1 bùsti, buñda, bùdo intr.
1. K išeiti iš miego būklės: Jau išmiegojau, bundù, tuo kelsiu J. Greičiau kepkim duoną, vaikai jau buñda, neduos ramybės Kp.
ǁ prk. atgyti: Jos (pempės) leidosi ir kilo, sveikindamos bundančią (pavasarėjančią) žemę J.Avyž. Budo auksinis rytas rš.
2. prk. kilti, rastis: Kuo daugiau mokėsi, tuo labiau budo jos supratimas, kad maža temoka LzP.
3. R38 budėti: Aš miegmi, bet širdis mano bunda CII435. Tavo akys ant jų tebunda, tavo ranka juos t’apdengia KlM100.
1 atbùsti intr.
1. nustoti miegoti: Atbuñda čigonas ir pradeda apsakinėti savo sapną J.Jabl. Atbuñd seselė iš miego, parlek zylelė iš lauko JD646.
| refl.: Atsibudaũ iš miego da gerai prieš dienelę Jnšk.
| prk.: Ka an svieto atsibudaũ (gimiau), buvo medinės akėčios Kl.
2. prk. pakilti, susiprasti: O vienok Lietuva juk atbus gi kada Mair.
| refl.: Atsibus tėvynės sūnūs, didžią praeitį atminę Mair.
1 įbùsti intr. prk. įaugti, subręsti: Visi trys vaikai buvo nemaži, jau inbudę LMD(Prn).
1 išbùsti intr. iš miegų išsiblaškyti: Iš miego išbudaũ aš J. Vaikas išbùdo, niekaip negal beužmigyti Vvr. Štai tavo rūpesčiu tuojaus išbùsdavo kožnas K.Donel.
| prk.: Staiga išbudęs iš susimąstymo, paklausė J.Avyž.
| refl.: Kad išsibusi, atnaujink tą saldų jausmą brš.
1 nubùsti intr.
1. R, J nustoti miegoti: Nubundi̇̀ žmogus anksternais ir nebeužmingi Grg. Kas tik krepšt, vaikas i nubuñda Gs. Kas prieš dieną nubuñda, to dera banda Tsk.
| prk.: Šiandien oras nubùdęs (giedras), gerai džius baltiniai Skrd.
ǁ prk. paaugti, įgyti nuovoką: Jau nubùdus mergaitė, jau tekėti gali Žln. Kaip tik aš nubudaũ (kaip tik atsimenu iš mažų dienų), prova ėjo ir dėl ganyklų Vžns. Jau nubùdęs vaikutis: jau juokiasi ir žmogų pažįsta Rdm.
2. prk. pasidaryti sąmoningam, susiprasti: Tauta yra jau nubudusi rš.
1 pabùsti intr.
1. SD207, K nebemiegoti, pakirsti: Kad kas brikš, aš tujau ir pabundù Grg. Kad ir juste juntu, ale nepabundu KlpD56. Vieversys anksti pabuñda Dkš. Užmigdama palikau, pabusdama neradau ant galvos vainikužio JV659.
| prk.: Nežinau, ar jau pabùdus (gimus) buvau, kai ana atitekėjo Ds.
| refl.: Motynėlė pasibusdama, dukrytėlę prisivadindama JV355.
2. prk. įgyti nuovoką, atgauti sąmonę: Ir pabudo Noach iš vyno savo Ch1Moz9,24. Pagibuskim dėl Dievo SE207.
1 prabùsti intr.
1. Lz kiek nubusti: Prabùdo [nakčia vaikas] – ir valgyt Lp. Pamažu, kad neprabùstų OG61. Buvau kiek prabùdęs ir vėl užmigau Dr.
| refl.: Prasibudus paveizėjo į lovos šalį Pč.
2. prk. atsirasti, iškilti: Prabudo sieloje vėl nauji troškimai rš.
1 subùsti intr.
1. vienam po kito nubusti: Vargas su tais mažais (vaikais) – subuñda, tuoj rėkia valgyti! Jnšk. Subùdo, suskėlė visa šeimyna Sl.
2. prk. susiprasti, sukilti: Prūsų Lietuva irgi subunda rš. Nesubunda slėpiningoji paties žmogaus didybė Vd.