1 ski̇̀rti, -ia, skýrė tr. K, Rtr, Š; SD185, H153, R, N, M, L
1. valant atrinkti, atmesti, kas netinkama (ppr. apie grūdus): Puikiai ski̇̀ria arputė kūkales ir viską Gs. Čia pirmlakai, čia antrininkai, čia žolelės, – pati mašiną skýrė Lpl. Par vėjį ka leido, grūdus neskýrė Grg. Nečysti grūdai, su pelais buvo, visai neskýrė Yl. Mašina ta toki buvo, kad ana su visais pelais, su viskuo, neskýrė nė biškio Als. Šlapių javų nė mašina nèskiria Dkš. Vyresnysis [brolis] ėjo ėjo, užėjo tokius žmones, katrie grūdus skiria rankom LTR(Rk). Tau būs (reikės) grybai ski̇̀rti Bt. Eisiva grybų ski̇̀rt Snt.
2. skaidyti į dalis, dalyti: Šita bičių šeimyna didelė, reikia ski̇̀rt, tai bus dvi Prn. Jeigu tas avilys spiečiaus neleis, reiks ski̇̀rt Sb. Kaimenę ski̇̀rti pusiau NdŽ. Vinculis skiria juos (linus) saujomis ir duoda mynėjoms J.Balt. Reikia pirma suvyt kamuolin siūlus, tada ski̇̀rt Klt. Skiriamasis piltuvas PolŽ54. Riešutus skirk į dvi dali lygiai vienam ir antram J. Ana skyrė bulves dėl sėklos ir dėl valgio J. Ing dvi dali skiriu, dvejinu SD48. Skirti, dalyti ing margius I. Girią taškais skirti I. Čvertavoti, skirti ing keturias dalis I.
| Kiekviena dvasia, kuryji skiria Jėzų, ižg Dievo neest, bet yra antichristu DP140.
^ Skirk lygiai, tik savęs neapsigauk Sln.
| refl.: Kap išeina kartum dvi motinos, bitės ski̇̀rias ir eina iž avilio Rod. Spiečias bitės, ė naujos mamelės nėr, i anos nesi̇̀skiria Rš. Sodžiai skiriasi vienasėdžiais, visur pasidaro reikalingumas lengvai gaunamos paskolos Pt.
ǁ atidalyti: Ožkos pienas grietienės nèskiria – visas pienas toks Upn. Sudėjau sūrį neski̇̀rto pieno Ktk.
| refl.: Mėsa nuo kaulų ski̇̀rias KI18. Varškė labai gerai skýrėsi [nuo išrūgų] šį rytą Snt. Naujos karvės pienas ski̇̀rias (gerai atsiskiria grietinė) Lel. [Ožkos pieno] ir į pieninę nenora priimti, ka ans nèskiras LKT67(KlvrŽ).
ǁ refl. prk. nesutikti nesutariant dėl nuomonių skirtumo, nebūti vieningam: Kožnas teipag miestas aba namai, kurie skirias prieš save (suskilę), neapsistos Ch1Mt12,25. Tėvas skirsis prieš sūnų, o sūnus prieš tėvą Ch1Luk12,53.
3. stengtis atitraukti, atstumti vieną nuo kito (susimušusius, susiginčijusius): Jie pešas, o aš einu ski̇̀rt Jrb. Ana skýrė skýrė juos, sakiau, gal patruks Klt. Kiti žmonės gieda, kiti barnį skiria – tikra mugė VoL429(Žem).
4. imti iš būrio: Aš vienas tebuvau vaikelis, kur ims į karumenę, ski̇̀rs [nuo tėvų] Sd. Ims vainikėlį, dės nuometėlį, skir̃s mane jauną iš seserėlių (d.) Alvt.
skiriamai̇̃ adv.: Neskiriamai I.
skirtinai
| refl. H153, R, Sut.
5. refl. skilti, plyšti, trūkti: Ski̇̀ras tokiais trupiniais [duona], i viskas Trk. Jei duona skirias (kepalas įplyšta išilgai), tai iš namų kas išsiskirs LTR(Ant). Kad žemė po kojom skirtųsi, kad dangus ant mano galvelės griūtų, už nieko netekėsiu V.Krėv. Skirkis, sieroj žemynyka, tai ir aš su tavim razsiskirsiu (rd.) Arm.
ǁ nesilaikyti sudėtam, irti: Malkų kūgis ski̇̀riasi DŽ. Pirmažolė ski̇̀rias, o atolas velias, kai dedi žaginin Klt. Tas kaulas turėtų ski̇̀rtis: čia parkirsta Jrb. Pabrūžkuok, pabrūžkuok, kad siūlai lengviau skirtų̃s (nebūtų sukibę vejant) Aln. Namo siena ski̇̀riasi į šonus DŽ1.
^ Laiko viena ranka dubenį, o kita virtinius kemša, net žandai skiriasi rš.
ǁ skleistis (apie pumpurą): Jau ski̇̀rias, tuoj žydės Pv.
6. refl. šakotis, dalytis: Nuog Šadžiūnų [kaimo] kelias ski̇̀riasi Dv. Tas vieškelis skyrės į dvi puses LTR(Trg). Ėjo tada ir atrado asilaitį, pririštą pas duris ore (lauke,) kur kelias skiras, ir atrišo jį BtMr11,4.
7. praskleisti, prastumti į šalis, kad pasidarytų tarpas: Laužydamas medžių šakas, skirdamas ir lankstydamas krūmus, išbėgo didelis briedis A.Vien. Blogą rūtos šakelę skýrė (lenkė) į šalį, o gerą šakelę nuskynė Rdd.
| refl.: Gal išsigiedris – debesiai ski̇̀riasi Ėr. Su kiekvienu jo žingsniu ščiuvo šokėjai, paguromis skyrėsi, darė taką Stanislovui J.Balt. Plačioji tamsybė skirias – daro taką prš. Skirkis, ūlyčia tu plačioji, tegul broleliai uliavoja LTR(Ldvn).
ǁ daryti tarpą praskleidžiant, prastumiant: Staiga Drižas pakilo iš vietos ir, skirdamas rankomis taką, ėjo prie durų rš. Mielas mėnulis ir sietynėlis skyrė kelelį tėvo sūneliui BsO420.
| prk.: [Nedidelė nuodėmė] skiria kelią nuodėmėsp marinančiosp DK93.
8. refl. krikti, sklaidytis, skirstytis: Gal gana sėdėt, gal jau ski̇̀rsmės Slm. Vieni vienon pusėn skýrės, kiti kiton Žln. Jau ir po dvylikos, jau turgus skirias, pirkėjai išvaikščiojo rš. Ir kad susiejo su jais, įsakė jiemus, kad neskirtųs iš Jeruzalės, bet lauktų Ch1ApD1,4.
9. neleisti būti, gyventi kartu: Skir̃s tave jauną nuo motinėlės kap žalią rūtą nuo lelijėlės DrskD141. Bernužėli mano, dobilėli mano, žada mudu jaunu ski̇̀rti, poro[je] nelaikyti JD352. Ką tada Dievas suvienijo, žmogus (to) teneskiria Ch1Mt19,6. Smertis tur mane ir tave skirti CII407.
ǁ atjunkyti: Kumet vaiką skiri̇̀ nu savęs, reik aną paržegnoti, pabučiuoti ir tik tada atskirti Vkš.
ǁ ardyti (bendrą gyvenimą): Atleka ir keika: tu mun skiri̇̀ gyvenimą! Krš.
ǁ refl. trauktis nuo ko, nustoti kartu būti, gyventi: Kaip yra sunku skirtis su tėvyne, nesitikint daugiau jon grįžti! A.Vien. Broliai nor skirtis šalin nuo mūsų J. Seniau vaikai nenorėdavo nuo tėvų ski̇̀rties Ad. Kai skýrės nuo mūsų, norėjo kalnan neštis namą Klt. Skirdamasis su ja, kiekvieną kartą duodavau sau žodį niekad daugiau nebesusitikti rš. Atėjo Kūčia, kada pas mus mainosi šeimynos; jau tiem bernam reikia skirtis BsPIV29. Gaila buvo ski̇̀rtis su jum Krs. Jis nuo jos nesi̇̀skiria: prie šono ir prie šono Ėr. Skiriuosi nuog ko SD326. Skirkias nuog manęs. Jei tu nori po kairės, tad eš eisiu po dešinės BB1Moz13,9.
| prk.: Žiemą ir vasarą turbūt jam buvo vienodai šalta, nes su kailiniais nesiskyrė P.Cvir. Žmogus prisiriši pri to darbo i gaila ski̇̀rtis Kdn.
| Norė[jo] ana nuo karvių ski̇̀rties (atsisakyti melžti) Dglš.
ǁ refl. prk. mirti: Atrodo, ka reiks ski̇̀rtis jau Krš. Nedavėt man žinios, kad mano vaikas iš jūs ski̇̀rias Lp.
ǁ refl. prk. gaišti: Kaip žąsyčiai užbadė[ja], teip ir pradeda ski̇̀rties Grg.
10. refl. nutraukus santuoką, kartu negyventi, išsituokti: Seniau retai kad kada ski̇̀rdavos Sug. Nei geras vyras, nei gera boba nesi̇̀skiria Dglš. Jau jei ski̇̀rias, tai didelė negražovė per kelis kaimus Nmn. Ski̇̀rtis – tai ski̇̀rtis! Kam žudytis – a neužtenka sviete vietos?! Žlp. Pagyvena mėnesį du, jau ski̇̀ras Trk. Tai svietas: tik susideda i ski̇̀rias Jrb. Teisman padaviau – ski̇̀riams Slm. Šauka: negaliu širdies užlaužti, ski̇̀rsuos! Krš. O noris ir skirias, teneteka Ch11PvK7,11. Kurs nuo moters savo skiriasi, tas tur jai duoti ženklą persiskyrimo CII406-407.
11. P, I, Trgn justi, suvokti kieno būdingas ypatybes, matyti skirtumą: Reikia mokėti ski̇̀rti du skirtingus dalykus DŽ. Nors pagal vieškelį žemė priklausė tik vienam Jonui Puodžiūnui, bet dabar abu broliai jau nebeskyrė, kas vieno, kas kito A.Vien. Anas nèskiria, kad tai šitas rūbas darban, šitas geresnis, išeit kur – par jį visi sudokanoti Mlt. Jis (laiko įnagininkas) skirtinas, kaip matyti iš kalbos pavyzdžių, nuo laiko galininko J.Jabl. Neskiriami̇̀ yra dalykai, tarp kurių nedaroma skirtumo FT. Kirtis tarmėje esti ir kaip skiriamasis žodžio reikšmių ar formų elementas GrvT13. Įterptas j tarp dviejų balsių kaip skiriamasis garsas rš. Idant … tą dvasišką … penukšlą ir gėrimą nuog kitų penukšlų ir gėrimų visų pilnai skirtumbim PK217-218. Gaila, kai žmogus nèskiria gėlės nuo dilgėlės Mrj.
12. daryti skirtingą, kitokį, teikti būdingų ypatybių: Mokėjimas pasigaminti įrankius ir su jais dirbti yra skiriamasis žmogaus bruožas rš. Ir tataig yra, kas ypačiai krikščionis nuog klaidėjimo pahonių skiria DP584.
| refl.: Bet ypač jie skiriasi iš kitų savo batais, tų batų aulai tokie ilgi, jog niekur kitur pasaulyje tokių nesiuva J.Balč. Dabar ir darbai ski̇̀rias, ir laikas ski̇̀rias Vdn. Pusvaikio skýrės darbas, matai, jau lengvesnis Lkž. Jau dabar tai nesi̇̀skiria [miesto ir kaimo apsirengimas], o kap kadaise, tai skýręsis LKT231(Ktv). Jau beveik nesi̇̀skiria tie ančiukai, o tas buvo daug mažesnis Jrb. Drebulės štamas sunkiau ski̇̀ras nu jovaro Plšk. Jau obuoliai iš lapų ski̇̀rias – jau vasaros galas Jrb. Šviesos nematyti, diena nuo nakties nesiskyrė V.Krėv. Barbės veido spalva labai nežymiai tesiskiria nuo durų spalvos – toks jis baltas I.Simon. Jo žodžiai nesi̇̀skiria nuo darbų DŽ1. Čia niekas neperkirtinėjo vienas kito kalbos, nenuobodžiavo, nesikarščiavo, nesiskyrė savo nuomonėmis J.Balč. Žmogus kaip žmogus: nieku nesiskiria nuo kitų P.Vaičiūn. Baltas ant balto man nèskirias – nematau Vdžg. Tuo didžiausiai skyrė̃s tikusios [mergos] nuog netikusių, jog anos aliejų turėjo, o šios jo neturėjo DP569. Tuo [žmogus] nuog kitų žvėrų nekalbančių skiriasi PK232.
^ Skiriasi kaip dangus nuo žemės LTR.
ǁ lingv.: Skiriamojo sujungimo sakiniais pasakomi reiškiniai bei veiksmai, kurių vienas pašalina kito galimybę LKGIII770. Sakiniai su kartojamuoju jungtuku arba … arba paprastai vartojami savo pagrindine skiriamąja reikšme LKGIII771.
13. pažinti, suprasti: Jauna būdama par du kilometrus skirdavau iš eisenos, iš viso ko, moteris ar vyras ir kas Dgl. Jaunikliai jau pirmomis dienomis skiria motinos balsą rš. Kas pasieny gyvena, tie ski̇̀ria kalbas, o kiti nèskiria RdN. Plaučių uždegimu susirgau, porą savaičių nieko neskýriau Krtn.
14. skirtingai traktuoti, kitaip negu su kitais elgtis: Manę neskýrė jaunimas, mylėjo, prašė Ad. Seniau labai ski̇̀rdavo: bagotos atskirai, tarnaitės atskirai Pnm. Berniokai trys, ale negaliu ski̇̀rt nė vieno Lb. Nekokie te žmonės: šeimyną ski̇̀ria (skyrium valgyti duoda) Dbk. Senė buvo bešokanti į akis: – Kaip gyva neskyriau samdinio nuo šeimynos ir dabar neskirsiu! J.Balt. Kitas liūb šeimyną ski̇̀rs nu valgymo (prasčiau maitins) Ub. Eik ėsti – paskiau sakysi, ka nu valgymo ski̇̀ram Krš. Skýrė su valgymu, negalėjo pri anų pabūti DūnŽ. Idant ištirtumbit, kaipo ponas Egiptą ir Izraelią skiria BB2Moz11,7.
15. riboti: Sėlių žemę skirianti nuo latvių Dauguvos upė K.Būg. Žuvinto ežeras skiria dzūkus nuo kapsų rš. Pro raudonai išdažytus vartus sienoje, kuri skyrė gatvę nuo namų, įėjome į keturkampį kiemelį A.Vencl. Skiriamasis (intarpo) žiedas VĮ.
ǁ prk. trukdyti bendrauti: Visi gėrėjosi Stašio drąsa ir džiaugėsi, kad dabar jau bus pasibaigęs tas įtarinėjimas, tiek metų skyręs kaimyną nuo kaimyno V.Myk-Put.
16. duoti, suteikti, aprūpinti kuo: Tėvelis man skýrė tris šimtus Krs. Ski̇̀rti premiją NdŽ. Jai už metų bus skirtà pensija Upn. Ski̇̀rti pinigų patobulinimams NdŽ. Ski̇̀rti kam butą, kambarį NdŽ. Vaistus geriausius skýrė Erž. Šitą žiedą tau skýriau Pv. Jos čia paliko bitys, jau jai ski̇̀rtos: kur brolio – brolio, kur jai – jai Mšk. [Žmonės] iškirto jiem ski̇̀rtą mišką, kai sudegė Tvr. Kiek ski̇̀ria dalies, čia taip nu tėvų priklausė Trk. Ski̇̀rk lygiai visiem! Ml. Išėjo mada: i dukterim reikia lygi dalia ski̇̀rt Jnšk. Ski̇̀ria, kad mergiotei i mašina, i namas, o kitiem vaikam nieko Klt. Kad nors pusę karvės skirtų̃be sūnui Klt. Nėr man matušės kraiteliui kloti, nėr man tetušio dalelei skirti D84. Kad ir verksiu, bet ne viena, verks ir tėvulis, dalelę ski̇̀rdamas DrskD142. Tada skyrė sau Lot visą žemę pas Jordaną BB1Moz13,11. O eš tuo čėsu pakėliau savo ranką, idant išvesčiau juos iš Egiptų žemės žemėna, kurią eš jiemus skyriau BBEz20,6. Dievas nudalijo (viršuje skyrė dalią) kožnamui Ch11PvK7,17. Ir aš skiriu jumus … karalystą DP495.
^ Nei skirtas, nei pamestas TŽIV514.
ǁ paaukoti: Pašvęsk (paraštėje Skirkite) man visą pirmgimį BB2Moz13,2.
17. pateikti vartoti, naudotis kuo pritaikytu kuriam tikslui: Mokyklai skiriami̇̀ skaitiniai DŽ1. Tokie straipsniai yra tikrai geri dalykai, bet jie skirti reikėtų vadovėliuose ne pirmai mokslo pradžiai J.Jabl. Tik mažas krūmais apžėlęs, apdulkėjęs sodelis glaudžiasi prie tos mūro trobos, kuri skiriama keliauninkams Pt. Peiliai, skirti knygrišystės darbams, galandami iš vieno, dešiniojo šono rš. Javams sėti ski̇̀rtas laukas NdŽ.
18. leisti patirti: Neski̇̀rk peilio (operacijos), Dieve, i neprieteliui Adm. Tėvelis mirė – vargą skyrė ir nuo giminės mane atskyrė LTR(Grv).
^ Ką Dievas myli, tam i kryžių skyrė LTR(Rm).
ǁ perleisti, teikti kam ką:
^ Nei čia kitam ski̇̀rt, nei čia savo išbėgt (apie mirtį) Ob. Kad peikia, tai reikia; kad giria, tai kitam ski̇̀ria Slm.
ǁ linkėti: Tep pragyvenau ir jiemi skiriù gyvenimo laimingo Lp.
^ Ko pats nenori, kitam neski̇̀rk Sb.
19. panaudoti, teikti kuriam reikalui (laiką, jėgas ir pan.): J. Lelevelis domėjosi ir Lietuvos istorija ir ne vieną veikalėlį ar straipsnelį yra jai skyręs rš. Pačias geriausias rytmečių valandas turėdavau atiduoti mokyklai, o popiečius ir vakarus skirdavau literatūrai J.Paukš. Daug dėmesio kritikas skyrė literatūrinio palikimo tyrimo, vertinimo ir tvarkymo klausimams rš.
ǁ pavesti, panaudoti ką vykdomą tam tikram tikslui: Dvi dienas vyko seminaras, skirtas ideologinio darbo tobulinimo klausimams (sov.) sp. Vakar įvyko iškilmingas susirinkimas, skirtas Raketinės kariuomenės ir artilerijos dienai (sov.) sp.
20. nustatyti: Skirtą valandą visi kviestieji svečiai buvo vietoje T.Tilv. Dievas surėdė žmogų, gyvulius, skýrė metus visiem (ps.) LKT267(Brž). Ski̇̀rti baudą, atlyginimą DŽ1.
21. pavesti eiti kokias pareigas, užimti kokią vietą: Jį čia mokytoju skirsią J.Jabl. Švietimo skyrius pavedė man mokyklos vedėjo pareigas. Čia yra skiriamasis raštas rš. Tave skirsim apylinkės pirmininku rš. Vienus [piemenis] kiaulium ski̇̀rdavai ganyt, kitus ski̇̀rdavai žąsim ganyt po laukus Mšk. Nu, ir skýrė ans: katrie jaunesni, tus į darbą, į darbą Trš. Martynas Karalius skirtas trečiuoju pabroliu I.Simon. Su didžiu nusižeminimu meldė karaliaus Aleksendros, kad tokių niekam Žemaičiūse nederančių kunegų nebskirtum į klebonus M.Valanč.
| Jį turbūt į sanatoriją skir̃s (siųs) kur no[rs] Jrb.
ǁ duoti (darbą, vietą): Skýrė darbą Radvilišky Sug. Ei močiute, motule, skyrei ma[n] vietelę, ir išskyrei ma[n] vietelę į didį vargelį (d.) VšR.
ǁ užduoti ką padaryti: Atidirbau, kas man buvo ski̇̀rta NdŽ. Lig šiem metam ravėjau, šiemet jau neskýrė Str.
22. rinkti (susitarus ar balsuojant) į kokį postą: Skirkime, kas mūsų sąžinei arčiau. Juk turime pastatytą savo lietuvišką kandidatą. Aišku, kad tą ir skirsime I.Simon. Mes tave paukščių karaliene turėsim skirti J.Jabl. Ne svietas beskyrė sau vyresniūsius, nes karaliai pardėjo jus svietui S.Dauk.
23. rinkti geresnį, tinkamesnį: Prie ūkės visiem reikėjo dirbt, i neskiriant darbų: ar vyriškas, ar moteriškas – viską iš vieno dirbom Bsg. Ski̇̀rdavom [perinti], kad būtų apskritesni kiaušiniai – tai viščikės Rs. Aš skiriù tau arklį, t. y. išrenku J. Daba aš tai jau viską galiu valgyt, nieko nèskiriu Šmk. Laiminga esu: nieko nèskiru, viską ėdu Krš. Neskiriant (viską) liepta jam valgyti Gmž. Vaikius skýrė i paliko be vyro Jdr. Skýriau skýriau tą skarelę, i netiko Vž. Skirk sau bernelį, kur raudonais veideliais J.Jabl. Eičiau, skirčiau iš to pulkelio kur sau lygią mergelę JV1083. A jūs tokį ėrelį sau skirkiat (imkiat), kursai yra be nutarties (paraštėje patinėlis) bei mitulys BB2Moz12,5.
| Dobilai, miežiai žemę ski̇̀ra – prasto[je] neauga Šts.
| refl. tr. DŽ: Tu, vaikeli, nesiski̇̀rk, viską valgyk Kdl. Yra iš ko ski̇̀rties Vkš. Kiti vaikai ski̇̀ras sau žąsyčius, o Stasius nesi̇̀skira Šll. Tų kavalierių buvo riaušės, o skýrės skýrės i pasiliko netekėjus Jrb. Aš jums nebepiršiu, skirkitės, kokius sau norite Žem. Matote, ik šiol buvau jaunikis, laikas jau skirtis moteriškę V.Kudir. Laikas vieną iš dviejų skirtis prš. Geriaus yra tarp dviejų piktų daiktų mažesnįjį skirtis prš. Ski̇̀rkis ar smertį, ar vergystę KII334. Ei sūnyt, sūnyt, sūnyti mano, ski̇̀rkis širdy mergelę LB69. O aš tau duosiu ski̇̀rtisi iš šimto JD693. Valia man skirtis iš visų, kuri dailiausia KlvD19. Seserele muno, skirkis po visą stalnelį tinkamą žirgelį (d.) Krtn.
ǁ ieškoti reikiamo, pritaikyto: Įėjo į krautuvę, užsibrėžė žiuburį ir ėmė rakčiukus prie stalčiaus skirti Žem.
24. įtraukti į tam tikrą kategoriją pagal būdingas ypatybes: Visi šie veiksmažodžiai skiriami prie I asmenuotės LKGII131.
25. lemti, žadėti, numatyti: Jam skirtà didi ateitis NdŽ. Ji ne tau skirtà NdŽ. Taip jam likimo ski̇̀rta DŽ1. Tavo tokia dalia ski̇̀rta OG111. Kodėl, kodėl likimas skyrė keliaut man svetimus kelius? S.Nėr. Kiek ma[n] ski̇̀rta [amžiaus], tiek užteks i be peilių (operacijos) Jrb. Kas man ski̇̀rta, atsiimsiu alei kruopelytę Ds. Dievas žino, kam ski̇̀rta ta [užkasta] skrynia buvo Sug. Nieko nepadarysi – kaip jau kam ski̇̀rta Sdk. Anam buvo laimė skirtà, bet nesugebėjo pasiimti Tl. Neverkie, mergele, neverkie, jaunoji, kad bus mumim Dievo skirta, tai mes nesiskirsim (d.) Vlk.
^ Kam kas skirta, tai kaip koja įspirta LTsV205(Vrn). Kaip ski̇̀rta, tą pasiemi Rs.
| refl.: Kad pelėda vaitoja, tai tam kieme nelaimė skir̃sis (priet.) Vdšk.
ǁ manyti ką įvyksiant: Visi skýrė smertį mamai, o pasidarė tetei Mžš.
26. numatyti, nuspręsti kam ką daryti: Ana buvo skirtà an operacijos Upn.
ǁ refl. rengtis, ketinti ką daryti: Aš skiriúosi rytoj važiuot į Braziūkus Zp.
27. refl. sektis, klotis: Kad darbas skirtumias, reik gero gaspadoriaus Šts. Anai viskas (visi darbai) baisiai ski̇̀ras, kaip žaibas ana yra visur Plt. Kad tik skiras darbas tam vaikiuo Šts. Kalba anam ski̇̀ras MitI80(Klp). Darbas neskiras (nevedas) MitI80(Klp).
◊ ant lãpių ski̇̀rti laikyti nebetinkamu: Ant lãpių jau mane ski̇̀ria Grdž.
burnõs neski̇̀rti neprašnekti: I burnõs neskýrė, i žodžio netarė [marti] Klt.
Diẽvulia neski̇̀rk nusistebėjimui reikšti: Šaltis – Diẽvulia neski̇̀rk! Lp.
dūšià ski̇̀rias nuo kū́no KII235 miršta.
gẽlumbes ski̇̀rti Lk snausti: Ir skirs gelumbes kaip tris naktis nemiegojęs Krkl.
kū́nas ski̇̀riasi su dūšià apie didelį nuovargį: Nežino, ka muno kū́nas su dūšià ski̇̀ras nu darbo Šts.
pãlaikus ski̇̀rti dvėsti (apie gyvulį): Užvirtęs paršas kojom tik buria, matyt, pãlaikus ski̇̀ria Gs.
pelùs nuo grūdų̃ ski̇̀rti suvokti, kas gera, vertinga, kas ne: Mokėk ski̇̀rt pelùs nuo grūdų̃ Ut.
ski̇̀rto gãlo nebū́ti turėti vargo (su kuo): Matos, kad nebus skirto galo su tuo durnium An.
su [šiuõ, tuõ] pasáuliu (ámžiumi, gyvẽnimu rš, svi̇́etu) ski̇̀rtis mirti: Sūnau, aš skiriuos su šiuo pasauliu, o tu paliekti vienas S.Dauk. Be laiko reikia ski̇̀rtis su tuõm pasáuliu Kdn. Jau anas ski̇̀riasi su šiuõ ámžiu LKKXIII135(Grv). Vesk pakajuj ing tavą šventą garbę su tuo svietu skiriančius MKr30.
keliai̇̃ (takai̇̃) ski̇̀riasi (kieno) rš nutrūksta, neįmanomas bendravimas, buvimas drauge: Man baisu – žinau, kad mūsų skiriasi takai S.Nėr.
vė́lei ski̇̀rtis su kū́nu mirti: Didi nuodėmė, jei leisi po žeme jo vėlei su kūnu skirtis V.Krėv.
žẽmė ski̇̀riasi [po kójų] apie smarkų, intensyvų veiksmą: Arkliai būdavo geri: net žẽmė ski̇̀riasi, būdavo, kai važiuoja Krs. Tai bent vyras: kai eina, žẽmė po kójų ski̇̀riasi! Dkš. Keikia, net žẽmė ski̇̀riasi Mrj.
1 apski̇̀rti, àpskiria, apskýrė tr. Rtr
1. liepti, pavesti ką daryti: Apskyrė man įstato mokslą, bet aš su visu kitokį turėjau savo pastatymą I. Kunigų yra urėdas žmones mokyti, bo ant to visi yra apskirti Mž11.
2. N, Š išrinkti (balsuojant ar susitarus) į kokį postą: Karalius mirė po tų metų, o ing ano vietą žmonys apskyrė tą meistrą DS149(Vdk). Ant galo diena nemetu apskyrė jį savo Viešpačiu S.Dauk. Apskirkiam sau vadovą I. Todėl Dievą jūsų kaipo stipresnį saunoriai už Dievą apskiram ir išpažįstam M.Valanč.
| refl. tr.: Pasisaugokit, kad, tėviškę mylintį skirt norėdami, neapsiskirtumbit tėviškės neprietelių TP1881,8.
3. parinkti, surasti (vietą): Einam, apski̇̀rsim daržinei vietą Grž. Apskyrus vietą dėl skynimo, reikia aulių pridirbintise Nz. Tranai àpskira vietą bitims Lk. Žemaičių reikalingas skaitlius susirinkęs iš čėso apskirto[je] vieto[je] BM332(Šv). Stovėjo vienas [medis] nelab toli krašto jūrės, ir tą patį lovos vietoj sau apskyriau I.
4. išrinkti ką tinkamą, parinkti: Apskýrė parinktinius vyrus imti akrūtams J. Apskýrei vietą, nu apski̇̀rk sau moterišką ir žanykis J. Čia tokio vyro aš negaliu apski̇̀rti Gr. Nebàpskiru seno žmogaus mūsų parakvijo[je] Šts. Vištą jau apskýriau, katrą papjauti Užv. Na, vaikai, kokį vardą dėsma tai lėlei? – Vincelis, jau mano apskirtas, – atsiliepė pati Žem. Nė kokios kitos negalįs sau apskirti, tiktai tą [paną] S.Dauk. Ir apskýrė ma[n] bernelį kaip lauže kelmelį JD142. Vesk mus keliu teisuoju, tau ant garbės apskirtuoju Mž50.
| refl. tr.: Visi turiam po karvę apsiskýrę Grd. Motriška kol nejo pri daktaro, tol ana negalėjo apsiski̇̀rti akuliorių Lks. Mikolas jau buvo apsiskýręs mergą, ale motyna neleido imti Krš. Tu negražią moterį apsiskýrei. – O kad tu su mano akia matytum! Prk. Pačios, rodos, ir dar neturi apsiskyręs? I.Simon. Ten yr sūnus, gali apsiski̇̀rties par kavalierių Krg. Iš pat pradžios vakaro jis ją apsiskyrė, visus beveik šokius su ja šoko LzP. Apsiskýrė viens bernelis kur jauniausią mergužėlę JV54.
5. nustatyti, sutarti: Neapskirtas, neapimtas, neuždėtas laikas I. Atgiedojus himną, kunigas kozonį tur savo apskirtąją sakyti Mž496.
6. refl. išsivaikščioti, išsiskirstyti: Apsiskýrė svečiai, susėdo valgyti numiškiai Šts.
7. duoti nuosavybėn, suteikti, aprūpinti kuo: Tau yra apski̇̀rtos pievos J. Nėr man motušės kraiteliui krauti, anei tetušelio dalelę apskirti LTR(Kltn).
1 atski̇̀rti, àtskiria, atskýrė tr. K, Š, Rtr; SD208,211,414, H153, R42, N, LL185
1. DŽ1, Dv atrinkti, atmetant, kas netinkama: Àtskiria gerus grūdus sėklai JnšM. Rugius su kretilais sijos: kas sėklai, kas kiaulioms atski̇̀rs LKT63(Lkž).
| refl. tr., intr. H, Sut, N, L, Š: Vėto su rankom – pelai sau, grūdai sau atsi̇̀skiria Gg. Kaip atsi̇̀skiria grūdai, tai švarūs būdavo Trgn. Bulbes rinksiam, gatavai sėklai atsiski̇̀rsiam Trk.
ǁ pašalinti iš visumos: Vėtydami žirnius, mas nuo jų atskiriam avižas Skrb. Niekočia tai jau pelus atàskiria Imb. Kai šukuoji šepečiu, pakulas àtskiri LKT332(Gdr). Pirmuliausia pilam [pieną] betonan (į bidoną), smetoną àtskiriam Pls.
| refl.: Eina pripiestin [grikiai] su lukštu, per sietą išsijoji – miltai atsi̇̀skiria Eiš. Patrina ir supranta tujau pat – spalis atsi̇̀skira nu to pluokšto Yl. Atsiski̇̀rs, būs vieni gryni jau, jokių pakulų susimaišymų nebūs [linuose] Lž. Jai tai atsi̇̀skiria pienas labai Kp.
2. atidėti dalį, atidalyti iš visumos: Ataski̇̀rtas spiečius Jž. Atskirkite savo daržuose po kelias ežes apvyniams Rp. Atskirk linų pluoštelį Sk. Žiupsniuką atàskiri ramunėlių, indedi vandenin Upn. [Sušlapęs gaidys] po plūksnelę vieną atàskiria ir džiovena Ob. Pavienių [gyventojų] atskirti̇̀ sienojai paravėj Slm. Tada buvo atskirti̇̀ kapai, katrie pasikorę Ob.
| refl. tr.: Aš išsiėmiau pinigus, dešimtį auksinių atsiskyriau, o kitus sudėjau į sėlenų puodą J.Balč. Atsipjauk, atsiski̇̀rk raumenį Erž.
3. atidalyti vieną nuo kito: Susviję, susisukę siūlai matkoj, negaliu atski̇̀rt Klt.
| refl.: Kūda boba, žiaunos tik atsiskýrę (labai įdubę žandai)! Klt.
ǁ atidalyti, atitraukti ką glaudžiai susijusį: Sąvokų turinys neatskiriamas nuo formos EncIX1179.
atskiriamai̇̃ adv.: Rinkos dydis yra neatskiriamai susijęs su visuomeninio darbo specializacijos laipsniu rš.
atskirtinai̇̃ Neatskirtinai I. Du bus viename kūne, tai est neatskirtinai suglausti MT229.
4. MP64, NdŽ paimti, pašalinti iš būrio, atitolinti nuo kitų: Savo avį atski̇̀rk sau J. Baltį atskýrė penėt Dkš. Trys [karvės] jau buvo ataski̇̀rtos ligotos, tai tas, va, saugok Antz. I kiaules atski̇̀rtas ganydavai Mšk. Atskirtas nuo giminelės kai baltas akmenelis [v]andeny (d.) Ad. Atskyrėm ir neprileidžiam večeriosp jo šventosp PK208. Ir atskirs jis vienus nuog antrų VlnE131. Išeis angelai ir atskirs piktuosius ižg vidurio teisinykų DP524. Ir pats jas atskirs vieną nuog kito, kaipo piemuo atskiria avis nuog ožių Ch1Mt25,32.
| refl. tr., intr. R, Š, Rtr, NdŽ: Atsiskirtisi H153. Kap išeini perimot [gyvulių], ir atsi̇̀skiria savi Ad. Atsiskýrė nuo keltavų ir lekia miežiuosna karvė Pb. Juodu nejučiomis atsiskyrė nuo kitų ir nuėjo vienu du pasivaikščioti į pamarį I.Simon. Ir atsiskyrė nuog jų …, ir klaupė and kelių ir meldės Ch1Luk22,41. Tie patys nuog tos draugystės tikrai atsiskiria PK209. Atbėgo vilkas, teip kaip tyčia atsiskyrė tais jo avis ir nusivarė in girią BsPIV126.
5. refl. nutolti (nuo vietos, prie kurios buvo priglusta): Laivė buvo jau atsiskyrusi nuo kranto J.Balč. Nuo tamsios pilkos namo sienos atsiskyrė šešėlis rš.
6. refl. atsišakoti, atsidalyti: Tarama – ežeriokas, anas atsi̇̀skiria nuo Dringių Ign.
7. neleisti būti, gyventi kartu: Juos abeitą (abu) atskýrė Lz. Kartais nuo vaikų meilingus àtskiria tėvus K.Donel. Negerk, sesute, žalio vynelio, ba tave atskir̃s nuo motinėlės DrskD141. Verks našlaitė nevirkdyta, nuo tėvelio atskirta LTR(Grv). Jau atskýrė mudu jaunu ir meilius žodelius JD352.
| Nė vieno ižg bendrumo to džiaugsmo neatskiria, visi vieną džiaugsmo priežastį tur bendrą DP47. Vislab, kas mūsų širdį nuo Viešpaties atskiria, tur būti atskiriama Ns1832,8.
ǁ atjunkyti: Ji maitina jį (kūdikį), o paskui, kai laikas ateina, ji àtskiria jį nuo savę Šmk. Kai atskýriau vaiką nuo savę, ir ėmė negeruot Ds. Paršeliai jau keturių savaičių, galiama būs nu kiaulės atski̇̀rti Vkš. Tėvai, užtverk gardinį, reikia teliokas atski̇̀rt Ds.
ǁ refl. R9, LL214, DŽ1 nustoti kartu būti, drauge nebegyventi: Kai vyresnysiai sūnus pasistatė gryčią, tuoj pat ir atsiskýrė nuo tėvo Skrb. Po mažai žemės mes turėjom, kap atsiskýrėm Eiš. Jis atsiskýrė nuo brolių J. Matai, anie atsi̇̀skira, anims (tėvams) išimtinę duoda, anie į pryšininkę išeita Knt. Susiblakavo su juo, i jau neina atsiski̇̀rt Jrb. Tas kareivis atsiskyręs nuo to senuko ir nukeliavęs toliau BsPIV7. Ka tie bajorai atsiski̇̀rdavai, tai mum mažiau tos bandos būdavai [ganyti] Mšk. Atsiski̇̀rki, dukrele, atsiski̇̀rki, jaunoja, nuo pijoko bernelio (d.) Šmn. Ko saulužės atsiskyrei? Aušrinę pamylėjai? RD27. Ir šitaipo atsiskyrė brolis nug antro BB1Moz13,11.
ǁ refl. pasitraukti nuošaliai vienam, nebendrauti su kitais: Atsiskyręs nuog žmonių SD211. O jūs kaip kokie vieniši kurmiai norit lindėti savo urve, atsiskyrę nuo žmonių ir nuo gyvenimo A.Gric. Atsiskyręs it girios paukštelė Pšl. Turime … nuog žmonių atskirtis DP619.
ǁ refl. prk. pasitraukti iš gyvųjų tarpo: Sušalę, išalkę, visokie vargai spaudžia, o išeiti iš tos žemės, atsiskirti nė vienas nenori Žem. Kas metai mūsų kartos vis mažiau lieka: tai vienas, tai kitas atsiskiria ir nueina sau namo (miršta) V.Krėv.
8. refl. nutraukus santuoką, kartu nebegyventi, išsituokti: Pykosi – ir atsiskýrė Mrj. Girdėjau, kad su vyru atsiskýrė Ln. Toks gražus vaikas buvo, o pasidarė nė šioks, nė toks – su boba atsiskýrė Vdk. Motka atsiskýrė nuog vyro, mylėjo tą berną Dbč. Bet jeigu neviernas atsiskiria, tesiskiria Ch11PvK7,15.
9. R329, LL122 suvokti, pajusti kieno būdingas ypatybes, skirtumus: Nuo draugo priešą, o nuo priešo draugą atskirti šiandien nebemoku V.Myk-Put. Daba vyro nuo mergaitės neatski̇̀rsi [iš aprangos] Vdk. Paseno ir da nemoka merginos nuo moters atskirti V.Kudir. Kad abidi sutinku – àtskiru, kad vieną – nežinau, katra LKT73(Eig). Kaip ji (katė) atskiria pelės tylius žingsnius nuo vėjelio ošimo už klėties durų, tai jau jos slaptis Blv. Pridera ji skaityti atsargiai, t. y. ataskiriant, kas tikra, kas ne A.Baran.
^ Auksą ir pelenuose atskirsi KrvP(Erž, Vkš). Geras bernas, kad pažagrės nuo žagrės neatskiria TŽV599. Abu kaip vienas: nei pats velnias neatskirs KrvP(Lš). Aklas šviesos nuo tamsos neàtskiria Lp. Kad tu jau dienos nuo nakties neatskirtum, tėvo motinos nepažintum! KrvP(Vlkv). Ir durnius atskiria lašinius nuo pelų, ir aklas – dieną nuo nakties KrvP(Vs).
10. LL209,213, DŽ atpažinti: Žymė įkirpta [avies ausyje], kad atskir̃tų Žg. Raidžių neatàskiriu, nematau Ut. Paukščių aš nepažįstu, varną atàskiriu Pnd. Ma[n] įdomu, kaip tie paukščiai àtskiria, katram vaikui davė lest Šl. Iš tolo àtskiria mano balsą LKT353(JnšM). Jie (gyvuliai) atskiria laiką, vietą, spalvą, gaidą Blv.
| refl.: Ji atsi̇̀skira, ka ne vainutiškis esi Vn.
11. padaryti skirtingą, parodyti būdingas ypatybes: Sakiau, jos moterystė yra padorus suglaudimas, o tatai todrin, idant jį atskirčia nuog nepadoraus sujungimo DP69.
| refl. LL212: Maž teàtskirias kalba lietuvių ir žemaičių J. Juk aš negaliu atsiski̇̀rt nu kitų Vdk. Sakau, kaipo ilgai tėvonis yra vaikas, nieku neatsiskyręsi nuog tarno VlnE17. Kuriuo pašlovinimu atsiskyrė nuog kitų visų numirusiųjų žmonių MT269. Naujasis aprėdas vaiskui atsiskir visuotinai nuo dabarnykščiojo prš.
ǁ pažymėti kuo, padaryti kitokį, kuo ypatingą: Šiuosmet ažu bėdų tai nebus kuom ir šventės atski̇̀rt Arm.
12. LL291 skirtingai traktuoti, kitaip negu su kitais elgtis: Našlaitis, vaikel, vis visų atski̇̀rtas Ds. Atski̇̀rdavo samdininkus, daug tokių buvo vietų, kur atski̇̀rdavo nū valgymo Grd. Muni valdžia neàtskira i pensiją duoda Stl.
13. BŽ78, NdŽ atriboti, atitverti: Per ištisus devynis mėnesius vienuoliai būdavo atskirti nuo viso pasaulio A.Vien. Jara (upė) mus atàskiria – gretimai gyvenam Adm. Eilia medžių eina, kaip ir laukai atskirti̇̀ Alks. Vaisingus medžius aplink savo sklypą sodino, kad savo kupelį (aptvarą) kiekviens nuo kito atskirtų K.Donel1. Užtveriu, tvora atskiriu R12. Ir atskyrė vandenį po tvirtybės nuog vandenio aukštai (ant) tvirtybės BB1Moz1,7.
| Sujungiamieji sakiniai visada vienas nuo kito atskiriami tam tikru skyrybos ženklu rš.
ǁ izoliuoti nuo įtakos: Įstatymiškai bažnyčia atskiriama nuo valstybės ir mokykla nuo bažnyčios (sov.) rš.
ǁ neduoti teisės į ką, nepripažinti kuo, pašalinti iš kur: Jis buvo atskirtas nuo bažnyčios ir ištremtas J.Jabl. Atskirti nuo surinkimo H. Atskiriu, iš surinkimo išmetu R362. Atskiriu nuo tėviško dalyko, nuo tėvonystės R119.
14. BŽ79 atidalijus iš visumos, duoti nuosavybėn: Duoda sūnui [tėvai], nuog savo žemės atskýrę Rud. Jau kraitis atskirtas, skrynia užrakinta M.Katk. Dėkui tėvužėliu[i], dėkui senajam, kad atskýrei man dalelę, jau daugiau nereiks DrskD168. Mes tau atski̇̀rsim didę dalelę, mes tau sukrausim aukštą kraitelį JD1242. Matužėlė širdužėlė, atski̇̀rk manei kraitelį JV579. Randu tėvo numirta, maža dalelė atskirta (d.) Krč.
| Paprašyčiau gegutytės, kad atskirtų man plunksnytę. Lėkčiau greitai ant kapelių LTR(Brž).
◊ dūšià (vėlė̃) atsiskýrė nuo kū́no numirė: Kaip dūšia Kristaus nuog jo kūno atsiskyrė, tai žemė būk kad nuo savęs atsiskirti norėjo brš. Vėlė atsiskyrė nuo kūno J.Balč.
su šiuõ pasáuliu (svi̇́etu Rtr, Ls) atsiski̇̀rti numirti: Abu mano seneliai buvo atsiskyrę su šiuo pasauliu J.Marc. Atsiskyrė su šiuo svietu brš.
šiáudus atski̇̀rti nuo grūdų̃ suvokti, kas gera, vertinga, kas ne: Matai, aš atskýriau šiáudus nuo grūdų̃ Jnš.
1 ×daski̇̀rti, dàskiria, daskýrė (hibr.) žr. 1 paskirti 3: Daski̇̀rkie gi man dalelę LKKIX209(Dv).
1 įski̇̀rti, į̇̃skiria, įskýrė tr. įtraukti į tarpą: [Žmones] į krikščionių surinkimą priėmiau ir įskyriau Ns1832,6. Neįskirk ing peklą manęs su razbainykais PK52.
| Į šią grupę reikia įskirti ir vadinamuosius samplaikinius įvardžius rš.
įskiriamai̇̃ adv. imtinai, įskaitytinai: Visi pareigūnai, iki eilinio įskiriamai, turi žinoti, kaip bus puolama rš.
įskirtinai̇̃ adv. imtinai, įskaitytinai: Būrys sudaromas iš pareigūnų, esančių Kėdainių–Baisogalos geležinkelio plote įskirtinai rš.
1 išski̇̀rti, i̇̀šskiria, išskýrė tr.
1. SD185, H, Sut, N, K, Š, Rtr padaryti atranką, atmetant, kas netinkama: Išski̇̀rk man grūdus, kurie susimaišę J. Prieš sėjimą mes grūdus išskiriam, parvėtom, kad sėkla būt čystesnė Jnšk. Aš per valandą kitą išskirsiu visus grūdus LTR(Rk). Žirnius išski̇̀rs teip, kad jeigu pusė žirnio būs, įkirmėjęs būs, i tą atims šalin Trk. Bandą ganysi, liuob mamai parneši krežį išskirtų̃ grybų Lpl.
2. suskaidyti, atidalyti: Skanus sūris – pienas da neišski̇̀rtas Kp. Siūlas nesusuktas, možnės išski̇̀rt Klt.
3. paimti, pašalinti iš būrio, atitolinti nuo kitų: Jis apžiūrėjo suimtuosius ir nurodė dar keletą vyrų ir moterų, kuriuos kareiviai tuojau išskyrė iš minios ir pavedė sargybai V.Myk-Put. Išski̇̀rs tus, katrie biškį tokie jau smarkesni Nv. Kalėjimas baisus tuo, kad išskiria žmogų iš kitų tarpo rš. Visa šeima, nei̇̀šskiriant tarnų NdŽ. Iš pulko seselių vieną išskyrė, geltonas kaseles broliai išpynė LTR(Plv). Ir išskyrė muni jauną iš seselių būrio kaip roželę pražydusią iš lelijų tarpo D22. Jūs, seselės jaunosios, seseružės dailiosios, turite man išskirtie tą jauniausią sesutę BsO142. Ir išskirsiu visas šlakeliais apkrapytas ir margas avis BB1Moz30,32. Išimu, ižskiriu iž skaičiaus SD422.
išskiriamai̇̃
išskirtinai̇̃
| refl. Rtr, NdŽ: Vaikas išsiskýrė iš tunto ir nuėjo sau J. Išsi̇̀skiria vienas kareivis iš pulko ir užsuka pas mus į kiemą Mrc. Tada pažinau vargingas dienas, kai išsiskyriau iš pulko vienas LMD(Sln). Kurio klumpė iššoka pirmiausiai, tai tas greit iš tos šeimos išsiskirs (ves ar ištekės) LTR(Klvr).
4. DŽ1 atstumti vieną nuo kito (susimušusius): Šuva ir gaidžius išskiria, vištas iš kviečių išvaro Bt.
| refl.: Visą viedrą vandinio kap kliusterėjau an gaidžių tai tiej tuoj išsiskýrė Kpč.
5. arti esančius atitolinti vieną nuo kito: Grįžtant ištiko didelė audra, kuri laivus išskyrė ir vos nepražudė K.Bor.
^ Juos naktis suartina, o diena išskiria LTR(Srd).
6. DŽ1 atriboti: Kableliais išskiriamas sudėtinis derinamasis pažyminys, einantis po pažymimojo žodžio rš. Išskiriamà dalelytė NdŽ. Išskiriamieji ženklai rš.
7. refl. pasidarius tarpui, prasiskleisti į šalis: Kada Jonelis mostelėjo ant girios – medžiai nulinko, kada mostelėjo an marių – vanduo išsiskyrė! BsMtII257.
8. išskleisti ką sudėtą: Maryt, išski̇̀rk kaldrą! Pc.
9. refl. suirti, iširti: Ana druskos puodą kad duos, pūkš vidurin gryčios – puodynėlė ir išsiskýrė (subyrėjo suskilusi)! Vdšk. Malkų kūgis išsiskýrė DŽ. Arklys persigandęs šuoliais lyg skriste perskrenda su vežimu į kitą krantą, nespėjus tiltui nei išsiskirti, nei subyrėti rš. Kad paleidžiau zovadom, tai ratai tuoj po velnių išsiskýrė Jnšk. Vežimus reikėjo dailiai nukraut – pėdeliai kitaip išsiskir̃s Sk. Supintas kasas an pakaušio kap susuku, špilkom jas persmaigstau, kad neišsiski̇̀rtų Kpč.
^ Kas didelį kąsnį kanda, to žandai išsi̇̀skiria Kp. Išsiskyrė kaip genio plaučiai TŽIV511.
10. pašalinti, išmesti: Ką tu su ja veiksi, jei aš tave iš ūkio išskirsiu? P.Vaičiūn. Pašlovinti este, kad jūsų žmones nopkenčia ir kad jus ižskiria Ch1Luk6,22. Būtų išskirtas iš sinagogos, jei kas išpažintų jį Kristum Ev.
11. refl. Slm išsivaikščioti: Laimingai pasiekę Salaką, išsiskyrė kas kur sau LTR(Slk). Mano viena šeimynėlė išsiskýrė, kita susirinko Kp. Per kiekvienus pietus, kai stalas jau būdavo nukraustytas ir visi išsiskyrę, ištikimas tarnas turėdavo atnešti dar vieną valgį J.Balč.
12. išskirstyti, išdalyti: Ta banka suvisu išskýrė (išvaržė) tą dvarą lauk Knt.
13. refl. kartu nebebūti, nebegyventi: Kai susmyli, tai jau sunku išsiski̇̀rt Ut. Juodu išsiskyrė ir daugiau nebesusitiko J.Dov. Jie jau išsiskýrę gyvena, nebe draugėj Š. Pr[i]eina ant kryžiakelės. – Čia, – sako vienas kitam, – išsiski̇̀rkim! BM205(Pg).
14. Rtr ištuokti: Teismas juos išskýrė DŽ1. Ne tu aną žanindinai, ne tu anus išski̇̀rsi, kad anai patinka Trk.
ǁ refl. nutraukus santuoką, kartu nebegyventi, išsituokti: Dabar tokia mada: dieną pagyvena ir išsi̇̀skiria Lel. Ką muštis, tai geriau išsi̇̀skiria i gyvena Vad. Išsiskýriau, nebgyvenau Slnt.
15. LL290, NdŽ atpažinti pagal būdingas savybes: Tas ašvienis nuo visų i̇̀šskiriamas J. Šeškus įsisuko, jau i̇̀šskiramas vištikes išpjovė Krš. Neišskýriau aš juodviejų, katra tę buvo Jrb. Nė tėvas jų beišskyręs, ir jos visos jį tėvu vadinusios BsMtI12. Negaliam išski̇̀rti, a čia vaikelis, a mergelė (taip panašūs atrodo) Akm. Atvesdavo tris užsidengusias merginas, ir piršlys turėdavo išskirti, kuri jaunoji LTR(Rs). Jau žmogų išski̇̀rsi po kalbai, iš kur [kilęs] Nč. Ka eisi par lauką, neišski̇̀rsi, ar rugiai, ar atuodogiai (vasariniai rugiai), tik vėliau pjaunas Vdk. Ar jaučio ėjimas, ar žmogaus pėdos, negal išski̇̀rti Lkv. Jei „velnio piningą“ išski̇̀rsi ir išmesi, būs tavo visi piningai Brs. Šerno mesos negal iš kiaulės išski̇̀rti Dr. Paėmė pačią iš pelėdos nei̇̀šskiramą (labai negražią) Plt. Vienas iš vieno (labai panašūs) – negalėjo anuodums išskirti nė katro Lkž. Plaukai ilgiausiai, vyrų iš motriškų negal išski̇̀rti Krš. Eis su kelnėms motriškos kaip vyrai, negalės išski̇̀rti vyriško iš motriškos Trkn. Tada bitės nug tranų lengvai gal būti išskiriamos Nz. Kruopynė bus iš sermėgos neišskiriama – turi valgyti KlK13,97(Pln).
ǁ pajėgti suvokti skirtumą: Per sekundę žmogus išskiria ne daugiau kaip 20 greitai besikeičiančių vaizdų rš.
16. padaryti kitokį, skirtingą dėl tam tikrų ypatybių; pabrėžti, iškelti: Yra savybių, kurios ypač išskiria tam tikrą kūrinį iš kitų tarpo A.Vencl. Įvardžiuotiniai būdvardžiai išskiria vienus daiktus iš kitų pagal savo leksinę reikšmę KlK1,12. Pasitaiko sakmių, kuriose užsimenama ir apie tokius laumių išvaizdos bruožus, kurie išskiria jas iš paprastų moterų rš. Didūs laikai išskiria iš minių didžius žmones M.Katk. Mūs kunigai vis per daug aiškiai išskiria save iš tarpo visų draugijos sąnarių V.Kudir.
^ Kap išski̇̀rtas (puikiai atrodo) šniūras [javų]! Lp.
išskiriamai̇̃ adv.: Išskiramai̇̃ įstabiai rėdos Vn.
| refl. NdŽ: Eiškiai pažinsi, ka jis latvys – a mūsų žmonys išsi̇̀skiria? Mšk. Jin išsiskýrus iš viso miesčiuko, pasiutus Šln. Visokiums madums [vaikiščiai] nora iš būrio išsiski̇̀rti Krš. Burtininkai, kaip ir raganos, sakmėse iš kitų žmonių išsiskiria vien savo sugebėjimais, o ne išvaizda rš. Prieveiksmis iš kitų nekaitomųjų kalbos dalių išsiskiria tuo, kad jis, kaip ir būdvardis, turi laipsnio kategoriją MLTEII22. Iš XIX a. vidurio lietuvių poezijos „Anykščių šilelis“ išsiskyrė ir savo kalbos liaudiškumu rš. Baldai kaimiški, iš jų išsiskiria kampe stovinti sofa ir puošnus bufetas J.Avyž.
17. skirtingai traktuoti, kitaip negu su kitais elgtis: Nei̇̀šskiru ne vieno, geri visi vaikiai Krš. Su vaiku [mergina] paliko, iš viso būrio išskirtà, niekam nebreikalinga Rdn.
×18. (sl.) DŽ1 suteikti, paskirti: Draugija privalo kasmet išskirti lėšų ūkiui tvarkyti rš. Tam reikalui bus išskirti specialūs prekių ir statybinių medžiagų fondai sp.
19. pavesti eiti kokias pareigas: Volterį valdžia išskyrė į lietuviškųjų raštų cenzorį K.Būg. Posėdyje iš tarpo Komiteto narių išskirta (sudaryta) iš trijų žmonių … komisija LTII137.
20. išrinkti (susitarus ar balsuojant) į kokį postą: Žadėjo to klausyti kunigaikščio, kurį abi pusi vienybė[je] išskirs S.Dauk. Patys išskyrusys tinkamąjį kunegą, liuob rašyti pri vyskupo, kad klebonu padarytum M.Valanč. Jurkų ir Malakauskį pašalinkime nuo perdėtinystės, o į jų vietą išskirkime dorus žmones TS1897,9. Kurį jis išskirs (paraštėje išrinks), tas jam teafieravoj BB4Moz16,5.
| refl. tr.: Bet turi atminti, kad mes išsiskiriame tik vieną kandidatą I.Simon.
21. NdŽ išrinkti ką geresnį, tinkamesnį, parinkti: Tėvai išskiria visuomet sau žentą, nors tuo paprastai sunkiausią naštą užkrauna dukteriai ant pečių Pt. Išskýrė vardą – baisu klausyties! Krš. Liuobav čystą anglį išski̇̀rsma [dėti į kisielių] Grd. Paskambins [pirkdamas] dalgį ir išski̇̀rs geriausį Krš. Ne visumet ant žemės lygios tegal išskirti vietas, kuriose reik parkasus kasti Rp. Reik išskirti du stiebu to meto stipriu ir lenkti judu apei apynvarptį S.Dauk. Kaip jis tave iš mergų viso svieto išskyrė BPI337. Kam išskyrei man bernelį kaip šile kelmelį? LTR(Bt). Išskirsi sau tris miestus Ch5Moz19,7.
^ Kaip gegužė užrištomis akimis išskyrė sau vyrą S.Dauk, M.
| refl. tr. N, NdŽ: Pamatysiu, kokį tu žentą išsiskirsi Žem. Davė išsiskirti porą arklių LTR(Grk). Kokį ji gražų vardą išsiskýrė mergučei! Skr. Išsiski̇̀rkiat valgį, koki šiandien pietai būs Žeml. Kad aš numirsiu, kožnas išsiski̇̀rkiat sau lauką BM352(Vkš). Išsirašiau raštužėlį, kokį tik mokėjau, išsiskýriau sau bernelį, kokį tik norėjau (d.) Šmk. Aš išsiski̇̀rsiu, išsilasysiu kur sau lygų bernelį JV250. Ei, išeik, išeik, mano brolužėli, išsiski̇̀rk sau mergužėlę JD441.
^ Iš cielo bliūdo mesos išsiskyrė veršio uodegą (ilgai rinkęs, prastą žmoną išsirinko) LTR(Plng). Skyrė skyrė ir iš visos mėsos išsiskyrė uodegą Žem.
22. išleisti iš savęs: Skrandžio sienelių liaukos i̇̀šskiria tam tikras sultis DŽ1. Išskiriami̇́eji organai NdŽ. Daugiausia prakaito išskiriama tada, kai oro temperatūra lygi kūno temperatūrai arba aukštesnė rš. Bandymas rodo, kad augalai kvėpuodami naudoja deguonį ir išskiria anglies dvideginį rš.
| refl.: Skrandžio sultys išsiskiria ne tik patekus maistui į burną, bet ir pamačius jį, užuodus jo kvapą V.Laš. Išsiskyrusios ašaros drėkina akį, vienodai vilgydamos jos paviršių rš.
23. refl. išsiristi: Ir išsiskyrė iš to kiaušinio tokis ledokas DS342(Vlk).
◊ keliai̇̃ išsi̇̀skiria (kieno) nutrūksta, nebeįmanomas bendravimas, buvimas drauge: Mūsų keliai̇̃ išsiskýrė BŽ485.
nuo šiõ svi̇́eto (į ámžiną gyvẽnimą) išsiski̇̀rti mirti: Numiršta tas agradnykas, o netrukus išsiskýrė ir pati nuo šiõ svi̇́eto BM90(Brž). Vyras išsiskýrė į ámžiną gyvẽnimą Vdk.
1 nuski̇̀rti, nùskiria, nuskýrė tr. Š, Rtr; Ser
1. nuvalyti, nudaryti: Nūski̇̀rs kruopus su pakeltums girnums Grd. Kapūstus nukertam, nùskiriam StngŽ72. Grybus parnešus tuojau nùskiriu Snt.
2. atidalijus duoti nuosavybėn: Ir dalys, nuski̇̀rtos anksčiau, pagal dabartinius metus turėtų būt mažinamos Gs. Ans nuskýrė man dalį, t. y. nudalino J. Nuskyrė man žemės iš to paties dvaro P.Cvir.
3. duoti, suteikti: Nuski̇̀rtas jai kambariukas, ir būna Gs. Ji liepė jiems (velniams) nuski̇̀rtą mišką išraut MitI371.
ǁ nuspręsti, numatyti duoti: Buvo nuski̇̀rtas butas, būt gavus Klt. Karšintis ant mūro, kai namuose ir taip kiekvienas kąsnis nuskirtas (kam nors numatytas, apskaičiuotas), skriauda namams P.Cvir.
4. refl. būti kitokiam, nutolti, nesutapti: Literatūra nusiskyrusi nuog rašliavos A1884,199.
5. DŽ nustatyti, sutarti: Prisiminiau, kad ši diena nuskirta mano mokslo pradžiai rš. Atėjau nuskirtu laiku Juoziokų galan pusryčių, o ten stalas tuščias J.Balt. Nuski̇̀rtas metas NdŽ. Ir algą nuskýrė nuog tos dienos Lp. Vaikams šitaip buvo nuskiriama tikyba: sūnūs seka tėvo tikybą, dukterys – motinos A.Janul.
| refl.: Nusiskýrę iš anksto b[uv]o pro čia eit Gs.
6. NdŽ pavesti užimti kokią vietą, eiti kokias pareigas: Buvo nuskýrę mokytoju į Juozapavą Krš. Gal sužinojai, kur mūs bernioką nuskýrė? Ds. Jį nuskýrė dirbt mūsų kolūky (sov.) Grdž. Nuskýrė jį prie griovių Rm. Tris vyrus nuskyrė kaminus išvalyti Užv.
| Nežino, ar paims vaiskan – nuskýrė (nusprendė guldyti) ligoninėn Mlt.
ǁ užduoti kokį darbą: Jam buvo nuski̇̀rta tuos arklius žiūrėt Krs. Man čia ravėt nuski̇̀rta Sug.
7. išrinkti (susitarus ar balsuojant): Žmonės duoda prašymus valdžiai, kad nuskirtų komisiją iškadai apžiūrėt Grž. Apiekūnus nuskýrė [našlaičiams] Grz.
| refl. tr.: Susirinkimas nusiskyręs vyresnybę – viršininką, raštininką ir piningių A1885,25.
8. išrinkti geresnį, tinkamesnį, parinkti: Ana nuskýrė slūgą J. Dalgį nū̃skira, su nūšukomis braukdami Ggr.
| refl. tr., intr.: Nevedęs atrodė ant gyvenimo (tinkamas gyventi), ir nusiskýriau, o pasirodė niekai Skr. Jei blogai nusiskýrei – blogai Plng. Aš nusiskyriau jaunąjį bernelį, kurs į vaiskelį išjojo LTR(Vkš). Pigesnis skustuvas nusiskýrė (buvo išsirinktas) geresnis, o paskuo paprastėjo Šts.
^ Skyreis ir nusiskýrei veršio uodegą (ilgai rinkdamasis, išsirinkai blogiausią merginą) Mžk.
9. lemti: Matyt, jam taip nuski̇̀rta visą amžių vargt Rs. Kiek anam amželius nuski̇̀rtas, ans tiek išgyvęs sau Sd.
10. įjungti, įtraukti į tam tikrą kategoriją: Čia yra ir tokių kalbos savotiškumų, kurie į vieną kurią klaidų rūšį sunku nuskirti J.Jabl. Į prieveiksmius čia nuskiriami ir žodžiai be, irgi, ir J.Jabl.
1 paski̇̀rti, pàskiria, paskýrė tr. Š, Rtr
1. nuspręsti duoti, suteikti: Už gerą darbą paskýrė premiją DŽ1. Gautą pelną jie paskýrė pabėgėliams šelpti NdŽ. Piningų didliai daug paskirtà pabrikuo (fabrikui) plėsti Trk. Be teismo, be nieko jisai pats kiek tę pàskiria ir atsiunčia pinigų Jrb. Kodėl mama, paskirdama man kokį kąsnį, visada slėpėsi nuo tėtušio? LzP. Aš tau algos paskiriu tris avis BsPIV126. O mañ jauną jaunuolėlę berneliui paskýrė (d.) Šmn. Daėjo jis tokį dvarą, kur karalaitė buvo paskirta smakui LTI163. Karo lauko teismas paskyrė mirties bausmę rš. Lempas jai paskýrė šildyt (gydytis) Jrb.
| refl. tr.: Geriausią dalį sau pasiskýrė DŽ1. Artojas bulves vagomis aria, o kasėjai, kiekvienas pasiskyręs po vagą, jas kasa rš.
ǁ Sch167, NdŽ duoti naudotis (vietą, patalpą, plotą): Tą namą visą mokyklai paskýrė Vlkv. Grūdams reikia paskirti geriausias patalpas rš. Labai gerą ganiavą pàskiria jaučiam Žln. Tokį kampą paskýrė toms kapinėms LKT190(Šk). Ten buvo didelis gabalas paski̇̀rtas [prekyvietei] Krp. Gamta, paskyrusi elniui gyvenimo vietą nemalonią šiaurę, davė visa, kas tenai reikia turėti Blv. Kamaros priš šiaurę ir kamaros priš pietus bažnyčiospi, tos paskirtos yra švenčiausiop BBEz42,13.
2. atiduoti nuosavybėn, suteikti: Paskýrė jai savo suknelę mirdama Klt. Ar didį sukrovė motulė kraitelį, ar didžią paskýrė tėvulis dalelę? DrskD34. Tėvas jei numiršta nepaskýręs [dalių], tada [turtą] dalinas į lygias dalis vaikai Grz. Išleidant duoda gyvolių, kiek jau paskiramà, piningų, tas vadinas jau kraitis Trš. Ir aš skiriu jumus, kaip man tėvas manas paskyrė, karalystą DP495. Paski̇̀rk man tą, ko namie nepalikai (ps.) Aln. Dėkui, tėveli, dėkui, tikrasai, kad paskyrei man dalelę, – daugiau nebereiks LTR(Grv).
ǁ paaukoti: Visus savo žemės turtus bažnyčiai paskyrė Žem. Nuvedus bažnyčion, mañ Dievui paskýrei BM448. Pàskiriu jam dūšią DK69.
| prk.: Turbūt savo širdį jau paskyrei kam nors J.Dov.
ǁ NdŽ dedikuoti: Nežinau, kodėl ji parašė tokį eilėraštį ir kodėl paskyrė Adomui J.Gruš.
ǁ LL75 (testamentu) užrašyti, palikti: Jis savo turtą paskýrė geriems tikslams NdŽ.
3. panaudoti, pavesti kuriam nors tikslui: Paskýrė savo gabumus mokslui DŽ1.
| Veiksmažodžiams paskirta mažne pusė visos gramatikos J.Jabl. Tam mokslui paskirti trys puslapiai KlbIII240(J.Balč).
| refl. tr., intr. NdŽ: Pirmosios XIX šimtmečio pusės socialistai utopistai visa siela pasiskiria tokiems tyrinėjimams rš.
4. BŽ264 nustatyti, numatyti: Vestuvių diena jau paskirtà NdŽ. Traukinys išėjo paskirtą valandą J.Balč. Čiagi nepaski̇̀rtas laikas: kada spės, ir padaris Ob. Kiekvienas jų (perkūnų) turįs paskirtą sau metą MitII178. Parašė in visas karalystes, kad jis paskirtoj dienoj parodys savo dukterį BsPIV19. Paskalba toki buvo, kad geras kalendorius pàskira orą sėti Ggr. Paskirtas metas N. Po kelių dienų jau abudu buvo paskirtame mieste BsMtII48. Paski̇̀rdavo į kokią daržinę [piemenukams rinktis] Mšk. Paskyrė susitikimą vėlai vakare už kaimo trobų rš. Ir kad buvo paskirta, idant leistumbimės vandeniu Vlakuosna (į Italiją), padavė Povilą ir nekurius kitus kalinius šimtininkui Ch1ApD27,1.
| refl. tr.: Pasiskýrė sau gyvenime tikslą DŽ1. Kiek buvom pasiskýrę, tiek ir užsėjom PnmA.
5. SD147, H, Sut, I, NdŽ pavesti eiti kokias pareigas, įpareigoti atlikti kokį darbą: Jį čia mokytoju mums paskirsią J.Jabl. Iš mūs kaimo vienas buvo paski̇̀rtas kaip vyresnis Plšk. Komisiją paskýrė nuostoliams apskaičiuoti DŽ. Jis buvo paskirtas ligoninėn eiliniu gydytoju rš. Paski̇̀rdavo mergaites [iš piemenių], kas išvirs varškėčių [per sambarį] Sk. Į darbą žmonys eina, kas kur paski̇̀rtas LKT254(Srv). Nuo laukų tik dabojo paskirti̇̀ piemeniukai, kad į vasarojų, tai į rugius neįeitų LKT183(Prnv). Viršininkas (kerdžius) buvo ant anų (piemenų) paski̇̀rtas Krp. Blogai renka tavo Dievas, jei paskyrė būti valdovais mane ir mano brolį Jogailą V.Krėv. Iš antelerijos (artilerijos) mane atmetė, paskýrė in karališką gvardiją LKT229(Žž). Pirm paskirti buvome pagal nustatymą to, kursai daro visus daiktus pagal rodą valės savo BtPvE1,11. Kožnas nes aukščiausias kunigas, iš žmonių imtas, paskiriamas est dėl žmonių Ch1PvŽ5,1. Jis est paskirtasis nuog Dievo sūdžia gyvųjų ir numirusiųjų VlnE78. Akies mirkterėjime iž karalysčių savo bus ižvaryti, o kiti jų vieton nuog Dievo paskirti SPI134.
| refl. tr. NdŽ: Pasiskýrė sau padėjėją DŽ1. Apygudris buvo, tai ponas į dvarą pasiskýrė Mšk.
ǁ liepti atlikti, užduoti (darbą): Ji paskyrė namų darbus ir užvertė žurnalą V.Bub.
ǁ suteikti (vietą, pareigas): Rodžia didumą apaštalų, kad juos paskirtamęjime (orig. paskirtumęjime) urėde lygius sau daro DP203.
6. išrinkti (susitarus ar balsuojant): Paskyrusys sau vaideliotus arba kunegus, vėl sukūrė šventą ugnį M.Valanč.
| refl. tr.: Kiekvienas žmogus, ant savo žeme ir savo piningais naujus pastatęs numus Dievo, galėjo visumet paskirties tinkamą į kleboną M.Valanč.
7. R42, Sut, K, M parinkti ką geresnį, tinkamesnį: Aš paskýriau taų arklį, t. y. išrinkau iš kitų J. Tokių arklių – paskirti (mažai belikę) Šts. Paskirk tokią dainą, kad pritiktų tokiai dienai! Žem. Paski̇̀rsma į raudoną molį pasėti – kviečiai būs laužas (vešlūs) Lk. Ridikų išrauk paskýrusi [kur geresni] Žr. Vietą augynojui reik paskirti aukštą S.Dauk. Bet kurius jis paskyrė, tus taipajeg ir pavadino VlnE163. Idant šita būtų ta, kurią tu tavam tarnui Isaak paskyrei BB1Moz24,14.
paskiriamai̇̃ adv. retai, paieškais: Paskiramai̇̃ galėjo kur šokti [senovėje] Šv. Paskiramai̇̃ bėr žolininkių Šts.
paskiriančiai̇̃ adv.: Daba y[ra] obulų paskirančiai̇̃ Ms.
paskirtinai̇̃ adv.
1. specialiai pasirinkus: Dabar matai, – kalbėjo toliau jisai, kreipdamasi paskirtinai į Bukotą V.Piet.
2. retai, paieškais: Paskirtinai̇̃ ponai buvo geri Krš. Paskirtinai̇̃ būs liuob koks pijokas, o taip negėrė Krš.
| refl. tr. K, NdŽ: Pati nueisi ir pasiski̇̀rsi [dovaną] Jrb. Su kauliuku pasiski̇̀rk mėsos Erž. Anie, sako, eis, ten paršelius pasiski̇̀rs Als. Berniokas katrą gyvulį pasi̇̀skiria, tai vis užauga Sdk. Iš visų riebiausią žąsį pasiskýriau Kdl. Pačią gražiausią vištikę pasiskýrė sau Šll. Pasi̇̀skiras [karvė], kokia žolelė skanesnė yr LKT56(Akm). Kad jis, būdavo, kokį gyvulį sau pasiskiria, tai vis, būdavo, jam pastimpa BsPIV8. Ją pasiskýrė į marčias Jrb. Kad aš tokiam turte gyvenus, būč ne tokį pasiskýrus Ds. Mes pasiski̇̀rdavom, su kuo eiti šokti KlvrŽ. Taip jai buvo gamtos žadėta, ne savo pasiskirta Vaižg. An rėžių galų pasiskýrėm gyventi, meilijom daugiau žemės Vn. Esant iš ko pasiskirti, rodos, nebėra gero Žem. Aulį būtinai išdrevėjus, paskirkiatės iš tų perų korių keturis ar penkis geriausius S.Dauk. Pasiskýriau, kur gyventi J.
^ Pasiski̇̀rk mergą iš pulko kai roputę iš gurbo Jrb. Neatpūtauk: kokią norėsi, tokią gausi – jei beliks, ir pasiskirsi Plt.
pasiskiriamai̇̃ adv.: Į Telšius nuvažiuosu i gausu pasiskiramai̇̃ [vaistų] Gd. Gėralų buvo pasiskiramai LzP.
pasi̇̀skiriančiai adv.: Pasi̇̀skirančiai yr knygų visokių Šts. Pasi̇̀skirančiai ėda karvės, laukus atvokus Šts.
pasiskirtinai̇̃ adv.: Pasiskirtinai̇̃ yra kunigų bažnyčio[je] J.
8. atitraukti, atitolinti vieną nuo kito: Tas šnapšiukas pàskira žmonis, protus sumaišo Rdn.
| refl.: Negrūskit gyvulių krūvon, tegul pasiskyrę ėda Pnd. Bet niekaip negalėjo pačios (moterys) su avinu pasiskirti (atlipti) BsPII185.
ǁ refl. iširti, nutrūkti: Pasiskýrė mūsų draugystė Sv.
9. refl. išsiskirstyti, išsivaikščioti: Po vakaruškų jaunimas an visas puses pasiskýrė Vžns.
10. refl. N, NdŽ nustoti kartu būti, gyventi; nebebendrauti: Šeimos pasiskýrė: kur tėvas, kur sūnus Grv. Jau anas kai sustinka tą savo mergą, tai pardien negali pasiski̇̀rt Ds. Išeikime! Tesižinai vienas; bene greičiau pasiskirs Vaižg. Kol krūvoj buvom, nemeiliai buvom, kad pasiskirsim, tai graudžiai verksim N263. Broliai paklausė ir, supylę pinigus, pasiskyrė: kunigas sau nuvažiavo, ė anys namo parvažiavo BsPII204. Jie toj kryžkelėj pasiskyrė LTR(An).
11. refl. Upn, Pnm, Žl, Aln, Sug nutraukus santuoką, kartu nebegyventi, išsituokti: Kai šitei blogai sugyvena, tegul pasi̇̀skiria Lel. Vyras pasiskýrė su tą[ja] pirmąja [žmona] Klk. O šitas jaunis tai su pačia pasiskýrė Skp. Su pirmuoju [vyru] pasiskýrus, o su tuo susidėjus gyvena Klt.
12. nulemti: Taip likimas paskýrė NdŽ. Koki yra paskirtà, ar tu gink negink – apsiženis Slm. Klaidžiais, pilkais žemės takais paskirta mums klajot S.Nėr. Pražūčiai save paskyrėte, pripažinę savo dievais piktų atėjūnų žiaurius dievus V.Krėv. Rodos, širdžiai paskirta mylėti, tai kodėl gi jai tenka kentėti? Mair. Tėvelis mirė – dalelę skyrė, močiutė mirė – vargą paskýrė (d.) Ds. Žmogui buvo paski̇̀rta trisdešim metų [gyventi] LKT267(Brž).
1 pérskirti tr. K; Q586, SD50,294, H184, Sut, M, Š
1. padaryti atranką: Párskirk geresnį nuo blogesnio grūdo J. Blogai miežius párskyrė – sėklai netiks Brs.
2. padalyti į dalis: Pusiau perskirti N. Dvišakai pérskirti NdŽ. Knygutę lengvai gali perskirti į dvi dali V.Kudir. Teresė, perskyrusi kūlį perpus, suriša du stambius pėdus V.Bub. Tris šimtus vyrų į tris dalis parskyrė S.Stan. Geriau [šeimos] nepérskirt, ale pačiom (bitėms) leist spiest, tada geriau jos dirba LKT205(Kt). Žmonės buvo pérskirti į du luomu NdŽ. [Sala] parskirta yra ant 5 pavietų ir 11 parakvijų I. Perskirtasgu yra Christusas? Ch11PvK1,13.
| refl. N, K, Gs: Kaip šveis kūju – akmuo į tris dalis persiskyrė J.Paukš. Būrys pérsiskyrė į dvi dalis DŽ. O minia miesto persiskyrė Ch1ApD14,4. Ir dvejos žmones persiskirsis iš tavo žyvato BB1Moz25,23.
ǁ refl. tr. pasidalyti: Jeigu vienam patinka, kitam – nepatinka, i pársiskiria žemę Mšk. Broliai žemę pársiskyrė, tėvai kaip mirė Žg. Mudu tą lobį pérsiskirsime pusiau Lkš.
ǁ refl. prk. suskilti, pasidalyti, nesutariant dėl nuomonių skirtumo: Nuog šio meto nes penketas vienuose namuose persiskirs: trejetas prieš dvejetą ir dvejetas prieš trejetą Ch1Luk12,52. Kožna karalystė, kuri skirias (taisyta iš persiskiria) prieš save, gaišta Ch1Mt12,25.
3. H, LL209,210, Rtr, NdŽ atitolinti vieną nuo kito: Likimas pérskyrė juodu NdŽ.
| prk.: Kitąsyk tų skyrimos nebuvo, tik grabo lenta párskyrė Vdk.
ǁ išardyti, nutraukti (tarpusavio ryšį): Pertraukt, perskirt prietelystę SD321. Moteres paėmimas yr nepérskirtinas suglaudimas DP69. Šlovin tą būtį šventa traicė, kuri esti neperskirtoji vienybė Mž322.
^ Jų draugystės lašu vandens nepérskirsi (labai susidraugavę, ištikimi) Vlkj.
pérskiriamai adv.: Neparskiriamai I.
pérskirtinai adv.: Nepárskirtinai I. Natūra … yra suglausta nepérskirtinai su dievyste DP230.
pérskirtai adv.: Turi dėl savęs pačias aprinkti ir vesti sau už prietelkas, su kuriomis reiks gyventi neparskirtai iki smerties DS186(Rs).
4. refl. R412 perskilti: Pársiskyrė duona Krš. Žemė kalbėjo persiskirdama: dar tau ne laikas, vargo berneli, dar tau ne laikas in žemę eitie BsO340. Gali žemė pársiskirt Krm.
5. refl. išsišakoti, pasidalyti: Į Akmeną įbėga tie intakai i pársiskiria Erž. Viena upė persiskyrė į keturias dides upes CII747.
6. SD322, LL216 perdalyti, praskleisti, kad atsirastų tarpas: Mozešius melsdamasi perskyrė marias BPII99.
^ Jūros neperskirsi, upės neužtvenksi LTR(Šll).
| refl. NdŽ: Kad liepos grabelis atsivertų, plonos drobelės persiskirtų LTR(PnmR). [Reikia] į dubenį pūsti, kad pienas persiskirtų LTR(Mrk). Kad turėjo ranką ištiestą ant marios, vandenys parsiskyrė S.Stan. Ir išdžiovino marias, ir vandenys persiskyrė BB2Moz14,21.
ǁ DŽ, NdŽ padaryti sklastymą, praskirti (plaukus): Motina sklastyman kaip dideliam vyrui jam perskyrė plaukelius P.Cvir. Tasai kuodas kartais tiesiu sklastu perskirtas per vidurį galvos I.Simon.
| refl. tr.: Zelika buvo lig pat pakaušio persiskyręs skyrimą Vaižg.
7. atriboti: Mūsų žemės eže tit parskirtos J.
8. neleisti kartu būti, gyventi: Pérskirti vaikus su motina NdŽ. Mes mudu gyvenom kap pora karvelių, o kas mus pérskyrė, Dieve, jį korokie DrskD109.
ǁ refl. H, LL216 kartu nebebūti, drauge nebegyventi: Broliai pársiskyrė ir pasidalino tėvo naudą J. Čia baigėsi kelias, reikėjo pérsiskirti NdŽ. Besėdėdami broliai nutarė persiskirti: vienas vienu, kitas kitu keliu eiti LTR(Žal). Tikos nesuderėjimas tarp Povilo ir Barnabo, teip kad perskyrės viens nuog antro DP496.
| prk.: Lietuviai su savo pamėgtais raginiais indais nepersiskirdavę ir mirdami LTII113.
^ Nepersiskiria kaip bezdalas su marškiniais LTR(Rz).
ǁ refl. atsisveikinti: Pérsiskirta didžiausiais prieteliais NdŽ. Apsiverkė persiskyręs, apsidžiaugė pasimatęs KrvP(Ašm). Susitikom, ka rėkėm vedvi, ne pársiskirti negalėjom susitikusios Lc.
| Suspaudė aną sopuliai neišpasakyti, ale nė jokiu spasabu parsiskirti (pagimdyti) negalėjo P.
9. NdŽ ištuokti: Teismas pérskyrė vyrą su pačia DŽ1. Ką ponas Dievas suvedė, to nė vienas žmogus netur perskirti Vln50.
ǁ refl. NdŽ nutraukus santuoką, kartu nebegyventi: Iš didelios nelaimės kame ka būtum žanoti žmonys pársiskyrę Trk. Kaip aš atminu, nė vienas nėr pársiskyręs Tl.
10. NdŽ iš naujo, pakartotinai skirti.
11. padaryti, kad būtų žinomas, matomas vienų ir kitų skirtumas: Klebonams įsakė parskirti pavargėlius: tikrai nebgaliantims duonos uždirbti liepė duoti kokius nor ženklus M.Valanč. Būk žvakės ant tvirtybės dangaus, perskiriančios dieną bei naktį BB1Moz1,14.
12. pajusti, suvokti skirtumą: Idant galėtumbit perskirti, kas šventa ir nešventa, kas nečysta bei čysta yra BB3Moz10,10.
13. atskirti, atpažinti: A čia būs kielė, a blezdinga – aš nepárskiru anų Dov. Nutraukuos ant nosės galo akinius i párskiru žolę Kl. Aš matau, bet nepárskiru kas Rt.
◊ rankàs pérskirti NdŽ trečiajam asmeniui kaip liudininkui patvirtinti dviejų asmenų susitarimą, lažybas ir pan.
su protù pérsiskirti išprotėti: Ar tu durnas, ar su protù pársiskyrei? Krž.
su šiuõ (su šiuomi̇̀) pasáuliu (svi̇́etu) pérsiskirti NdŽ; su šià pasáule pérsiskirti mirti: Jos da mažos buvo, kai tėvai parsiskýrė su šiuõ svi̇́etu BM86(Brž). Visi žinojo – ėjo ant mirties, kad su šiuo pasauliu persiskirt reikės LTR(Švnč). Nė biškio nežinom, kumet ir kaip vyskupas Jokūbas parsiskyrė su šia pasaule M.Valanč. Mun liepsi parsiskirti su šiuomi svietu P.
1 praski̇̀rti, pràskiria, praskýrė tr. Š
1. kiek atrinkti, atmetant, kas netinkama: Kviečių dėl sėklos praskýriau J. Praski̇̀rk keletą kapų, kur didesnių, rugių sėklai Ds.
2. Rtr atitraukti tolyn, atitolinti vieną nuo kito: Truputį pašokus, kojos praskiriamos į šonus tiek, kad būtų galima jas sukeisti vietomis rš.
| refl.: Grikštelės ranka, kad kaulas prasiskirs J.
3. N praskleisti, atstumti į šalis, kad pasidarytų tarpas: Ėjau, praski̇̀rdamas krūmų šakas DŽ1. Praski̇̀rti tiltą NdŽ. Ji pasilenkė, praskyrė kregždės plunksneles ties galva ir pabučiavo jos užmerktas akis J.Balč. Ten aukšta žolė buvo praskirta Šlč. Praskirtos laivo bangos susilieja – to griovio nepalieka ir žymelės T.Tilv. Tai riebi sriuba: negali visai praski̇̀rt (prapūsti) Jrb. Praskýriau tas metmenis Eiš. Aš, rugelius praskirdama, vosilkėles pamindama, aš rasiu kelelį pas močiutę JV1011. Nueisiu, berneli, nueisiu, jaunasis, berželius praskirdama, dobilėlius pramindama LTR(Mrj). Nor verksi, sesule, gegule kukuosi, nepraskirsi žemelės an mano kapo KrvD64.
| prk.: Tai rago balsas tylumą praskyrė V.Kudir.
| refl. tr., intr. Š, DŽ1: Paršas, kai noria, tvorą prasi̇̀skiria ir eina į daržą Skr. Žmonės ant turgų prasiskirs prieš tave TS1896,9(Vaižg). Salėj užgeso lempos, iš lėto į šonus prasiskyrė uždanga P.Cvir. Susyk prasiskyrė grindys, ir ji nuėjo BsPIV88. Ale su sykiu tik iškilo vėjas, prasiskyrė vandenys BsPIV159. Pastogės galai prasiskyrę, stogo viršus nelygus Lg.
ǁ refl. tr., intr. pasidaryti tarpą, prastumiant, praskleidžiant ką į šalis: Ėjau per minią, prasiskirdamas taką rš. Poviliokas prasiskyrė pro juos (svečius) prie Alyzo, suėmė šį glėbin J.Balt.
ǁ padaryti sklastymą: Mano mergelė kruglagalvelė, in abejas šaleles praskirtais plaukeliais (d.) Rod.
4. išskleisti (sudėtą, sulankstytą): Praski̇̀rk praski̇̀rk [antklodę], tegu šyla Pc.
ǁ refl. prasiskleisti, pražysti: Jau ir rožės keli žiedai prasiskýrė Kč. Neprasiskiria, ir gana Lp.
5. refl. NdŽ perskilti, prasiverti: O, kad dabar mane prasiskyrusi žemė prarytų ir ten aš galėtau amžinai pasislėpti… V.Krėv. Vai, tu prasiskirki, motule žemele, vai, tu atsikelki, jaunasai berneli!.. V.Krėv. Žemė kalbėjo prasiskirdama: dar tau ne laikas, vargo martele, dar tau ne laikas in žemę eitie BsO340. Maž ir prasiskirtų sunkioja žemelė, maž ir prakalbėtų miela motinėlė LTR(Ds).
6. refl. nustoti drauge gyventi, išsisklaidyti: Prasiskýrė broliai ir seserys iš pulko Antš.
7. refl. NdŽ išsivaikščioti, išsiskirstyti: Kaip aš nuėjau, buvo jau prasiskýrę žmonys Mžš. Jau po dvylikės šokėjai pamažėle prasiskyrė SI179.
8. refl. kartu nebebūti, atsiskirti: Eidami jiej sugalvojo: reikia mum prasiski̇̀rt (ps.) Ppr.
◊ kójas praski̇̀rti išeiti: Jis man neduoda niekur kójas praski̇̀rt Skr.
kójomis praski̇̀rti negali̇̀ labai daug ko: Ot dagyvenom: moterų kójom praski̇̀rt negali̇̀, o vyrai turi puodus kilot! Ob.
nė̃ praskirtų̃ nagų̃; praskirtų̃ nagų̃ neturė́ti apie labai užsiėmusį, neturintį laiko pailsėti: Aš neturėdavau laiko nė̃ praskirtų̃ nagų̃ Rm. Kadgi dabar pati darbymetė – nėr nė̃ praskirtų̃ nagų̃ Ssk. Dievuliau mano, praskirtų̃ nagų̃ šiąvasar netùriam! Mžš.
rañkoms (nagáms) praski̇̀rti būtiniausiems reikalams (yra, bus): Užsidirbau kelius rublius, bus rañkom praski̇̀rt Ktk. Rañkom tik praski̇̀rt šitie pinigai Klt. Nėr kapeikos nė nagám praski̇̀rt Sdk.
rankàs (nagùs) praski̇̀rti atsikvėpti, pailsėti: Kad tik nagùs praskýrei, tai, žiūrėk, ir jie čia Lš. Neturiu laiko: nė nagų̃ nepràskiriu Srv. Žu darbų ir vaikų rañkų nepràskiri Rod. Dirbu, plūkiu, rankų nepraskiriu nuo ryto iki naktelės tamsios J.Balt. Už vaikiščių rañkų nepràskiri Vlk. Kai užsikeli, tai už tų darbų nei rañkų praski̇̀rt negali Al. Negali rañkų praski̇̀rt nuo darbo, kada gi atsipūsi?! Sb. Kaip čia nepyksi, nerėksi, kaip čia nebarsi – už darbų nėra kada nei rankų praskirti V.Krėv.
1 priski̇̀rti, pri̇̀skiria, priskýrė tr. K, Rtr, Š; SD1150, M
1. DŽ1 prijungti: Kolūkiams priskirti nemaži miškų plotai (sov.) sp. Sako, ežeras būsiąs miesto poilsio zonai priskirtas V.Bub. Dabar mus priskýrė Molėtuosna JnšM. Pry Kelmės mumis priskýrė Užv. I Trakai buvo priski̇̀rta šitam pačiam apskričiu[i] Pb. Mes buvom priskirti Dūkštosnan (tai apylinkei) Ker. Jei pamiškės dirvoje išdygdavęs koks medelis, tai ponas uždrausdavęs arti ir tą sklypelį priskirdavęs prie miško A.Vien.
| refl. K: Mes norėjom prisiski̇̀rt in Vilnių Rod.
2. įtraukti į būrį, prigretinti prie ko: Jam [į porą] priskirta Tautrimytė I.Simon. Į tą grupę, kur mane priskýrė, buvo pora šimtų vyrų Plšk.
ǁ refl. Sut, N pritapti, prisišlidinti: In lenkus neprisiskýriau Zr. Ir tie, kurie paklydę, prisiskirs prie pulko dorų brolių savo A1885,5. Tai aš dartės tai kap blūdna avelė, tai kap vienas stulpelis: tai niekas nei neprisglaudžia, tai niekas nei neprisi̇̀skiria (rd.) Rod. Dėl to apleis žmogus tėvą ir motiną savo, o prisiskirs moterėsp savo GNPvE5,31. Ir keli iš jų įtikėjo ir prisiskyrė Povilui ir Zylui NTApD17,4. Prisiskyrė pri jo jaunikaitis brš.
3. DŽ1 įtraukti į tam tikrą kategoriją, į kieno nors tarpą pagal būdingas ypatybes, laikyti kuo: Vilius su Anskiu jau buvo priskiriami prie suaugusių I.Simon. Žvaigždės pri̇̀skiriamos prie saulių BŽ336. Tarnai ir padienininkai priskirtini prie darbininkų klasės rš. Jau tėvas, dėku, priskýrė prie pusberniuko LKT217(Šl). Kurs nelaiko ašrumo, trupa, tą dalgį pri̇̀skira pri prasto Ggr. Šitie laiškeliai visiems žinovams iš sevęs prymena, kam anie pryskirti MitI61(Klp).
| refl. tr. NdŽ.
4. R418, N, LL194 pavesti eiti kokias pareigas, įpareigoti atlikti kokį darbą, liepti ką daryti: Arkliai (arklių priežiūra) jam buvo priski̇̀rti Jrb. Jį (kvailutį) priskýrė kiaulių ganytie (ps.) Lp. Kam padėjėją priski̇̀rti NdŽ. Priski̇̀rtas buvo prie purkštimo Mžš. Mañ priskýrė in Molėtų vieškelio sniegą valyt Ktk. Mañ šiandiej priskýrė prie Petrui, tai bitonavom Slm. Duokiam ant pabudavojimo ir išlaikymo namų Dievo ir tarnų, kurie tiemus priskirti yra BPI194. Ir puolė burta ant Motiejaus, o priskirtas yra bendru balsu ing vienuolika apaštalų BtApD1,26.
priskirtinai̇̃
| refl. tr. NdŽ.
ǁ užduoti (darbą), pavesti prižiūrėti: Dabar juk nieko daugiaus daryt negaliu, kaip atlikti, ko man priskyrė TŽV325. Penki ar šeši ežerai buvo priskirti̇̀ prie mañ, kad negaudyt žuvų Dgč.
5. nustatyti, paskirti: Dabar gaus jam priskirtąją bausmę, pustretį metą, atsėdėti prš. Liuob an trijų rūšių priski̇̀rs (suskirstys) tus grūdus Trkn.
6. duoti nuosavybėn, aprūpinti, suteikti: Tėvas savo vaikus myl, už juos rūpinas, jiems dalį priskiria prš. Moteriškė, kurią tu man priskyrei, davė man valgyt nuo to medžio, ir aš valgiau Bb11Moz3,12.
ǁ N testamentu palikti.
7. I, NdŽ išrinkti tinkamą, geresnį: Kas priskirs jam tokį arklį, tokią tarnę, kokios jis nor J. Lepni [mergaitė] an valgymo: kol anai pri̇̀skiri, kol paduodi! Krš. Motynėlė širdužėlė, ką tu ma padarei? Tu priskýrei ma bernelį kaip girio[je] kelmelį JV783.
| refl. tr.: Valgyt teip nenoriu – neprisi̇̀skiriu nieko Jrb. Nėr motriškinių didesnių batų, negal prisiski̇̀rti Krš. Ten tekinių daržinė[je] prikriauta: jeigu tau reiks, prisiskýrei, antsimovei, i važiuok Trk. Čia gali prisiski̇̀rti akinius vogul akių Akm. Matušėle, aš tau akinius nupirksiu, eikim, prisiskirsi prie akių Žem. Virsta ant vieno, virsta ant kito šono – niekur neprisiskiria sau vietos Žem. Vyras pačią sau, o tu drabužį prisiskýrei J. Jau neprisi̇̀skiri [merginos], kad nežanotas Rdn. Prisiskýrė sau vietą i gyvena gerai Krš. Toks tokį prisiskira ir gyvena susidėję Šts.
ǁ pritaikyti, priderinti: Kokiu būdu priėjai prie duonos, rakčiukus pagavai, o gal kitus priskyrei? Žem.
8. Š, Kv liepti vartoti, taikyti kuriam nors tikslui: Nuo daktarų yr priski̇̀rta ryžių klijus Jrb. Jam daktaras akinius priskýrė Skr.
9. nulemti: Ar teks dangus tau, ar pekla, priskirs viena tai adyna PG.
1 ×razski̇̀rti, ràzskiria, razskýrė (hibr.) tr.
1. išskaidyti, padalyti: Kaimą reikia razski̇̀rt: sodybos bus plačiau Tvr.
2. atitolinti vieną nuo kito: Abu razskýrė, ale vė vienas kitą rado Rš. Tep mylisi, tai mylisi, negal'ma ir razski̇̀rt – kap smala susmaluota Dv. Svieto liežiuviai daug žmonių razskýrė LKKXIII135(Grv).
| refl.: Jaunas bernelis su miela razsiskyrė LTR(Švnč).
3. refl. išsisklaidyti, pasklisti: Anys razsiskýrė vienan šonan kelio Aps.
4. refl. JnšM nebegyventi santuokoje, išsituokti: Kap susmušė, ir razsiskýrė su vyru paskui Dbč. Kap kada i nuo dvidešimties metų razsi̇̀skiria vyras su pačia Dglš.
5. refl. išsileisti: Išvelė[jo] rozą drobę, ir razsiskyrė Dglš.
1 suski̇̀rti, sùskiria, suskýrė tr. Š
1. Erž atrinkti, išvalyti: Jau grybus suskýriau Pgr.
ǁ atrinkus tinkamus, sudėti: Suski̇̀rk mun ramules Vn. Lygias gijas suskirk man dėl audimo, kad nebūtų vienos storesnės, o kitos plonesnės J.
2. sujungti, suvienyti: Kad mus Dievas suskirt Rod. Su kuo ponas suskýrė, su tuo turėjo žanyties Plng. Norėjo suskirti sektas, bet juoba didesnį sumaištį suteikė brš.
| refl.: Partizanai norė[jo] su frontu susiski̇̀rtie Dsn. Puzionyse buvo ir daugiau tamečių bernaičių, o betgi tesusiskyrė į keimarį Jonas su Kaziu Vaižg. Nesusiskirk su griešnykais, nei valgyk su anais, nei gerk brš.
3. NdŽ sudėstyti, išdėlioti, suskirstyti: O tas pulkauninkas kaipo rabauninkas sùskir į pulkelius jaunuosius bernelius (d.) Š. Staliorius turi teip suskirti ir sustatyti išdirbinio dalis, kad jis nepagestų nuo sukimos rš. Surasti ir suskirti dalykus mes padėtumėme TS1899,2.
| refl.: Susiski̇̀rkiam, kas su kuo šoksma Šts.
4. NdŽ, Vvr pavesti daugeliui eiti kokias pareigas, užimti kokią vietą, liepti ką daryti: Suskýrė geresnius mokytojus į mokyklą Krš. Mus, šešis liokajus, suskyrė slūžyti pietums Žem.
5. įtraukti, įjungti (į būrį): Į tą grupę buvo tie suskirti, kurie turėjo toliau varomi būti Plšk.
6. refl. susidaryti, susirinkti: Kada su mintuvais mynėm, tumet susiski̇̀rs tiek vyrų, tiek motriškų minti Žr.
7. refl. susikurti, susiorganizuoti: Valdžia susiskýrė iš biednųjų Šts.
8. išrinkti: Sùskira stipresnius vyrus strunguo traukti (apie tokį žaidimą) Štk. Suski̇̀rti drabužių važiavo į Šilalę Pj.
| refl. tr.: Vokyčiai susiskýrė penkias karves ir išvarė Šts.
9. perskirti (plaukus): Nusiprausus tuojaus [reikia] suskirti plaukus, kad galva nebūtų panaši į šieno glėbį rš.
10. refl. nebegyventi santuokoje, išsituokti: Su savo žmona susiskýrė Pgg.
11. sukergti: Kumelys buvo artiẽ suski̇̀rt [kumelei] Aps.
1 užski̇̀rti, ùžskiria, užskýrė tr. užtverti, užstoti: Kad tu valiai, bernuželi, akmeneliu virtęs, nei ką tu man jaunutelei kelelį užskýrei (d.) Švnč.