bjaũrinti (-yti), -ina, -ino tr. K, bjáurinti Gs, bjauri̇̀nti, -i̇̀na, -i̇̀no
1. daryti bjaurų, negražų, bjauroti, gadinti, darkyti, žeminti: Gyvenimas gražus, ir žmogui nevalia jį bjaurinti P.Vaič. Nebjaurinkite tada žemės, kurion einate gyvent Ch4Moz35,34. Tie yra daiktai, kurie bjaurina žmogų DP55.
2. refl. bjurti, gesti (apie orą): Nuo dvyliktos, žiūrėk, ims bjaũrintis Vdk.
3. SD365, Brt teršti, purvinti, bjauroti: Ožka drebėdama tarė: – Aš amžinai dar tau nebjaũrinau vandenį tavo K.Donel.
4. dergti, koneveikti: Vardus mūs bjaurins piktos lūpos S.Nėr. Kursai bjaurina vardą pono MP244.
5. refl. SD20 bjaurėtis, šlykštėtis: Aš tai bjaurinaus užsyk, paskui pripratau Pls. Bjaurinuosi neteisybe brš.
◊ širdi̇̀s bjaũrinasi šlykštu darosi: Širdis bjauri̇̀nasi prūsokais Šts.
apibjaũrinti tr., apbjaũrinti K; R
1. MTXIX padaryti bjaurų, apdarkyti, apgadinti, pažeminti: Tu apibjaurinai, t. y. bjauriu darei J. Valgyt nepraustomis rankomis tatai neapbjaurina žmogų BtMt15,20. Griekais didžiais aš apibjaurintas PK62.
2. apteršti, apipurvinti, apibjauroti: Apibjaũrino visą suolą Brt. Apspjaudė, apibjáurino – baisu i pažiūrėt Gs.
| refl.: Visas vaikas apsibjaũrinęs Brt.
įbjaũrinti tr. K, J giliai suteršti, ištepti: Taip įbjaũrintas drabužis, kad negali išvalyti Š.
išbjaũrinti tr.
1. padaryti bjaurų, išdarkyti: Anys ižbjaurinę tavą paveikslą DP15. Bjauriomis rankomis duonos nesilytėjo, širdį, sąžinę išbjaurintą turėjo SE165. Kūnas … tapo nuog mėlynių, nuog žaizdų ir nuog kraujo ižbjaurintas DP169.
ǁ išgėdinti: Ižgirdo Jokūbas, jog ižbjaurino dukterį jo Ch1Moz34,5.
2. iškoneveikti, išdergti: Išbjaũrino mus visokiais žodžiais Brt. Išbjaũrino, išdėjo į šuns dienas Gs. Boba išbjaurino pijuką, t. y. iškoliojo J.
3. refl. pasibjaurėti, pasišlykštėti: Buvo tada nekurie, kurie ižsibjaurino lavonu žmogaus Ch4Moz9,6. Ir tais ižsibjaurinsite: kas dasilytės stervą jų, nečystu bus iki vakarui Ch3Moz11,24.
nubjaũrinti tr. KI22 padaryti bjaurų, sudarkyti: Mano širdis po visam nubjaurinta ir pagadinta yra brš. Mus atgimdė gyvam nusitikėjimui ant nepragaištančios ir nenubjaurintos tėvonystės brš.
pabjaũrinti tr.
1. padaryti bjaurų, sudarkyti: Pabjaurinai ką dirbdamas J.
| refl.: Vaikas krioka pasibjauri̇̀nęs (padaręs, kad būtų bjauresnis balsas) Šts.
2. refl. pasibjaurėti, pasišlykštėti: Aš to valgio tep pasibjáurinau, kad nė pamatyt nenoriu Ss. Ir nepasibjaurykite jais, bjauriais save darydami RB3Moz11,43.
pribjaũrinti tr. K priteršti, prišiukšlinti: Visi užkampiai pribjaũryti Brt. Išbraižė sienas ir taip pribjaurino vidų A.Vien.
subjaũrinti tr. K
1. padaryti bjaurų, pagadinti, sudarkyti: Nupirko tokius mėlynus marškinius, net vaiką subjaũrino – visa burna pamėlynavus Rdm. Bėda man …, nes esmu vyras burnos subjaurintos MKr248. Vien tiktai patys galime subjaurinti savo gyvenimą, savo dorą Vd.
| refl.: Nuo girtybės susibjaurina veidas, varva akys Brš.
2. suteršti, sutepti: Ir subjaurino brangius rūbelius an manęs Slk.
| refl. tr., intr.:
^ Kas kiša rankas pri smalos, tas turia susibjaurinti LMD(Rs).
| prk.: Dėl niekų tik sau nagus susibjaũrino Grž.
3. refl. supykti, susikeikti: Susibjauri̇̀nk ir pakelsi akmenį Šts.
užbjaũrinti tr.; SD436 padaryti bjaurų, apgadinti, sudarkyti: Ta kalada čia užbjáuryta (užgriozdinta) Gs. Užbjaurinai, kad negraži varsa pasidarė J.
| refl.: O labai užsibjaurina garbė Dievo MP120.