sielvartáuti, -áuja, -ãvo intr. K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ; H, R, N, M, L turėti sielvartą, sielotis: Kitas, kai nėra didelių tragedijų, sielvartauja dėl sudužusio puodo K.Saj. K. Būga daugelyje laiškų sielvartavo, kad Lietuvoje negalįs rasti daugelio veikalų KlbXIV164. Pradėjo smūtytis ir nerimuot (sielvartaut) BtMt26,37. Ir drauge ėmęs Petrą ir Jokūbą, ir Joną, pradėjo drebėti ir sielvartauti NTMr14,33.
| refl.: Oi, jauna dukrele, nesisielvartauka, eik žalion pievelėn, pasiuogauka LTR(Kp).
apsielvartáuti tr. sielvartaujant apžvelgti: Vargus bėdžių D. Poška apsielvartavo ir apdainavo J.Šliūp.
įsisielvartáuti BŽ481 imti labai sielvartauti, įsiliūdėti.
išsielvartáuti intr. BŽ443 praleisti kurį laiką sielvartaujant.
pasielvartáuti intr. NdŽ kurį laiką sielvartauti: Pasielvartavęs šis nelaimingas tėvas nusinuodijo Pt.
prisisielvartáuti ilgą laiką, daug sielvartauti: Ji šiandien visą dieną sunkiai dirbo, be to, prisisielvartavo su kaupu J.Marc.
susisielvartáuti susisieloti, susikrimsti: Bijojo žmonės tą žinią pakartoti susisielvartavusiai motinai rš.