statýtojas (-is K), -a smob. (1) Rtr, Š, DŽ, KŽ; L
1. kas stato ką vertikaliai, suteikia stovimą padėtį: Rugių statýtojas NdŽ. Statýtojai baigia mandulius sustatyti Grd. Septynių metų aš jau statýtoja buvau Pj.
2. M.Valanč, A1884,196, L71 kas stato pastatus, statinius, įrenginius: Statytojas (namų) I. Dar ne taip seniai architektams ir statytojams rūpėjo ne tiek butų patogumas, kiek išorinė puošyba sp. Laivų statýtojas BŽ210. Ardytojų daug, statýtojų maža NdŽ. Gimsiąs karaliui, to tilto statýtojui, sūnus BM19(Skp).
ǁ montuotojas: Naujas klebonas … 1860 metais parsikvietė į Gudelius vargonų statytoją LTII410.
3. kas įtaisęs, padėjęs palieka ką kurį laiką: Spąstų statýtojas NdŽ.
4. Gs kas tiekia: Pieno statýtojas NdŽ. Valstiečiai pieną daugiausia statė tik vasaros mėnesiais, vadinasi, jie buvo tik sezoniniai statytojai rš. Žemės ūkio produkcijos statytojų (pristatytojų) avansavimas ETŽ. Kiaulių statýtojai Š.
5. asmuo, kuriantis spektaklį, filmą, šokį ir pan.: Filmo statytojams nepavyko išsaugoti groteskinio kūrinio stiliaus rš. Šokio statytojas gyvena muzika reiškiamais jausmais rš.
×6. LTII307 žr. statinėtojas 3: Pora dešimčių … statytojų … dirba savo darbą TS1902,4-5. Visų spaustuvių Vilniuj sustreikavo zeceriai, statytojai raidžių Žem.
×7. sudarytojas, leidėjas, redaktorius: Statytojai lietuviškų laikraščių maldauja rašytojus, idant teiktųsi rašyti aiškiau V.Kudir.
atstatýtojas, -a smob. (1)
1. BŽ62, BŽI122 kas atstato, atkuria, atnaujina.
2. L84 kas pašalina, išvaro.
įstatýtojas (-is N, -us), -a smob. (1)
1. kas įstato, sustato, sudeda: (Kaulų) įnarintojas, įstatýtojas BŽ416.
2. Sut, N įstatymų leidėjas: Vaidevuto, trečiojo įstatytojaus, tie buvusys įstatymai: svetmoteres ir svetmoterius gyvus deginusys S.Dauk.
3. SD352, DP504, A1884,329, KŽ kas įsteigia, įkūrėjas: Kas est įstatytoju krikštymo švento? PK11.
išstatýtojas, -a smob. (1)
1. BtPvŽ11,10, Sut kas stato pastatus, statinius.
2. LL296 kas išstato, padaro visiems matomą, prieinamą: Todėl [parodos] retkarčiais net iš viso svieto sukviečia išstatytojus TS1899,2.
nustatýtojas, -a smob. (1)
1. kas iš anksto nužymi, nuskiria, nustato: Ir mūsų rašybos nustatytojas prof. Jablonskis ne visados rašė vienodai Db. Programų nustatytojai sp.
2. kas suderina, sureguliuoja: Pianinų nustatytojas rš.
pastatýtojas, -a smob. (1)
1. NdŽ kas pastato pastatą, statinį: Bene bus jiems vardas duotas nuo pastatytojų A1884,265.
2. SD1188,209 įsteigėjas, įkūrėjas.
pérstatytojas, -a smob. (1), perstatýtojas (1) Rtr
1. NdŽ kas perstato, perkelia, perdeda į kitą vietą.
2. NdŽ kas perstato pastatą.
×3. L žr. pristatytojas 2.
pristatýtojas, -a smob. (1) Rtr, Š, KŽ
1. Amb, LL24, NdŽ kas pristato, atgabena, parūpina: Pirkliai … gali tada brangiau užmokėti savo … pristatytojams TS1897,12. Samdėsi į pristatytojus smulkių siuntinių V.Kudir. Arkliams peno pristatýtojas (pas kareivių) I.
2. NdŽ kas pristato, supažindina.
sustatýtojas, -a smob. (1)
1. kas sustato, surikiuoja: Traukinių sustatytojas LmŽ721.
×2. kas sudaro, parengia: Čia atkreipiu atidą sustatytojų kalendorių TS1897,5.
užstatýtojas (-is N), -a smob. (1) Rtr, KŽ
1. NdŽ, TTŽ kas stato pastatus, užstato pastatais.
2. kas, užstatęs, padėjęs kokį įtaisą palieka kurį laiką: Užstatytojai slastų trina sau rankas iš džiaugsmo V.Kudir.
3. N, LL313, BŽ154, NdŽ kas duoda užstatą.
4. refl. Sut kas gina, globoja, užstoja.