smùkti, smuñka (smū̃ksta Š, smùksta, smuñksta Lp), -o intr. K, Š, Rtr, NdŽ; N, M, L
1. J nesilaikyti, slinkti žemyn kam pritvirtintam, uždėtam, užmautam: Žiedas nuo piršto smuñka Mrj. Kas iš tos šilkinės skarelės – smū̃ksta tik nuo galvos, šliaužia Klt. Man smuñka ir smuñka andarokas Skrb. Be gumų tai pančekos smū̃ksta i smū̃ksta Plm. Mano kelnios smū̃ksta OP37. Kelnės smuñka – būs lytaus (juok.) Kv. Smunka kurpės nuo kojų J. Kab einu, iš penties ir smùksta [batas] Vlk. Tos klumpės buvo motinos ir mergaitei smuko J.Balč. Kirvis nū koto smuñka Kv. Smùksta grėblio kotas Mrc. Jei merginai sijonas smunka, bus vaikinai pigūs TŽIII350. Oi, nuog giros, nuog statinės smunka lankas apatinis LTR(Br). Lentos smunka N.
| Smū̃ksta (drinka) plaukai po pirčiai, negaliu sudaryt Klt.
2. šliaužiant leistis žemyn: [Vaikas] smuñka nu skreito i pri vaikų leka Rdn. Ūždamas sniegas smuko nuo stogų, užversdamas tarpdurius ir palanges rš.
| Vanduo smunka (smarkiai bėga) į pakalnę rš.
3. J lįsti, kristi pro ką, iš kur: Velėnos šlapios par rankas smuñka Šts. Ledas nuo saulės išsikorėjęs, ir smùksi kai par plytą kokią Škn. Rėkė nabagas Kaulakys, net iš kaktos smuko akys A.Strazd. Linai smuñka į pakulas, kad minkšti, kad nėr saujos supeštos Šts. Jauna žąsis buvusi: kiek čia virė, o jau kaulai smuñka (atsiskiria nuo raumenų) Lkv.
| prk.: Yr smùkęs (kilęs) iš baisios pamilijos Šv.
^ Ko svotuliam reikia: ar iš šikinės smùkusio, ar tarp rietų šutusio, ar patvory puvusio? (kiaušinis, sūris, medus) Prng.
4. I lįsti gilyn, grimzti, klimpti: Kad smukaũ į pusnyną iki pat ausų! Skr. Jis su džiaugsmu būtų į žemę smukęs [, kad kas jo nepamatytų] LzP. Vežimas smū̃ksta balon Alks. Į papijusią žemę, į pelkę smuñka kojos einant, ir žliurkčio[ja] vanduo J. Į armenis smuñka ratai J. Yra vandens daug, smuñka labai giliai BM328(Krš). Kojos smuñka į purvą, i nebgaliu bepaeiti Kv. Durpynūs y[ra] didliai smunkanti LD379(Krtn). Neik tum taku: čia y[ra] smunkanti̇̀, čia smukli pelkė Dr. Par laukus jojau – laukuose smunku, par lankas jojau – lankose klumpu D97.
ǁ prk. leistis (apie saulę): Jau saulutė smuñka, jau visai ant laidos Skr.
5. kristi, pulti į ką: Kiek kartų nuo tiesaus ir lygaus kelio į juodą prarają smukau! V.Myk-Put.
ǁ pakilus staiga leistis: Tiesiai viršum galvos giedojo vyturys, tai aukštyn kildamas, tai smukdamas žemyn rš. Jei sukas į viršų [uodų] kamuoliukas – žada pagadą, jei pasikelia i vėl smuñka – į lietų Dbg.
6. slegiantis leistis žemyn, smegti: Smuñka tavo troba į žemes, t. y. leidžiasi žemyn J.
7. dubti: Vieną metą atolą šienaujant, pasigirdo po žeme didelis bildesys, ir vidurys pievos pradėjo linkt, smùkt Vlkš. Ka i daug pripylė žvyro, o vis tiek tebsmuñka to[je] vieto[je] Kv. Tokia duobė daros, smuñka [žemė] Lk.
ǁ slūgti: Vanduo upėj pradeda smùkt Ėr.
8. leistis, tižti, nykti: Kad sniegas smuñka, voversiukas i atalekia Vdšk. Jis matė, kad sniegas vis labiau nyksta, smunka J.Balč.
9. Švnč slinkti (apie plaukus, vilnas): Jo plaukai po ligos ėmė smùkt Mrj. Plaukai baiga smùkti žemė[n] Tl. Plaukai smū̃ksta, tai visi pečiai plaukuoti Ml. Su rūtų arbata parpyliau – sustojo plaukai smùkti DūnŽ. Kai plaukai smuñka, tai kas nors myli ir tyli (juok.) Ds. Tvankiame tvarte pradeda smukti vilna rš.
ǁ plūšyti: Lipdyt nereikia [verpiant] – smuñka audžiant Pš. Verpalas prylaipotas smuñka audžiant J.
10. blukti: Toks mėlynumas greit smuñka Dbk.
11. kniubti, klupti, glebti: Smukaũ po kojom Ad. Smuko, klupo žirgelis dėl skaudžių žodelių LTR(Klp).
12. netekti buvusios vertės (apie pinigus): Nieko nebgal benupirkti – smuñka piningai Krš. Markio vertė smùko per kelis metus: nu pirma nežymiai, o vėliaus staigiai Plšk.
ǁ mažėti (apie vertę, kainą): Kviečių ir linų kainos ne kilo, o vis smuko A.Vien. Smunka pinigų vertė sp.
13. ekonomiškai silpnėti, nusigyventi: Kad jau ir jo ūkis smuñka Kt. Darbo sudėjo, o smùkti ėmė Vn. Ir skolę insivarė, tep ponas i smuñka Prn.
14. darytis silpnesniam, nepajėgiam, eiti menkyn: Jau ir jo sveikata pradėjo smùkt Kt. Jau smū̃ksta smū̃ksta jo sveikata, blogyn eina Klt. Reik pakybinti dygstantį ir smuñkantį Jdr. Kažkas delnus sukaustė, ir visos pajėgos smunka V.Myk-Put.
15. blogėti, prastėti: Jono nuotaika staiga ėmė smukti J.Paukš.
16. darytis menkesnio lygio, netekti vertingų savybių, regresuoti: Ekonominė padėtis smunka sp. Ne vienas menininkas ėmė nusivilti smunkančia kultūra rš. Be prasmingo kūrybiško darbo asmenybė dažnai smunka rš.
17. nustoti gero vardo, garbės, prarasti reputaciją: Ji smuko Martyno akyse I.Simon.
18. atsimesti, atslūgti (apie šaltį): Šaltis jau buvo smukęs J.Dov.
19. Bd, Krok, Ps, Pp šnek. greitai eiti, bėgti, važiuoti, sprukti: Pradėjo lyti, i visi smuñka į vidų Kv. Mane pamatęs, smùko šonan Dbk. Mėginau slapstytis nuo jo, gatvėje susitikęs smukdavau į kitą pusę J.Balt. Smùksu numie [iš ligoninės], kaip tik galėsu! Varn. Nu, gi kur tu smuksi̇̀? Vvs. Kaip ėmė mušt, tai katras kur galėjo, ten smuko BsMtI136.
^ Jokūbuk, daržan smuk, griežčius rauk, tarbon krauk LTR(An). Sūnaus varomas, lipk ant pečiaus, žento – smuk laukan LMD(Sln).
20. rasti tinkamą vietą, būti, gyventi, laikytis: Kur ana smùks – tepareinie čia Krš. Nė kur smùkti senam Krš. Išeitų [kitur gyventi], ale netura kur smùkti DūnŽ. O kur smùksi – į ubagyną nenoru Vkš.
21. nepajėgti ką atlikti, patirti nesėkmę: Vienas in važiavimo smùko, o kiti išlaikė [egzaminą teisėms gauti] Upn.
◊ verksmù smùkti labai verkti: Aš ją draudžiu, ė ana titau smū̃ksta verksmù Tvr.
antsmùkti (ž.) intr. užkristi: Antsmùko stogas tičiuo (tėvui) ant galvos Trk. Degąs stogas antsmùko – nu to ir mirė munoji Šts.
apsmùkti intr. Š
1. Lp, Drsk kiek nusileisti žemyn kam užmautam: Jaunas esmi ir kelnių nesustvarkai – vis apsmùkę ir apsmùkę Ds.
ǁ kiek apkristi, padribti iš po juosmens: Marškiniai apsmùkę Kv.
2. Skrb, Bsg pasidaryti netvarkingam, apsileisti, nuskurti: Nesnori apsleist, kad suvisu būtum apsmùkęs Str. Apsmùkęs, apsenęs vaikis – paliks su rūtums Krš. O tu, apsmuktkelni, tu visas apsmùkęs, susitvarkyk greičiau! Mrj.
3. apirti, apgriūti, apšepti: Bažnyčia medinė, apsmùkus Pv. Namas apsmùkęs, sužliugęs kap grybas Rdš.
4. Br apšusti: Inkišo verdančian vandenin nagus, tai ranka šitolei apsmùko Lp.
ǁ atsiskirti, atšokti, atsipalaiduoti: Kaulai jau apsmùkę, turbūt būs išvirusi [mėsa] Krš.
5. apiplikti, apsišerti (apie plaukus): Atvažiavo toks škurlininkas, deviau avies kailį – buvo toks apsmùkęs Vkš.
6. apglebti, susmukti: Sudavė vištai pagaliu, tai dabar apsmùko, gal tuoj dvės Trgn.
7. apvysti, nuleipti: Panavijas vakar įmerkiau, ale mat apsmùkę jau Slm.
ǁ kiek susiraukšlėti: Akys dar didelės, visai vaikiškos, o veidai jau apsmukę rš. Galva kap puodas, snukis apsmùkęs (d.) Dv.
8. apiblukti: Kap duoda saulė langan, paėmė ir apsmùko [užuolaidos] Sem.
9. kiek nusigyventi, nuskursti: Apsmùksi, kol vaikus išleisi mokslą Šts. Kai tėvas mirė, ir anų gyvenimas (ūkis) apsmùko Brs. Girtuokliai ir tinginiai gyvena apsmùkę Rmš.
apsmùkusiai Apsmùkusiai gyvena Šts.
atsmùkti intr. Š, Kp, Ds šnek. greitai ateiti, atbėgti, atsprukti: Mam išėjo, tai to vyresnioji braukšt – pas mum atsmùko! Mžš. Tai ir tu atsmukai̇̃ pinigų? Mrj.
įsmùkti intr. Rtr, Š; N
1. įdribti, įkristi: Bešokdamas kitas viščiukas įsmuko į kibirą I.Simon. Lentos tos įlūžo, ans ir įsmùko į tą duobę Trk. Ėjo ėjo ką tik užšalusiu ledu ir įsmùko į ežerą Dkš. Aš nu kalno stačiai pulsu į tavo gerklę ir visas įsmùksu PP28. Vienas šust ir įkrito į [v]andenį lig ausų. Po jo ir kiti įsmuko it varlės į balą M.Valanč. Nekišk giliai kamštelio, kad neįsmuktų̃ Š.
^ Pats įsmukęs, kito neištrauksi LTR(Šš).
2. K, NdŽ įklimpti, įgrimzti: Iš netyčių aš įsmukaũ į pelkę, į versmę J. Balos apaugę samanom – kap insmuksiù! Kb. Insmukaũ balon, burlečius prisėmiau Sv. Vežimas įsmùko lig ašių į purvą Kv.
ǁ prk. nusileisti (apie saulę): Kol tas [bulves] nukasme, saulė visai įsmùks į mišką Bsg. Jegu saulė ansmùko debesin, žinok, kad lietus Žl.
3. slegiantis įsėsti, įsmegti: Gimtinė pirkia su mažais langais po sunkiu šiaudiniu apsamanojusiu stogu įsmukusi į žemę K.Bor. Įlindo į žemę, įsmùko ta karčema Kv. Tas akmuo cielą mėterį į žemę įsmùkęs Pln.
4. pasidaryti, atsirasti dumbant: Ant to kalno tę yr įsmùkus duobė Grdž.
5. pakliūti į nemalonią padėtį: Jie įsmùko į didelį vargą BŽ127. Kad įsmùko, tai įsmùko į vargus! Rmš. Jis į bėdą įsmùko Mrj. Buvo įsmùkęs į tą girtybę, ale šiaip teip atsikrėtė to šnapso Vdk. Įsmukaũ į tą skolą ir nežinau, kap iš jos išsiklampysiu Al.
6. šnek. greitai įeiti, įbėgti, įvažiuoti, įlįsti: Vaikas įsmùko kieman Š. Tykiai atidaręs duris, įsmuko į savo kabinetą T.Tilv. Žemaičiai įsmuko į Kuršą, ėmė graibstyti, ką tiktai patiko: ar žmogų, ar gyvolį rš. Adomas staiga susuko vairą, ir pro švarplę gyvatvorėje mašina įsmuko į kiemą J.Avyž. Va, katė įsmùko – žiūrėkit stalą Mžš. Avys įsmùko į mišką i prapuolė Mžk. Smurkšt i įsmùko į tą lindynę Kv. Gal įsmùkt kokį vakarą tę pasižiūrėt? Jrb.
| prk.: Tokiu būdu įsmuko (pateko) į lietuvių liežuvį daugumas svetimų žodžių JJ. Saulė par debesį šliauža, visai į debesį įsmùko (įėjo, pasislėpė) Krš.
ǁ prk. skubiai apsivilkti, įlįsti: Ji atsikėlė nuo lovos ir įsmuko į apsiaustėlį rš.
išsmùkti intr. K, Rtr, BŽ81; LL295
1. J, Š laikomam iškristi, išslysti, išsprūsti: Kai gert pasilenkė, tai mašnelė išsmuko ir inlėkė ežeran LTR(Slk). Nešiaus, i išsmùko katinas iš pažasčio Klt. Gaudė gaudė, jau kaip tik sugaut, ir tas (ožiukas) iš rankų išsmunka LTR(Slk). Abiem rankom imk puodą, kad neišsmuktų ir nesusigurintų Arm. Kap drykstelsiu, net iš kelnių išsmuksi Švnč.
^ Kaip antie pyplys ir išsmùko Šts. Buvo buvo, susmuko, ir dugnas išsmuko KrvP(Šd). Kas liko, tai Miko, kas išsmuko, tai Simuko LTsV319(Mrj).
2. išsiveržti, išlįsti iš vidaus: Po operacijos nekelk sunkiai, tau išsmùks Krš. Kyla išsmùks, sunkiai bekelant Šts. Vištos dėtys išsmùko Štk. Tavo vištai grobai išsmùkę Krš.
^ Tarp rietų šutęs, iš šiknos išsmukęs (kiaušinis) Ss.
ǁ prk. atsirasti: Kada anai tas vaikas išsmùko? Rdn. Iš kur tu tokia išsmukai? P.
ǁ prk. būti nelauktai, netikėtai pasakytam, išsprūsti: Žodis man išsmuko N. Aš nežinau, kap šitas žodis man čia išsmùko Gdl.
3. išslinkti: Išsmùko plaukai Aps.
4. J, NmŽ, Slnt šnek. išalkti: Išsmùkę atejo, padėjau valgyti DūnŽ. Toks išsmùkęs, kaip pri bado mieto buvęs pririštas Krt. Velnio veislė – greitai išsmuñka Rdn. Tiek išsmukáu valgyti, ka pradėm grobas grobą ryna Vvr. Esu išsmùkęs ėsti Šts. Kame ganei, kad gyvoliai tokie išsmùkę? Rt.
ǁ prk. nusigyventi: Ūkininkai išsmuks kiaurai, jei nepakils produktų kainos Trk.
5. greit netekti, prarasti, išeiti iš ko: Kai tik arklių nėra, žinai tamsta, tai ir iš duonos išsmùko Ob.
6. ištirpti, išnykti: Saulė kai užteka, ledas [lange] išsmū̃ksta Klt.
7. išvarvėti, įdubti (apie akis): Kas tavęs verks, tai kad to akys išsmuktų! Kb. Brolio galva apšuto apšuto ir akelės išsmùko išsmùko (d.) Vlk. Svoto plaukai nušuto ir akelės išsmuko LTR(Mrc). Buteleli, kū kū kū, kad tau akys išsmuktų, man arielkos paliktų! (d.) Ml.
8. sumenkėti, sulysti: Ant veido nė kiek neišsmùkus – raudona kaip žiburys Slm.
9. Q156, R, LL291, NdŽ, Plt, Vž, Srv, Btr, Vrnv šnek. greitai išeiti, išbėgti, ištrūkti, išsprukti: Iš mum išsmùko ūmai, kad da paspėt ant mašinos Slm. Tėvas norėjo diržu sušlioti, vaikas išsmùko pro duris Š. Mažai aš iš namų galiu išsmùkt PnmA. Čia pakliuvęs, veikiai neišsmùksi Mrj. Kavarsko miestely apisiautė mus vokietis… Tik tik išsmukom! rš. O tie bernai su lazdom jam per strėnas; išsmuko vienmarškinis laukan, nukūrė namon BsPIII260.
ǁ nusitaikius laiko, išeiti kur: Anam tai bil' išsmùkt iš namų Slm. Žinai, su vaikais mažais niekur nebišsmunki̇̀ End.
ǁ Arm greitai išvykti, išsikelti: Kiek čia žmonių į miestus išsmùko! DūnŽ. Amerkon tada išsmùko Juziukas, nieko nebežiūrėjo Kp.
10. greit išaugti, ištįsti: Išsmùkęs vaikas Jnšk.
nusmùkti intr. Rtr, Š
1. Q5, N, K, NdŽ, Jrb, Brs, Mlt nukristi, nusimauti, nuslinkti žemyn kam pritvirtintam, užmautam: Patūrėkit, kad pirmutinis [ratas] tik nenusmuktų̃ Mlk. Botagas nusmuko nuo botkočio R. Skarelė visai nusmùko ant akių Krč. Kurio kelnės nusmùkusios ant strėnų, tas nusmuktkelnis J. Belekant anam i kelnės nusmùko Kv. Man beinant nusmùko kojinė Sv. Nuo rago nusmū̃ksta raištis telyčiūtei – nors dadurk ragą Klt. Eik, pataisyk balnelį, matai, kad baigia nusmùkt arkliui į papilvę Paį. Kaip lankai nusmuko, bačka pabiro BsPIV235. Nusmuko žiedas bevardžiui pirštui KlvD45. Kap noragas jo nusmùko, berno galva apsisuko DrskD245.
| tr.: Dėl ko kelnes esi teip nusmùkęs, a dirželį pametei? Šts.
^ Kirsk medį, kol kirvis ranko[je]: kai nusmùks nu koto, tai nekirsi Vdk. Kaip maišas nu galvos nusmùko – atsižinau, viskas čia pat Tl. Kas nusmùko – dėl Simuko, kas liko – dėl Miko Upn. Kaip vardas? – Kirvelis. – Pavardė? – Nusmùko Dkš. Kad jam kelnės nusmuktų! (komiškas linkėjimas) Švnč.
2. nuo ko nusiristi, nušliaužti: Žiūrėk, jau vaikas baigia nusmùkt žemėn Slm. Kartį ažudeda [ant stogo], kopėčias, kad nenusmuktų, ir varo (dengia) aukštyn Vdn. Viliukas skubiai nusmuko nuo Viliaus kelių, užlipo ant savo kėdės ir ėmė srėbti tirštą žirnienę I.Simon. Vos pačiudu besuskubo nusmukti nu šieno, ugnelė apėmė visą daržinę ir sudegino M.Valanč. Vienas po kito per valties galus nusmunkame į skaidrų, šiltą vandenį sp. Garvežys nusmùko nuo bėgių BŽ552. Kaip gerai nusmùko nu ližės kepalas Lk. Maišas nuo vežimo nusmùko Ds.
3. nusileisti: Bruzguliuką pasuki, tada girnos nusmū̃ksta žemyn Gdr. Tautrimo ranka nusmunka lyg nuvargusi I.Simon. Baisiai [palto] pečiai nusmùkę (nulinkę, nukabę), jau juo nenešiosi Klt.
| Buvo tas galas trobos nusmùkęs Rt.
ǁ nusekti, nuslūgti: Jei ant lietaus, vanduo [upelyje] taip ir nusmū̃ksta Upn.
4. nuklimpti, nugrimzti: Buvo didžiausi purvynai – kiaurai nusmùksi Grz. Ka tie [užkasti] piningai vėl nenusmùktų į žemę, anus pamačius, reikią ką norins į tą vietą leisti Žr.
5. Dr, Vkš, Jdr, Upn, Dbč nuslinkti (apie plaukus, kailį): Nūsmùkę plaukai – senas vaikis DūnŽ. Nusmùko kasos, ir nuskirpo Žl. Jaunas vyras, ale plaukai nusmùkę Žd.
6. nusismaukti, nusinerti: Nusmùko skūrytė nug visų padų Čb. Man skūra nuo kojų buvo nusmùkus Kri. Pirštų oda nusmuko rš.
7. nutirpti: Nuo langų ledas smukte nusmuko I.Simon. Nusmùko sniegas – jau ir basas Msn. Kai nusmuñka tie ledai i atslūgsta vanduo, tai tada uždeda keltus Upn. Tvarte dabar nebešąla – langai nusmùkę Skp.
8. išblukti: Nudažiau, ale nusmùko kvorba Klt. Tavo kepurė neilgai bus graži – tuoj nusmùks Dbk. Visas paveikslas nusmùkęs Mrj.
9. netekti svorio, suliesėti: Šį rudenį labai daug nusmukaũ Gs.
10. suglebti, sukristi: Jo kūnas nusmunka J. Pas juos pabuvo, ir veidai nusmùko Gs.
| Ogi baltosios lelijos – viena tai net neprasišiepė (neišsiskleidė) ir nusmùko Slm.
11. nustoti, liautis, pasibaigti: Tada i trinam [rūtom ir druska], kad nusmùktų tasai kraujavimas Upn. Didelis skausmas – pastovėjai, i nusmùko Žr. Atsibudo – visa [sapnuota] baimė nusmùko Krš. Zlastis nusmùko, ir vėl šnekas Krš.
ǁ praeiti, dingti (norui): Ūpas nusmùko, nebipirks Krš.
12. Lp netekti buvusios vertės: Jei piningai nusmùktų, tokie bagočiai pasikartų Krš. Vertybės popieriai nusmuko 15 – 20 procentų J.Jabl.
13. ekonomiškai susilpnėti, nusigyventi: Dėl nuolatinių puotų nusmùkti, nusilėbauti BŽ450. O tu betingėdamas beveizint nusmuksi Žem. Kaip tas grapas jau prasigėręs, nusmùko tas dvaras Akm. Netekę pinigų, jie visai nusmùko Vrb. Ar tamsta da nenusmùkęs nuo ūkio? Ds. Aš įsispitrijau į nusmukusią bajoraitę, ir susipainiojo gyvenimas! LzP. Nors man nieko nesisako, aš delto matau, kad gyvenimas nusmuko Žem. Neprisivertė gerai dirbt, tai ir nusmùko Antš. Lapienis būtų nusmukęs per visas kertes Blv. Da nusmukèsni paliko Šts.
^ Nusmuko kai lepšis nu koto LTR(Up). Ans daba yr nūsmùkęs kaip baravykas par kotą Lkv. Ko nusmukai kai ritinis ratų paskutinis? LMD(Sln). Nusmuko kaip čigonas ant kumelės Vel.
14. pasidaryti menko lygio: Grūdų ūkis dabar visiškai nusmùkęs NdŽ.
15. nustoti gero vardo, pasidaryti nedoram: Nusmùkęs palaidūnas NdŽ. Ir visur puvimas, protekcijos, kyšiai, kyšiai, kyšiai… Kaipgi šitaip susmulkėjom, nusmukom, a? J.Balt.
ǁ pasidaryti nuobodžiam, be veiklos: Užpaliai dabar sujudėjo, buvo viškai nusmùkę Užp.
16. išdykti: Nusmùkęs jūsų vaikas: žiūriu – įsilipęs į pačią eglės viršūnę Skr.
17. šnek. greitai nueiti, nubėgti, pasprukti: Jie nusmùko miškan, ir niekas neranda Šmn. Merga gal gūžynėn nusmùko? Ds. Kur mūsų vyrai nusmuko? J.Jabl. Tu palauk čia, aš tik nusmunkù į vaistinę ir vėl grįžtu Prn. Kitas pasigėrė, nusmùko kur i miega Ėr. Kiškis nuo šunies jau šmotą nusmuko TS1900,4-5. Ne kur nusmùksiat (niekur nedingsite), kad i neateisiat Jdr. O kad anie sukibtų austi, kur tu benusmùksi (ištrūksi, pabėgsi)? Trk.
◊ kai̇̃p akmuõ nusmùko praėjo sunkumas, atlėgo: Tų vaisčiukų užgėriau – kai̇̃p akmuõ nusmùko Krš.
kélnes (kélnias) nusmùkti nusigyventi, subankrutuoti: Tokiam sandėly [dirbant] gali nusmùkt kélnias Slm.
kélnės nusmùko nusigyveno: Pučiasi, pučiasi – nusmùks kada kélnės Dkš.
širdi̇̀s nusmùko
1. (iš susijaudinimo) apmirė, nustėro: Ak, jos širdis nusmuko, pamačius Karaliaus ūkį I.Simon.
2. pasidarė silpna, supykino: Kaip širdi̇̀s nusmùks, užgerk kumpoto Krš.

širdi̇̀s nusmùko į kulni̇̀s (iš baimės) apmirė, sustingo, nustėro: Iš baimės širdi̇̀s į kulni̇̀s nusmùko Vkš.
pasmùkti intr. Š, NdŽ
1. kiek nuslinkti kam užmautam: Kelnės pasmùkusios DŽ1.
2. kiek įklimpti, įgrimzti: Pasmùko tekinis, ir apvirtau pelkė[je] Šts.
3. kiek nusileisti, pasiduoti žemyn: Dures pasmùko tvarto Klt. Pasmùko biškį [kuliamoji], an kojos – ir gatava (nulaužė) Vdn.
ǁ kiek nusileisti (apie saulę): Jau pasmùko žemiau saulė, i nebe teip šilta Šd.
4. Sl įkritus patekti po kuo: Gal po ledu pasmùko, kad nepareina Švnč. Vaikai, neikit ant ledo – pasmùksit po ledu Rdm. Sužinojo iš jų kalbų, kad motulė po ledu pasmukusi LzP.
5. kiek susitraukti, įdubti: Pavasarį visų tinginių pilvai pasmùko Ad.
6. kiek susileisti, patižti: Pasmùko pelai suplikyti dėl kiaulių, bus geresnis ėdalas J.
7. kiek sumenkti, nuskursti: Ūkis per tuos metus pasmùko DŽ1.
8. J šnek. pabėgti, pasprukti: Jau būčiau gavęs kailin, ale pasmukaũ Rdm. Džiaugiaus tiktai pasmùkus pati Škn. Kaip strielčiai labiau sušuko, tuo kiškis miškan pasmuko A.Strazd.
9. šnek. greitai palįsti po apačia: Išsigandusi po lovos pasmùkusi Pvn. Kačiokas baisiai išlenkė savo kuprą, pašiaušė uodegą, prunkštelėjo ir pasmuko po spinta Vaižg. Svočia durų netiko netiko, po pečeliu pasmùko pasmùko DrskD171.
◊ juokù pasmùkti pradėti smarkiai juoktis: Nuo jo visi juokù pasmùko Ad. Kap ta kalelė nutrūko, berneliai juokù pasmùko (d.) Ml.
parsmùkti intr. šnek. greitai pareiti, parbėgti: Vos tik parsmukáu su vežimu į žardieną, i pradėjo pliaupti Vvr. Nemačiom parsmukaũ namo Užp. Paleido, o ji parsmuko namon BsPIII213.
pérsmukti šnek.
1. intr. Brs peralkti: Vakar aš pársmukau kaip šuo Up. Valgykiat, juk esat visi pársmukę, kaip vakar bevalgę Šts. A par torą kas ir ištraukė, ka teip pársmukai? Vvr.
2. intr. perkarti, perkliokti: Pérsmukus katė, gal neėdus kiek dienų Klt. Kai silkelė pérsmukęs arklys Vdš.
3. intr., tr. greitai pereiti, perbėgti: Persmukome geležinkelį ir prigulėme žaliojoje vejoje rš.
| prk.: Kaip žaibas persmuko (perlėkė) per galvą mislis TS1901,2-3.
prasmùkti intr. Rtr, NdŽ šnek.
1. Up, Krž išalkti: Šuo prasmùkęs piktas, t. y. išalkęs J. Kai gerai prasmùksi, i barščiai būs skanūs Ll. Prasmùksu ėsti – ateisu DūnŽ.
2. M, Š greitai praeiti, prabėgti, pravažiuoti, pralėkti pro šalį: Kaip žaibas prasmùko Rmč.
| prk.: Pro antrą dešimtį esyt (esi tu) prasmùkęs – imk mergą Pj.
3. praeiti nepastebėtam, pralįsti: Ar tau pasisekė pro jį prasmùkt? Alk. Į kiną be bilioto prasmùko Kv. Jeigu jisai pro pulką prasmuks, tai visas pulkas bus korotas V.Piet.
| prk.: Pro cenzūrą kartais prasmunka ir geresnė knyga rš.
4. išlėkti, pradingti: Kur tie vaikai prasmùko? Krš.
◊ kad (tu) prasmùktum Ds toks keiksmas.
prismùkti intr. šnek.
1. daug sueiti, prisirinkti: Vaikų prie manęs prismùko Snt. Svečių tiek prismùko, kad nebėra kur ir susodina Vžns.
2. daug prilįsti ko: Juk jau pilna musėlnyčia tų bjaurybių prismùko Užv.
3. NdŽ daug, sočiai privalgyti.
susmùkti K, Rtr, Š, NdŽ; N, L
1. intr. Pnd, Krkl atsipalaidavus nusileisti, nuslinkti žemyn: Susmùkusios kelnės, pančekos ant kojų J. Sudžiūvusi, sijonai susmùkę begerant Rdn.
2. intr. įklimpti, nugrimzti: Ans į pelkę susmùko, kad nebišsikapanojo J. Mašina susmùko purvan, tai dviem traktoriais net ištraukė Klt. Susmùko velėnos į ravą Ėr. Tropijas teipogi užeiti galvijams ant Gelžės, norint susmuñka giliai, bet galia išeiti anie patys BM329(Krš). Kai aš eisiu in brolelį kiemelin, kad aš nesusmùkčia juodan purvynelin (d.) Tvr. Tada visos vestuvės ir susmuko žemėn LTsIV649.
3. intr. sulįsti gilyn, sukristi: Stovėjo stovėjo i susmùko visi į vandenį Kv. Susmùko lig juostos [neperšokęs per upelį] Kdn. Jau nebėr, susmùko tas kalniukas Plv.
| prk.: Šiaurėje tai jau lapkričio mėnesį diena susmuñka į naktį Grš. Ale jau su pipirais y[ra] skaniau. Kur anie susmùko (dingo), tie pipirai? Jdr.
4. intr. suirti, sugriūti: Susmùko namai, troba jo J. Kažin dėl ko teip greitai susmùko ta trobalė? Nt. Nebūtų žiūrėjęs, būtų susmùkęs tas laužas Krš. Tvartas molinis susmùko Aln. Grytelė visą laiką stovėjo tuščia, dūmais ir pelėsiais pakvipusi, kol galutinai susmuko rš.
5. intr. sukniubti, suglebti: Sėdė[jo] sėdė[jo] i susmùko Dglš. Kaip sėdėjo in paminelės i susmùko (apalpo) Klt. Susmùko ant žemės ir pradėjo klykti Vkš. Kad drožė jam į galvą, tai vieto[je] ir susmùko Gs. Lipau ir susmukaũ po stalu Pc. Ir Viliukas užmigo, susmukdamas prie Ilžės kojų I.Simon. Aldona susmunka jam po kojų V.Kudir. Visi susmùko iš juoko Ml. Ji susmunka giliame skausme Vd. Dabar žmogus kad kerta velniui, tai tas susmunka BsMtII75. Senio kojos susmuko, ir ant rytojaus nekėlė V.Kudir.
| prk.: Jo drąsa susmuko rš.
6. intr. M suminkštėjus suglebti, sutižti: Grybas susmùkęs, t. y. sukritęs J. Kriaušės pernokę, nupuola žemėn ir susmuñka Dkš. Tokie koriai nelaiko ir didžioj šilumoj su medum susmunka Rdž. Žolynai rudenį nuo šalčio susmùko Ml. Buvo poras vežimų šieno, i supuvo pradalgėse: vanduo parejo – susmùko Jdr. Kai prišalo obuoliai, tai kap smukte susmùko Gs. Šalnos užgauti kopūstai susmuñksta Lp. Negerai užraugti agurkai už kokio mėnasio susmuñka Srj. Muno bukietas ar (taip pat) susmùkęs Vkš. I bulbės, katros buvo apsemtos, nuvyto, susmùko Bsg. Vasarą žuvis tai neilgam: parnakt ir susmùks Sdk. Ka negal gauti tų silkių, aba būs susmùkusios Lpl. Susmuks pelai, jei plikysi J.
^ Susmùko kap sniegas pavasarį Dkš. Susmùko kap grybas prieš saulę Dkš. Užminsiu mįslę: per pilvą gysla, kai gysla truks, visas pilvas susmuks (kubilas) Šd.
7. intr. suzmekti, supulti: Negalima išimto iš pečiaus duonos kepalo riekti peiliu, kol kita pečiuj: likusi pečiuj kepti susmunka ir jos pluta atšoka LTR(Šil). Karšti saulės spinduliai graužė vėpūtinius, kurie beregint susmuko rš. Sniegas aptirpo, susmuko, ir kai naktį sušąla, gera juo bėgti rš.
| Sukilo liepsna, kai ažudegė, o paskui perdegė i susmùko Klt.
8. intr. Kltn, Lkv, Yl, Kin sunykti, suliesėti, sukristi, suvargti: Ligonis visai susmùkęs VšR. Po ligos jis visai susmùko, vaikščioja su lazdute pasiremdamas Jnš. Buvau su vėdarėliu (skrandžiu) susmùkęs visai Sug. Susenai, susmukái – nėkur nebiprytinki Grd. Susmùko tos vištos, tokios sudžiūvusios pasidarė, reiks imt kapot Jrb. Į lagerį atvarydavo juos baisiai nusipešusius, sunykusius, susmukusius B.Sruog. Susmū̃ksta po teliukui karvė Klt. Vežėm mišką, o arkliai tep susmùko – tik vieni kaulai paliko Mrj.
ǁ pasiligoti: Šiemet susmukaũ – visai nepagaliu Ukm.
9. intr. Plt, Trk apsileisti, sutingti, suglebti: Kurs susmùkęs, supliupęs, sutižęs, tas vampla, liurba J. Negerai, ka susmùkęs esi, negerai ir, ka smarkus Grd. Lerva susmùkusioji, o nora dvare gaspadine būti Šts. Susmukèsnės motriškos nebesu mačiusi, kad karvė bemelžant sijoną praėstų Šts. Koks buvau susmukęs, nežinojau, ko stvertis, kaip elgtis rš. Susmùkusi surukusi, ko čia nosę keli?! Krš. Susmukęs kaip lepšė LMD.
10. intr. ekonomiškai susilpnėti, nuskursti, nusigyventi: Jo įmonė galutinai susmùko Rtr. Jegu jau susmukai̇̃, sunku bepaskelt Dbk. Kaip pridėjo (prijungė) Buožius (kaimo vardas), ir susmùkom Slm. Kap po anam karui Naumiestis susmùko, tep i neatsigriebia Gs. Ėmiausi tvarkyti gana susmukusį tėviškės ūkį rš.
susmùkusiai adv.: Jie labai susmùkusiai gyvena Ps.
11. intr. pablogėti, sužlugti: Susmuko kredito įstaigos reikalai rš. Darbas ūkyje susmuko sp.
12. intr. pasidaryti menko lygio, sunykti: Mūsų menas yra labai susmukęs, sunykęs J.Jabl.
13. intr. šnek. greitai visiems subėgti, sulėkti: Džiaugas tik po lubų susmùkę [nakvoti] Krš. Visi ten susmùko nū lytaus Kv. Kaži kumet kerdžiui ant kelmu besėdžiant piemenys vienkart su banda į krūmą susmuko M.Valanč.
14. tr. šnek. godžiai suvalgyti, suėsti: Buvau pilną katilą išvirusi, tik tie smukčiai susmùko Brs.
užsmùkti intr. DŽ1
1. užslinkti, užkristi ant ko kam užmautam: Balnelis užsmùko ant kaklo arkliui Ėr. Ant akių šeškinė kepurė užsmukusi J.Paukš.
2. NdŽ užkristi, užslinkti už ko: Didieji Grįžulo ratai, pusiau užsmukę už kalno, sukosi dangumi rš.
| prk.: Vėl jau ir užsmùko – ir užmiršau Upn.
3. NdŽ šnek. greitai užlėkti, užsprukti.