žénklinti (-yti K, DrskŽ; Q638), -ina, -ino tr. KBII190, K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, OGLII408, KŽ, žeñklinti ZtŽ; SD448, H163, R, R410, MŽ, MŽ553, I, M, L, ŠT34,131, ŽŪŽ132
1. daryti ženklą, žymėti: Žyminu, pėtnavoju, ženklinu SD110. Ėrus, oželius, žąselius žénklink J. Ženklinti su kreida S.Dauk. Avis žénklino ausysna, kitom – an kaklo mazgus [rišo] Dg. Ženklina mieteliais vietas, į kurias diegai būs diegamys S.Dauk. Sugavus ženklintą gyvūną, ženklas grąžinamas nurodytai įstaigai, kartu pranešant sugavimo datą ir vietą LTEIV123. Lietuvoje ženklintos antys aptiktos Austrijoje, Vakarų Vokietijoje, Danijoje, Belgijoje, Prancūzijoje sp. Kai kur elgetos buvo ženklinami, tremiami, kartais baudžiami mirtimi LTEIII336. Statyčiau stulpelį, rasi neklysi, ženklinčiau bernytį, rasi pažysiu KlvD92. Jai buvo labai lengvas grįžimas, nes atitiko kelią, kuris buvo ženklytas atvažiuojant BsPIII99. Kaip tenai radau balses ženklintas, teip ir čia jas paženklinau S.Dauk. Bet po vieną balsę rašydamys ženklina jas (dvibalses ir tribalses) įvairiais ženklais S.Dauk. Ženklink, tėveli, savo sūnelį, reik jam krygužėn joti LTR(Bt).
^ Ir ženklintą avį vilkas neša PPr189. Dievo ženklytas, kad žmones pažintų, su kuo reikalą turi KrvP(Mrj).
| refl. K, Š: Ant ko ženklysiuos, ant ko mėklysiuos, jaunas berneli, tavo juodą laivelį? KlpD9.
ǁ rodyti, išreikšti: Karaliai, sekdami žvaizdę, Christų Poną est atradę, ženklin per trejas dovanas, jog Jezus est žmogus bei Dievas Mž224. Tuo darbu šventu ženkliname vienybę, kurią su Christu turime PK125. Teipag tada tatai gi mumus ženklino ir ansai akrūtas Noes MP138. Norėjo Ponas Kristus krikštą priimti nuog Jono, jeib visi krikščionys iki svieto galo žinotų Poną Dievą mylintį šventą krikštą ir jo Sūnų todėlei krikštą priėmusį, idant tuo ženklintų save tas žmones mylintį, kurios yra apkrikštytos, ir save norintį tokiuo apkrikštytu žmonių draugu būti BPI144. O tatai bylojo [Viešpatis] žénklindamas, kuriuo mirimu turėjo mirt DP506. Apreiškimas Jėzaus Kristaus, kurį jam davė Dievas, idant parodytų, kas nusiduoti turi veikiai, ir ženklino nusiuntęs per angelą savo tarnui savam Jonui BtApr1,1. Juodgalvienė numojo ranka, tuo ženklindama, kad jai jau užtenka tų pliauškalų I.Simon.
ǁ rodytis, reikštis (kame): Žmogus žvelgė į didelį mėnulį lyg į tuštumą, išblyškusį jo veidą ženklino kančia rš. Skulptoriaus darbus visada ženklino didelis profesionalumas sp.
2. rodyti, žymėti: Rubežių žénklino siaura sausa grabė Smln. Tėvo gimtinę žénklino tas medis Rg. Jaunesnių alyvų krūmas ir mažas pakilimas ženklina amžinos ramybės vietą L.Dovyd. Tik medinis, aptriušęs kryželis ženklina tą vietą, kur ilsisi taip savo tėvynę mylėjusios ir tiek veikusios širdies palaikai Pt.
| prk.: Anksti rytą. Dar tamsu. Aušra tik ženklina rytų šalį V.Krėv.
| refl.: Prasbunda, jau ženklinas diena, zaria paskėlus an dangaus Prng.
ǁ būti ko ženklu: Todrin moterystė žmonių ženklina moterystę Viešpaties Christaus su Bažnyčia, jog viena tiktai turi būt motė vyrui savo Naujame Testamente, ne dvi, ne trys, ne kaip Sename Testamente vienas vyras turėdavo daug moterų SPI216. Marios ženklina mumus žmonių gyvenimą ant žemės SPI269. Tai yra kūnas mano, tai yra tai ženklina kūną mano, duona ta yra duona, notsimaino ing kūną, bet tiktai yra ženklu kūno SPI288. Vienas jų (karių) laikė iškeltą trikampę vėliavą, ženklinančią karališkos šeimos nario buvimą vilkstinėje rš. Toji apyjuoka Viešpaties Herodiep išmanos mišioj š[ventoj] per aną baltąjį rūbą, kuriuo kunigas rėdos, kaip ir visi kiti rūbai kunigų žénklina paslaptę kančios V. Christaus DP167.
| refl.: O kaip faraonas tatai antrą kartą sapnavo, ženklinasi Dievą tatai iš tiesos ir ūmai darysiantį BB1Moz41,32. Ketveriopą tad atejimą jo rašte randame, kuris žénklinas per tas keturias nedėlias advento švento DP2. O ant žmonių razumo didžiais stebuklais paprovijo, idant tuo tobulai ženklintųs, kad tatai buvo tiesa, ką tiektai jiemus bylot teikės MP67. Kas tada ženklinase toksai vandenio chrikštas Vln27. Nardus (nardas) yra žema žolė, o iškuopiantyji krūtis, jog šviesiai nusižeminimas per šitą žolelę ženklinas, kurios kvapas ir gražumas malonę Dieviep atrado DP624. Nesa per alyvą žénklinas mielaširdumas DP5. Veizdėkig, kad jau tą mielą afierą afieravoti tamui šventamui kunigui ir ižganytoju savamui, ką gi ženklys ansai kitas žvirblis, valnai išleistas MP76.
3. refl. SD448, Sut, N daryti kryžiaus ženklą, žegnotis: Ženklas kryžiaus švento, kuriuo ženklinamės, yra kaip suma koki viso tikėjimo mūsų DK17. Teipajag ir Tertulionas, kuris arti amžio apaštalų buvo, regimai apie tatai liudija, jog amžiuose jo visi krikščionys kryžiumi šventuoju prieg kiekvieno veikalo savo, įeidami, išeidami, pirtyje, skomiaip, prieg žvakei ir visur žegnojos ir žénklinos DP455.
4. H166, R55, MŽ73, Sut, N, ŠT17 reikšti: Žodis, vardą daikto ženklinąs D.Pošk. Tylite, tai žénklina, kad neturite ką mums prikišti NdŽ. Įvairios tų vardų formos … ženkliną gelsvą (pagal spalvą) žvėrį LTI7(Bs). Reiškinys „gavau urėdą“ jų kalboje ženklina ne „gavau vietą, darbą“, bet „gavau žmogų“, kursai mane vaduos J.Jabl. Ką tai ženklina tas balsas trimitų A1884,308. Nė aš nesuprantu, ką ženklina kalba tavoji V.Kudir. Atėjo vėl in stubą, klausia tas tėvas: „Kas čia yra? Ką tai ženklin, ką čia aš mačiau?“ BsPIV28(Brt). Skara taip vadinama nu žodžio „suskiręs“, ženklina seną ir sudriskusią skepetą StnD3. Urtė žiūrėjo norėdama žinoti, ką tas viskas ženklinąs prš. Faktai nieko dar neženklina V.Piet. Jeigu perai yra gana žemai, tai ženklina, kad aukštai ir užpakalyje korių yra daug medaus rš. Grybšta, arba apostropas (apostrofas), ženklina išleidimą balsinės raidės rš. Naujieji metai antradienį ženklina šaltą, bet pastovią žiemą, lietingą ir ilgą pavasarį LTR(Ds). Aistų vardas neženklina „rytų gyventojus“ A1885,111.
5. KII187 duoti ženklą, signalizuoti.
6. piešti: Moliavonę, abrozą ženklinu R291, MŽ389.
apžénklinti tr.
1. B, R, R73,387, MŽ96,521, N, KŽ pažymėti: Šiaudų pluoštu apženklintus kelius negal vartoti prš. Prilyginimu apženklintas D.Pošk.
| refl. tr.: Kur šakotas rąstas, stavariuotas, tai apsižénklina ir kirviais aptašo Kč.
2. refl. N persižegnoti.
3. reikšti: Savyveikslis apžénklina tokį veiksmą, kurs sugrįžta ant paties veikėjo Jn.
4. refl. atsirasti, pasirodyti: Apsižénklino lengvesnis darbas, nekamuoja tavę Srj.
atžénklinti tr.
1. pažymėti, padaryti ženklą: Skriestuvu atženklinu D.Pošk.
| prk.: Įdėmėti, neguoda atženklinti LL97.
2. refl. Sut atsižegnoti: Atsiženklint kryžiu šventu SD218.
3. pažymėti, išskirti: Bet iš to dar neišpuola, kaip klieda klaidžiatikiai, jog Kristus Viešpats nebūtų atženklinęs Petro švento nuo kitų apaštalų ir nebūtų jam davęs aukščiausios piemenystės A.Baran.
| refl. KŽ: Ant galo tie tebūs diduomiais, kurie gerais darbais ir dorybe už visus didesniai atsiženklins S.Dauk. Boleslavas buvo atsiženklinęs karėse su pamarionimis S.Dauk. Veiziant giliūse amžiūse į gimines, dyvytis reik iš jų įvairių atmainų, kaipogi vienas mokslu atsiženklinusias, kitas pasidariusias valdytojomis visos pasaulės, kitas buvusias ilgą laiką povyziumi dorybės ir teisybės S.Dauk. Pirmieji tie tikintys atsiženklindavo visokiomis dorybėmis brš. Visu geroji [obuolynė] tura atsiženklinti stiprumu, vyniniu skanumu S.Dauk. Lapai jų (Virginijos tabako) pūslėti, beje, pavėdi į pūslę, atsiženklina tuomi, jog ankstesniai pribręsta S.Dauk.
įžénklinti (-yti; Q151) tr. K, Rtr, NdŽ, KŽ; CI130, MŽ, D.Pošk, S.Dauk, ŠT36
1. pažymėti, padaryti žymę, ženklą: Įžénklink man kepurę, kad su kitų (kepurėmis) nesumainyčia Š. Mūs naminiai maišai i inžénklinti Dglš. Mano arklys anžeñklintas, neprapuls Nmč.
| refl. tr. K, Rs: Aš tai sau knygose įsižénklinau KI71. Įsižénklinti liuobam auselę [avies], i kožnas savo ženklą žinosam rudinį End.
2. nustatyti: Tas neveizd nei tavęs, nei tavo prisakymo, kurį tu įženklinai BBDan6,14.
3. nužymėti, ženklais parodyti: Kristus negerus mokytojus dvejais ženklais inženklin šioje evangelijoje BPII162. Ponas Kristus inženklino prigimimą ir būdą piktųjų koznadėjų BPII165.
išžénklinti
1. tr. Sut, N pavaizduoti: Ižvaidau, ižženklinu, imu vaidą, paveikslą sau darau iž ko SD103.
2. refl. pasižymėti, išsiskirti: Išsiženklino jis per karžygiškumą ir kytrybę prš. Anglų tauta išsiženklina savo sveikata, ramiu būdu, dideliu ištvermingumu Kel1937,17. Estijos paviršius niekuomi ypatingai neišsiženklina Kel1937,21.
nužénklinti tr. K, KŽ; Q15, CI50, R12, MŽ16, N
1. padaryti ženklą, pažymėti: Buto budavonę nužénklinti KII133. Kaip aš tau tus namus ir jo stotkus nuženklinsiu, taipo darykiat BB2Moz25,9. Ir nurašė plunksna (paraštėje nuženklino spilka) BB2Moz32,4.
| prk.: Po daugelio dienų trankymosi Lietuvos krašte, po triukšmingų kovų, krauju ir gaisrais nuženklintu keliu, jis ordeno (ordino) gurguolėje buvo atvežtas į Marienburgą rš.
| refl. tr. K.
2. prk. ženklais nurodyti, pažymėti: Kelias ant to yra nuženklintas to zokano užmanyme LC1878,41.
3. nusakyti: Aš tau tai triumpai nužénklysiu KI22.
4. pažymėtą pradanginti: Ana nužénklino avį, t. y. prapuldė, pagavo ir ženklintą J.
pažénklinti (-yti DrskŽ; Q91, R, MŽ) tr. K, I, J, Rtr, DŽ, KŽ; H166,176, R40,410, MŽ54,553, Sut, N, M, L, LL136, ŠT29
1. pažymėti, padaryti ženklą: Paženklintas daiktas H178. Ji vilko ženklu buvo pažénklinta NdŽ. Pažénklyk ežias, kur morkves pasėjai Krsn. Tavo dėželės yra pažénklytos kryželiais Vlkv. Reikia, kad būt pažénklytos telingosios [karvės] Slm. Ne vieną šimtą didžiųjų ančių rezervato darbuotojai paženklina žiemos metu sp. Mūs aves pažénklytos ausin Pns. [Berniukui] rūpėjo pempės lizdas, kurį Keršis užėjo, pirmą kartą akėdamas pernykštį arimą, ir tą vietą paženklino karkline rykšte, kad nesumindžiotų J.Avyž. Žvyruotas vieškelis perdirbtas į solidų platoką plentą ir užbaigtas taip neseniai, kad net kilometriniai stulpai dar nespėta paženklinti I.Šein. Vyčiu buvo paženklinti Vilniaus miesto Aušros vartai – taip parodant šį miestą esant Lietuvos sostine rš. Pagal jos (virvės) eidamas paženklina vietas, kuriose diegai būs diegamys S.Dauk. „Aš tau algos paskiriu tris avis“, – ir paženklino tais avis BsPIV126(Brt). Ant pečiais paženklintas yra kryžiumi, idant visokias priklastis, sau nu kitų padarytas, pakeltų M.Valanč.
| Ketvirtasis mėnuo šienpjovinis (liepos) buvęs paženklintas liepos lapu, kas rodydavo, kad laukai ir girios lapais visiškai pasipuošė A1884,28. Kaip tenai radau balses ženklintas, teip ir čia jas paženklinau S.Dauk. Būdvardžiai turi dvi išvaizdi: vieną nepažénklintą (forma indefinita): mažas …, – antrą pažénklintą (forma definita): mažasis Jn. Visos dainos tarp 1865–1874 m. surinktos ir tais metais paženklintos BsO(I,XIVpsl.).
| prk.: Bet šalia jo guli pageltęs ir jau juodais spuogais mirties paženklintas lapas I.Simon. Karo perkūnija šaudo vis macniaus savo žaibus, o sugriuvimai bei kraujai paženklina kelią, kur jos vėtra ėjusi Kel1877,128. Lietuvos upeliai kraujais patvino, lygius laukelius kapais paženklino TŽIV598(Paį). Tebus paženklintas vardu tavuoju ir šitas mano dvasios sušvitimas V.Myk-Put.
| refl. tr. NdŽ, KŽ: Tuo tarpu pasiženklinau keliolika medžių laivui dirbti Š. Aš buvau pasižénklinęs, dar akminų padėjęs ten to[je] vieto[je] Brs.
2. NdŽ išreikšti, parodyti: Ir tarp gerų krikščionių buvo, dabar esti ir iki sūdnos dienos bus įmaišyti pikti, Dievo tikrai nesibijantys žmonės, kaip tatai Ponas Kristus ir per kitu du prilyginimu paženklina apie tinklą žvejų ir apie svodbą BPI212. O jei kas nepaklusnus yra kalbai mūsų, per gromatą tą paženklykite, o nesimaišykite su juo, idant užgėdintas būtų Bt2PvT3,14.
3. LL101,299, ŠT12 paskirti, nurodyti: Kur pažénklins, ten ir dirbs Tvr. Buvo pažeñklyta daugest duot ZtŽ. Dieną [Jėzui nukryžiuoti] paženklino ne šventoj tieg dienoj, bet kitoj, tai yra pėtnyčioj SPII162. Nuog Christaus vadina mus krikščionimis, kuris pažénklino mus sau ant krikšto dvasia sava DP367. Tataig mumus šią dieną Viešpatis Christus kalba, jog tas metas trumpas gyvatos mūsų ne ant prabangų, nei gėrių, nei ant menkų puotų ir pompų to pasaulio mumus yra paženklintas, bet idant vynyčioje Viešpaties dirbtumbime net ik vakari DP500. Tu nuog amžių motina Dievo paženklinta SGI23. Reikia žinot septynis sakramentus ir priimdinėt juos savu metu, kad liepia ir paženklina Bažnyčia Dievo DK94. Atlikusys pakūtą, nu Viešpaties Dievo paženklintą, eina į dangų brš.
4. padaryti kryžiaus ženklą prieš ką, peržegnoti: Motina paženklino kryžiumi sodybą, pati persižegnojo rš.
| refl.: Tasai ženklas (kryžius) ir nuodus, ir velinus atatremia tolyn, ir mokslą juodųjų kunigų gadina, ką ir Julionas Apostata prakeiktasis prityrė, norint jau užsigynęs Christaus, kad ižgąstyje tuo ženklu paženklinos DP455.
pérženklinti
1. tr. NdŽ iš naujo paženklinti.
2. refl. KII317, NdŽ klaidingai, blogai paženklinti.
pražénklinti tr.; Sut
1. parodyti, pažymėti: Šitą skaičių dvylikos apaštalų tūlomis figūromis sename ir naujame testamente Dievas praženklino DP622. Per ką dvasia Dievo gana pirm praženklino aną ateisiantį atmainymą DP418.
2. paskirti: Sakome ižmintį Dievo paslaptėj aną ažuslėptą, kurią Dievas praženklino pirma amžių ant garbos mūsų SPII205.
prižénklinti tr. K, NdŽ, KŽ daug pažymėti: Jis tai tikt paviršumis … prižénklino KI57. Prižénklinta eilia, plecius namam [statyti] Ad.
| refl.: Jis daug prisižénklinęs KI72.
sužénklinti tr. J, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; MŽ, N, ŠT355 visus sužymėti: Sukarpė tąs avis, sužénklino i paliko – tai da sykį! Jrb. Padarius vagas virbaliniu ženklintuvu skersai vagų suženklinama, kur reikės sodinti bulves J.Krišč. Tu nežinai, o jis (arkangelas Gabrielius) žinojo, kad buvau nykščiu suženklinęs kortas, ir bepigu man buvo tave aplošti (ps.) A.Vaičiul.
| refl. tr. NdŽ, DŽ1, Kč: Medžius susižénklino, kad statydami atsirinkt Krsn.
užžénklinti tr. K, Rtr; L
1. NdŽ, KŽ pažymėti: Užžénklysiu, kur siūt Mrj. Jis ten nuej[o], užžénklino visą [auksą] Dg. Langus sienoj užžeñklino Upn. Tada jau pripylė dvi plėčkuti. Ir užženklino, katroje gyvas, katroje gydomas vanduo yra DS125(Šmk). Užžénklinu, kiek kartų skutu tuo peiluku Vlkv. Užžénklyta, kuoliukai buvo Brt. Tokioj tai dienoj atjosiu su pačia savo ant arklių ant šitos vietos, kur yra užženklyta DS241. Žydai grabą užženklino, pečėtimi prispausdino Mž276. Jie atstoję apveizdėjo grabą, užženklino akmenį ir pristatė sargus DP180. Uždaryk dures ir anas užženklink su savo paties piršto žiedu I.
^ Mūs žemė kap užžénklyta – inmėžta Drsk.
| refl. tr. NdŽ: Palaidojo Šilavoto kapinyne, užsiženklino vietą ir sakė, kad atvažiuos savo draugui paminklą pastatyt LTsIV663.
2. paskirti, lemti: Ansai Juozefas užženklintas apiekūnas jo MP43. Pajudino jampi pranašystę Danieliaus, pranašystę Ezdrošiaus, Dovydo ir kitų apie čėsą atejimo jo užženklintą MP91.
3. pažymėti, pasakyti, pareikšti: Pirmiausiai turiu užženklinti labai tankius policijos kratymus, ypač Suvalkų gubernijoje Vrp1897,1.
ǁ refl. pasižymėti, atkreipti kieno dėmesį: Užsižénklino jis man per tas šventes Kpč.