intr. sutarti, suderėti, sulygti: Kiek buvo iškalbė́ta, aš tiek užmokėjau Pc.
| refl. M.Valanč.
10. tr. išpranašauti: Kalbėjo žmones, kad bus sausa vasara, ir iškalbėjo (įvyko taip, kaip žmonės sakė) Vb.
nukalbė́ti, nùkalba, -ė́jo
1. tr., intr. nusakyti, nupasakoti: Kalbėjo daug ir kartais labai gražiai nukalbėdavo Ašb. Argi juodu galėjo vienaip apie žymųjį kalbos dalyką nukalbėti? J.Jabl. Savo rašinyje nukalbu kartais neiškentęs ir apie vieną kitą sintaksės dalyką J.Jabl. Pirmajame to skyrelio straipsnyje nukalbama kas kita J.Jabl. Tasai žmogus nenukalba kaip reikiant, bet plepa, pliauškia niekus J.Jabl.
| Nukalbė́jom, kad insdėsma valgyt, ale ažmiršom Vj. Tik nukalbė́jau (užsiminiau), štai jau ir atkáukši [minėtas žmogus] Ds.
2. tr. kalbėjimu nuveikti: Jis liežuvingas, nenukalbėsi Kltn. Kad ir kažin kokį liežuvį beturėtum, nenukalbėsi jo rš.
3. intr., tr. (niekus) nušnekėti, kvailai pasakyti: Ir nukalbėjai, nudardėjai, lyg ratais į pakalnę J.Dov. Kastulis vis ėjo blogyn ir blogyn ir kartais lyg ir nukalbėdavo A.Vien. Kalbėjo kalbėjo ir nė́kus nukalbė́jo Kltn. Tai kad nukalbėjo! Srv. Kai nusigeria, nukalba Ldk. Jis nukalba (jam pasimaišo) – nebe visi jam namie Jnšk. Vokietijos „kairieji“ skundžiasi blogais savo partijos „vadais“ ir nusimena, nukalbėdami iki juokingo „vadų“ „neigimo“ rš.
| refl.: Tu, meldžiamasis, kalbėk, bet nenusikalbėk! rš.
4. intr. nukrypti nuo temos, nuo reikalo: Pradėjo apie akėčias, o nukalbėjo apie vežėčias Dgl. Nùkalba (kalbą į kitą pusę nukreipia) jis, kad tik apie jį neužsimintum Jnšk. Jis nenori ir kalbėti apie ano vakaro įvykį ir visuomet nùkalba Trgn.
5. tr. apkalbėti, apšmeižti: Nukalbėjo žmones mane ir visą kaimą Žmt. Žmonių nukalbė́tos mergos Ėr. Tavo žirgelis gražiai nupenėtas, o tu, berneli, svieto nukalbėtas PnmA. O kaip aš neverksiu, panelė būdama, žmonių nukalbėta (d.) Vp. Pro te naktį eit neramu – nukalbamà vieta (kalbama, kad vaidenasi) Ds. Šitas vainikėlis vandraunykėlis: … per du laukeliu neštas, vėjo nenupūstas, žmonių nenukalbėtas Al. Testa joj sau kalba: man vainiko nenukalbės Vlk.
| refl. tr.: Nusikalbėkit rankas ir kojas negu mane jauną Dglš.
6. tr., intr. palenkti į savo pusę, perkalbėti: Slūginę, pasižadėjusią mums, ans nukalbėjo pas save J. Nenukalbė́si! Aš einu, ir gana! Jrk87. Turbūt jis nukalbės, sakys neiti I.Simon. Karalius ją norėjo nukalbėt, kad tę nieko tokio navatno nesą BsPII284. Nemažas tai dalykas nukalbėti nuo užsigeidimo rš. Sesuo kiek tik įmanydama nukalbėjo, ale noprosnai Jrk89.
| refl. tr.: Paki tas žiedelis nusistovėjo, bernelis mergelę nusikalbėjo LMD(Klt).
7. intr., tr. suderėti, sušnekėti: Kuom nukalbėjo, tuom turėjo išpildyt Krtn. Kiek buvo vyrų nukalbėta, pridėjo penkis šimtus rublių Pš. Motina… apsiėmė [vaiką] penėt ir užaugint už algą nukalbėtą ir jai žadėtą DP561.
pakalbė́ti, pàkalba, -ė́jo
1. intr., tr. pasakyti ką žodžiu, pašnekėti, pasidalyti mintimis: Dabar pakalbėsim, o paskui padirbėsim Lkš. Aštrus vyras pakalbėti, o kai darban šaukia, patylėti Nč. Galva kaip vištos: nei ji pakalbėti, nei ji su žmonėm pasėdėti Grz. Napalys nei paeiti, nei pakalbėti nemokėjo tiesiai, žmoniškai Vaižg. Čia nuėjęs pakalbėjo noriąs smaką pérgalėt Jrk9. Pakalbėjo kaip šlapias nedega LTR. Prašom, dukrele, prašome, viešnele, pakalbėti žodelį Plv. Su kuoj žodelį aš pakalbėsiu, kam pasiskųsiu? KrvD163. Rasi … mošytėles nepakalbamas JV949. Pakalbėta, ir bus N. Ui, mergyte mano, pastovėk ben stundelę, pakalbėk ben žodelį RD172. Lydėte palydėjo, kalbėte pakalbėjo: – Ar sugrįši, brolužėli, pas senąjį tėvelį? JD641. Aš nei vieną žodelį su juomi nepakalbėjau N311.
| Žmonės yra visuomet palinkę pakalbėti daugiau, negu iš tikrųjų yra Blv. Tegu pakalbės (praneš) mums gerą naujieną, tada pavaišinsime rš. Pakalbėjo vartinykei ir įvedė Petrą palociun DP158.
| refl. intr., tr.: Norėjau vieną kartą susitikti ir pasikalbėti su tavimi J.Dov. Apie jūsų žemę reikia pasikalbėti, supranti? J.Balt. Su išmintingais žmonėmis pasikalbėti, žinote, malonu rš. Su ponu nepasikalbėsi kaip su žmogumi LTR. Ateik, bernužėli, vėlai vakarėlio, tai mes paskalbė́sma meiliuosius žodelius (d.) Kp. Buvo progos ir su juo pasikalbėti J.Jabl. Geriau šiandien geruoju pasikalbėti, negu rytoj piktai susibarti KrvP(Al). Vilniuj gyvendamas, negaliu su tėvais žodžiu pasikalbėti, tik laiškais susižinau Sn. Eisiu pas panelę, pas savo širdelę pasikalbėti Smn.
2. intr., tr. įstengti kalbėti, pasakyti ką: Mūsų burna iš išgąsčio vos pakalbėjo KlM733.
3. intr. mokėti reikšti mintis: Normantas puikiai pakalba visomis Pabaltijo kalbomis Vaižg.
| Marti nusidavus: ir graži, ir pàkalba (moka pakalbėti) Slm.
4. tr. atmintinai pasakyti, papasakoti: Da vieną pasakaitę pakalbė́siu, ir užteks Dglš.
5. tr., intr. apkalbėti, apšmeižti; ką bloga apie kitą pasakyti: Jis tave kitų akyse pàkalba Jnšk. Jei apivarai atsiriša, tai kas pakalba Lnkv. Tave svietas (žmonės) pàkalba Jnšk. Be reikalo jį pakalbėjom Jnšk. Kitą tai ir ana labai pakalba Trgn. O kur jie ėjo, kur jie stovėjo, čia mane pakalbė́jo JV866. Ei, bernyt, bernyt, bernyti mano, pakalb mudu žmonelės RD127. O kas tas kiemas, kas ne kiemužis, vis mane pakalbėjo JV451. Mane anyta vis pakalbė́jo JV808. Bernyti mano, pakalb mudu žmonelės N308. O kaip aš grįšiu nekenčiamoji, visų žmonužėlių pakalbamóji?! JV192. Nebklausyties žmonių, pakalbančių kitus P. Tegu sau iš pradžių ir pakalbės, bet galų gale pripažins, jog esi vyras Blv. Kursai artimojį savo paslapčiai pakalb, tą nužavinu BBPs101,5. Bet kurie praėjo, pakalbėjo (tyčiojos, pajuokė) jį BPI398. Artimą savą niekina, pakalba ir žudžia DP315. Smurtus ir piktas daiktas pakalbėt ką DP479. Anas pakalbamas (įtariamas), tu su juo per daug nesdraugauk Dbk. Matyt, kad nekoks žmogus, bo daugelio pàkalbamas PnmR. Pakalbamas žmogus iš seniau buvo, tik niekas až rankos nebuvo nutvėręs Ds.
| refl.: Tėvai, esą, baika, o seserys tai labai pasikalba (jos peikiamos, jomis nusiskundžiama) Ktk.
6. tr., intr. prikišti, prikaišioti: Pakalbėjo jam bylodams BPI390. Nė mes to nepeikim, nei anam pakalbėkim BPI144.
parkalbė́ti, par̃kalba, -ė́jo intr. kalbant pareiti: Girdėt par̃kalba vyrai namo Ėr.
pérkalbėti
1. tr., intr. pakalbėti, pašnekėti apie ką nors: Seniai turi laiko daug ką perkalbėti P.Cvir. Suėję neturim ką veikt – perkalbam ir apie Mares, ir Petrus Ėr. Mes dažnai su tėvu perkalbam, ką tas mūsų vaikas Kaune veikia Srv. Su tėvu ji buvo kalbėjusi ir perkalbėjusi apie svainį amerikoną A.Vencl.
2. tr., intr. persakyti, išpasakoti; pasakyti, išaiškinti: Tu nueik ir perkalbėk viską jiem: juk žinai, kaip mes gyvenam Ps.
| Vokietis nemokėjo lietuviškai perkalbėti Ėr.
3. tr. kalbėjimu nugalėti: Ji baisiai plepi – jos niekas nepérkalba Slm.
4. tr. sudrausti, numalšinti: Perkalbėti, sudrausti draugą Krizas nemano P.Cvir.
5. intr. praleisti kurį laiką kalbant, prakalbėti: An žirgelio perrymojau [per naktelę], su uošvele perkalbėjau LB141.
6. tr. palenkti į savo pusę, peršnekėti: Jis mano šeimyną perkalbėjo (atraišė) B. Jis perkalbėjo jąją ant savo pusės J. Kad jau tėvas supyko ko, tai tu, vaikel, neperkalbėsi Srv. Jis ką užsimes – neperkalbės nei devyni Ėr. Negali jį perkalbėt R70. Kitoj gadynėj … buvo duktė labai mandri, jog nieks negalėjo jos perkalbėti BsPII67. Tetušelis pažadėjo, matušelę parkalbėjo StnD14. Mergužėlė, lelijėlė, nesiduok parkalbėt: neduok žiedo, nei vainiko, nė jaunų dienužių JD353. Perkalbėjo mano širdį Nm. Bernužėli, perkalbėk tėvelį Nm. Jis perkalbėjo mano širdelę, bile tik gautų ploną drobelę Smn. Pakolei vanduo nusistovėjo, bernytis mergytę sau perkalbėjo JD583. Jis perkalbėjo nuo manęs mergelę JV1033. Kas perkalbėjo tavo širdelę, kad tu manęs nenori?! BsO28. Parkalbėjo man bernelį visų mylimąjį KlpD51. Jo tai tiesa ir teisybė, perkalbėjai tu mane! KlvD20. Veltui norėjo tėvas perkalbėti rš. Kitus sau paduotųs … perkalbėjo SPI126. Anas duodas perkalbamas Ds. Jis buvo neperkalbamas žmogus rš. Rasi … dieverėlius neparkalbamus JV624.
7. intr. pabūti už vertėją, padėti susikalbėti su kita kalba kalbančiu: Paprašiau tokį žmogų, ka man párkalbėtum, šiaip aš su lenkais nesušneku Grg.
prakalbėti, pràkalba, -ė́jo
1. intr. pradėti kalbėti, prašnekėti: Tartum meiliu balsu kas į ją iš tolo prakalbėjo P.Cvir. Jis neprakalbė̃s, kol negirtas (apie nešnekų žmogų) Srv. Kap tvorelės prakalbės, sausi medžiai pražydės Drsk. Prakalbėjo sieri akmenėliai TDrIV169(Kb).
2. tr., intr. pratarti, pasakyti: Vienam ji nunešdavo obuolių, kitam grūšių, o kuriam nieko neturėjo, tai nors gražų žodį prakalbėjo rš. „Išbėk tu nuo tos raganos“, – prakalbėjo karalaitė BsPIII19. Išgirdus toj karvė prakalbėjo, sako: „Neverk!“ BsPIV89. Saulė tekėjo ir prakalbėjo: „Aš tau motušė kraiteliui krauti“ Srv. Negaliu kelti, durelių verti, žodelio prakalbė́ti JD1009. Prakalbėčia ašiai motiniškais žodžiais BM449. Taip josp prakalbėjo Mž164.
3. intr. praleisti kurį laiką kalbant: Visą vakarą prakalbė́jom susirinkę Ėr. Aš miegelio nemiegojau, už skobnelių prasėdėjau, ant rankelių prarymojau, su broleliais prakalbėjau Eiš.
4. refl. tr., intr. netyčia ką negera, ką užgaulaus pasakyti, prasitarti: Likit sveiki, susiedėliai, gal aš jaunas bernužėlis kam ką praskalbėjau LTR(Prl). Oi … aš … mažam (gal) prasikalbėjau senai močiutei kokiu žodeliu TŽI302-303. Vibočykit, mergelės, gal kam prasikalbėjau savo meiliais žodeliais Vlk.
5. refl. tr., intr. netyčia pasakyti paslaptį, prasitarti: Kad kas nepraskalbė́t kokioj minutėj tos paslapties Švnč.
prikalbė́ti, pri̇̀kalba, -ė́jo
1. intr., tr. prisakyti, prišnekėti, pripasakoti: Apie viską dabar prikalbėjom Grž. Par dienų nemetą prikalbė́jau daug aš jai J. Žmonės visaip pri̇̀kalba Ėr. Ko tik žmonelės neprikalba! Blv. Prikalbė́jo devynias galybes BŽ211. Daug pasakų prikalbėjo, jog tiesos net neatskirsi Rt. Vilkas kaltina ėriuką, kad jis pernai jam niekų prikalbėjęs Blv. Rūtą sėjau, prikalbė́jau JV484. Trečia sesutė vartus atkėlė, da palydėjo ir prikalbėjo BsO108. Verkė motulė, verkė ir tėvulis …, gailiais žodeliais prikalbėdami, jauną sūnelį savo lydėdami KrvD278.
| refl.: Besikalbėdami tiek prisikalbėjo (iki valios prisišnekėjo), jog vienas antro jau pakęsti negalėjo Krsn.
2. tr. kalbėjimu priveikti: Kalboj ir durnio dažnai neprikalbėsi Srv.
3. tr. kalbėjimu ką padaryti, užsitraukti: Besikalbėdami bėdą sau prikalbė́jo Švnč.
4. tr. įtikinti, palenkti, įteigti, prišnekėti; pripiršti; pažadėti: Man neprikalbėsi, aš žinau, ką reik daryti Plng. Jie prikalbė́jo tą žmogų, kad eit kart su jais toliau BM172. Prikalbėjo kaip sveikam ligą Ds. Tave tėvužis man pažadėjo, šėmuosius jautukus man prikalbėjo KlvD66. Rasi motušę neprikalbamą, seną tėvelį neprilenkamą Rt. Būčia pripiršus, būčia prikalbėjus gražią mergytę NS669. Pati yra prikalbama Šts. Tinginys … dar ir kitą prikalb, kad ir kits nedirbtų PP52.
| refl. intr., tr.: Jis čiuptų ją, apkabintų, bučiuotų, bučiuotų! O gal ji leisis prisikalbama I.Simon. Ana neturia kaip prisikalbė́ti J. Bene prisikalbėsiu, kad mane vežtumeis Šts. Jis duodas prisikalbėti J.Jabl. Zolio geras liežuvis tuojau prisikalbėjo rankpinigių Žem. Nustojęs vilties prisikalbėti bent kokią merginą rš. Atsiminki, bernužėli, kap meiliai kalbėjai, kol tu mano širdužėlę sau prisikalbėjai (d.) Plv. Prisikalb prie žmogaus ir išvilio[ja] pinigus Šts. Kol vandenėlis nusistovėjo, bernelis mergelę prisikalbėjo Žl.
5. tr. rašte pripasakoti, prirašyti ko: Jo knygoje yra ir nesąmonių prikalbėta rš.
| refl.: Viso rašto gale, prisikalbėjęs apie tą didįjį prancūzų rašytoją, tiesiog pasako J.Jabl.

×razsiskalbė́ti, razsi̇̀skalba, -ė́jo (hibr.) susikalbėti:
^ Razsiskalbėsit kap žąsis su kiaule (visai nesusikalbėsit) Lz.
sukalbė́ti, sùkalba, -ė́jo
1. intr. prakalbėti, imti kalbėti: Nė sukalbėt negali̇̀ – tuoj šeria Rm. Kažin kas priemenėj sukalbė́jo – gal tėvas sugrįžo? Slm. Subels vėjas prie langų, sukosės ar sukalbės kas nors vakare gatvėj rš.
2. intr. svetima kalba ar kita tarme susišnekėti: Moka vokiškai sukalbė́ti Gs. Nesùkalbi su jais Plv. Jis sukalbėti su jais galėjo S.Dauk.
| refl.: Ar moki rusiškai? – Susi̇̀kalbu Slm. Parvažiavęs į namus su tėvais nesusikalba Klvr.
3. tr. įveikti kalboje: Bandyk tu ją sukalbė́t – nieko nebus (jai labai sekasi kalbėti)! Alvt. Pasijuto sukalbėtas ir nustyrino šalin rš.
4. tr. iškalbėti, atspėti, kas bus: Ką žmonės kalba, tai vis sùkalba Kt.
5. refl. tarpusavyje susižinoti, susišnekėti: Buvo, suskalbė́si su girtu! Trgn. Kitą kartą karalius išgirdo šarkas susi̇̀kalbant Jrk95. Susikalbėti buvo beveik neįmanoma (dėl triukšmo fabrike) J.Dov. Nė susikalbėsi, nei suprasi Dkš. Žadą užkando, ir nebesusikalbėjo Jnšk. Gali su žąsinu susikalbėti, bet ne su juo Jrb. Susikalbės vilkas su meška! Rm. Su durnium susikalbė́si, su girtuokliu niekados Ds.
| Siuntė juos pačius …, idant anys patys, su juo susikalbėdami (pasikalbėdami) ir jo didžius darbus regėdami, permanytų BPI29. Ir nusidavė jiemus, šiteipo susikalbantiems (besikalbantiems) BPI402.
^ Susikalba kai žąsis su kiaule (visai nesusikalba) B, M.
6. intr., tr. sutarti, susitarti: Jauniesiems įvažiuojant kieman, iš anksto sukalbėti vaikinai papoškėjo sodely iš revolverių salvę A.Vien. Sukalbėjom ir pasirašėm, kiek tiktai buvo Pš. Drūčiai sukalbė́kit, ir paskui važiuosim Skr. Ką mes abu sukalbėjom, reikės išpildyti Ds. Atėjusiejie sukalbėjo dar sykį visus … suvadinti LC1883,5. Šita dalis mano, kaip pirma sukalbėjome Blv. Teip sukalbėjom, kad aš be jos nesiženysiu, o ji be manęs BsPIV214. Blezdinga girdėjusi, kur anuodu sukalbėjusiu padėti S.Dauk. Sukalbėtu laiku išpirko Vaižg. Kad jau kalba sukalbėta, kai preis eilia, reiks eit sesei Vr. Kaip sukalbėta R6. Sukalbėt dukterį ažu ko SD459. Sukalbėjova vedu važiuoti ten J. Du broleliu keliu jojo, bejodamu sukalbėjo BsO116. Ar tu akių neturėjai, kad su tokiu sukalbė́jai (sutarei tuoktis)? JD1084. Klausinėjo mergužėlė: ar nuplaukė, ar nuskendo, ar su kita sukalbėjo (d.) Nm. Nei nuskendo, nei prigėrė, nei su kita sukalbėjo (d.) Ob. Ar su našliu sukalbė́jai, ar našleliui ranką davei? JV340. Sukalbėti žodeliai, sumainyti žiedeliai Plv. Jau kalbelės sukalbėtos, žiedai sumainyti NS1190. Jis buvo sukalbamas žmogus (gero būdo) J.Jabl. Nėr ko sakyt, anas sukalbamas žmogus Skdt. Pasirodo, sukalbamas žmogus esąs, per daug nesididžiuoja Ds. Anas nesukalbamas žmogus: jam ką sakai, tai vis anas priešu Ml.
| prk.: Mano kojos pasidarė visiškai nebesukalbamos B.Sruog.
sukalbamai̇̃ adv.: Šneka da sukalbamai̇̃ Sv.
| refl.: Matytis, kad anuodu susikalbėjo ir susimokė J. Rytoj suskalbėjom važiuot turgun Skdt. Čia jie iš viso paviečio suėjimus arba seimus laikė, susikalbėdami apie visokius karionės reikalus A1884,52. Tie susikalbėjo jį, kai ateis su valgymais, užmušti BM100. Su tokiu yra galima susikalbėti Blv. Ir susikalbė́jo trys jauni berneliai pas jauną mergelę joti JD576. Susikalbė́jo bernužis su merguže: abudu mudu vienu kelužiu eisiv JV131. Susikalbėjo sausa nendrelė, sausa nendrelė su dobilėliu Dkš. Susikalbėkiam, berneli mano, lig jauni bebūdami, kad vedu augsma, viens antro lauksma Kltn. Sukalbėtis su Dievu kaip prieteliumi DP220. Ir susikalbėję nupirko BPI375.
7. tr., intr. suderėti, sulygti: Kaip sukalbėta, taip bus užmokėta Jnšk. Sukalbėtą sutartyje mokesnį yra gavęs rš. Vienus darbinykus sukalbėjo anksti, kitus pusė dienos, trečius vakarop MP93. Suderu apie ką, sukalbu, sutarmę darau SD104.
| refl.: Duosiu tiek, kiek susikalbėjom Srv. Regis, galėjęs (orig. galeis) visus žmones išvaryt ant darbo …, nesusikalbėdamas su jais apie … algą ažu darbą SPI321-322.
8. tr. M.Valanč, P, Blv, Tr atmintinai pasakyti: Maldą sukalbėjo Ėr. Ji poterius sukalbėjo Prn.
užkalbė́ti, ùžkalba, -ė́jo
1. tr. kalboje nuveikti: Žinoma, tavęs da niekas neužkalbė́jo Ktk. Kas užkalbė̃s, už to ana eis ir duos pusę karalystės (ps.) Antz.
2. tr. užkalbinti: Par kiemelį pati išlydėsiu, par laukelį žodžiais užkalbėsiu Trg.
3. tr., intr. užginčyti, neduoti toliau kalbėti: Kam tu žmogų užkalbi – kaip jam reiks, taip jis padarys Jnšk. Aš buvau pradėjęs sakyt [tą naujieną], ale jis tuoj užkalbė́jo, suniekino mane Slm. Nieko negali jam pasakyt – tuoj užùkalba (suniekina) Vb.
4. refl. įsileidus į kalbą, užtrukti: Giros gėrėm, paskui užsikalbė́jom Ėr. Užsi̇̀kalbi ir užmiršti padaryt Lp. Vakare su kaimo vaikais ilgai užsikalbėdavo Mš.
5. refl. kalbėjimu užsitraukti nemalonumą: Kalbėk kalbėk, ant savo galvos užsikalbėsi Vb.
6. tr. užtarti: Prašome…, idant Jisai mus teiktųs užkalbėti Tavimpi Tėvop savo brš.
7. tr., intr. burtažodžiais pagydyti: Senė užkalbėjo rožę Jnš. Jis užkalbėdavo kraują, išgąstį, pasiutimą rš. Tas senukas moka užkalbė́ti nuo gyvatės įkandimo Lš. Dančio sopę ažùkalba Km. Jau dantes užkalbėta (nesopa daugiau) Aps.
ǁ burtažodžiais pakenkti, užburti: Užkalbėjo ir žmogų pavertė vilkalaku Dv. Ana užkalbės, kad nebaugs J.
◊ dañtį užkalbė́ti stengtis įtikinti, įkalbėti ką, kalbant nuraminti, apgauti: Jis tik užkalba dantį, kad aš tik tą padaryčiau Pn. Neužkalbė́si tu jam dañčio, nemislyk, supranta, kad ir vaikas Ut. Iš anksto dañtį užùkalba Ds. Tu man dantų neužkalbėk! Alv. Jis man danti̇̀s užkalbė́jo Švnč.