Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
sugãdyti
Apibrėžtis
2 ×gãdyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) (brus. гaдзiць)
1. tr. taikyti: Suki̇̀ršusius, barančius gãdyk J. Buvau pradėjęs gãdyti, bet niekas neišė̃[jo] Gs.
| refl.: Gãdykis, nepyk teip ilgai su gimine Ėr. Gãdykis su juomi, nesibark J.
2. intr. žiūrėti, tikrinti: Kai akėsi, gadyk, kad gerai išsiakėtų Dgl. Teip gãdija gerai padaryt, kad būtų kaip pabričnas Ds.
3. tr. kliudyti: Kad būtų lietęs (sudavęs), būtų ir gadijęs Tršk.
4. refl. tikti, derėti: Žmogų per skaudžiai užgautie žodžiu nesigadija žmogui Tat.
5. refl. atsitikti, tekti, pasitaikyti: Man gãdyjos keliauti K. Kartą gãdyjos su zelnierių pulkais per tą girią joti Jrk82. Bene gadysis su juom vienu kur susieiti BsPI65.
6. refl. būti gimine: Kaip jam gãdijuos – dėdė ar senelis? Jnšk. Tu gadijys man brolis Yl. Jis man gadijas tetėnas R. Senis man gãdijas dėdė, tau tetulėnas J.
7. tr. duoti, skolinti: Gãdyti pagãdyk jam kirvį J.
8. tr. gerintis, įsiteikti, papirkti: Aš gãdiju su arielka savo kaimyną bijomą ir mylimą J.
2 ×antgãdyti tr. prikibti, apsėsti: Ar giltinė antgãdijo, t. y. apsėdo, kad dūksta J.
2 ×apgãdyti tr. nutildyti, nuraminti: Tas kupčius apgadijo tą sūdžią, turėjo jam duoti 300 rublių BsPIV231.
2 ×atgãdyti
1. tr. atiduoti tai, kas atiduotina: Atgadyk, kas ką nori, t. y. ataduok, kas buvo užtraukta J. Lašinius ji nebeatgãdijo, tie pasiliko suvalgyti Sch201.
2. refl. atsitikti, pasitaikyti: Jam atsigãdijo gera karvė pirkt Žg.
2 ×įgãdyti intr. įtaikyti; įtikti: Tu geriau įgãdiji dainuoti Grg.
| Aš jau tau neįgãdysiu padavusi Brs.
2 ×išgãdyti
1. tr. paskolinti (mandagiai kalbant); duoti: Išgãdyk man šieno! J. Išgãdykit man dalgės, eisiu šėko pasišienaut Ign. Ar neišgãdytum man šiandiej arklio paarėt? Slm.
2. refl. tikti, praversti; būti tinkamam: Ir poilsis išsigãdijo po tuo ąžuolu BM91.
| Kai pančių pritrūksim, išsigãdys visokios pakulos Klov.
2 ×nugãdyti
1. intr. nutaikyti: Šaunant ranka drebėjo, ir nenugãdijau Jž.
2. tr. papirkti: Pons nugãdijo sūdą, t. y. papirko J.
2 ×pagãdyti
1. intr., tr. pataikyti, įtikti: Močia vaikam vis pagãdija valgyt Ds. Mažajam vis pagãdiju geresnį kąsnelį Slm.
2. refl. pasitaikyti, atsitikti: Pasigãdijo gera dalgė nusipirkt Brž. Dažnai pasigadydavo nušaut kiškį Žb.
3. tr. pataupyti: Pagãdyk sausas malkas žiemai Mrk.
4. tr. paskolinti: Ans pagãdija jam kirvį, pinigų J.
5. intr. prisitaikyti: Avinas pagãdijęs sprauniai pylė kakta vilkui galvon BM47.
6. tr. sutaikyti, padaryti santaiką: Jis pagãdija besibarančius J. Jonas, pagadijęs tuos velnius, gavo nuo jų divaną BM196.
| refl.: Dėl mušystės (muštynių) jug galėjo pasigãdyti Šts.
2 ×prigãdyti intr. pritaikyti: Paims … knygą, prigãdijęs iš ažupakalio, kad žnekteri [per galvą] BM39.
| refl.: Niekaip negali prisigãdyt laiško parašyt Ds. Reikia prisigãdyti, kad ir aš būčiau tarp anų reikalingas J.
2 ×sugãdyti
1. tr. sutaikyti, padaryti santaiką: Būtų susimušę, bet aš anus sugãdijau Akm.
| refl.: Susipyks ir susigãdys Gs.
2. refl. susitarti, sutikti, susikalbėti: Nu gerai, ir susigadijo ant to BsPII6.
3. refl. būti reikalingam: Dabar jau ir pirštinės susigãdija Up. Tas sūdas (indas) susigadys tau pačiam J. Nemušk manęs, aš tau kumet nors susigadysu (ps.) Tl. Tokie daiktai tau gal didei susigadyt K.Donel.
2 ×užgãdyti tr. atlyginti (už skriaudą, nuostolį): Siūlė tūkstantį užgãdyti Sml.
1. tr. taikyti: Suki̇̀ršusius, barančius gãdyk J. Buvau pradėjęs gãdyti, bet niekas neišė̃[jo] Gs.
| refl.: Gãdykis, nepyk teip ilgai su gimine Ėr. Gãdykis su juomi, nesibark J.
2. intr. žiūrėti, tikrinti: Kai akėsi, gadyk, kad gerai išsiakėtų Dgl. Teip gãdija gerai padaryt, kad būtų kaip pabričnas Ds.
3. tr. kliudyti: Kad būtų lietęs (sudavęs), būtų ir gadijęs Tršk.
4. refl. tikti, derėti: Žmogų per skaudžiai užgautie žodžiu nesigadija žmogui Tat.
5. refl. atsitikti, tekti, pasitaikyti: Man gãdyjos keliauti K. Kartą gãdyjos su zelnierių pulkais per tą girią joti Jrk82. Bene gadysis su juom vienu kur susieiti BsPI65.
6. refl. būti gimine: Kaip jam gãdijuos – dėdė ar senelis? Jnšk. Tu gadijys man brolis Yl. Jis man gadijas tetėnas R. Senis man gãdijas dėdė, tau tetulėnas J.
7. tr. duoti, skolinti: Gãdyti pagãdyk jam kirvį J.
8. tr. gerintis, įsiteikti, papirkti: Aš gãdiju su arielka savo kaimyną bijomą ir mylimą J.
2 ×antgãdyti tr. prikibti, apsėsti: Ar giltinė antgãdijo, t. y. apsėdo, kad dūksta J.
2 ×apgãdyti tr. nutildyti, nuraminti: Tas kupčius apgadijo tą sūdžią, turėjo jam duoti 300 rublių BsPIV231.
2 ×atgãdyti
1. tr. atiduoti tai, kas atiduotina: Atgadyk, kas ką nori, t. y. ataduok, kas buvo užtraukta J. Lašinius ji nebeatgãdijo, tie pasiliko suvalgyti Sch201.
2. refl. atsitikti, pasitaikyti: Jam atsigãdijo gera karvė pirkt Žg.
2 ×įgãdyti intr. įtaikyti; įtikti: Tu geriau įgãdiji dainuoti Grg.
| Aš jau tau neįgãdysiu padavusi Brs.
2 ×išgãdyti
1. tr. paskolinti (mandagiai kalbant); duoti: Išgãdyk man šieno! J. Išgãdykit man dalgės, eisiu šėko pasišienaut Ign. Ar neišgãdytum man šiandiej arklio paarėt? Slm.
2. refl. tikti, praversti; būti tinkamam: Ir poilsis išsigãdijo po tuo ąžuolu BM91.
| Kai pančių pritrūksim, išsigãdys visokios pakulos Klov.
2 ×nugãdyti
1. intr. nutaikyti: Šaunant ranka drebėjo, ir nenugãdijau Jž.
2. tr. papirkti: Pons nugãdijo sūdą, t. y. papirko J.
2 ×pagãdyti
1. intr., tr. pataikyti, įtikti: Močia vaikam vis pagãdija valgyt Ds. Mažajam vis pagãdiju geresnį kąsnelį Slm.
2. refl. pasitaikyti, atsitikti: Pasigãdijo gera dalgė nusipirkt Brž. Dažnai pasigadydavo nušaut kiškį Žb.
3. tr. pataupyti: Pagãdyk sausas malkas žiemai Mrk.
4. tr. paskolinti: Ans pagãdija jam kirvį, pinigų J.
5. intr. prisitaikyti: Avinas pagãdijęs sprauniai pylė kakta vilkui galvon BM47.
6. tr. sutaikyti, padaryti santaiką: Jis pagãdija besibarančius J. Jonas, pagadijęs tuos velnius, gavo nuo jų divaną BM196.
| refl.: Dėl mušystės (muštynių) jug galėjo pasigãdyti Šts.
2 ×prigãdyti intr. pritaikyti: Paims … knygą, prigãdijęs iš ažupakalio, kad žnekteri [per galvą] BM39.
| refl.: Niekaip negali prisigãdyt laiško parašyt Ds. Reikia prisigãdyti, kad ir aš būčiau tarp anų reikalingas J.
2 ×sugãdyti
1. tr. sutaikyti, padaryti santaiką: Būtų susimušę, bet aš anus sugãdijau Akm.
| refl.: Susipyks ir susigãdys Gs.
2. refl. susitarti, sutikti, susikalbėti: Nu gerai, ir susigadijo ant to BsPII6.
3. refl. būti reikalingam: Dabar jau ir pirštinės susigãdija Up. Tas sūdas (indas) susigadys tau pačiam J. Nemušk manęs, aš tau kumet nors susigadysu (ps.) Tl. Tokie daiktai tau gal didei susigadyt K.Donel.
2 ×užgãdyti tr. atlyginti (už skriaudą, nuostolį): Siūlė tūkstantį užgãdyti Sml.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): atgadyti,apgadyti,išgadyti,įgadyti,užgadyti,antgadyti,gadyti,pagadyti,nugadyti,sugadyti,prigadyti
Nuoroda į šaltinį
Lietuvių kalbos žodynas
Aprašymas
Kalba
Publikavimo informacija
Data
Leidėjas
Pavadinimas
Informacija iš kitų sistemų paslaugų
Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Atsisiųsti žodžio informaciją:
RDF formatu LMF formatu TEI formatu TBX formatu SOAP formatu JSON formatu XLSX formatu DOCX formatu PDF formatu
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: corrupt
prancūzų kalba: piégés
vokiečių kalba: beschädigt
rusų kalba: изуродовать
lenkų kalba: uszkodzenie
Ekalba.lt prasmių tinklo paslaugos rezultatas ieškant žodio sugãdyti
praversti, privalėti, privartoti, sugadinti, sugadyti
būti reikalingam.
Komentuoti
Komentuoti gali tik prisijungę nariai.
Komentarų nėra
Komentarai(0)