šlem̃šti, -čia, -tė DŽ
1. tr. Š, Rtr, BŽ93, NdŽ, KŽ šiukšlinti, teršti, kreikti: Kam tu šlemšti̇̀ aslą su šlamštais? J. Ana nečystai daržą rauna, tik šlem̃šta KlvrŽ.
2. tr. Skr be tvarkos dėti, jaukti, versti: Kam šlemšti̇̀ taip drabužius, t. y. negerai sudedi? J.
3. NdŽ, Kb žr. šlamšti 1: Girdėti, šlem̃ščia po daržą naktį, bet nematyti, koks gyvuolis J. Kardai šlemšta, kulkos ūža – daug jaunų pražuvo LTR(Krtn).
ǁ Šlem̃ščia vėjis į medį – bus nepagada J. Vos buvo praejusi ta audra lietuvių pasvietė[je], tujau kita pradėjo vėl šlemšti nu šiaurės S.Dauk.
4. NdŽ, Dkš, Brt žr. šlamšti 2: Senelis šlem̃ščia šlem̃ščia apie gyvulius DŽ. Žūna, šlem̃šta, darbuojas kiaurai Ggr. Nieko daugiau, tik šlem̃šk i šlem̃šk apie namus Gž.
5. žr. šlamšti 3: Šventą dieną žydelis, per kiemus bešlem̃šdamas, užklupo ūkininką Jrk60.
6. dėvėti, vilkėti, trinti: Turėjo gerų drobužių, šlem̃štė ir nūšlemštė visus Lkv. Kaip tik jai pasiūsi kokį makatą, tuoj iš tos dienos šlem̃ščia Brt.
7. Š, NdŽ, Plt, KlvrŽ, Lkv, Smn, Lp, Rud, Nč žr. šlamšti 4: Ana viską šlem̃ščia, t. y. ėda J. Ganyklose karvės išsisklaidžiusios šlemšta žolę Žem. Nupjauk tas kiaulpienes, daba karvė šlem̃šta kad oi! Ms. Pamečiau karvei prilaužus kopūstų lapų, tai šlemščia juos pilnu snukiu Lš. Tie arkliai šlem̃ščia, tik šlem̃ščia tuos lapus Sk. Klausau gulėdamas šienienoj, kas čia šiugžda, ažna, daboju – kiaulė pelus šlem̃ščia Rod.
| Obuolius šlemšti̇̀, pamatysi, kap apsirgsi Mrs. Šlem̃šta susėdę kopūstus, ka ausės laksto Krš.
8. Kos243, NdŽ žr. šlamšti 5: Žmonys tik šlem̃šta viską, tik trauka savie! Rdn.
| refl. tr. NdŽ: Vaikai šlem̃štas viską sau, tėvai tik duokiat! Rdn. Šlem̃štas piningus už viską, plėša Krš.
apšlem̃šti, -čia (àpšlemščia J), àpšlemštė
1. tr. apšiukšlinti, apteršti, apkreikti: Nuejau į kiemą – apšlemšti̇̀ visi pašaliai KlvrŽ.
| refl. DŽ, Škn: Gyvena apsišlem̃štę, baugu ir į trobą įeiti Vkš.
2. žr. apšlamšti 1: Vienai užtenka liuobos visus namus apšlem̃št Brt.
3. KŽ, Kdn žr. apšlamšti 2: Ana apšlem̃š sejoną, t. y. suvažos ir duos išmazgoti J.
4. refl. žr. apšlamšti 3 (refl.): A tu matei, kaip jie tę eina apsišlem̃štę? Sk.
5. refl. apsitraukti kuo (?): Apsišlem̃štusiejai beržai sausvirbiais auga, yr su nūšnaipštėms Ggr.
atšlem̃šti, -čia, àtšlemštė KŽ
1. J, Skr žr. atšlamšti.
2. tr. šnek. nuėsti iki kurios vietos: Àtšlemštė gyvuoliai pievas iki šiol, t. y. atėdė J.
iššlem̃šti, -čia (i̇̀ššlemščia), i̇̀ššlemštė šnek.
1. tr. pavogti, pagrobti, paimti: Mun iš stalčiaus iššlemštė gerą laikrodelį Všv.
2. intr. Mrj išeiti, išsivilkti.
nušlem̃šti, -čia (nùšlemščia), nùšlemštė
1. žr. nušlamšti 2: Pamatydavę minėtas karietas su juodžiais važiuojant ir, toli į balą nušlemščus (= nušlemštus), prapuolant BsV275(Rg).
2. žr. nušlamšti 3 (refl.): Dulbsčiau dulbsčiau ir nusi̇̀šlemščiau per visą dieną Vlkv.
3. Mrj, VšR žr. nušlamšti 4: A jau gerojį palėtą taip nū̃šlemštei? Lkv.
| refl. prk.: Jauna merga, ale visai jau nusišlem̃štus Gž.
4. Jdr žr. nušlamšti 5: Karvės nùšlemštė daržą Kal.
5. tr. šnek. prapuldyti, užkišti: Kur vėl nùšlemštei pirštines, ka nebė[ra]?! Sk.
pašlem̃šti, -čia (pàšlemščia), pàšlemštė NdŽ šnek.
1. Skd žr. pašlamšti 3.
2. tr. pagrobti, paglemžti, paimti: Pàšlemštė kas mano skarelę DŽ. Tik įsileisk vagį į trobą, veizėk, jau ką ir būs pašlem̃štęs Vvr.
| Tas Ameriko[je], sako, pàšlemštė (užsidirbo, pelnė) piningo Plt.
| refl. tr. Grg: Nenorėk viena viską pasišlem̃šti Šll.
prišlem̃šti, -čia (pri̇̀šlemščia), pri̇̀šlemštė
1. tr. BŽ166, DŽ, NdŽ, KŽ, Brs, Vkš prišiukšlinti, priteršti: Ans pri̇̀šlemštė aslą su skiedomis, t. y. primėtliojo šlamštų J. Visokių šlamštų prikreikta, pri̇̀šlemšta Škn. Pri̇̀šlemštas yr prūdas, žolė auga Mžk.
| refl. tr.: Prisišlem̃štęs tą alkierių pilną KlvrŽ.
2. NdŽ, DŽ1, Užv žr. prišlamšti: Karvė pri̇̀šlemštė buroklapių, daba kaip erkė išsipūtus Sk. Kada tu prišlemši šitų obuolapalaikių? Vrn.
| refl. tr. NdŽ: Karvės dobelų su rasa prisi̇̀šlemštė i sugulė Kal.
3. priglemžti, prigrobti.
| refl. tr. NdŽ, Plt: Jau ans gerai prisi̇̀šlemštė [pinigų] End.
sušlem̃šti, -čia (sùšlemščia Plt, Užv), sùšlemštė žr. sušlamšti:
1. NdŽ.
2. NdŽ, DŽ1, Plt Nesušlem̃šk visų agurklų, palik i mun Krš. Padėsi – vaikai sušlem̃š kaipmat Krš.
3. NdŽ Viską sugrobė, sùšlemštė DŽ1.
| refl. tr. NdŽ, DŽ1, Grdm: Susi̇̀šlemštė į skrynę visas brangenybes pati Šts. Tas sau vienas visą naudą susi̇̀šlemštė Plt.
ǁ refl. tr. šnek. susigauti (kūdikį): Ana su kareiviu susi̇̀šlemštė vaiką J.
4. NdŽ, DŽ1 žr. sušlamšti 5: Sušlem̃šti grūdus su šiaudais Šts. Varnuoges surovė, sùšlemštė su kitoms žolėms ir užšėrė kiaules Užv. Drabužį sùšlemštei, t. y. negerai sudėjai J. Barščiai sušlemšti̇̀ su šiokiais tokiais lapais, t. y. sumaišyti J.
užšlem̃šti, -čia, ùžšlemštė tr.
1. NdŽ prišiukšlinti, užteršti: Miškai baisiausiai užšlemšti, užgriozdinti šakomis, nuolaužomis, viršūnėmis rš.
2. šnek. gerokai užėsti: Užšlem̃šti dobilų NdŽ.
3. refl. šnek. užeiti, užvirsti: Būdavo, naktį užsišlem̃ščia koks girtas Mrj.