žvýgauti, -auja (-auna), -avo Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ intens. žviegti.
1. intr. J spigiai žviegti: Ko tie paršai teip žvygauja? Ldk. Motin, duok paršam ėstie – žvýgauna Ds. Rinkoje žvygavo paršeliai, bliovė karvės, o miestelio pirkliai šmėkščiojo visur kaip žuvys šiltam vandeny J.Marc. Viensėdijoje žvygavo pjaunama kiaulė M.Katil. Ėmus kiaulaitei žvygauti, pirmiausia sudrebėdavo senio karšinčiaus smakras P.Cvir. Deglė pikta tiktai žvygauja, trinasi šonais ir niršta S.Čiurl.
ǁ šaižiai žvengti: Žvýgaut nežvýgaus kumelys Ds. Tik žvýgauna arkliai prie tvorai Dglš. Trankosi, žvýgauja tas kumelys, dar pasileis Gs. [Arklys] ėmė žvygaut ir visas drebėt Mš.
ǁ rėkti: Kur pelėda žvýgauna, te boba ar merga nėščia bus (priet.) Žl.
| refl.: O, būdavo, [lakštingalos] ir švilpia, ir žvygaujasi LTR(Pnm).
2. intr. prk. kaukti, čypti: Begalinis traukinys žvygaudamas pasileido į pietus P.Andr. Kažkur netoliese žvygavo garvežiai rš. Naujame malūno priestate žvygavo lentpjūvė rš.
| Botagu tik žvýgauna, tik mostyguoja Vlk.
ǁ švilpti: Žvygaunančios po mišką kulkos A.Vien. O iš kitos pusės sviediniai žvygaudami lėkė per galvas ir drioskėjo puskilometrio nuotolyje, miške M.Katil.
ǁ girgždėti: Tokią naktį žvygauja po kojų sniegas M.Katil.
3. intr. šnek. rėkauti, spygauti: Žvýgavo, davės lig nakties Krš. Nustokit, vaikai, žvýgaut! Dbk. Atsiminė, kaip prieš penketą metų jisai lakstė aną šluotražį apsižergęs, jodinėjo ir žvygavo A.Vaičiul.
4. intr. šnek. garsiai juoktis, kikenti: Merga katulama žvýgauna J. Žvýgauna mergos su vaikiais, ką tu padarysi Rdn. Darbo dirbti susirinkot čia, o ne žvýgauti Vkš. Paveizėk, ko tos mergelkos žvýgauna Kv. Ko žvýgauji kaip koks mažvaikis! Vvr. Jaunimas te žvýgauja prie ežero, negi [kaip] seniokai sėdės namie Antš. Ko te norėt iš miesčionkų [talkininkių], jom tik žvýgaut an kūgio Švnč. Žvýgavo po vakarelius i vaiką parsinešė Pj. Mergaičių ir bernaičių balsai ore susitinka. Neilgai trukus ir jie susitiks. Ims žvygauti, gainiotis Vaižg.
5. negražiai dainuoti: Talkinykai po vakarienės įsismagino, žvýgauja kaip kiaulės Jnš. Bandė mergiščios žvýgaut, bet vos tėvas įžengė, tuoj ir nutilo Alk. Koks te jų dainavimas, žvýgauja vienu balsu Sb.
6. tr. šnek. nevykusiai griežti: Armonika žvýgauja senovišką valsą Lnkv. Šeštadienį šešios šešiaeilės armonikos žvygauja polką ir valsą senovišką B.Braz.
įsižvýgauti įsižviegti, įsirėkti: Kiaulės, brol, taip įsižvygavo, kad nepasotintos jokiu būdu nenurimsta rš. Per ilgai ji maišo jovalą, nors tvarte senokai įsižvygavo išalkę bekonai rš.
išžvýgauti intr. KŽ šnek. kurį laiką prasijuokti, prakikenti: Mergos daržinėje išžvýgavo, visą naktį nemiegojo Š.
| refl. Š, KŽ.
nužvýgauti intr.
1. žviegiant greitai nubėgti: Kumeliukas nurūko, nužvygavo per laukus L.Dovyd.
2. šnek. su triukšmu, rėkiant greitai nutolti: Veselninkai nužvýgavo, nudainiavo Vkš.
pažvýgauti intr. NdŽ šnek.
1. pasijuokti, pakrizenti: Nibrėse mergos pažvýgaus, padainiuos, o taip jokios išeigos [nebūdavo] Krš. Jaunos, nora pažvýgauti, vakareliūse pamyžauti, prisisėdės senstelėjusios Krš.
2. refl. kiek paspiegti, parėkti: Dabar abu mes nuvirtom į tas pačias dulkes, rėkdami ir pasižvygaudami daužėm vienas kitą J.Balt.
sužvýgauti intr.
1. NdŽ žvygtelėti, sužvigti.
2. prk. imti griežti: Kuliešių pusėj sužvygavo armonika P.Trein.