gyvẽnimas sm. (1) → gyventi.
1. buvimas, egzistavimas; būvis, buitis: Dabar aš pradedu naują gyvenimą V.Mont. Mūs gyvenimas – pergalės šventė rš. Gyvenimą ir ateitį naują jūs statot! K.Kors. Prasidėjo gyvenimas visiškai kitas, naujas, šviesus ir tiesus J.Balt. Nebėr to, kas prievarta, vyliais, vaidais gyvenimo džiaugsmą mums drumstų rš. Po tėvo mirties jie pradėjo gyventi kiekvienas savo atskiru gyvenimu P.Cvir. Kitas gyvenimas buvo dabar ir Adomui A.Vencl. Jos gyvenimas dabar buvo sujungtas su Karolio gyvenimu neperskiriamais saitais rš. Gyvenime tu mano toks mažytis, kaip ašara, paskendus vandeny! S.Nėr. Verda kūrybinis mūsų krašto gyvenimas sp. Pasakyk man, ar tu supranti gyvenimo prasmę, ar tu myli pasaulį? P.Cvir. Pasikeitė žmonių gyvenimas sp. Kiekvienais metais mūsų liaudies gyvenimas tampa šviesesnis ir laimingesnis (sov.) sp. Žindamųjų gyvulių gyvenimas yra gan įdomus ir mums žinotinas Blv. Vėžliams tai jau nėra gyvenimo nuo jaguaro Blv. Nebemušk manęs, jau ir taip man nebe gyvenimas (blogai) VoL332. Jam čia buvo šilkinis gyvenimas J.Jabl. Tik ten gyvenimas, kur santaika ir meilė Ds. Karvėm šiemet tai gyvenimas – net plauko po žolę Užp.
^ Ledas slidus, o gyvenimas žmogaus dar slidesnis Sim. Genys margas, žmogaus gyvenimas dar margesnis S.Dauk. Koks gyvenimas, toks ir mirimas Pln.
2. gyvybė: Už tokius niekus jie ima ir žmogui gyvenimą atima rš. Norėjo sau gyvenimą atimti rš. Ir ingkvėpė ing jį kvapą gyvenimo WP61.
3. tikrovė, realybė: Gyvenimas vis daugiau ir daugiau iš mūsų reikalauja rš. Gyvenimas nestovi vietoje rš. Ir gyvenimas patvirtino mūsų žodžius rš. Praktinis gyvenimas ne panaikina nesutarimus, bet paaštrina ir pagyvina juos rš. Gyvenimas moko, kaip reikia gyventi Jž. Visuomet pas mus kas nors gyvenime gimsta nauja sp. Gyvenime tur vadovauti protas Vd. Tu parodysi linksmą sostinės gyvenimą P.Cvir.
4. amžius: Per gyvẽnimą visaip atseina Pc. Jis visą gyvenimą vargo Jrb. Visas gyvenimas kaip viena didelė skriauda stodavo tada jam prieš akis J.Balt. Visi jauni, patim gyvenime, išmirė Skr. Jo visas gyvenimas buvo trijų šimtų … metų BB1Moz5,23.
5. → gyventi 4: Jam neina gyvenimas (nesiseka gyventi) – kap iš akmenio Ml. Palūkėk, aš tau padarysiu gyvenimą (kad gera būtų gyventi) Dglš. Kūdą ir prastą savo gyvenimą apverkti B. Jis tai sukasi į gyvenimą (stengiasi prasigyventi) Gs.
6. → gyventi 6: Lauko gyvenimas, laukininkystė Lex54. Lauko padarynė, gyvẽnimo rykai KI40.
7. → gyventi 8: Reikia antrininkui (alui) gyvenimą užduoti, o mielių nė biškio nebėra Vkš.
8. gyvenamoji vieta; būstas, namai; butas; kambarys: Jo čionai gyvenimas Sld. Jei būtų koks mebliuotas gyvenimėlis, geriau būtų J.Jabl. Samdytas gyvẽnimas KII57. Gyvenimas sudegs, neturėsiu kur ir prisiglausti BsPII319. Visas gyvenimas buvo išknistas ir suverstas rš. Koks čia jo gyvenimas – sienos griūva, lubos įlinkusios, langai ir durys baigia pūti Rg. Žmogžudžių vyresnysis atsiskaitė nuo galo, kelintas gyvenimas BsPIII15. Jeigu auliai stovi tankiai, bitys tuomet klysta, negal atrasti savo gyvenimo rš. Priėjo miške dyką gyvenimą BsPI102. Jis įeina į vieną gyvenimą, žiūri – boba duoną kepa Krp. Ta gilybė esanti smakų gyvenimui BsPI104. Jų gyvenimai į žemę įkasti Ns1858,1. Man be galo neramu buvo, kad niekur nesimato žmonių gyvenimų Vaižg. Po tai egle geras gyvenimas vagim Rm. Namuose tėvo mano gyvenimų daug yra DP446. Žiūrėjo į purvais apskretusius gyvenimukus A.Vien. Matai tuos didžius gyvenimus (namus)? BtMr13,2. Nekursit ugnies visuose gyvenimuose jūsų Ch2Moz35,3.
9. SD48 sodyba, žemė, ūkis: Gausiu geresnį gyvenimą ir jauną vyrą Žem. Vienas tėra ant gyvenimo Žem. Mano tėtis buvo iš gyvẽnimo, o numirė po dvarstogiu Skr. Ji turi te savo gyvenimą Skp. Mūsų gyvenimas toli nuo Mūšos Grž. Visas gyvenimas statiniais aptvertas Jrb. Gyvẽnimas visa ko pilnas kaip ežeras Užv. Man tėvas parodė, kur mūsų gyvenimas (sodyba) buvo Rm. Gyvenimas kaip tvora (prastas, iširęs) Čb. Jų gyvenimas gražus Pnd. Jų tėvas turėjo pusantro gyvenimo Pd. Mano žentas pats iš gyvenimo yr atejęs Vkš. Pakol tėvai gyvi buvo, Marijona darbavosi pri gyvenimo M.Valanč. Norėčio bent vieną vaikelį pasigauti – nebūs kam gyvenimo palikti Skd. Dilbaitė pirm vestuvių sakės, jog ne už Tupikio tekanti, bet už jo gyvenimo Žem. Motina vilko (tvarkė) visą gyvenimą, ne tėvas Dr. Jie leidžia gyvenimą ir eina į miestą Rs. Paėmė pačią su gyvenimu Šts. Jų visam gyvenime pančio neberasi (nusigyvenę) Sdb. Visas dukteris į gyvenimus išleido Skd. Prieš 1861 m. ponai išmetė žmones iš gyvenimų A1884,177. Du gyvenimu turėjo – eis ant dienų! Pc.
^ Gyvẽnimas geroj vietoj ir geras gyvẽnimas Skr. Gaspadorius miršta, ir gyvenimas virsta Šts.
10. turtas, inventorius: Mes su visu gyvenimu (su visais daiktais) išvažiavom Btg.
^ Skaudulio didelio reik bijoti, ne gyvenimo Šts.
11. aukštas: Pasistatė namus dviejų gyvẽnimų Ėr. Žmogus šoko pro langą iš antro gyvenimo rš. Ir mato skarelę, nuo trečio gyvenimo nuleistą MitI366. Penktam gyvenime įsitaisęs gyvena Ds.
apgyvẽnimas sm. (1)
1. → apgyventi 1: Apgyvenimas Žemaitijos daug anksčiaus prasidėti turėjo A1884,60.
ǁ refl. įsikūrimas: Apsigyvenimas Lietuvoje rš.
2. → apgyventi 3: Lauko apgyvẽnimas KII4.
įgyvẽnimas sm. (1)
1. refl. įsikūrimas, apsibuvimas kurioje nors vietoje: Žmonių įsigyvenimo pobūdis sp. Ano tenai įsigyvenimas I.
2. refl. → įgyventi 3 (refl.): Įsigyvẽnimas buvo geriausias Ggr.
3. → įgyventi 5: Daržo įgyvenimas R158.
4. refl. → įgyventi 1: Juo pilnesnis bus susitelkęs įsigyvenimas į tyrinėjamąjį dalyką, juo naudingesnis bus pats tyrinėjimas rš.
išgyvẽnimas sm. (1)
1. → išgyventi 3: Kambariai brangūs – blogas bus išgyvenimas Vlkv.
2. → išgyventi 6: Nerūpi šnapšviriuo (degtindariui) žemės išgyvenimas Šts. Grūdas nori išgyvenimo (išdirbtos žemės) Šts.
3. → išgyventi 8: Ši poezijos rūšis išaugusi iš paties poeto sielos išgyvenimo V.Myk-Put. Reikia ugdyti vaikų sugebėjimą teisingai susivokti savo išgyvenimuose sp.
nugyvẽnimas sm. (1) → nugyventi 4:
^ Ožka prie pragyvenimo, ožka prie nugyvenimo Sim.
| refl.: Stūmė valstiečius į nusigyvenimą, nuskurdimą sp.
pagyvẽnimas sm. (1)
1. žr. gyvenimas 1: Kas jis, kokio pagyvenimo savo šeimoje? Vaižg. Amžino pagyvenimo BPII473.
| refl.: Visas žmonių pasigyvenimas lyg pamiręs LC1887,3.
2. pabuvimas tam tikroje vietoje: Pagyvenimas vienuose namuose srš.
3. amžius: Jaunavedžiams laimės ir ilgo pagyvenimo visi velijo rš. Tai darė per visą pagyvenimą ant žemės SPII26.
4. žr. gyvenimas 5: Bus mokslas vaikams padorumu ir lengvesniu pagyvenimu srš.
| refl.: Kasdieniškas pasigyvẽnimas KII113. Ant pasigyvẽnimo daug reikia; daug privalu KI504.
5. žr. gyvenimas 8: Mano pagyvenimas yra į Šilutę Klp. Po ta egle skruzdėlių pagyvenimas buvo Tat. Robinzonas stato sau apsiginamą pagyvenimą I.
6. žr. gyvenimas 9: Prievakare atbėgo [vilkas] į pagyvenimą avininko Tat.
7. žr. gyvenimas 11: Turi ant dvijų pagyvenimų namą Kltn.
pérgyvenimas sm. (1) = išgyvenimas 3: Betarpiškas psichinis potyris vadinamas pergyvenimu sp. Sąmonė yra mūsų pačių atpažinti pergyvenimai sp. Visi su pergyvenimu seka kalbėtojų žodžius sp.
pragyvẽnimas sm. (1)
1. plg. gyvenimas 1: Davė jam … stubą dėl pragyvenimo BsPIV154.
2. išsilaikymas, materialinės lėšos: Nuolat didėja bedarbių skaičius, brangsta pragyvenimas sp. Kapitalistinėje santvarkoje nepasiturintis žmogus turi parduoti savo darbo jėgą pragyvenimo priemonėms pirktis (sov.) rš. Mieste brangiai atsieina pragyvenimas K.Būg. Ieškoti pragyvenimo šaltinio rš. Jis pelnėsi sau pragyvenimą rš.
3. refl. → pragyventi 6 (refl.): Nusigyvenimo ir prasigyvenimo priežastys gali būti dvejopos rš.
prigyvẽnimas sm. (1) žr. gyvenimas 10: Nors tu mano ir sūnus, bet mano prigyvenimo nevaldžiuisi Prng.
sugyvẽnimas sm. (1) → sugyventi 2: Jei namuose bus sugyvẽnimas, tai užteks tų turtų Nmn. Terp brolių ir manęs išeina nesugyvenimas Ps. Retai toki sugyvẽnimai ir tėr Slnt. Tarybinė tautų kultūra neša į pasaulį kilnias draugystės ir sugyvenimo idėjas (sov.) sp.
| refl.: Seserys pavydėjo broliams jų susigyvenimo rš.
užgyvẽnimas sm. (1)
1. užbuvimas kurioje nors vietoje: Užgyvẽnimas kelerių metų, nebeišvarysi Pš.
2. refl. → užgyventi 5 (refl.): Pradžia jų čia užsigyvenimo buvo baisiai varginga rš.