stiẽpti, -ia, -ė žr. 1 stiebti:
1. refl. NdŽ Žolelės stiẽpiasi, lapelius skleidžia DŽ. Šalta, žolelė taip stiẽpas nenorėdama Krš. Rugiai žaliuodami stiepėsi jau nuo žemės Žem. Stiepias štai į aukštį želmenys lyg žalias šepetėlis rš.
^ Kiekvieno medžio šakos į viršų stiepias PPr261.
2. refl. Stiẽpės i stiẽpės, augalotas buvo Erž.
3. M, Rtr, NdŽ, KŽ Aš stiepiu stiebą, t. y. nuo žemės statau J. Karvė, šuo stiẽpia uodegą J. Karvės jau stagarą stiẽpa, gyliuos Užv. Žolė stiepė į viršų šalnos pakąstus laiškus J.Balt. Stiepti šaką S.Dauk.
^ Viena karvė uodegą stiẽpa, tujau i antra (jei vienas ką turi, būtinai to paties nori ir kitas) Štk.
4. refl. SD255,385, D.Pošk, N, [K], Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ Jis stiẽpias norėdamas prisiekti obalį ant medžio J. Stiẽpias, rodos, koks didelis būsiąs Erž. Ko tu čia stiepiesi, lyg geriau pamatysi LMD(Pns). Vaikas stiẽpias stiẽpias – noria pasižiūrėt pro langą Slm. Stiẽpas kaip ožka Kv. Nesistiepk kap gaidys J.Jabl(Lp). Stiẽpias į viršų, kad tik daugiau matytų Dkš.
^ Kas aukščiau stiẽpias, tas toliau regi Rod.
5. refl. SPI86, NdŽ Už tvoros tiesiai – įvairiai dengti miestelio namų stogai, kurių tarpuose stiepiasi ir nudegusių namų griuvėsiai A.Gric. Kur dar neseniai šlamėjo platūs pušynai, stiepėsi tankūs eglynai, dabar riogsojo tiktai kelmuoti kalneliai rš. Kuo labiaus našta koki jį slegia žemyn, tuo jis stipriaus aukštyn stiepias SE77. Kiekvienas bevelija stiẽptis ir aukštyniui lipt DP482. Dulkė ir pelenai stiẽpias be gėdos DP46.
| prk.: Vilties gėlelė į saulelę stiepės, jos nepakando rudenio šalnos S.Nėr.
6. refl. SD86, Vd Mindavė, būgštaudamas, jog neatmonytum jam išžudymo genčių ir nestieptumias kurią dieną ant sosto didžio kunegaikščio Lietuvos, karę jiems išsakė S.Dauk.
7. tr. kreipti, sukti: Laivą antreip reik stiepti, vėjuo kilstant Plng.
atstiẽpti, -ia (àtstiepia), àtstiepė žr. 1 atstiebti:
1. refl. Rtr, KŽ Atsistiẽpęs nuskink obalį nuo medžio J. Atsi̇̀stiepė in kojų i daboja [katė] Klt.
2. Š, Rtr, KŽ, Kl, Skd Po valandos šiaip taip vyrai atstiepė vežimą, pašaukė moteris sėsti Žem. Reik atstiẽpti medį, ožkų numyniotą Šts. Ar mes trys tą svirtį atstiẽpsiam? Kal. Padėkite mums atstiẽpti virstantį kryžių, t. y. tiesiai pastatyti J. Ta ožka dabar ir eina, uodegą atstiepusi, kaip tada, kai velnias pūtė LTsIV432. Paskui vietą įspraudimo reik aprišti, idant atstieptoji šaka iš vietos nepakušėtų arba nepalūžtų S.Dauk.
| refl.: Kiaulė atsistiepė ir išlaužė lentalę užgalio Šts. Karvė atsi̇̀stiepė nu ėdžios Rsn.
3. tr. KŽ atstatyti, atkišti, ištiesti į priekį: Šuva gul visas keturias atstiẽpęs J. Baltušis atstiepė vieną pirštą ir į maskolių parodė LzP. Ulverį (revolverį) atstiepęs pula ant viršaus Šts. Sutiko levą, àtstiepė saidoką šaut (ps.) Žg.
4. intr. atsikelti: Ant pusrytės beàtstiepiau Kl.
5. refl. prk. prasigyventi, prasikurti: Buvo dvarelis atsistiẽpęs, bet vėl sunyko Gršl.
išstiẽpti, -ia (i̇̀šstiepia), i̇̀šstiepė
1. refl. žr. 1 išstiebti 1 (refl.): Apsidžiaugiau tavo beržynėliu, puikiai išsistiepė rš.
2. M, Rtr, KŽ žr. 1 išstiebti 3: Pasagą liuob stypt ir išstiẽps ranko[je] Šts. Venterio sparnus reik išstiepti Prk. Bėga kaklus išstiepę rš.
| refl. BŽ84, Mžk: Eina ana (žolė), plačiai išsistiẽpia Ob. Jam taip bedūmojant, išsistiep ta virvė, kurią jis … rankoje tebturėjo TP1881,44.
3. intr. iškilti.
| prk.: Kalnai vėl yr širdys aukštos ir ižstiẽpusios, ir daug apie save išmanančios DP30.
◊ stiẽgarą išstiẽpti Š mirti: Sušalęs stiẽgarą išstiẽpsi, t. y. mirsi J.
nustiẽpti, -ia, nùstiepė žr. 1 nustiebti:
1. KŽ.
2. Rtr, KŽ.
3. refl. išaugti, ištįsti (apie vaiką): Gal dvylikos, gal trylikos metų [berniokėlis]. Nusistiepęs kaip žalgelė J.Balt.
pastiẽpti, -ia (pàstiepia), pàstiepė
1. žr. 1 pasistiebti 1: Pasistiẽpk ant kojų ir žiūrėk J. Pasi̇̀stiepė i nuskynė Kv. Pasi̇̀stiepiau ir par viršų pamačiau KlvrŽ. Jis mažiukas, tai in didelį žmogų žiūri net pasistiẽpęs Alv. Siek pasistiẽpęs, gal dasieksi obalį JI297. Elena nusitraukė pasistiepus nuo pečiaus išdžiūvusių šakalių V.Krėv. An pirštų pasistiẽpęs Msn. Viena išsišiepus, kita pasistiẽpus DrskD14. Apskabinsiu pasistiepęs, pabučiuosiu išsišiepęs LTR(Skm). Ant akmens pasistiepęs žiūr į mergą išsiviepęs LTR(Skdv).
| prk.: Keli plaukai stova pasistiẽpę (nuplikęs) Krš. Rudgalvis baravykas pavėsy pasistiepęs stovi ant vienos kojos Žem.
^ Pasistiepus ant tokių, žiūriu geresnių PPr401. Kūmute širdele, mano vyras negeras, kasdien išsišiepęs, kai ožys pasistiepęs LTR(Krsn).
2. intr. kiek paaugti (apie augalus): Muno bulbių stambriai y[ra] pastiẽpę Lkv.
| refl.: Linukai toki išbėgę, pasistiẽpę, laibi Rdm. Per sprindį vėl pasistiepė pušelės J.Marcin.
3. žr. 1 pasistiebti 2: Jau pastiẽpęs, nebmažas, geras pusvaikis Užv.
| refl. KŽ: Buvo toks pasistiẽpęs skilandis (paršas), žiūriu – jau taisos Skr.
4. tr. J, KŽ pakelti stačią: Vieną kartą aš greibiau žeminių (žemuogių) i pamačiau kramę pastiẽpusią gyvatę LKT64(Lkž). Kad pasiuto karvės lakstyti, uodegas pastiẽpusios! Kal. Pastiẽpkiam mašiną į aukštį ir įkelsma į ratus Lk.
| refl.: Katinas uodegą pastiẽpęsis bėga Slnt. Verpelę į viršų pastiepusys ištraukė vagelį, visas alus ir išbėgo Šts.
5. refl. NdŽ labai norėti, siekti, trokšti: Pasistiepęs kaip garnys ant varlių LTR(Zp). Ant ženatvės pasistiẽpęs Škn.
prasistiẽpti, -ia, prasi̇̀stiepė
1. pradėti augti: Ji rankiojo smulkias, vos prasistiepusias žoleles rš.
2. pradėti tįsti, augti (apie vaikus): Ji tada dar buvo jauna, ką tik prasistiepusi mergiūkštė rš.