sūrė́ti, sū̃ri (-ė́ja NdŽ), -ė́jo intr. K, J, Rtr, NdŽ
1. LL228, DŽ, KŽ darytis sūriam (ppr. mirkstant sūryme): Sūrdau, kad sūrė́tų mėsa J.
| refl. KŽ: Mėsa sūrė́jos užtektinai Jrb. Apibarstė su druska [mėsą], ka sūrė̃tųs Krš. Paskerdžiam [kiaulę], atšaldžiam lašinius, pasūdžiam, i sūrė́kis Pls. Ties durimis stovėdavo kopūstų bačka, kubilai su selenom, pasieny – lovys su besisūrinčia mėsa V.Bub.
2. būti sūru: Iš kurgi te jam sūrė́jo, jeigu druskos kaip ir nebuvo dėta? Sb.
3. NdŽ prk. darytis brangesniam, brangti.
apsūrė́ti intr.
1. pasidaryti sūresniam: A neapsūrė́jo barščiai kiek? Bsg.
| refl.: Palauk biskį, apsisūrės [sūris], galėsi imt Skr.
2. apsitraukti druska: Mūso toks apsūrė́jęs kumpis Ms.

×dasūrė́ti (hibr.) intr. pasidaryti pakankamai sūriam, įsūrėti: Kirminiukų prie [kumpio] kaulo radau – a nedasūrė́jęs buvo Vdžg.
įsūrė́ti
1. intr. K, Rtr, Š, KŽ, NmŽ, Up, KlvrŽ, Ms pasidaryti sūriam, prisigerti sūrymo: Įsūrė́jusi mėsa KII112. Apsūdyta mėsa jau įsūrė́jo J. Įsūrė́jusi, susmilkusi buvo meisa Pj.
| Ėjo vyrai, nuskutę barzdas, pakeitę įsūrėjusius (sūraus prakaito prisigėrusius) marškinius J.Balt.
| refl. N, K, Š, Rtr, DŽ, KŽ, Arm, Lš, Alk, Rmš, Srv, Grž, Lnkv, Kp, Žg, Krž, Tl: Jau mėsa įsisūrė́jo, laikas kabinti J. Mėsa įsūdyta, įsisūrėjusi, druskoj buvusi R275, MŽ368. Ta mėsa gerai įsisūrė́jus, tai stovėjus stovės Jnšk. Nešk rūkyt mėsą – jau insisūrė́jo Ds. Sūdom žuvį: kai insisū̃ri, išplauni, alyva apipili – baisiai skanios Lb. Raudoni, gražūs lašiniai – įsisūrė́ję Ėr. Reikia, kad gerai insisūrė́t [sūris], tada džiauk Klt. Silkės buvo išsibuvusios, įsisūrė́jusios Skdv. Neinsisūrė́ję žuvys Dglš.
| prk.: Kai įsisūrė́[ja] (sūriai privalgo), geriau gerti Skdv.
2. refl. prk. nusibosti, įkyrėti: Insisūrėjo jau man tie jo prašymai – turėjau paskolyt Smn.
išsisūrė́ti Žl, Lp pakankamai įsisūrėti, prisigerti sūrymo: Neišsisūrė́jo mėsa gerai, supuvo Klt. Jau lašiniai išsisūrė́jo Mrj.
nusūrė́ti intr. persiimti druska, sūrumu: Nusūrėsi vien sūrai su druska ėsdamas Šts.
pasūrė́ti intr.
1. NdŽ pasidaryti sūriam, sūresniam: Pasūrė́jo, nevalgau tos meisos Pvn. Sūris, į parūgas įmerktas, pasūrė́[ja] Šts.
2. refl. Skr, Kp, Trgn, J.Jabl(Pš) prabūti sūryme, druskoje: Mėsą supjaustai, pasūdai, pasisūrė́[ja] kokias tris dienas Jrb. Nepasisūrė́ję lašiniai – neseniai pjauta kiaulikė Rdn. Pasisū̃ri – sursteria, gardesnė mėsa Klt. Kai ploni lašiniukai, tai kokias dvi savaites pasisūrė́[ja] i galima rūkyt Erž. Tegu ilgiau pasisūri mėsa, ne tep greit ges Gs. Tris dienas žuvys pasisū̃ri, paskui rūkyk Kt.
3. NdŽ prk. truputį pabrangti.
pérsūrėti tr. padaryti per daug sūrų, per ilgai išlaikyti sūryme: Pársūrėta meisa nepelė[ja] Šts.
| refl. Pc: Kumpiai reikia išimt iš sūrymo, kad nepérsisūrėtų Trgn. Lašiniai taip pársisūrėjo, ka viena druska Rs.
prisūrė́ti intr. NdŽ prisitraukti sūrymo: Labai prisūrė́jo mėsa Jrb.
| refl.: Jau kumpiai prisisūrė́jo Trgn.
susūrė́ti intr. NdŽ pasidaryti sūriam, įsūrėti.
| refl.: Ką te tokį meičiuką: da nesusisūrė̃s mėsa, ir suvalgysi Trgn.