stangrùs, -i̇̀ adj. (4) DŽ; Rtr
1. Kp nepasiduodantis deformacijai, kietas: Stangrùs kūnas DŽ1. Po šaltu šiaurės dangum išaugo tvirtos, stangrios eglės ir pušys sp. Stangrus plieno kardas Jž. Trūko stangrios kalėjimo grotos sp.
ǁ A1883,259, Ser, GTŽ, KŽ, PnmR nepasiduodantis spausti, lenkti, elastingas: Stangrūs plaučiai patys susitraukia ir išpučia orą rš. Išlinkimai stuburą padaro stangresnį ir lankstesnį rš. Arterijų sienelės labai stangrios, prapjautos jos ne limpa, bet labiau žiojasi rš. Kvapinė gerklė sutaisyta iš stangrių kremzlinių žiedų rš. Sėdėdavome už stalo, tąsydami rankomis stangrią tešlą, kad nesustingtų rš. Lengvi, stangrūs balionėliai virpėjo ir paukšėjo virš mūsų galvų rš. Stangriomis kaip plieninės spyruoklės rankomis jis spaudžia savo irklą rš. Eiti darėsi vis sunkiau, stangrios lyg spyruoklės karklų šakos daužė veidą rš.
stangrù
stañgriai
2. standus, nesupliuškęs: Lininiai dirbiniai, atidrėkę arba sušlapę, darosi stangresni ir tvirtesni sp. Ji trynė gauruotu rankšluosčiu savo stangrų kūną rš. Rauginami švieži, neperaugę, žali, stangrūs agurkai rš. Plaukai guli blizgančiomis stangriomis bangomis rš. Jos lūpos buvo sultingos, stangrios ir šaltos rš. Duona kap iškepė, tai net stangri̇̀ pasidarė Ūd.
3. NdŽ stipriai suspaustas, tankus: Medžiaga stangri̇̀ – iš anos siūtą švarką šešis metus išnešiojau Lkv.
stañgriai Stañgriai virvė suvyta Grž. Būčia plonai verpusi ir stangriai išaudusi (d.) LKGII501.
4. NdŽ, Mlt kuris tvirto sudėjimo, stiprus: Antanas stangrùs vyras, negalima parist Čk. Vis bus stangrèsnis, kai vyresnis bus [į kariuomenę paimtas] Sk. Mes trys stangrèsnės mergiotės te dirbom Pnd. Graži, velniūkštis. Stangri, nuaugusi kaip liepa J.Avyž.
5. tvirtai prigulęs, nepajudinamas.
stañgriai adv.:
^ Stangriai stovi, linksmai kadaruoja (riešutas) LTR(Sln).
6. materialiai tvirtas, pajėgus: Žemės ūkis kaskart darosi stangrèsnis NdŽ.
stañgriai adv.: Mums reiktų stangriaũ (energingiau) darbuotis NdŽ.